2016-10-26 Nr. AB-20965-3-63-3-01707-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2920-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01707-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei J. B., trečiajam suinteresuotam asmeniui G. D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės J. B. 185,94 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., bei patirtas 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja prašyme nurodė, kad jai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre buto savininku nurodytas G. D., tačiau jis pardavė butą atsakovei J. B. 2004 m. birželio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Prašymą grindžia tuo, jog atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjos teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nuosavybės teise valdytą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ir Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais.

Atsakovė rinkliavos nesumokėjo laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau šio prašymo pateikimo dieną pareiškėja turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti vietinę rinkliavą už 2010 metų III, IV ketvirčius, 2011 metus, 2012 metus, 2013 metus, 2014 metus, tai sudaro 185,94 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės.

Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovės 36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-179/2014 suformuota praktika ir teigė, kad ji Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų profesinę bendriją ir dėl to patyrė 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) maksimali galima priteisti suma už 2015 m. birželio 25 d. prašymo parengimą sudaro 1 749,50 Eur. Pareiškėjos teigimu, jos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (36,30 Eur) privalo būti laikoma pagrįsta ir nemažintina, nes ji yra daugiau nei 48 kartus mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. D. pateiktame atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad jis nėra buto savininkas, kadangi butas 2004 m. gegužės 31 d. buvo parduotas J. B.. Atsakovė turėjo butą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau to nepadarė. Jis bute nuo jo pardavimo negyveno, todėl jokios prievolės mokėti rinkliavą neturi.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjai UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ priteisė iš atsakovės J. B. 185,94 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., bei 14,00 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą. Kitą prašymo dalį dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais ir rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose suformuota praktika.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad jog butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė paskirtis gyvenamoji, nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui G. G., tačiau išrašo 7.2 punkte įregistruotas juridinis faktas – sudaryta šio buto pirkimo-pardavimo sutartis, pirkėjas – J. B.. Nurodytą faktą pagrindžia ir byloje esanti 2004 m. gegužės 31 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-4024, iš kurios matyti, jog G. D. butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), pardavė J. B. ir tą pačią dieną buto perdavimo-priėmimo aktu jai perdavė butą. Teismas konstatavo, kad nekilnojamojo turto savininkė, faktinė valdytoja ir naudotoja yra J. B., todėl ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Pareiškėjos nurodytas terminas, už kurį ji prašo priteisti iš atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimą, yra pagrįstas. Iš pareiškėjos UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ pateiktos pažymos teismas nustatė, kad vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas taikant Plungės rajono savivaldybės tarybos nustatytus metinius vietinės rinkliavos dydžius. Pareiškėjos prašoma priteisti įsiskolinimo suma laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. sudaro iš viso 185,94 Eur, kuri nėra sumokėta.

Teismas nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, pareiškėjos prašymą tenkino ir iš atsakovės pareiškėjai priteisė 185,94 Eur.

Teismas dėl pareiškėjos prašymo priteisti iš atsakovės 36,30 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, pažymėjo, kad pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog prašomą priteisti sumą pareiškėja sumokėjo advokatų profesinei bendrijai už prašymo teismui surašymą. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų 2 bei 8.2 punktais ir pažymėjo, kad nors pareiškėjos prašomas priteisti dydis (36,30 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodyto užmokesčio dydžio, tačiau atsižvelgė į pareiškėjai suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, bylos apimtį ir sudėtingumą, pareiškėjos pozicijos formulavimą, skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nei vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą, nes bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą.

Nors pareiškėjos prašoma priteisti 36,30 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, teismas, įvertinęs minėtus kriterijus, t. y. tai, kad byla yra šabloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, iškelta ir vedama per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, konstatavo, jog pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas dalinai, priteisiant 14,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Pareiškėja UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą: panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjai priteistos sumažintos bylinėjimosi išlaidos, bei priimti sprendimą priteisti pareiškėjai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjos prašymas patenkintas visiškai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja atstovavimo išieškant vietinę rinkliavą iš skolininkų paslaugas įsigijo viešojo pirkimo būdu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintas Rekomendacijas, maksimali galima priteisti suma už prašymo parengimą sudaro 1 749,50 Eur, tuo tarpu pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 36,30 Eur. Bylinėjimosi išlaidų sumažinimas iki 14 Eur pažeidžia kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, kadangi pareiškėjos patirtos, bet nepriteistos bylinėjimosi išlaidos teks sąžiningai rinkliavą mokantiems gyventojams.

Pažymėjo, kad pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma sudaro tik 2,07 procentų maksimaliai įmanomos priteisti sumos, todėl negali būti laikoma kaip neproporcingai didelė, be to, pareiškėja atstovavimo išlaidas patiria išskirtinai dėl atsakovės kaltės. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija panašių įkainių, todėl yra proporcingos ir teisingos, atsakovės elgesys nesudaro pagrindo jai sumažinti priteistinas atstovavimo išlaidas, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos pilna apimtimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tik iš dalies patenkintas pareiškėjos UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymas priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Taigi nors teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis pakelti bylinėjimosi išlaidų naštą, tačiau pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog jos prašymas buvo patenkintas visiškai, per se nepatvirtina pareiškėjos teisės gauti iš kitos šalies visų savo išlaidų atlyginimą, nes yra galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-657/2013 suformuotą praktiką, bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus. Todėl administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011).

Nors pareiškėja prašyme atlyginti bylinėjimosi išlaidas nurodė ir apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į faktą, jog jos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra daugiau nei 48 kartus mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis, tačiau pažymėtina, kad aplinkybės, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir ši suma yra žymiai mažesnė už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, pačios savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, kaip teigia pareiškėja. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, sprendime pažymėjo, kad pareiškėja šiuo atveju rašytiniais įrodymais pagrindė, jog ji realiai patyrė prašomas priteisti atstovavimo išlaidas už prašymo surašymą, tačiau atsižvelgė į tai, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, į skundo pagrindą ir dalyką. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į Rekomendacijų 2.5 punkte įtvirtintą kriterijų, t. y. ginčo sumos dydį, kuris šiuo atveju nėra didelis ir turi būti įvertintas kartu su kitais paminėtais kriterijais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015 pažymėjo, kad išnagrinėto pobūdžio (dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo) administracinė byla ir joje kelti reikalavimai jau ne kartą spręsti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairaus pobūdžio aspektais; tokia situacija suponuoja išvadą, kad kreipiantis į teismą su tapataus pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, jėgomis. Atsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje sprendė, kad pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, jog administracinė byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo ir specialių žinių, yra visiškai teisingas, o teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai pritaikyti tinkamai, t. y. prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą galėjo ir turėjo būti sumažintas iki 14 Eur.

Pažymėtina, kad kiti pareiškėjos apeliaciniame skunde pateikiami argumentai nepatvirtina pareiškėjos teiginio, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogiško pobūdžio bylose suformuota praktika. Tokios teismų praktikos laikomasi ir naujausiose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, pavyzdžiui, 2016 m. birželio 14 d. nutartyse administracinėse bylose Nr. eA-1158-556/2016 ir Nr. eA-1163-556/2016 buvo palikti nepakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimai, kuriais UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ už prašymų dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo parengimą buvo priteista 14 Eur atstovavimo išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šiuo atveju nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas būtų sumažinęs nepagrįstai, kaip teigia pareiškėja. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos patirtų 36,30 Eur dydžio išlaidų sumažinimas iki 14 Eur neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, neteisėtai riboja pareiškėjos teisę į pažeistų teisių gynybą bei formuoja teisinio reglamentavimo neatitinkančią praktiką, neteisėtai skatinančią asmenis vengti naudotis profesionalia advokatų teisine pagalba. Atkreiptinas dėmesys, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (inter alia išlaidos advokato pagalbai apmokėti) gali būti mažinamos atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus proceso šalių išlaidų atlyginimo principus ir reikšmingus kriterijus, o situacijos teisinio vertinimo šiuo atveju nekeičia ir tai, jog atstovavimo paslaugos buvo įsigytos viešojo pirkimo būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika, jos veiklos specifika ir sąžiningų vietinės rinkliavos mokėtojų interesai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tik iš dalies patenkintas pareiškėjos prašymas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, nepagrįstumo ir / ar neteisėtumo.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išspręsti, teisingai pritaikė proceso šalių išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą priteisti pareiškėjai iš atsakovės 14 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė