2019-11-27 Nr. AB-22378-3-61-3-01667-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2914-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01667-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiais nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. ir nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, neatitinkančiose teisės aktų reikalavimų. Kamerose buvo laikoma nuo 1 iki 2 asmenų, kamerų plotas sudarė 7,3 kv. m, papildomai šį plotą mažino kamerose esantys baldai, todėl jose laikomiems asmenims teko 1,6 kv. m laisvo patalpos ploto, ir pareiškėjas buvo priverstas nuolat sėdėti arba gulėti. Ant kamerų langų buvo įrengtos grotos, todėl pareiškėjas negalėjo išsivalyti langų, buvo ribojamas natūralios šviesos kiekis, nuolat buvo įjungtas dieninis ir naktinis apšvietimas, tačiau elektra buvo ribojama.

Sanitariniuose mazguose nebuvo užtikrinamas asmenų privatumas, pareiškėjas buvo matomas kitų asmenų, esančių kameroje, taip pat pareigūnų. Be to, sanitariniuose mazguose nebuvo įrengta atskira ventiliavimo sistema, klozetuose nenusileisdavo arba blogai nusileisdavo vanduo, tualetinis popierius buvo išduodamas kartą per mėnesį, todėl jo neužtekdavo, jis buvo nekokybiškas. Kamerose esanti spintelė higienos reikmėms ir maistui susidėti buvo pakabinta ant sienos virš radiatoriaus, priešais sanitarinį mazgą, maistas nuo radiatoriaus skleidžiamos šilumos džiūdavo bei sugesdavo.

Giminės ir draugai neturėjo teisės perduoti pareiškėjui maisto. Kamerose nebuvo spintos rūbams susidėti. Administracija suteikdavo nepakankamą kiekį skutimosi peiliukų, dantų pastos, pasivaikščioti gryname ore buvo leidžiamą tik 1 valandą, nors pareiškėjas turėjo teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Kamerose nėra tiekiamas karštas vanduo, o nusiprausti duše pareiškėjas galėjo tik kartą per savaitę. Kamerose kaupėsi drėgmė, pareiškėjas negalėjo išsidžiovinti rūbų, o įstaiga drabužius skalbia pagal prašymą, kas du mėnesius.

Suteikta patalynė buvo sintetinė, nedezinfekuota, pareiškėjui buvo pasireiškusi alergija. Įstaigoje buvo draudžiama turėti pledus. Suteikiama maisto energinė vertė svyravo nuo 1 300 iki 1 500 kcal, tokio energijos kiekio pareiškėjui, kaip sportuojančiam asmeniui, nepakako. Lukiškių TI-K yra asbesto, keliančio pavojų sveikatai. Administracija atsisakė siųsti prašymus kitiems viešojo administravimo subjektams, grasino, kad pareiškėjas gaus nuobaudą, jeigu skųsis dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė orumo pažeminimą, dvasinius skausmus, depresiją ir sveikatos sutrikimus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas išdėstė gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d., nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. gegužės 2 d., numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose. Atsakovo atstovas, paaiškino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Lukiškių TI-K sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę iki 15 minučių. Asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukštis – 1,6 m, plotis – 1,2 m. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis apšvietimo normas. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Visi suimtieji kasdien turi teisę vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Jeigu suimtasis sutinka, pasivaikščiojimo gali nebūti arba jis gali būti sutrumpinamas.

6. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal galiojantį reglamentavimą, yra draudžiama naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami.

7. Pažymėjo, kad pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo L. S. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 450 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, svyravo nuo 3,64 kv. m iki 8,64 kv. m, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – nuo 3,59 kv. m iki 8,5 kv. m, todėl padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K administracija ginčui aktualiu laikotarpiu užtikrino pareiškėjui teisės aktų nustatytą minimalų gyvenamųjų patalpų plotą ir pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos.

10. Dėl pareiškėjo teiginių, kad kamerose ant langų esančios grotos trukdė išsivalyti langus, teismas, vadovaudamasis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 14.1 papunktyje nustatyta rekomendacija konstatavo, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimą atitinka šiame teisės akte išdėstytus reikalavimus.

11. Dėl pareiškėjo argumentų, kad kameros neatitiko higienos normų reikalavimų – jose buvo ribojamas šviesos kiekis, kameros nebuvo dezinfekuojamos, sienos, lubos ir grindys buvo avarinės būklės, kaupėsi drėgmė, teismas, vadovaudamasis Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), Eksploatavimo taisyklėmis bei pateiktais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktais nustatė, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir kuriose buvo atlikti patikrinimai, Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į NVSC dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas.

12. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Lukiškių TI-K buvo ribojama elektros energija, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai dėl elektros energijos ribojimo yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas nenurodė kokiais būdais elektros energija yra ribojama, be to, vertindamas pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad dirbtinė apšvieta naudojama tiek dieną, tiek naktį, pareiškėjo teiginius vertino kaip prieštaraujančius vieni kitiems.

13. Dėl pareiškėjo teiginių, kad kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, jis buvo matomas kitų asmenų, esančių kameroje, ir pareigūnų, sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira ventiliacija, teismas pažymėjo, kad Lietuvos higienos normoje 134:2015 nenustatomi sanitarinio mazgo įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimai. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nustatytas imperatyvus reikalavimas visiškai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista ne visą jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d., nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. balandžio 3 d., iš viso 161 parą.

14. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidarytą langą, kaip tai numato HN 134:2015 17 punktas. Iš byloje pateiktų NVSC patikrinimų aktų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo nustatyta Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkto reikalavimų pažeidimų Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas.

15. Dėl pareiškėjo argumentų, kad kamerų įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, t. y. kamerose nėra reikiamo dydžio spintelių, spintos, į kamerą nėra tiekiamas karštas vanduo, teismas nurodė, kad Eksploatavimo taisyklių 14.6 papunktyje nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti, viršutinių drabužių pakaba (14.9 papunktis). Teismas pažymėjo, kad asmeniniams daiktams laikyti skirtų dėžių įrengimas pagal Eksploatavimo taisykles nėra privalomas, o pareiškėjas neindividualizavo, kurioje kameroje ir kuriuo laikotarpiu jam trūko inventoriaus, reikalingo asmeniniams daiktams susidėti, todėl, įvertinus tai, kad kamerose dažniausiai buvo laikomi du asmenys, spręstina, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo pagrindu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose nėra nustatyta konkreti vieta, kurioje turi būti įrengta spintelė maistui ir higienos reikmenims laikyti.

16. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos 134:2015 18 punktas nustato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad įpareigojimo tiekti karštą vandenį į kameroje esantį sanitarinį mazgą nėra.

17. Dėl pareiškėjo teiginių dėl Lukiškių TI-K išduodamo maisto kaloringumo teismas pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, teigdamas, kad maisto kaloringumas neviršijo 1 300-1 500 kcal, nenurodė, kokiu būdu tai nustatė, todėl nurodyto argumento nelaikė pakankamai pagrįstu. Pažymėjo, kad pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punktą, kiekvienas suimtasis turi teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse, todėl tuo atveju, jei pareiškėjui neužteko išduodamo maisto, jis turėjo galimybę įsigyti jo parduotuvėje. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatyta galimybė Lukiškių TI-K laikomiems asmenims gauti maistą iš laisvėje esančių asmenų.

18. Dėl pareiškėjo teiginių, kad tualete vanduo blogai nusileisdavo arba visai nenusileisdavo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šio nusiskundimo nekonkretizavo, nenurodė kameros numerio ir laikotarpio, kuomet negalėjo nuleisti vandens, nenurodė, kad kreipėsi į įstaigos administraciją, prašydamas sutaisyti vandens nuleidimo sistemą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas, todėl neturint duomenų, kada ir kuriose kamerose tualetas buvo techniškai netvarkingas, šį pareiškėjo argumentą atmetė kaip neįrodytą.

19. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nebuvo sudaryta galimybė naudotis drabužių skalbimo paslauga tiek kartų, kiek reikia, neužtikrintas būtinas higienos reikmenų kiekis – pareiškėjui nesuteikta dantų pastos, skutimosi peiliukų, tualetinio popieriaus buvo duodama kartą per mėnesį ir tik vienas rulonėlis, teismas nurodė, kad Lietuvos higienos normos 134:2015 40 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Pareiškėjo argumentai, kad atsakovas nesudarė sąlygų skalbti ir džiovinti drabužius tiek dažnai, kiek pareiškėjui reikia, vertinti kritiškai, nes Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja, kad tokios paslaugos pareiškėjui turi būti teikiamos nemokamai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepaneigė aplinkybės, kad jam buvo suteikta teisė skalbti rūbus, todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo aspektu nenustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų. Pagal Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, vyrams per mėnesį išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo ir 200 g skalbiamojo muilo. Be to, suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Lukiškių TI-K patvirtino, kad minėtos higienos priemonės yra išduodamos, o pareiškėjui higienos reikmenys buvo išduoti 2017 m. rugpjūčio 7 d., 2018 m. kovo 13 d. ir 2018 m. balandžio 24 d.

20. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K suteikdavo jam galimybę tik 1 valandą pasivaikščioti gryname ore, nors jis turėjo teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke, teismas pažymėjo, kad Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo suteikiama galimybė pasivaikščioti gryname ore mažiau negu 1 valandą ar buvo kliudoma pasinaudoti šia teise, be to, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas norėjo pasivaikščioti, o Lukiškių TI-K pareigūnai jam to neleido.

21. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K nusiprausti duše galėjo tik kartą per savaitę, teismas nurodė, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K dušuose nuolatos tiekiamas karštas vanduo. Suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše iki 15 minučių.

22. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam buvo išduodama sintetinė patalynė, kuri nėra dezinfekuojama, todėl jam kilo alergija, buvo draudžiama turėti pledus, teismas nurodė, kad Lietuvos higienos normos 134:2015 42 ir 43 punkte nustatyta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Teismas pažymėjo kad pareiškėjas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad jam išduodama patalynė buvo netinkama naudoti. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 83 punktą, suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduota patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raštu atsisako Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos patalynės. Atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta galimybė suimtiesiems turėti pledus, teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo fakto.

23. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K yra asbesto, kuris kelia pavojų sveikatai, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepaaiškino, kokiu būdu nustatė galimą asbesto buvimą Lukiškių TI-K pastato konstrukcijoje. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad dėl asbesto jis būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas atsakingas institucijas, kurios būtų vertinusios asbesto Lukiškių TI-K pastato konstrukcijose buvimo faktą ir galimą pavojų čia laikomiems asmenims.

24. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K atsisakė siųsti jo prašymus kitiems viešojo administravimo subjektams, grasino, kad pareiškėjas gaus nuobaudą, jeigu skųsis dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė nei kokio pobūdžio prašymus teikė pareigūnams, nei kada juos atsisakyta priimti, nei kada pareigūnai elgėsi nemandagiai ir ar dėl to pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, kitas atsakingas institucijas. Teismo vertinimu, vien abstraktaus pobūdžio pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo Lukiškių TI-K pareigūnų elgesio, nėra pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

25. Dėl pareiškėjo prašomų priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys, nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimą tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, kitais atvejais – sudaro pagrindą spręsti, kad pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K pažeidžiant privatumą naudojantis sanitariniais mazgais iš viso 161 parą. Teismo vertinimu, laikotarpis, kai pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, laikytinas ilgu ir sudarančiu pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, tačiau priteistinos neturtinės žalos dydis yra mažintinas.

III. 26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja skunde pateiktus argumentus. Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiais nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. ir nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 gegužės 3 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K ir buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose teisės aktų reikalavimų. Kamerose buvo laikoma po du, tris asmenis, kameros plotas buvo 7,3 kv. m, be to, papildomai šį plotą mažino kamerose esantys baldai, dėl ploto trūkumo buvo priverstas pastoviai gulėti arba sėdėti, taip buvo apribota jo laisvė judėti. Kameros langai buvo grotuoti, dėl ko į kamerą nepatekdavo natūrali šviesa, dėl grotų nebuvo įmanoma nuvalyti purvinų langų. Kameros buvo nuolat apšviestos dirbtine šviesa, bet elektros įtampa rozetėse buvo ribojama, dėl ko negalėjo užvirti karšto vandens naktimis, kai sirgdavo. Sanitariniuose mazguose nebuvo užtikrinamas asmens privatumas. Juose neįrengta ventiliacijos sistema, klozetuose nenusileisdavo arba blogai nusileisdavo vanduo, tualetinis popierius buvo ribojamas. Kameroje esanti spintelė pakabinta virš radiatoriaus priešais sanitarinį mazgą, nuo skleidžiamos šilumos sudėtas maistas džiūdavo bei sugesdavo. Kamerose nebuvo baldo rūbams susidėti. Kamerose nėra karšto vandens nusiprausimui, nusiprausti galėdavo tik kartą per savaitę tam buvo skirta 15 minučių. Išduodama patalynė sintetinė, nedezinfekuojama. Nuo nekokybiškos patalynės buvo pasireiškusi alergija. Administracija draudė siųsti skundus ir grasino. Teigia, kad dėl nurodytų aplinkybių patyrė dvasinį skausmą, orumo pažeminimą, depresiją ir sveikatos sutrikimus.

28. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29. Atsakovo atstovas pažymi, kad apeliantas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindžia jokiais įrodymais, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

30. Atkreipė dėmesį, jog apeliantas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Apelianto nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Apelianto nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, apeliantas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Apeliantas privalo įrodyti, kad skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo jį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. ir nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. gegužės 2 d., neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir nustatęs 161 parą trukusį privatumo naudojantis tualetu pažeidimą, priteisė L. S. 450 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitus pareiškėjo skundo argumentus pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus.

33. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Teigia, jog ta aplinkybė, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis nesilaikant teisės aktų reikalavimų, yra pagrindas priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui.

34. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

36. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų, susijusių su skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl gyvenamojo ploto, kamerų įrengimo (spintos rūbams susidėti nebuvimo, spintelių maistui susidėti išdėstymo), langų valymo ir šviesos kamerose trūkumo, karšto vandens tiekimo, elektros tiekimo ribojimo, sanitarinio mazgo įrengimo, aprūpinimo higienos priemonėmis, sintetinės patalynės ir pareiškėjo pateiktų skundų neišsiuntimo.

37. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.

38. Nagrinėjamu atveju byloje konstatuotas pareiškėjo teisių pažeidimas dėl laikymo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m birželio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., nuo 2017 m spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d. ir nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. buvo laikomas kamerose, kuriose jo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais buvo pažeista.

39. Pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

40. Atsižvelgdama į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (iš viso 161 dieną), teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl jo poveikio pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją.

41. Pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteista 3 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

42. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir trukmę, į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo priteistas 450 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti.

43. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė