2025-08-27 Nr. AB-13268-3-61-3-07234-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-777-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07234-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. U. ir Z. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. U. ir Z. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai G. U. ir Z. V. (toliau – ir pareiškėjai) teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo uždrausti atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (toliau – ir Komisija) sunaikinti 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) rinkimų dokumentus, o tuo atveju, jei dalis minėtų dokumentų jau sunaikinta vykdant Komisijos 2025 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. Sp-40 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą pateikti šiuo pagrindu sunaikintų dokumentų sąrašus ar aprašus.

Pareiškėjai nurodė, kad Komisijos Sprendimu buvo nuspręsta sunaikinti 2024 m. Seimo rinkimų dokumentus. Pasak pareiškėjų, paaiškėjo naujos aplinkybės, patvirtinančios, jog Seimo rinkimų II turo balsavimo biuleteniai buvo atspausdinti ir perduoti rinkimų komisijoms likus trims dienoms iki Seimo rinkimų I turo rezultatų suskaičiavimo ir patvirtinimo, be to, jų teigimu, pati Komisija patvirtino, kad Seimo rinkimų biuleteniai spausdinami anksčiau, nei žinoma, ką įrašyti į rinkimų biuletenius. Pareiškėjai teigė, jog tuo atveju, jei būtų tenkintas jų skundas šioje byloje, būtų neįmanoma praktiškai įvykdyti teismo sprendimo, nes gali būti sunaikinti Seimo rinkimų ir II turo rinkimų dokumentai ir Seimo rinkimų II turo spausdinimą lemiantys Seimo rinkimų I turo rinkimų dokumentai ir protokolai bei rezultatai, kuriuos nustatyti ir patikrinti galima tik gavus iš Komisijos pareiškėjų reikalautus dokumentus. Todėl pareiškėjai tvirtino, kad turi būti užtikrinta minėtų rinkimų dokumentų apsauga nuo galimo jų sunaikinimo.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo ir netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonės, taip pat jiems išaiškino, kad tuo atveju, jeigu bus teikiami pakartotiniai prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nesilaikant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų, toks elgesys bus pripažintas piktnaudžiavimu ir bus skirta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto dydžio bauda.

Teismas pažymėjo, kad analogišką reikalavimą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (uždrausti Komisijai sunaikinti 2024 m. Seimo rinkimų dokumentus) pareiškėjai buvo pareiškę savo 2025 m. vasario 6 d. pateiktame prašyme šioje byloje. Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkintas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartis buvo palikta nepakeista. Teismas vertino, kad jokių naujų aplinkybių, kurių pareiškėjai iš esmės nebuvo nurodę savo 2025 m. vasario 6 d. pateiktame prašyme, nenurodė ir pakartotinai prašydami taikyti tą pačią reikalavimo užtikrinimo priemonę. Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartis įsiteisėjusi, teismas sprendė, kad iš naujo iš esmės tie patys pareiškėjų nurodyti argumentai, susiję su 2024 m. Seimo rinkimų dokumentų sunaikinimu, nevertinami.

Teismas nurodė, kad pareiškėjų sąlyginis reikalavimas, kuriuo jie prašo tuo atveju, jei dalis minėtų dokumentų jau sunaikinta vykdant Komisijos Sprendimą, įpareigoti atsakovą pateikti šiuo pagrindu sunaikintų dokumentų sąrašus ar aprašus, savo esme neatitinka ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšių, yra nemotyvuotas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjai, kuriems tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja pagrindas taikyti jų prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą, netenkino jų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (ABTĮ 70 str.).

Teismas taip pat akcentavo, kad pareiškėjams aplinkybės, kodėl negali būti tenkinamas jų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (uždrausti Komisijai sunaikinti 2024 m. Seimo rinkimų dokumentus), buvo išaiškintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartyje. Todėl teismas pareiškėjams išaiškino, kad tuo atveju, jeigu bus teikiami pakartotiniai prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nesilaikant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų, toks elgesys bus pripažintas piktnaudžiavimu ir bus skirta ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto dydžio bauda (ABTĮ 83 str. 1 d.).

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį ir priimti sprendimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki galimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo uždrausti atsakovui Komisijai sunaikinti 2024 m. Seimo rinkimų dokumentus pagal suplanuotų sunaikinti rinkimų dokumentų aprašus, o tuo atveju, jei dalis 2024 m. Seimo rinkimų dokumentų jau sunaikinta vykdant Komisijos Sprendimą, įpareigoti atsakovą pateikti šiuo pagrindu sunaikintų dokumentų sąrašus ar aprašus.

Pareiškėjai pakartoja faktines bylos aplinkybes, ankstesniame prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones išdėstytus argumentus ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, nes priimta neįvertinus aplinkybių, jog su pareiškėjų 2025 m. birželio 2 d. prašymu pateikti naujai paaiškėję įrodymai, patvirtinantys, kad Seimo rinkimų II turo balsavimo biuleteniai buvo atspausdinti ir perduoti rinkimų komisijoms bent trys dienos iki kada buvo suskaičiuoti ir patvirtinti Seimo rinkimų I turo rezultatai.

Pareiškėjai nurodo portalo „15min.lt“ 2025 m. gegužės 30 d. straipsnį, kuriame Komisijos vadovė pripažino, kad II turo biuleteniai buvo spausdinami nesulaukus I turo rezultatų, ir teigia, jog šis straipsnis yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuria anksčiau nebuvo remiamasi prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pasak pareiškėjų, toks naujas įrodymas yra esminis, nes Komisija nespekuliatyviai, bet oficialiai pripažino rinkimų procedūros ydą. Kitaip tariant, tai yra naujas faktas arba naujas įrodymas, nes 2025 m. vasario 6 d. pareiškėjų prašyme tai buvo tik prielaida ar abejonė, o dabar dokumentuota ir paties atsakovo patvirtinta pozicija. Todėl, pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas naują prašymą, neįvertino šios aplinkybės kaip naujos, nors ji turi esminę reikšmę sprendimo įvykdymo galimybei, nes jei dokumentai sunaikinami, neįmanoma patikrinti, ar Komisija spausdino biuletenius teisėtai.

Pareiškėjų vertinimu, jų reikalavimas dėl dokumentų apsaugos nėra savitikslis, bet tiesiogiai susijęs su teismo sprendimo įvykdymo galimybe ir teisėtumo kontrole. Remdamiesi ABTĮ 70 straipsniu, pareiškėjai pažymi, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistuoja neatitaisomos žalos rizika – jei Seimo rinkimų dokumentai bus sunaikinti, jų turinys negalės būti patikrintas net ir turint Komisijos prisipažinimą. Be to, tie patys dokumentai, kuriuos Komisija atsisakė jiems pateikti 2025 m. vasario 6 d. Sprendimu, tapo sunaikinimo objektu.

Pareiškėjai akcentuoja, kad iš esmės ginčija Komisijos sprendimus jiems nesuteikti dokumentų, o reikalavimas sustabdyti jų sunaikinimą yra būtinas, jog būtų įmanomas skundo nagrinėjimo rezultatyvus įgyvendinimas. Kadangi skundo dalykas – Komisijos atsisakymai pateikti konkrečius Seimo rinkimų dokumentus, kurie vėliau buvo įtraukti į Komisijos Sprendimą juos sunaikinti, pareiškėjų įsitikinimu, akivaizdu, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tiesiogiai susijusios su skundo objektu, nes priešingu atveju nagrinėjimo rezultatas negalės būti įvykdytas, o pareiškėjo teisės – apgintos, todėl prašymo netenkinimas yra neproporcingas ir neatitinka ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies.

Atsakovas Komisija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjų prašymą panaikinti Regionų administracinio teismo (atsakovo atsiliepime nurodytas teismo pavadinimas – Regionų apygardos administracinis teismas – laikytinas rašymo apsirikimu) 2025 m. birželio 5 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmesti.

Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pažymi, kad pareiškėjų 2025 m. birželio 2 d. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių šioje byloje yra teikiamas panašiais motyvais kaip ir jų 2025 m. vasario 5 d. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Pasak atsakovo, skirtumas yra tik tas, jog pareiškėjai 2025 m. birželio 2 d. prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių jį papildo jau byloje esančių, jų pačių teiktų prašymų Komisijai turiniu.

Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjų nurodytame portalo „15min.lt“ 2025 m. gegužės 30 d. straipsnyje ir svetainės www.laisvas.com nuorodoje Komisijos pirmininkė nėra cituojama, todėl neaišku, iš kur yra paimta pareiškėjų naudojama citata „mes spausdinome biuletenius nesulaukę I turo rezultatų“. Atsakovo teigimu, Komisijos atstovų pozicija negali būti cituojama paėmus ją iš konteksto ir nenurodant šaltinio, nes pateikiama citata turi būti tiksli. Pasak atsakovo, pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl 2024 m. spalio 13 d. Seimo rinkimų biuletenių spausdinimo nėra naujos, nes jie 2025 m. birželio 2 d. prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių nurodė, kad informacija dėl biuletenių spausdinimo pareiškėjams buvo žinoma iš Komisijos 2024 m. spalio 4 d. atsakymo. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, jog minėtame portalo „15min.lt“ straipsnyje nėra jokių naujų aplinkybių, tačiau jame akcentuojamas socialiniuose tinkluose pasirodęs įrašas, kuriame nurodytos aplinkybės pripažintos melagingomis.

Atsakovas pažymi, jog portalo „15min.lt“ straipsnis pavadinimu „Internautai tariasi radę „įrodymų“, kad Seimo rinkimų rezultatai buvo suklastoti“, kuriame aptariamas biuletenių spausdinimas per 2024 m. spalio 13 d. Seimo rinkimus, buvo paskelbtas ir 2024 m. spalio 16 d., o jame pateiktas išsamus Komisijos paaiškinimas dėl rinkimų biuletenių spausdinimo. Aplinkybės, susijusios su rinkimų biuletenių spausdinimu, atsakovo teigimu, nėra susijusios su šios bylos dalyku, nes šios bylos dalykas yra Komisijos raštų (2024 m. lapkričio 13 d. raštas Nr. 2-2053(2.11), 2024 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. 2- 2059(2.11) ir 2024 m. lapkričio 28 d. raštas Nr.2-2151(2.11)) teisėtumas ir pagrįstumas. Be to, kadangi pareiškėjai nėra pateikę Komisijai prašymo susipažinti su rinkimų biuleteniais, jų 2025 m. birželio 2 d. prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių nenurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos 2024 m. spalio 13 d. Seimo rinkimų metu. Atsakovo nuomone, pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl rinkimų biuletenių spausdinimo nėra susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas pareiškėjų 2025 m. birželio 2 d. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, priėmė pagrįstą nutartį, kurioje nurodė, kad jokių naujų esminių aplinkybių pareiškėjai savo pakartotiniame prašyme nenurodė.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjai bando nepagrįstai išplėsti šios bylos nagrinėjimo dalyką darydami nuorodą į Komisijos priimtą Sprendimą, kuris nėra skundžiamas. Pasak atsakovo, Komisija apylinkių, apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų nenaikina, o pagal Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksą (toliau – ir Rinkimų kodeksas) per 4 mėnesius privalo juos perduoti archyvui. Taigi, šie dokumentai toliau bus prieinami valstybės archyve, be to, visų balsų skaičiavimo protokolų duomenys yra skelbiami viešai Komisijos interneto svetainėje www.vrk.lt. Atsakovo teigimu, Komisijos Sprendime nėra numatyta sunaikinti balsų skaičiavimo protokolus, nes šie dokumentai yra archyvuojami, be to, jame detaliai išvardinti naikintini dokumentai, tačiau jie nėra šios bylos ginčo dalykas, nes bylos nagrinėjimo dalykas yra Komisijos atsakymų pareiškėjams pagrįstumas ir teisėtumas.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjai siekia ginti ne savo teises ir teisinius interesus, tačiau polemikos įvairiais rinkimų, kurie yra pasibaigę, klausimais, nors galutiniai rinkimų rezultatai jau yra patvirtinti įsiteisėjusiu Komisijos sprendimu.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjai šioje byloje neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, todėl nėra aišku, kokius savo skundo reikalavimus jie siekia užtikrinti. Kadangi visi atsakymai pareiškėjams yra pateikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, atsakovo įsitikinimu, pareiškėjų skundo ir atskirojo skundo reikalavimai yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjų prašymo ir netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonės – iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo uždrausti Komisijai sunaikinti 2024 m. Seimo rinkimų dokumentus, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjai taip pat prašė tuo atveju, jei dalis 2024 m. Seimo rinkimų dokumentų jau sunaikinta vykdant Komisijos Sprendimą, įpareigoti atsakovą pateikti šiuo pagrindu sunaikintų dokumentų sąrašus ar aprašus.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, nustatęs, kad analogišką reikalavimą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (uždrausti Komisijai sunaikinti 2024 m. Seimo rinkimų dokumentus) jie buvo pateikę 2025 m. vasario 6 d. prašyme, kurio Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 14 d. nutartimi netenkino, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartį paliko nepakeistą ir nenurodė jokių naujų aplinkybių pakartotinai prašydami taikyti tą pačią reikalavimo užtikrinimo priemonę; pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjų sąlyginį reikalavimą (tuo atveju, jei 2024 m. Seimo rinkimų dokumentų jau sunaikinta vykdant Komisijos Sprendimą, įpareigoti atsakovą pateikti šiuo pagrindu sunaikintų dokumentų sąrašus ar aprašus), įvertinęs, kad jis savo esme neatitinka ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšių ir yra nemotyvuotas.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, priimta neįvertinus aplinkybių, jog su 2025 m. birželio 2 d. prašymu pateikti naujai paaiškėję esminiai įrodymai (portalo „15min.lt“ straipsnis). Pasak pareiškėjų, jei dokumentai sunaikinami, neįmanoma patikrinti, ar Komisija teisėtai spausdino biuletenius. Be to, egzistuoja neatitaisomos žalos rizika, nes sunaikinus Seimo rinkimų dokumentus, jų turinys negalės būti patikrintas. Pareiškėjai tvirtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės (uždrausti jų sunaikinimą arba įpareigoti pateikti sunaikintų dokumentų sąrašus) yra tiesiogiai susijusios su skundo objektu, nes priešingu atveju nagrinėjimo rezultatas negalės būti įvykdytas, o pareiškėjo teisės – apgintos, todėl prašymo netenkinimas yra neproporcingas ir neatitinka ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Akcentuotina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra akcentuojama, kad gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008; 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012; kt.).

Pažymėtina, kad pareiškėjų 2024 m. vasario 5 d. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (uždraudimo Komisijai sunaikinti 2024 metų Seimo rinkimų dokumentus), jau buvo išnagrinėtas Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 14 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartimis (administracinė byla Nr. eAS-412-1047/2025).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai pakartotinai prašo iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo uždrausti Komisijai sunaikinti 2024 metų Seimo rinkimų dokumentus. Pareiškėjai prašymą dėl reikalavimo priemonių iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti 2025 m. vasario 5 d. prašyme. Papildomai pareiškėjai nurodo portalo „15min.lt“ 2025 m. gegužės 30 d. straipsnį.

Pareiškėjai savo 2025 m. vasario 5 d. prašymą ir 2025 m. birželio 2 d. pakartotinį prašymą grindžia Komisijos 2025 m. vasario 6 d. Sprendimu, kuriuo nuspręsta „sunaikinti 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų nesaugotinus rinkimų dokumentus: 1) apygardų rinkimų (balsavimo) komisijų posėdžių protokolus; 2) apygardų rinkimų (balsavimo) komisijų veiklos dokumentus (apylinkių rinkimų komisijų sudarymo dokumentus, visą panaudotą ir nepanaudotą rinkimams organizuoti skirtą medžiagą, rinkimų komisijų narių ir darbuotojų pasižadėjimus saugoti asmens duomenis ir kt.); 3) apylinkių rinkimų (balsavimo) komisijų veiklos dokumentus (galiojančius, negaliojančius ir visus anuliuotus rinkimų biuletenius, biuletenių šakneles, rinkėjų sąrašus, balsavimo paštu vokus, atvykimo lapelius, informacines korteles rinkėjams, rinkėjų prašymus balsuoti namuose, balsavusiųjų namuose sąrašus, komisijų posėdžių protokolus ir kt.); 4) Komisijos informacinės sistemos pagalbinius rinkimų dokumentus (prašymus dėl asmens įrašymo į sistemos naudotojų sąrašą, informacinės sistemos rinkėjų sąrašų tvarkymo posistemės Rinkėjai sukurtų duomenų pašalinimo ir sunaikinimo aktus, pareiškimus „Dėl dvigubo balsavimo išvengimo“, informacinius pranešimus „Rinkimų apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius“); 5) Komisijos dokumentus, susijusius su einamaisiais rinkimais (kandidatų parašų rinkimo lapus ir kt.)“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 2 d. nutartyje: pažymėjo, kad Komisijos 2025 m. vasario 6 d. Sprendimas nėra bylos ginčo dalykas; įvertinęs ABTĮ nuostatas, Rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 15 punkte įtvirtintą reglamentavimą ir bylos aplinkybes, pažymėjo, jog pareiškėjų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra neproporcingai didelės apimties ir nėra susieta su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso principų ir nebūtų adekvatus siekiamam tikslui.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjų argumentą, kad su 2025 m. birželio 2 d. prašymu pateikti naujai paaiškėję įrodymai patvirtina, jog Seimo rinkimų II turo balsavimo biuleteniai buvo atspausdinti ir perduoti rinkimų komisijoms bent trys dienos iki kada buvo suskaičiuoti ir patvirtinti Seimo rinkimų I turo rezultatai. Įvertinusi pareiškėjų nurodytą portalo „15min.lt“ straipsnį, teisėjų kolegija pažymi, kad šiame straipsnyje aptariamas socialiniuose tinkluose pasirodęs įrašas dėl biuletenių spausdinimo per 2024 m. spalio 13 d. Seimo rinkimus, tačiau jame nėra pateikiama informacija apie Komisijos dokumentų naikinimą, taip pat Komisijos 2025 m. vasario 6 d. Sprendimą. Be to, pareiškėjai iš esmės nedetalizuoja ir nepaaiškina, kokius jų argumentus, reikšmingus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui, patvirtina portalo „15min.lt“ straipsnis.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjai, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (uždrausti Komisiją sunaikinti 2024 metų Seimo rinkimų dokumentus), nepagrindė, jog prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tiesiogiai susijusi su šios bylos ginčo dalyku, yra adekvati, nepažeidžia proporcingumo principo, taip pat nepateikė pakankamai argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad netaikius tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Kita Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo 2025 m. birželio 2 d. prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodytas procesinio pobūdžio prašymas – tuo atveju, jei dalis 2024 m. Seimo rinkimų dokumentų jau sunaikinta vykdant Komisijos Sprendimą, įpareigoti Komisiją pateikti sunaikintų dokumentų sąrašus ar aprašus, t. y. kuria iš esmės spręstas klausimas dėl įrodymų išreikalavimo – negali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui atskiruoju skundu (ABTĮ 152 str. 1 d. 1 ir 2 p.), todėl dėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nėra pasisakoma. Pažymėtina, kad ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visus klausimus, susijusius su įrodymų pateikimu, išreikalavimu ir pan., sprendžia tik ginčą nagrinėjantis teismas.

Kiti pareiškėjų atskirajame skunde nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentai nėra reikšmingi vertinant skundžiamos Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų nėra pasisakoma.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų G. U. ir Z. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Iveta Pelienė