2022-03-23 Nr. BB-2051-1-01-1-38936-2019-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1367/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38936-2019-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Aleno Piesliako, susipažinusi su nuteistojo R. N. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties bei prašymu sustabdyti Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžio vykdymą ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis R. N. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir bylą nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius skunde nurodo, kad teismai nustatydami tik jo kaltę, netinkamai pritaikė BK 281 straipsnio 3 dalį, kadangi jeigu nukentėjusysis R. L. nebūtų pažeidęs KET 9 bei 128 punktų reikalavimų ir būtų laikęsis visų būtinų atsargumo priemonių, ar atsiradus kliūčiai, ar iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėdamas sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai eismo įvykio būtų išvengta. Nukentėjusiojo R. L. kelio nestebėjimas ir nematymas situacijos pasikeitimo, įtakojo eismo įvykio kilimą. Skunde teigiama, kad teismų išvados yra grindžiamos neišsamiu bylos duomenų įvertinimu, o įrodymai įvertinti atskirai nuo jų visumos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė BK 41, 54, 67 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei 68 straipsnių nuostatas ir nepagrįstai jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kasaciniame skunde, iš dalies atkartojant nuteistojo R. N. apeliacinio skundo argumentus, nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl R. N. kaltės padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir siekiama, kad kasacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs įrodymus, padarytų kitokias išvadas, nei padarė žemesnės instancijos teismai. Tačiau kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad klausimus, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo R. N. apeliacinį skundą, nutartyje dar kartą įvertino pirmosios instancijos teisme išnagrinėtus įrodymus ir pateikė motyvuotas išvadas, paneigiančias apelianto argumentus.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl R. N. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, kasatoriaus ginčijamos įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektais neišdėsčius tokių teisinių argumentų, kuriuos apibrėžia BPK 368 straipsnio 2 dalis.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

Kasatorius nesutikimą su paskirta baudžiamojo poveikio priemone (uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones) grindžia vien sava teisės normų interpretacija ir subjektyviu bylos aplinkybių, reikšmingų sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo klausimą, vertinimu, o ne teismų galimai padarytomis teisės normos aiškinimo ir taikymo klaidomis. Kasaciniame skunde teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis), nepateikta. Iš esmės analogiški argumentai buvo išdėstyti ir apeliaciniame skunde, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė, o šio teismo išvadų kasatorius teisės taikymo aspektu neginčija.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo teismo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. N. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Artūras Ridikas

Alenas Piesliakas