f4a433f5-33ea-40de-8ef3-2dda4e19ffe3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-937-484/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02603-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės, dalyvaujant pareiškėjui A. B. (A. B.), atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui R.

V., vertėjai I. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto apylinkės teismas) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas:

1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija), 100 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl neteisėtų Teisingumo ministerijos veiksmų atlyginti;

2) priimti sprendimÄ Ä¯pareigojantį Teisingumo ministerijÄ paÅ¡alinti visus pažeidimus: susisiekti su kompetentingais užsienio Å¡alies atstovais ir iÅ¡ naujo inicijuoti jo perdavimo procesÄ (ekstradicijÄ ) į Vokietijos Federacinę RespublikÄ likusiai bausmės daliai atlikti (b. l. 1-5). Nurodo, jog vadovaudamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-3997-463/2018 (teisminio proceso Nr.3-61-3-02541-2018-6), kreipėsi į Teisingumo ministerijÄ su praÅ¡ymu suteikti galimybę atlikti likusiÄ laisvės atėmimo bausmės dalį Vokietijos Federacinėje Respublikoje (toliau – ir Vokietija).

PraÅ¡yme nurodė visus reikÅ¡mingus argumentus ir pateikė reikalingus dokumentus. PraÅ¡ymas kartu su įkalinimo įstaigos (Vilniaus pataisos namų) teikimu buvo perduoti teismui pagal kompetencijÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 20 d. iÅ¡nagrinėjo bylÄ (Teikimas Nr. E1-389-1057/2020, teismo proceso Nr. 1-49-1-00134-2005-0) ir priėmė nutartį tenkinti praÅ¡ymÄ dėl galimo jo perdavimo Vokietijos Federacijos Respublikai likusiai bausmės daliai atlikti. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Vokietijos (duomenys neskelbtini) Žemės teismo Bausmių vykdymo rÅ«mai 2021 m. sausio 25 d. ir (duomenys neskelbtini) AukÅ¡tesnysis žemės teismas 2021 m. kovo 18 d iÅ¡nagrinėjo klausimÄ dėl jo galimo perkėlimo į VokietijÄ (ekstradicijos) likusiai bausmės daliai atlikti.

Pagal galutinį Vokietijos teismo sprendimÄ jo bei jo gynėjo praÅ¡ymai dėl perkėlimo į VokietijÄ likusiai bausmės daliai atlikti buvo atmesti, nepaisant gauto Lietuvos sutikimo. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad sprendime Vokietijos teismas pažymėjo, jog: „<...> praÅ¡ymas perimti bausmių vykdymÄ nėra priimamas, kadangi nėra vieno iÅ¡ IGR 84 c str. 1 d. reikalavimų. Remiantis tuo, užsienyje priimto sprendimo vykdymas pagal pamatinį sprendimÄ dėl laisves atėmimo bausmės leidžiamas vykdyti tik tuo atveju, jei kita valstybė–narė pateikia sprendimo originalÄ ar patvirtintÄ kopijÄ kartu su visiÅ¡kai užpildyta pažyma, kuri atitinka pamatinio sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmių galiojančios redakcijos I priede pateiktÄ anketÄ .

Nepaisant pakartotinų paklausimų, Lietuvos institucijos neperdavė Panevėžio apylinkes teismo 2016 m. gruodžio 25 d. nuosprendžio dėl laisvės atėmimo ir 2018 m. sausio 25 d. Apeliacinio teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, nuteistajam skirtos laisves atėmimo bausmės perėmimas nėra galimas.“ Å ios aplinkybės, pasak pareiÅ¡kėjo, patvirtina, kad Teisingumo ministerija nesiėmė reikalingų veiksmų, vilkino laikÄ , ignoravo visas užsienio (Vokietijos) kompetentingų institucijų užklausas ir tuo nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties, pažeidė nustatytÄ tvarkÄ bei pakenkė ekstradicijos procesui.

Pažymi, kad Teisingumo ministerija jau ne pirmÄ kartÄ vilkina atlikti veiksmus ir daro įvarius pažeidimus (administracinė byla Nr. I1-1138-484/2020 ir administracinė byla Nr. A-107-624/2021, Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03495-2019-6). Teisingumo ministerijos pareigÅ«nai piktybiÅ¡kai vengia priimti galutinį sprendimÄ pagal jo praÅ¡ymus, sÄ moningai sudaro įvairias kliÅ«tis ir taip piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad visÄ Å¡Ä¯ laikÄ jis ir jo Å¡eima laukė ir tikėjosi teigiamo sprendimo, tačiau sulaukė neigiamo sprendimo, kuris akivaizdžiai prieÅ¡tarauja jo bei jo Å¡eimos interesams ir tai galimai tiesiogiai susiję su netinkamais ir neteisėtais Teisingumo ministerijos pareigÅ«nų procesiniais veiksmais.

PareiÅ¡kėjui, kaip užsienio Å¡alies piliečiui, nesuprantamas toks pareigÅ«nų elgesys. Mano, kad tai yra pasityčiojimas, diskriminacija, socialinių ryÅ¡ių žlugdymas bei jo ir jo Å¡eimos orumo bei pagarbos neužtikrinimas. Toks Teisingumo ministerijos pareigÅ«nų darbas prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, adekvatumo, humaniÅ¡kumo bei protingumo principams. Taip pat pareiÅ¡kėjas teigia, kad jo situacija apsunkinta dabartine ekstremalia padėtimi dėl pasaulinės „COVID-19” pandemijos. Jau ilgÄ laikÄ jis neturi galimybės susitikti su savo Å¡eima, negali padėti jai, neturi galimybės spręsti svarbių socialinių klausimų ir pilnavertiÅ¡kai dalyvauti Å¡eimos gyvenime bei prisidėti prie savo sÅ«naus auklėjimo.

Dėl Teisingumo ministerijos pareigÅ«nų netinkamai atliktų veiksmų jo socialiniai ryÅ¡iai su Å¡eima nutrÅ«ks ilgam laikui ir turės neigiamÄ , nepataisomÄ poveikį Å¡eimos santykiams. Susiklosčiusioje situacijoje jis, kaip ir jo Å¡eima, patiria didelį psichologinį stresÄ , vilties praradimÄ , visiÅ¡kÄ nusivylimÄ , daug sunkių emocinių iÅ¡gyvenimų bei stiprų dvasinį skausmÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį į tai, jog iki Å¡iol jis atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje nežmoniÅ¡komis bei orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

Lyginant su Vokietijos, Lietuvos Respublikos penitencinė sistema yra akivaizdžiai netobula, pasižymi nežmoniÅ¡kumu, neadekvatumu, neteisingumu ir turi daug pažeidimų. Dažnai girdima apie korupcinius skandalus, į kuriuos patenka įvairių įkalinimo įstaigų pareigÅ«nai, Kalėjimo departamento atstovai bei kiti aukÅ¡to rango valstybės tarnautojai. Remdamasis savo patirtimi, pareiÅ¡kėjas skunde konstatuoja, kad visose įkalinimo įstaigose sÄ lygos tik griežtėja ir blogėja. Jo manymu, Lietuvos Respublikos pareigÅ«nai intensyviai stengiasi atgaivinti ir atkurti senovinę sovietinę (totalitarinę) lagerinę sistemÄ .

Atliekdamas bausmę Å¡ioje Å¡alyje tokiomis sÄ lygomis, jaučiasi nesaugiai ir nepilnavertiÅ¡kai. Jam, kaip ir kitiems nuteistiesiems, nėra užtikrintas orumas ir pagarba. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių jis neteko galimybės atlikti likusiÄ bausmės dalį tinkamomis sÄ lygomis (kaip reglamentuoja Europos SÄ jungos standartai), bÅ«ti arčiau savo namų bei Å¡alia savo Å¡eimos, negali integruotis į normaliÄ visuomenę, kad ateityje galėtų bÅ«ti naudingas tai Å¡aliai, kurioje ruoÅ¡iasi gyventi su savo Å¡eima.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad turi rimtÄ pagrindÄ manyti, jog tokiais atsakovo veiksmais su juo bandoma susidoroti, palaužti jo psichikÄ , sugadinti arba visiÅ¡kai sunaikinti jo bei jo Å¡eimos gyvenimÄ ir pakenkti jo interesams. Tvirtina, kad Teisingumo ministerijos pareigÅ«nų veiksmai (visiÅ¡kas neveikimas) turi didelę neigiamÄ Ä¯takÄ jo bei jo Å¡eimos ateičiai. Tokias neigiamas pasekmes sunku ne tik apskaičiuoti, bet ir įvertinti. PareiÅ¡kėjas turi pagrindÄ manyti, jog Å¡ioje situacijoje yra diskriminuojamas, nes nėra Lietuvos Respublikos pilietis.

Tokia diskriminacija yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio bei Europos žmogaus teisių konvencijos 14 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, pareiÅ¡kėjas tvirtina, kad jo teisės buvo pažeistos, todėl yra pagrindas jam atlyginti neturtinę žalÄ . Atsakovė Teisingumo ministerija, kartu atstovaudama ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 22-25). Atsiliepime nurodo, kad Teisingumo ministerija 2020 m. balandžio 27 d. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«ros gavo praÅ¡ymÄ pateikti papildomus dokumentus dėl A.

B. (A. B.) perdavimo į VokietijÄ likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti (remiantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos SÄ jungoje). Teisingumo ministerija 2020 m. balandžio 28 d. raÅ¡tu Nr. (112/19)9R-1036 persiuntė (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui, praÅ¡ydama nurodytus dokumentus siųsti tiesiogiai (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«rai.

Å io Teisingumo ministerijos raÅ¡to kopija buvo siunčiama ir nuteistajam (pareiÅ¡kėjui). Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjui buvo suteikta informacija apie jo praÅ¡ymÄ vykdančiÄ institucijÄ ir jis galėjo kreiptis į jÄ dėl papildomų dokumentų pateikimo (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«rai. Pažymi, jog remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos SÄ jungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Ä®statymas) 23 straipsniu, liudijimÄ kartu su sprendimu dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo teismas tiesiogiai perduoda kitos Europos SÄ jungos valstybės narės kompetentingai institucijai arba tos valstybės centrinei institucijai, jeigu ji yra paskirta, ir susiraÅ¡inėjimas tarp Lietuvos Respublikos teismo ir kitos Europos SÄ jungos valstybės narės kompetentingos institucijos vyksta tiesiogiai. PareiÅ¡kėjo atveju liudijimas kartu su teismo sprendimu dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo nebuvo siunčiamas į VokietijÄ per Teisingumo ministerijÄ , todėl Teisingumo ministerija neturi informacijos, dėl kokių priežasčių nebuvo iÅ¡siųsti papildomi dokumentai (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«rai.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad praÅ¡ymo suteikti galimybę likusiÄ bausmės dalį atlikti kitoje Europos SÄ jungos valstybėje nagrinėjimo tvarkÄ reglamentuoja Ä®statymo 18 straipsnio 3 dalis, pagal kuriÄ viena iÅ¡ sÄ lygų, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės kitos Europos SÄ jungos valstybės narės piliečiui ar kitam asmeniui, turinčiam gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitų glaudžių sÄ sajų su Å¡ia valstybe, bÅ«tų perduotas vykdyti Å¡ios valstybės kompetentingai institucijai – kitos Europos SÄ jungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas.

Pažymi, kad kartu su skundu pateiktoje (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartyje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«ra užklausė Emslando rajono atsakingos Užsieniečių tarnybos (toliau – Tarnyba) informacijÄ apie nuteistojo teisinį ir buvimo statusÄ Å¡alyje. Emslando rajono atsakinga Užsieniečių tarnyba 2020 m. gegužės 8 d. raÅ¡tu (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«rai pranešė, kad nuteistasis (pareiÅ¡kėjas) neturi teisės gyventi Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Remiantis Å¡ia informacija, (duomenys neskelbtini) apygardos teismas netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl bausmės vykdymo perėmimo, nes jis neturi leidimo gyventi Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad praÅ¡ymas gali bÅ«ti patenkintas tik tuo atveju, „<...> jei jis turėtų pastoviÄ , ilgalaikę ir teisėtÄ teisę gyventi Vokietijos Federacinėje Respublikoje“. Todėl teismas konstatavo: „Neatsižvelgiant į aplinkybes, kad dar nebuvo persiųsti reikalingi dokumentai, t. y. abu teismo nuosprendžiai, kuriais grindžiamas bausmės vykdymas, yra taikytina bausmės perėmimo vykdymo kliÅ«tis vadovaujantis Savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose įstatymo (IRG) 84a straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimais, taigi nebÅ«tų leistina perimti bausmės vykdymÄ â€œ.

Atsakovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«ra pareiÅ¡kėjui 2020 m. gegužės 18 d. raÅ¡tu, kuris buvo parengtas turint Tarnybos pateiktÄ informacijÄ , pranešė apie atsisakymÄ perimti bausmės vykdymÄ . PareiÅ¡kėjas 2020 m. birželio 25 d. raÅ¡tu (duomenys neskelbtini) apygardos teismui patvirtino, kad gavo (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«ros raÅ¡tÄ . Taigi, pareiÅ¡kėjas žinojo neigiamo atsakymo priežastį – jis neturi teisės teisėtai gyventi Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tesnysis žemės teismas nepaneigė aplinkybės, nustatytos (duomenys neskelbtini) apygardos teismo, kad bausmės vykdymo perėmimas negalimas, nes pareiÅ¡kėjas neturi teisėtos teisės gyventi Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Be to, (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tesnysis žemės teismas 2021 m. kovo 18 d. nutarime nurodė tÄ pačiÄ aplinkybę, dėl kurios netenkinamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas. Dėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus Teisingumo ministerija atsiliepime nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog savarankiÅ¡kas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiÅ¡kiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetencijÄ , vilkina ar atsisako juos atlikti.

Tokiu atveju paprastai iÅ¡ esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Atsakovė tvirtina, kad Teisingumo ministerija, perdavusi (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui, veikė savo kompetencijos ribose, be kita ko, informavo pareiÅ¡kėjÄ apie jo teisę kreiptis į teismÄ , kuris turėjo pateikti visÄ (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«ros praÅ¡omÄ medžiagÄ .

PareiÅ¡kėjas žinojo apie priežastis, dėl kurių jo praÅ¡ymas dėl bausmės vykdymo perėmimas yra negalimas. Taigi, pagrindinė priežastis, dėl kurios Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl bausmės vykdymo perėmimo buvo aplinkybė, kad jis neturi teisėto pagrindo gyventi Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Å ia aplinkybe rėmėsi tiek (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2021 m. sausio 25 d. nutartyje, tiek (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tesnysis žemės teismas 2021 m. kovo 18 d. nutarime, vertindamas priežastis, dėl kurių negalimas bausmės vykdymo perėmimas.

Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priimtas neigiamas sprendimas nepriklausė nuo Teisingumo ministerijos veiksmų atlikimo ar neveikimo. Dėl neturtinės žalos pažymi, kad vien tik atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, todėl neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos atitinkamu atveju įstatymo reikalaujamos civilinės atsakomybės sÄ lygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010).

Atsakovė nurodo, kad pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo pažeistos teisės bÅ«ti perduotam Vokietijos Federacinei Respublikai toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę. Tačiau faktinis pagrindas netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl bausmės vykdymo pagrindo buvo aplinkybė, kad jis neturi teisėto pagrindo gyventi Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Tokiu bÅ«du Lietuvos atsakingos institucijos (taip pat ir Teisingumo ministerija), žinodamos faktinį pagrindÄ , dėl kurio negali bÅ«ti tenkinamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl bausmės vykdymo perėmimo, veikė pagrįstai ir teisėtai.

Teismų nuosprendžių pateikimas Å¡iuo atveju nebÅ«tų pakeitęs pareiÅ¡kėjo teisinės padėties, t. y. Å¡i aplinkybė neturi įtakos pareiÅ¡kėjo teisėms ir pareigoms. PareiÅ¡kėjas apie jo praÅ¡ymo netenkinimÄ ir pagrindus žinojo iÅ¡ Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingų institucijų pateiktų dokumentų. Tokiu bÅ«du Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos veikė turėdamos informacijÄ apie praÅ¡ymo netenkinimo tikrÄ sias priežastis. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai apie tai, kad jis buvo diskriminuojamas, žlugdomi jo ryÅ¡iai su Å¡eima, pergyvenimai sukėlė psichologines problemas, atsakovės vertinimu, yra nepagrįsti.

Mano, jog nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, kad buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo neturtinės teisės, o tai reiÅ¡kia, jog nesant neturtinių teisių pažeidimo, atsakovui nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti remdamasis jame iÅ¡dėstytais argumentais. Teismo posėdyje atsakovų atstovas nesutiko su skundu, prašė jį atmesti remdamasis atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Papildomai atsakovų atstovas akcentavo, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti perkeltas atlikti likusiÄ laisvės atėmimo bausmę į VokietijÄ yra ta, kad jis neatitinka esminės sÄ lygos – neturi leidimo gyventi Vokietijoje.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Teisingumo ministerijos neveikimo, vykdant pareiÅ¡kėjo perkėlimo likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti į Vokietijos Federacinę RespublikÄ procedÅ«rÄ , ir iÅ¡ to kildinamos neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo. Remiantis Å¡ios administracinės bylos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo bylos Nr. eI-389-1057/2020 raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. B., R. F. pilietis, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) 14 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendį pakeitė – panaikino pareiÅ¡kėjui nusikalstamų veiksmų kvalifikavimÄ pagal BK 25 straipsnio 3 dalį. PareiÅ¡kėjui pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimo bausmę sumažino iki 12 metų ir 6 mėnesių.

Bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. gruodžio 14 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. birželio 14 d. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose. Iki bausmės atlikimo jo gyvenamosios vietos adresas buvo (duomenys neskelbtini) (byla Nr. eI-389-1057/2020; b. l. 30-32). Teisingumo ministerija 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (112/19)9R-4861 „Dėl nuteistojo A. B. perdavimo“ kreipėsi į Vilniaus pataisos namus, kuriame nurodė, kad Teisingumo ministerija gavo R.

F. piliečio A. B., gim. (duomenys neskelbtini), praÅ¡ymÄ dėl jo perdavimo likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti į VokietijÄ , remiantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos SÄ jungoje. RaÅ¡te taip pat nurodyta, kad remiantis A. B. pateiktais duomenimis, jis yra nuolatinis Vokietijos Federacinės Respublikos gyventojas bei turi Å¡eimÄ Vokietijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos SÄ jungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Ä®statymas) 21 straipsniu, Teisingumo ministerija kreipėsi į Vokietijos Federacinės Respublikos teisingumo biurÄ su praÅ¡ymu pateikti nuomonę apie galimybes vykdyti Vokietijos Federacinėje Respublikoje Lietuvos teismo nuosprendžiu A. B. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Atsakovė taip pat informavo, kad 2019 m. lapkričio 15 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«ros pritarimas, kad Vokietijos Federacineiu Respublikai pagal pirmiau minėtÄ pamatinį sprendimÄ bÅ«tų perduotas liudijimas ir nuosprendis A.

B. atžvilgiu. Atsižvelgdama į tai, atsakovė prašė Vilniaus pataisos namus pateikti Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytam teismui teikimÄ perduoti vykdyti Vokietijos Federacinei Respublikai sprendimÄ dėl A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės (b. l. 35). PareiÅ¡kėjas 2019 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administracijÄ su praÅ¡ymu, vadovaujantis Teisingumo ministerijos 2019 m. lapkričio 7 d. pavedimu Nr. (112/19)9R-4861 parengti ir pateikti teismui dokumentus, reikalingus sprendžiant klausimÄ dėl galimybės perkelti jį į Vokietijos Federacinę RespublikÄ likusios bausmės dalies atlikimui (byla Nr. E1-389-1057/2020; b. l. 2-3).

Vilniaus pataisos namai 2019 m. gruodžio 3 d. teikimu Nr. 9-12609 „Dėl nuteistojo A. B. perdavimo tolimesnei bausmei atlikti Vokietijos Federacinėje Respublikoje“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (byla Nr. E1-389-1057/2020; b. l. 1). Prie Å¡io teikimo pateikė pareiÅ¡kėjo 2019 m. lapkričio 18 d. praÅ¡ymÄ Nr. 29(3)-1569, R. F. piliečio paso (duomenys neskelbtini) kopijÄ , Leidimo gyventi Vokietijos Federacinėje Respublikoje (duomenys neskelbtini) kopijÄ , (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«ros 2019 m. spalio 29 d. atsakymÄ ir jo vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ , pareiÅ¡kėjo sÅ«naus gimimo liudijimo kopijÄ , santuokos liudijimo kopijÄ , gyvenamosios vietos deklaravimo pažymos kopijÄ , liudijimo projektÄ (byla Nr. E1-389-1057/2020; b. l. 2-14).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi (teikimas Nr. E1-389-1057/2020) Vilniaus pataisos namų teikimÄ patenkino: perdavė vykdyti Vokietijos Federacinei Respublikai Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-85-768/2016, pakeistÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo A. B. (A. B.) (b. l. 6-8; byla Nr. E1-389-1057/2020; b. l. 30-32). Teisingumo ministerija 2020 m. balandžio 27 d. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«ros gavo praÅ¡ymÄ pateikti papildomus dokumentus dėl A.

B. (A. B.) perdavimo į VokietijÄ likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti (remiantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos SÄ jungoje). Teisingumo ministerija 2020 m. balandžio 28 d. raÅ¡tu Nr. (112/19)9R-1036 persiuntė (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodytus dokumentus praÅ¡ydama siųsti tiesiogiai (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«rai.

Å io Teisingumo ministerijos raÅ¡to kopija buvo iÅ¡siųsta ir pareiÅ¡kėjui (byla Nr. E1-389-1057/2020; b. l. 69). (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«ra raÅ¡tu Nr. NZS 756 AR 39/19 atsakydama į Teisingumo ministerijos 2020 m. gegužės 18 d. raÅ¡tÄ Nr. (112/19)9R-928 informavo, kad teisinės pagalbos byloje gautas atsakymas iÅ¡ užsieniečių reikalų žinybos, į kuriÄ buvo iÅ¡siųstas paklausimas. Emslando apskrities kompetentinga žinyba pranešė, kad A. B. leidimas gyventi Vokietijoje neegzistuoja ir negali bÅ«ti iÅ¡duotas.

Taigi laisvės atėmimo bausmės vykdymo perėmimas negalimas jau todėl, kad tam nėra prielaidų pagal Ä®statymo dėl tarptautinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose 84 a paragrafo 1 dalies 3 punktÄ . RaÅ¡te paaiÅ¡kinta, kad pagal Å¡io įstatymo reikalavimus nuteistasis turėtų turėti pastoviÄ ir visų pirma legaliÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje. Su priedu prie Å¡io laiÅ¡ko iÅ¡siųstas žiniai nuteistajam A. B. skirtas laiÅ¡kas su praÅ¡ymu perduoti jį nuteistajam (byla Nr. E1-389-1057/2020; b. l. 80, 93, 96).

Teisingumo ministerija 2020 m. birželio 5 d. raÅ¡tu Vilniaus miesto apylinkės teismui persiuntė ministerijoje gautÄ (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«ros raÅ¡tÄ , kuriuo informuojama, kad sutikimas dėl nuteistojo A. B. perdavimo likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti į Vokietijos Federacinę RespublikÄ negali bÅ«ti duotas (byla Nr. E1-389-1057/2020; b. l. 80). Atsakovė atkreipė teismo dėmesį, kad prie (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«ros raÅ¡to yra pridėtas nuteistajam A. B. adresuotas laiÅ¡kas, kurį praÅ¡oma jam įteikti. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo bausmių vykdymo kolegija, kurios bÅ«stinė yra (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme, atsakydama į pareiÅ¡kėjo 2020 m. birželio 25 d. praÅ¡ymÄ , 2020 m. liepos 31 d. raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jai paskirta teisminiu bÅ«du priimti sprendimÄ dėl jo praÅ¡ymo perimti bausmės vykdymÄ , perkeliant jį į VokietijÄ .

Å iame raÅ¡te taip pat praneÅ¡ama, kad prokuratÅ«ra pasisako prieÅ¡ bausmės vykdymo perėmimÄ , pagrįsdama tuo, kad egzistuoja leidimo kliÅ«tis pagal Vokietijos įstatymo dėl tarptautinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose 84 a paragrafo 1 dalies 3 punktÄ . Pagal nurodytÄ nuostatÄ perimti bausmės vykdymÄ galima tik, jei nuteistasis asmuo turi Vokietijos pilietybę arba Vokietijos Federacinėje Respublikoje turi teisėtÄ ilgalaikę įprastinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nėra vykdoma leidimo gyventi panaikinimo procedÅ«ra.

RaÅ¡te pareiÅ¡kėjui nurodyta, kad jis yra Rusijos pilietis, o trečiųjų Å¡alių piliečiams reikia leidimo gyventi. Remiantis kompetentingos Emslando rajono užsieniečių tarnybos informacijÄ , pareiÅ¡kėjas leidimo gyventi neturi, o dėl itin didelio iÅ¡siuntimo iÅ¡ Å¡alies intereso jis jam ir nebÅ«tų iÅ¡duodamas. PareiÅ¡kėjui suteikta galimybė pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl raÅ¡te nurodytų aplinkybių (byla Nr. E1-389-1057/2020; b. l. 103-104). Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupė 2020 m. rugsėjo 24 d. raÅ¡tu Nr. (112/19)9R-2236 „Dėl įrodymų rinkimo civilinėje byloje“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , nurodydama, kad yra gautas Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingo teismo teisinės pagalbos praÅ¡ymas, parengtas vadovaujantis Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo tenkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose, dėl įrodymų rinkimo A.

B., atliekančio laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose (adresas: Rasų g. 8, Vilnius), atžvilgiu. Å iame raÅ¡te taip pat paaiÅ¡kina, kad, kadangi Teisingumo ministerija yra paskirta kaip centrinė institucija tik minėto Reglamento 3 straipsnyje nurodytoms funkcijoms vykdyti, o gaunančiomis agentÅ«romis Lietuvos Respublikoje yra paskirti apylinkių teismai, iÅ¡imties tvarka persiunčiam Jums pagal teritorinę kompetencijÄ minėtÄ Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingo teismo teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ vykdymui.

Atkreiptas dėmesys, kad gavus Å¡iuos dokumentus, remiantis minėto Reglamento 7 straipsniu, bÅ«tina ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jų gavimo iÅ¡siųsti praÅ¡ymÄ siuntusiam teismui Reglamento priede pateikiamos B formos praneÅ¡imÄ , kad dokumentas gautas. Jeigu praÅ¡ymas negali bÅ«ti įvykdytas, nes jame nėra visos bÅ«tinos informacijos pagal reglamento 4 straipsnį, praÅ¡omasis teismas apie tai nedelsiant praneÅ¡a praÅ¡ančiajam teismui, tačiau ne vėliau kaip per 30 dienų nuo praÅ¡ymo gavimo, ir praÅ¡o jo iÅ¡siųsti trÅ«kstamÄ informacijÄ , kuri turėtų bÅ«ti kuo tikslesnė (pildoma Reglamento priede nurodyta C forma).

Kartu pažymėta, kad teisinės pagalbos praÅ¡ymas turi bÅ«ti įvykdytas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo praÅ¡ymo gavimo dienos. Jei praÅ¡ymo įvykdyti per šį terminÄ nėra galimybės, apie tai turi bÅ«ti informuotas paraÅ¡antysis teismas, naudojantis Reglamento priede pateikimo G forma, ir nurodant priežastis, dėl kurių praÅ¡ymo įvykdymas užsitęsia, bei numatomÄ jo įvykdymo datÄ . (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2021 m. sausio 25 d. nutartimi, iÅ¡nagrinėjęs teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ bausmės vykdymo byloje, atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl bausmės vykdymo perėmimo.

Teismas tokį sprendimÄ grindė tuo, kad neatsižvelgiant į aplinkybes, jog dar nebuvo persiųsti reikalingi dokumentai, t. y. abu teismo nuosprendžiai, kuriais grindžiamas bausmės vykdymas, yra taikytina bausmės perėmimo kliÅ«tis, vadovaujantis Savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose įstatymo (IRG) 84 a straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimais, taigi nebÅ«tų leistina perimti bausmės vykdymÄ . Pagal minėtas nuostatas, nuteistojo kaip Rusijos piliečio atveju, bausmės vykdymo perėmimas bÅ«tų galimas tik tuomet, jei jis turėtų pastoviÄ , ilgalaikę ir teisėtÄ teisę gyventi Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Trečiųjų Å¡alių gyventojams tam reikalingas leidimas gyventi Å¡alyje. PareiÅ¡kėjas tokio neturi, be to pagal atsakingÄ (duomenys neskelbtini) rajono Užsieniečių tarnybos praneÅ¡imÄ jam tokia teisė nebus suteikta (b. l. 9-12). (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tesnysis žemės teismas 2021 m. kovo 18 d., iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo 2021 m. vasario 22 d. skundÄ dėl (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarties, jį atmetė. AukÅ¡tesnės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad praÅ¡ymas perimti bausmės vykdymÄ nėra priimamas, kadangi nėra vieno iÅ¡ IGR 84 c straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Remiantis tuo, užsienyje priimto sprendimo vykdymas pagal pamatinį sprendimÄ dėl laisvės bausmės leidžiamas vykdyti tik tuo atveju, jei kita valstybė narė pateikia sprendimo originalÄ ar patvirtintÄ kopijÄ kartu su visiÅ¡kai užpildyta pažyma, kuri atitinka pamatinio sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmių galiojančios redakcijos I priede pateiktÄ anketÄ . Nepaisant pakartotinių paklausimų, Lietuvos institucijos neperdavė Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 25 d. nuosprendžio dėl laisvės atėmimo ir 2018 m. sausio 25 d.

Apeliacinio teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės perėmimas nėra galimas. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl įpareigojimo Teisingumo ministerijÄ paÅ¡alinti visus pažeidimus: susisiekti su kompetentingais užsienio Å¡alies atstovais ir iÅ¡ naujo inicijuoti jo perdavimo procesÄ (ekstradicijÄ ) į Vokietijos Federacinę RespublikÄ likusiai bausmės daliai atlikti iÅ¡ esmės grindžia tuo, jog jo praÅ¡ymas perduoti jį atlikti likusiÄ laisvės atėmimo bausmės dalį į Vokietijos Federacinę RespublikÄ teismo buvo atmestas dėl to, kad Teisingumo ministerija pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ (duomenys neskelbtini) apygardos teismui neperdavė Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 25 d. nuosprendžio dėl laisvės atėmimo ir 2018 m. sausio 25 d.

Apeliacinio teismo sprendimo. Å iam ginčui aktualios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos SÄ jungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo nuostatos. Ä®statymo 18 straipsnyje yra nustatytos sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitai Europos SÄ jungos valstybei narei sÄ lygos. Ä®statymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos teismo sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės kitos Europos SÄ jungos valstybės narės piliečiui ar kitam asmeniui, turinčiam gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitų glaudžių sÄ sajų su Å¡ia valstybe, taip pat gali bÅ«ti perduodamas vykdyti Å¡ios valstybės kompetentingai institucijai, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos:

1) teismas pagrįstai mano, kad bausmės vykdymo perdavimas kitai Europos SÄ jungos valstybei narei sudarys palankesnes sÄ lygas nuteistojo socialinei reabilitacijai;

2) nuteistasis sutinka, kad kita Europos SÄ jungos valstybė narė perimtų vykdyti sprendimÄ dėl laisvės atėmimo bausmės;

3) kitos Europos SÄ jungos valstybės narės kompetentinga institucija sutinka perimti vykdyti sprendimÄ dėl laisvės atėmimo bausmės. Ä®statymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konsultacijas su kitos Europos SÄ jungos valstybės narės kompetentinga institucija Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais vykdo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Å io įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Ä®statymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytu atveju, kai sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali bÅ«ti perduodamas vykdyti kitai Europos SÄ jungos valstybei narei tik gavus jos kompetentingos institucijos sutikimÄ , bausmę vykdanti institucija, prieÅ¡ Å¡io įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateikdama teismui teikimÄ , kreipiasi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ dėl konsultacijų su kitos Europos SÄ jungos valstybės narės kompetentinga institucija vykdymo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, konsultuodamasi su kitos Europos SÄ jungos valstybės narės kompetentinga institucija, jai pateikia duomenis, pagrindžiančius, kad Å¡ioje valstybėje bÅ«tų sudarytos palankesnės sÄ lygos užtikrinti nuteistojo socialinę reabilitacijÄ . Gavusi kitos Europos SÄ jungos valstybės narės kompetentingos institucijos atsakymÄ , Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija informacijÄ apie konsultacijų rezultatus perduoda bausmę vykdančiai institucijai ar teismui (Ä®statymo 21 straipsnio 5 dalis).

Ä®statymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu negaunamas Å¡io įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas kitos Europos SÄ jungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas perimti vykdyti sprendimÄ dėl laisvės atėmimo bausmės, bausmę vykdanti institucija palieka šį klausimÄ nenagrinėtÄ ir apie tai informuoja nuteistÄ jį, jo Å¡eimos narį ar jo gynėjÄ (Ä®statymo 21 straipsnio 6 dalis). Remiantis Ä®statymo 23 straipsniu liudijimÄ kartu su sprendimu dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo teismas tiesiogiai perduoda kitos Europos SÄ jungos valstybės narės kompetentingai institucijai arba tos valstybės centrinei institucijai, jeigu ji yra paskirta, ir susiraÅ¡inėjimas tarp Lietuvos Respublikos teismo ir kitos Europos SÄ jungos valstybės narės kompetentingos institucijos vyksta tiesiogiai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kas esminė kliÅ«tis, dėl kurios negali bÅ«ti patenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas perkelti jį likusiai bausmės daliai atlikti į Vokietijos Federacinę RespublikÄ , yra tai, kad pareiÅ¡kėjas neturi leidimo gyventi Å¡ioje valstybėje. Byloje esanti leidimo laikinai gyventi Vokietijos Federacinėje Respublikoje kopija patvirtina, kad Å¡io dokumento galiojimas pasibaigė 2015 m. lapkričio 11 d. Taigi, pareiÅ¡kėjas neturi teisėto pagrindo gyventi Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Apie tai (duomenys neskelbtini) apygardos teismÄ ir patį pareiÅ¡kėjÄ informavo ir (duomenys neskelbtini) rajono atsakinga Užsieniečių tarnyba. BÅ«tent remiantis Å¡ia informacija, (duomenys neskelbtini) apygardos teismas netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl bausmės vykdymo perėmimo, nes jis neturi leidimo gyventi Vokietijoje. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje pripažino, kad neturi teisės gyventi Vokietijoje, o jo nurodyta aplinkybė, kad Vokietijoje gyvena jo Å¡eima, nesuteikia teisėto pagrindo jam pačiam gyventi Vokietijoje.

Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Teisingumo ministerija tinkamai vykdė savo pareigas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl perkėlimo likusiai bausmės daliai atlikti į VokietijÄ nagrinėjimo procedÅ«ros metu. 2020 m. balandžio 27 d. gavusi iÅ¡ (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ pateikti papildomus dokumentus dėl A. B. (A. B.) perdavimo į VokietijÄ likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti, Teisingumo ministerija 2020 m. balandžio 28 d. raÅ¡tu Nr. (112/19)9R-1036 jį pagal kompetencijÄ persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodytus dokumentus praÅ¡ydama siųsti tiesiogiai (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«rai.

Å io Teisingumo ministerijos raÅ¡to kopija buvo iÅ¡siųsta ir pareiÅ¡kėjui (byla Nr. E1-389-1057/2020; b. l. 69). Ant Å¡io raÅ¡to esanti teisėjos 2020 m. gegužės 5 d. rezoliucija patvirtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendį nurodyta iÅ¡versti į vokiečių kalbÄ . Taip pat bylos duomenys rodo, kad Teisingumo ministerija raÅ¡tais informavo pareiÅ¡kėjÄ apie procedÅ«ros pagal jo praÅ¡ymÄ eigÄ . Be to, kaip jau minėta, bÅ«tent dėl to, kad pareiÅ¡kėjas neturi teisės gyventi Vokietijos Federacinėje Respublikoje, (duomenys neskelbtini) apygardos teismas netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl bausmės vykdymo perėmimo.

Tai, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmetė kitu pagrindu – nebuvo pateikti Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 25 d. nuosprendis dėl laisvės atėmimo ir 2018 m. sausio 25 d. Apeliacinio teismo sprendimas, niekaip nepaneigia aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas neatitinka Savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose įstatymo (IRG) 84a straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tesnysis žemės teismas nepaneigė aplinkybės, nustatytos (duomenys neskelbtini) apygardos teismo, kad bausmės vykdymo perėmimas negalimas, nes pareiÅ¡kėjas neturi teisėtos teisės gyventi Vokietijoje.

Å iame nutarime aukÅ¡tesnės instancijos teismas 2021 m. kovo 18 d. nutarime nurodė tÄ pačiÄ aplinkybę, dėl kurios netenkinamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Teisingumo ministerija, perdavusi (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui, veikė savo kompetencijos ribose, be kita ko, informavo pareiÅ¡kėjÄ apie jo teisę kreiptis į teismÄ , kuris turėjo pateikti visÄ (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«ros praÅ¡omÄ medžiagÄ .

Taigi Å¡iuo atveju konstatuoti Teisingumo ministerijos neveikimo nėra pagrindo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad esminė priežastis, dėl kurios pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl perkėlimo atlikti likusiÄ laisvės atėmimo bausmę į VokietijÄ negali bÅ«ti patenkintas, yra tai, kad pareiÅ¡kėjas neturi teisėto pagrindo gyventi Vokietijoje, darytina iÅ¡vada, kad įpareigoti Teisingumo ministerijÄ paÅ¡alinti visus pažeidimus: susisiekti su kompetentingais užsienio Å¡alies atstovais ir iÅ¡ naujo inicijuoti jo perdavimo procesÄ (ekstradicijÄ ) į Vokietijos Federacinę RespublikÄ likusiai bausmės daliai atlikti, nėra pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas.

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ kildinÄ iÅ¡ neteisėto Teisingumo ministerijos pareigÅ«nų neveikimo, t. y. bÅ«tinų dokumentų jo praÅ¡ymui dėl perkėlimo atlikti likusiÄ laisvės atėmimo bausmę į VokietijÄ nagrinėti neperdavimo Vokietijos institucijoms, dėl kurio jis toliau turi laisvės atėmimo bausmę atlikti Lietuvos pataisos įstaigoje nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, pažeidžiant jo ir jo Å¡eimos teises. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019).

Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3693-502/2017; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-232-822/2018; 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019).

Nagrinėjamu atveju Å¡ioje byloje nenustačius Teisingumo ministerijos pareigÅ«nų neteisėto neveikimo, t. y. vienos iÅ¡ sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti, nėra pagrindo tenkinti ir pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl jis atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. B. (A. B.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė Jolanta Vėgelienė