f49ff24c-6339-4e45-a2fb-1ac07f50ad5c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-752-331/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03225-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zabarovskos, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui K. U. (K. U.), jo atstovui advokatui Viliui Žilioniui, atsakovo atstovėms Eglei Kruminytei, Elinai Petrauskaitei, vertėjai Ingridai KiseliÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. U. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. T e i s m a s n u s t a t ė :

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. (15-01) 3I-00737 atsisakė iÅ¡duoti K. U. naujÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu ir praÅ¡o panaikinti nurodytÄ Migracijos departamento 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimÄ ir įpareigoti DepartamentÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2.1. Skunde paaiÅ¡kina, kad Departamento sprendimas priimtas nepilnai, nevisapusiÅ¡kai bei neobjektyviai iÅ¡nagrinėjus visas bylos aplinkybes. Departamentas rėmėsi ne objektyviais duomenis grįstomis iÅ¡vadomis, o subjektyviu interpretavimu.

Pagal Ä®statymo 26 straipsnio 6 dalies nuostatas, jeigu iÅ¡duodant ar keičiant leidimÄ gyventi nustatoma, kad kita Å engeno valstybė į centrinę antrosios kartos Å engeno informacinę sistemÄ yra įtraukusi įspėjimÄ dėl užsieniečio neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, Departamentas turi konsultuotis su Å¡ia Å engeno valstybe ir atsižvelgti į jos interesus. Leidimas gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas tik dėl humanitarinių priežasčių arba dėl tarptautinių įsipareigojimų.

Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimÄ per sienas, Bendrijos kodeksÄ (toliau - Å engeno sienų kodeksas) 5 str. 4 d.

c) p. nustatyta, kad net ir neatitinkantiems nustatytų atvykimo sÄ lygų užsieniečiams Europos SÄ jungos valstybė narė gali leisti atvykti į savo teritorijÄ dėl humanitarinių motyvų, nacionalinių interesų arba tarptautinių įsipareigojimų. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos yra iÅ¡dėstytos ir 1985 m. birželio 14 d. Konvencijos dėl Å engeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sÄ jungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir PrancÅ«zijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniÅ¡ko jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (toliau - Å engeno konvencija) 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Pagal Å engeno konvencijos 25 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuris pagal į centrinę Å engeno informacijos sistemÄ Ä¯trauktÄ perspėjimÄ yra neįsileistinas, leidimas gyventi yra iÅ¡duodamas dėl svarbių priežasčių, kuriomis paprastai pripažįstamos humaniÅ¡kos paskatos bei tarptautiniai įsipareigojimai. Todėl sprendžiant Departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar atsisakydamas iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ gyventi Lietuvoje Departamentas nepažeidė EŽTK 8 straipsnio nuostatų, t. y. tarptautinių Lietuvos Respublikos įsipareigojimų gerbti Å¡eimos gyvenimÄ ir užtikrinti galimybę Å¡eimos susijungimui. 2.

2. PareiÅ¡kėjas leidimo gyventi Lietuvoje prašė Å¡eimos susijungimo pagrindu, nes Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė - Lietuvos Respublikos pilietė. Teik nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose nustatyta, kad, nepaisant draudimo atvykti į Å engeno erdvę ir joje apsigyventi, leidimas užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje turi bÅ«ti iÅ¡duodamas, įgyvendinant prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Atsisakydamas iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ gyventi Lietuvoje, Departamentas neužtikrino tarptautiniu įsipareigojimu - teisės i Å¡eimos susijungimÄ - laikymosi, todėl priėmė neteisėta ir nepagrista sprendimÄ . 2.

3. Mano, kad Departamentas nagrinėdamas ir priimdamas sprendimÄ dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi nesilaikė esminiu procedÅ«rinių reikalavimu, neužtikrino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio įtvirtinto asmenų lygiavertiÅ¡kumo, nediskriminavimo principų įgyvendinimo, tuo pažeisdamas gero administravimo principÄ , kuris apima viešųjų paslaugų prieinamumÄ ir teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad gero administravimo principas yra ir Lietuvos teisės sistemos bendrasis teisės principas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Gero administravimo principas apima ir teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam. Vis dėlto Å¡i teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti vieÅ¡ojo administravimo subjektui visÄ , jo manymu, reikÅ¡mingÄ informacijÄ ir taip užtikrinti savo teisių gynybÄ . Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieÅ¡ priimdamas individualų sprendimÄ , vieÅ¡ojo administravimo subjektas bÅ«tų nustatęs visas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, bÅ«tinas tokio sprendimo priėmimui, kadangi prieÅ¡ingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Todėl Å¡iuo atveju buvo pažeista jo teisė į gerÄ administravimÄ , teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam, nes itin nepalankus sprendimas buvo priimtas remiantis vien atlikus formalų ir pavirÅ¡utinį duomenų vertinimÄ , remiantis prielaidomis, o ne faktais, nepapraÅ¡ius jokių papildymų, paaiÅ¡kinimų, patikslinimų. Ginčijamas sprendimas priimtas nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus esamÄ situacijÄ , padarius eilę procedÅ«rinių pažeidimų, ir jis neatitinka Lietuvos Respublikos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. 2.4.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jos atstovas prašė skundÄ patenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.

3. Atsakovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. 3.1. Atsiliepime paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai nėra paremti jokiais duomenimis. Ginčo sprendime aiÅ¡kiai nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas, pasinaudojęs skirtingais asmens duomenimis - K. K., gim. (duomenys neskelbtini), K. G., gim. (duomenys neskelbtini) bei K. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2010-2012 metais (duomenys neskelbtini) teikė praÅ¡ymus suteikti prieglobstį, jo praÅ¡ymai suteikti prieglobstį nebuvo patenkinti.

PareiÅ¡kėjas 2012 m. sausio 17 d. buvo grÄ Å¾intas į (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė ir du vaikai gyveno (duomenys neskelbtini). Å vedijos Karalystė, bÅ«tent dėl padarytų nusikaltimų (duomenys neskelbtini), buvo paskelbusi draudimÄ atvykti į Å engeno erdvę arba joje apsigyventi iki 2016 m. liepos 1 d. pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Å engeno informacinės sistemos (SIS II) sukÅ«rimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnį „Perspėjimų apie draudimÄ atvykti ar apsigyventi pateikimo sÄ lygos“.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „perspėjimas įvedamas, kai sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. Tokia padėtis pirmiausia susidaro tuomet, kai:

a) trečiosios Å¡alies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamÄ veikÄ , b) yra pagrįstų priežasčių manyti, kad trečiosios Å¡alies pilietis yra padaręs sunkias nusikalstamas veikas, arba yra aiÅ¡kių įrodymų, kad jis ketina tokias nusikalstamas veikas padaryti valstybės narės teritorijoje“. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas 2014 m. liepos 9 d. praÅ¡yme iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi nenurodytos ankstesnės pavardės - (duomenys neskelbtini) (Å¡iame praÅ¡yme užsieniečio tėvo pavardė nurodyta (duomenys neskelbtini), taip pat Å¡i pavardė nurodyta 2010 ir 2012 metais Å¡iam užsieniečiui iÅ¡duotuose kelionės dokumentuose grįžimui į (duomenys neskelbtini)).

Taip pat pareiÅ¡kėjas 2015 m. birželio 29 d. praÅ¡yme pakeisti leidimÄ laikinai gyventi 8.8 eilutėje nenurodė, kad jis kreipėsi į atitinkamas užsienio valstybių institucijas dėl prieglobsčio suteikimo, tokiu bÅ«du pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . 3.2. Pažymi, kad visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas visais įmanomais bÅ«dais ne tik siekė nuslėpti savo tapatybę, kad galėtų atvykti į Å engeno erdvę, bet ir įvykdė nusikaltimus (duomenys neskelbtini), o atvykęs į LietuvÄ , jis taip pat vykdė nusikaltimus, t. y. 2014 m. lapkričio 4 d. ir 2014 m. gruodžio 3 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiÅ¡kėjÄ nuteisė už tris baudžiamuosius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 4 dalį „Vagystė“, jam paskirtos baudos po 520 litų (150 eurų), yra nesumokėtos. PareiÅ¡kėjui bÅ«nant Lietuvoje, 2018 m. gegužės 22 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam pareikÅ¡ti įtarimai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį „Vagystė“, jam paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos. 3.3.

Teigia, kad Departamentas 2018 m. rugpjūčio 1 d. gavo Policijos departamento iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei. PareiÅ¡kėjo padarytos nusikalstamos veikos, už kurias atsakomybė nustatyta BK 178 straipsnio 4 dalyje pagal LR BK 12 straipsnį „Baudžiamasis nusižengimas“ kvalifikuojamos kaip baudžiamieji nusižengimai, o jam inkriminuojama nusikalstama veika, už kuriÄ atsakomybė nustatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas Å¡is nusikaltimas kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas.

Taigi pareiÅ¡kėjo elgesys, pasireiÅ¡kiantis sistemingu nusikalstamų veikų darymu, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, yra socialiai žalingas, rodo polinkį nesilaikyti bendrųjų elgesio taisyklių ir teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis BK 27 straipsnio „Nusikaltimų recidyvas“ 1 dalimi „Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Pareiškėjas laikomas recidyvistu. Recidyvinis nusikalstamumas yra vienas iš neigiamiausių ir pavojingiausių socialinių reiškinių, o recidyvisto asmenybė yra viena iš pavojingiausių socialinės asmenybės tipų. Padarytų nusikalstamų veikų visuma ir pakartotinumas rodo, kad jo veiksmai nebuvo atsitiktiniai, todėl ir ateityje jis gali daryti naujus nusikaltimus (ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pareiškėjas yra įtariamas vagyste, t. y. tokio paties nusikaltimo, už kurį jau buvo du kartus nuteistas, padarymu).

Todėl pareiÅ¡kėjo keliama grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai yra reali ir akivaizdi laiko ir įrodymų pakankamumo požiÅ«riu susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, ir atsisakymas iÅ¡duoti jam leidimÄ laikinai gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui - užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ - lyginant su nesuteikimu teisės Å¡iam užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje. 3.4. Atkreipia dėmesį, kad EŽTK 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ nėra tapati teisei į Å¡eimos susijungimÄ , Å¡i teisė taip pat nesukuria prielaidos manyti, kad EŽTK 8 straipsnis nustato absoliutų teisinį pagrindÄ valstybės teritorijoje neteisėtai esančių užsieniečių legalizavimui. 2014 m. spalio 3 d. sprendime byloje Jeunesse prieÅ¡ Nyderlandus (Nr. 12738/10) EŽTT, vadovaudamasis suformuota praktika, eilinį kartÄ konstatavo, kad valstybės turi teisę, laikydamosi nusistovėjusių tarptautinės teisės normų ir savo sudarytų sutarčių (taip pat EŽTK) įsipareigojimų, kontroliuoti užsieniečių patekimÄ Ä¯ savo teritorijÄ , gyvenimÄ joje ir iÅ¡siuntimÄ iÅ¡ jos.

EŽTK negarantuoja užsienio valstybės piliečiui teisės atvykti ir apsigyventi tam tikroje valstybėje. Å ios valstybės teisės įgyvendinimo padarinys yra užsieniečių pareiga paklusti imigracijos kontrolei ir procedÅ«roms bei palikti valstybės teritorijÄ , kai to reikalaujama, jeigu jiems teisėtai atsisakoma leisti atvykti ar apsigyventi (žr. p. 100). Tame pačiame sprendime EŽTT konstatavo, kad kai valstybė toleruoja asmens bÅ«vimÄ savo teritorijoje, kol laukiama sprendimo dėl leidimo gyventi arba apeliacijos rezultato, pati valstybė tokiu bÅ«du sudaro užsieniečiui sÄ lygas dalyvauti Å¡alies visuomeniniame gyvenime, formuoti santykius arba sukurti Å¡eimÄ .

Tačiau tai automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad EŽTK 8 straipsnis numato pareigÄ tokios valstybės valdžios institucijoms leisti Å¡iam užsieniečiui gyventi Å¡alyje. PanaÅ¡iai, pastatymas valdžios institucijų prieÅ¡ Å¡eimos gyvenimÄ , kaip įvykusį faktÄ lygiai taip pat automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad EŽTK 8 straipsnis numato pareigÄ leisti Å¡iam užsieniečiui gyventi Å¡alyje. Apskritai, tokioje situacijoje atsidÅ«rę asmenys neturi teisės tikėtis, kad jiems bus suteikta teisė apsigyventi.

Be to pareiÅ¡kėjas tik vienerius metus gyveno Lietuvos Respublikoje. 3.5. PareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti nelegalios migracijos grėsmę, nes pasinaudodamas skirtingomis tapatybėmis, bandė visais įmanomais bÅ«dais atvykti į Å engeno erdvę. Todėl Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, nustato, kad Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedÅ«romis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingÄ neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmÄ , bÅ«tina teisiÅ¡kai užtikrinti veiksmingÄ neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos bÅ«dais galimybes (piktnaudžiavimÄ Å¡eimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo pagrindais ir kita) (Lietuvos migracijos politikos gairių 22.3, 22.3.3 punktai). 3.6.

Per eismo posėdį atsakovo atstovės prašė skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

4. Policijos departamentas atsiliepimo į skundÄ nepateikė, jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.). Tačiau Departamentas teismui pateikė riboto naudojimo 2018 m. liepos 27 d. pažymÄ apie pareiÅ¡kėjo keliamÄ grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei. Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjui atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2014 m. liepos 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai, ketindamas gyventi Lietuvos Respublikoje su sutuoktine Lietuvos Respublikos piliete A. U., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei dokumentus, patvirtinančius teisę gauti minėtÄ dokumentÄ : galiojančio kelionės dokumento kopijÄ , santuokos liudijimo kopijÄ , sutuoktinės paso kopijÄ , dokumentus apie turimas pragyvenimo lėšas bei gyvenamÄ jÄ patalpÄ Lietuvos Respublikoje ir kitus dokumentus. 2014 m. rugsėjo 9 d.

Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti K. U. (ankstesnė pavardė - (duomenys neskelbtini), tėvo vardas ir pavardė - N. K.) leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį vienus metus. 2014 m. rugsėjo 12 d. Migracijos valdyba iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį iki 2015 m. rugsėjo 12 d. 6.1. Departamentas 2015 m. gegužės 5 d. iÅ¡ Vengrijos Respublikos SIRENE nacionalinio skyriaus gavo informacijÄ , kad į centrinę Å engeno informacinę sistemÄ yra įtrauktas perspėjimas dėl draudimo pareiÅ¡kėjui atvykti į Å engeno erdvę. 6.2.

Departamentui patikrinus pareiÅ¡kėjo duomenis Lietuvos nacionalinėje antrosios kartos Å engeno informacinėje sistemoje nustatyta, kad Å vedijos Karalystė į centrinę Å engeno informacinę sistemÄ yra įtraukusi perspėjimÄ dėl draudimo minėtam užsieniečiui atvykti į Å engeno erdvę iki 2016 m. liepos 1 d. 6.3. PareiÅ¡kėjas 2015 m. birželio 29 d. Migracijos valdybai, ketindamas ir toliau gyventi Lietuvos Respublikoje su sutuoktine Lietuvos Respublikos piliete (duomenys neskelbtini), pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi bei dokumentus, patvirtinančius teisę gauti minėtÄ dokumentÄ : galiojančio kelionės dokumento kopijÄ , galiojančio leidimo laikinai gyventi kopijÄ , santuokos liudijimo kopijÄ , sutuoktinės paso kopijÄ , dokumentus apie turimas pragyvenimo lėšas bei gyvenamÄ jÄ patalpÄ Lietuvos Respublikoje ir kitus dokumentus.

Departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo pateiktus ir jo asmens byloje esančius dokumentus bei vadovaudamasis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu panaikino pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi ir atsisakė pakeisti jam leidimÄ laikinai gyventi. 6.4 PareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) jį atmetė, konstatuodamas: „IÅ¡ ankstesnių pareiÅ¡kėjo imigracinių pažeidimų kitose valstybėse, remiantis SIRENE Vengrijos nacionalinio skyriaus pateikta informacija atsakovui, matyti, kad imigraciniai pažeidimai nėra vienkartiniai, yra piktnaudžiaujama imigracine tvarka.

PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl Å¡eimos iÅ¡laikymo taip pat prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams, kadangi abu kartus kreipdamasis į Migracijos departamentÄ dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pareiÅ¡kėjas pridėdavo savo žmonos pareiÅ¡kimÄ , kuriuo ji įsipareigoja pareiÅ¡kėjÄ remti materialiai. PareiÅ¡kėjo dėstomos aplinkybės dėl 5 metų pažinties su A. U. vertintinos kritiÅ¡kai, kadangi pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus 2010-2012 m. pareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) teikė praÅ¡ymus suteikti prieglobstį.

Vengrijos SIRENE praneÅ¡ime taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas turi žmonÄ ir du vaikus, o tai rodo, kad tai jau antra pareiÅ¡kėjo Å¡eima. Ar Å¡i santuoka nutraukta, duomenų nėra“. Å is teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (VAAT administracinėje byloje Nr. eI-10550-171/2015). 6.5. PareiÅ¡kėjas, ketindamas gyventi su sutuoktine Lietuvos Respublikos piliete A. U., 2018 m. vasario 28 d. Migracijos valdybai pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Å¡eimos susijungimo pagrindu, dokumentus, patvirtinančius leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pagrindÄ pagal Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 3 puntÄ ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , ir kitus dokumentus. 6.6.

Departamentas, iÅ¡nagrinėjęs šį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamentas) pateiktÄ iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjo keliamos grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, kitÄ Å¾inomÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ , ir vadovaudamasis Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1, 2, 11 ir 12 punktais, priėmė ginčijamÄ sprendimÄ , kuriuo nusprendė atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi.

7. Ginčo klausimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Ä®statymas), kurio 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo pagrindus. Å io straipsnio 1 dalies 5 punktas, nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Ä®statymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis:

1) atitinka Å engeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sÄ lygas;

2) turi galiojantį sveikatos draudimÄ patvirtinantį dokumentÄ , kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintÄ Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimÄ apmokėti iÅ¡laidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas;

3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;

4) Lietuvos Respublikoje turi tinkama gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamÄ jÄ vietÄ , bÅ«tu ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamÄ ja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintÄ fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimÄ suteikti jam tinkamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje jis deklaruos savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimÄ , leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu;

5) pateikia iÅ¡vykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sÄ raÅ¡Ä ;

6) pateikia iÅ¡samiÄ informacijÄ apie save, ryÅ¡ius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (Ä®skaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryÅ¡ius su užsienio žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi iÅ¡duodamas, jeigu jis atitinka Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo sÄ lygas ir nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali bÅ«ti neiÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi.

Ä®statymo 36 straipsnyje yra nustatyta, kokiais atvejais praneÅ¡ama apie duomenų pasikeitimÄ vidaus reikalų įgaliotai institucijai. Ä®statymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimÄ gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo praneÅ¡ti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu jis pakeičia gyvenamÄ jÄ vietÄ . Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai; 2 punktas nustato, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kuriÄ užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi; 11 punktas numato sÄ lygÄ , jeigu asmuo turi didesnę negu vieno bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio mokestinę nepriemokÄ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (iÅ¡skyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl Å¡ių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės iÅ¡mokos dydis; 12 punktas nustato, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. 7.1.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 yra patvirtinęs leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvÅ«s, tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ir ApraÅ¡as). Å io ApraÅ¡o 71 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti arba pakeisti leidimÄ ir kartu pateiktus dokumentus, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – užsieniečio praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo sÄ lygas, ar jis atitinka sÄ lygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Ä®statyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali bÅ«ti atsisakyta iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi.

ApraÅ¡o 17.5 ir 24.21 punktuose nustatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, kartu su praÅ¡ymu iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi turi pateikti dokumentus, patvirtinančius Ä®statyme nustatytÄ leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pagrindÄ , kuriuo užsienietis siekia gauti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi. Pagal ApraÅ¡o 84 straipsnio nuostatas, Migracijos departamentas arba migracijos tarnyba, siekdamas (-a) nustatyti, ar užsienietis atitinka vienÄ iÅ¡ Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali bÅ«ti atsisakyta iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, prireikus iÅ¡siunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms praÅ¡ymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimu ar pakeitimu, atlikti (84.1. papunktis).

8. Pareiškėjo teigimu ginčijamas sprendimas neišsamus, paremtas ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu interpretavimu, neįvertintos visos aplinkybės, kurias nurodė savo prašyme.

9. Atsakovas su pareiÅ¡kėjo teiginiais nesutinka, argumentuodamas, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, pareiÅ¡kėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nuslėpdamas, jog jis kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini), visais įmanomais bÅ«dais ne tik siekė nuslėpti savo tapatybę, kad galėtų atvykti į Å engeno erdvę, bet ir įvykdė nusikaltimus (duomenys neskelbtini), o atvykęs į LietuvÄ , taip pat įvykdė nusikaltimus.

10. Teismas negali sutikti su pareiÅ¡kėjo teiginiais, palaiko atsakovo pozicijÄ , nes į bylÄ yra pateikti duomenys, kad pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei, teikdamas praÅ¡ymÄ dėl leidimo gyventi pareiÅ¡kėjas pateikė duomenis neatitinkančius tikrovės, turi nesumokėtas baudas pagal teismų sprendimus, gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Kaip matyti iÅ¡ pateiktos medžiagos, pareiÅ¡kėjas, pasinaudojęs skirtingais asmens duomenimis - K.

K., gim. (duomenys neskelbtini), K. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei K. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2010-2012 metais (duomenys neskelbtini) teikė praÅ¡ymus suteikti prieglobstį, tačiau praÅ¡ymai buvo atmesti, o 2012 m. sausio 17 d. grÄ Å¾intas į (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinė ir du vaikai gyveno (duomenys neskelbtini), dėl padarytų nusikaltimų (duomenys neskelbtini) jam uždrausta atvykti į Å engeno erdvę arba joje apsigyventi iki 2016 m. liepos 1 d. PareiÅ¡kėjas 2014 m. liepos 9 d. praÅ¡yme iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi nenurodė ankstesnių savo pavardžių: (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 29 d. praÅ¡yme pakeisti leidimÄ laikinai gyventi 8.8 eilutėje nenurodė, kad jis kreipėsi į atitinkamas užsienio valstybių institucijas dėl prieglobsčio suteikimo, tokiu bÅ«du pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo 2018 m. vasario 28 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, matyti, kad jis nenurodė teistumo (duomenys neskelbtini), taikytų sankcijų (draudimų atvykti, grÄ Å¾inimas į kilmės valstybę) kitose Europos SÄ jungos valstybėse ((duomenys neskelbtini), praÅ¡ymų dėl prieglobsčio (duomenys neskelbtini). Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas siekė nuslėpti savo tapatybę, kad galėtų atvykti į Å engeno erdvę, įvykdė nusikaltimus (duomenys neskelbtini), o atvykęs į LietuvÄ taip pat vykdė nusikaltimus, t. y. 2014 m. lapkričio 4 d. ir 2014 m. gruodžio 3 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiÅ¡kėjÄ nuteisė už tris baudžiamuosius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 straipsnio 4 dalį „Vagystė“, jam paskirtos baudos po 520 litų (150 eurų), kurios nėra sumokėtos. Be to jam 2018 m. gegužės 22 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu pareikÅ¡ti įtarimai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį „Vagystė“ ir paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos.

Todėl Departamentas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nuslėpdamas, kad jis kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini), nenurodydamas teistumo, taikytų sankcijų, tokiu bÅ«du norėdamas atitikti Ä®statymo reikalavimus (Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11. PareiÅ¡kėjui leidimas neiÅ¡duotas dar ir tuo pagrindu, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei. Departamentas 2018 m. rugpjūčio 1 d. gavo Policijos departamento iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės vertinimo. Å ioje iÅ¡vadoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju 2014 m. lapkričio 4 d. įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio „Vagystė“ 4 dalį „<...> pagrobė nedidelės vertės svetimÄ turtÄ nes 2014 m. rugpjūčio 5 d. atvažiavęs automobiliu į degalinę, prisipylė degalų, kurių vertė 297,45 eurai, ir nesumokėjęs iÅ¡važiavo iÅ¡ degalinės. Jam paskirta (4 MGL) 520 litų (150 eurų bauda).

Informacijos apie baudos sumokėjimÄ nėra; Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu ir nuteistas už dvi nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio „Vagystė“ 4 dalį, nes 2014 m. rugpjūčio 8 d. atvažiavęs automobiliu į degalinę, prisipylė degalų, kurių vertė 275,77 eurai, ir 2014 m. rugpjūčio 11 d. atvažiavęs automobiliu į degalinę, prisipylė kuro, kurio vertė 216,40 eurų, abu kartus nesumokėjęs iÅ¡važiavo iÅ¡ degalinės, jam paskirta (4 MGL) 520 litų (150 eurų bauda).

Informacijos apie baudos sumokėjimÄ nėra; 2018 m. gegužės 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 178 straipsnio „Vagystė“ 2 dalį „<...> atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , ryÅ¡ių kabelių kanalų sistemÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį <...>“ ir pripažino pareiÅ¡kėjÄ Ä¯tariamuoju, t. y. pareiÅ¡kėjas įtariamas tuo, kad prekybos centro automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje iÅ¡ užrakinto, kitam asmeniui priklausančio automobilio bagažinės pagrobė nukentėjusiojo asmeninius daiktus, kurių vertė 211 eurų.

Å ias teismo nustatytas aplinkybes patvirtina Policijos departamento pateikta riboto naudojimo 2018 m. liepos 27 d. pažyma. Todėl darytina iÅ¡vada, kad padarytų nusikalstamų veikų visuma ir pakartotinumas rodo, kad pareiÅ¡kėjo veiksmai nebuvo atsitiktiniai, jis ir ateityje gali daryti naujus nusikaltimus (Å¡iuo metu vėl yra įtariamas vagystės padarymu). Departamentas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo keliama grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai yra reali ir akivaizdi laiko ir įrodymų pakankamumo požiÅ«riu susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, ir atsisakymas iÅ¡duoti jam leidimÄ laikinai gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui - užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ - lyginant su nesuteikimu teisės Å¡iam užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje (Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir LVAT) savo bylose yra konstatavęs, kad užsieniečio keliama grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei gali bÅ«ti konstatuota ir esant tik užsieniečio padarytiems administraciniams nusižengimams (LVAT administracinėje byloje Nr. A-5130- 492/2017). Å iuo atveju yra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra padaręs du tapačius nusikaltimus ir dar dėl vieno tapataus nusikaltimo yra įtariamas. Vadinasi Departamentas pagrįstai atsisakė iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi pagal Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Todėl pareiÅ¡kėjui darant nusikaltimus, administracinius pažeidimus Lietuvos Respublikoje, yra pagrindas neigiamai vertinti jo asmenybę, nes toks elgesys rodo pareiÅ¡kėjo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų, ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjo naujai daromi nusikaltimai, administraciniai nusižengimai neleidžia vertinti jo daromų pažeidimų kaip atsitiktinių, jie paneigia jo teiginius, kad jis suprato savo elgesio neleistinumÄ , ateityje laikysis teisės aktų reikalavimų, nedarys naujų teisės pažeidimų.

12. PareiÅ¡kėjo teigimu Departamentas pažeidė prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, pareiÅ¡kėjo teisę į Å¡eimos susijungimÄ . 12.1. Teismas negali sutikti su Å¡iais pareiÅ¡kėjo teiginiais, nes užsieniečio teisė į Å¡eimos susijungimÄ nėra ir negali bÅ«ti laikoma absoliučia, prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pažeidžiama valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimÄ Ä¯ jų teritorijÄ ir jų gyvenimÄ , kuri yra pripažįstama tiek LVAT (LVAT administracinė byla Nr. A838-l810/2010), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) (žr. 2006 m. spalio 18 d. sprendimÄ byloje Ūner prieÅ¡ Niderlandus) praktikoje.

EŽTT savo bylose ne kartÄ yra konstatavęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau - Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios Å¡alies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. 2012 m. birželio 12 d. sprendimÄ byloje Bajsultanov prieÅ¡ Austrija), todėl teisė į Å¡eimos susijungimÄ laikytina iÅ¡vestine, kildinama iÅ¡ bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ . Be to, Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ nėra tapati teisei į Å¡eimos susijungimÄ , Å¡i teisė taip pat nesukuria prielaidos manyti, kad Konvencijos 8 straipsnis nustato absoliutų teisinį pagrindÄ valstybės teritorijoje neteisėtai esančių užsieniečių legalizavimui. 12.2.

EŽTT savo bylose yra konstatavęs, kad valstybės turi teisę, laikydamosi nusistovėjusių tarptautinės teisės normų ir savo sudarytų sutartinių įsipareigojimų, kontroliuoti užsieniečių patekimÄ Ä¯ savo teritorijÄ , gyvenimÄ joje ir iÅ¡siuntimÄ iÅ¡ jos. Konvencija negarantuoja užsieniečiui teisės atvykti ir apsigyventi tam tikroje valstybėje. Å ios valstybės teisės įgyvendinimo padarinys yra užsieniečių pareiga paklusti imigracijos kontrolei ir procedÅ«roms bei palikti valstybės teritorijÄ , kai to reikalaujama, jeigu jiems teisėtai atsisakoma leisti atvykti ar apsigyventi (žr. 2014 m. spalio 3 d. sprendimas Jeunesse prieÅ¡ Niderlandus Nr. 12738/10). 12.3.

Byloje nustatytos aplinkybės aiÅ¡kiai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikoje bendrų vaikų, kurie bÅ«tų Lietuvos Respublikos piliečiai, sutuoktiniai neturi, santuoka buvo sudaryta ne Lietuvos Respublikoje. Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikoje bÅ«tų susiklostę kiti Å¡io užsieniečio socialiniai ir ekonominiai ryÅ¡iai ar reikÅ¡mingos aplinkybės, kad jis ketintų tokius ryÅ¡ius sukurti ateityje. Todėl atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, LVAT, EŽTT praktikÄ panaÅ¡iose bylose, teismas laiko, kad vien santuokos su Lietuvos Respublikos piliete sudarymo faktas nereiÅ¡kia, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, automatiÅ¡kai pažeidžia Konvencijos 8 straipsnį.

Ginčo sprendimu pareiÅ¡kėjui nebuvo uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ , o pats pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad sprendimas galėtų neigiamai įtakoti jo teisę į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ .

13. PareiÅ¡kėjo teigimu, Departamentas, prieÅ¡ priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , nesuteikė galimybės jam pasisakyti. Teismas negali sutikti su Å¡iais pareiÅ¡kėjo teiginiais, nes ApraÅ¡e nėra įtvirtinta besÄ lyginė Departamento pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiÅ¡kinimų. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Migracijos departamentas nesuteikė jam galimybės pasisakyti, tuo labiau, nenurodė, kokiÄ esminę informacijÄ jis bÅ«tų pateikęs Migracijos departamentui, kuri turėtų reikÅ¡mės ginčijamo sprendimo pagrįstumui, t. y. pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai yra deklaratyvÅ«s, paremti iÅ¡ esmės vien tik pareiÅ¡kėjo nesutikimu su ginčijamu sprendimu.

LVAT savo bylose ne kartÄ yra konstatavęs, kad Departamentas neturi pareigos besÄ lygiÅ¡kai kreiptis į užsienietį dėl paaiÅ¡kinimų (LVAT administracinėse bylose Nr. A-3121-662/2016, Nr. A-3992- 858/2016, Nr. eA-3082- 1062/2018 ir kt.). Be to, pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kokias papildomas aplinkybes jis bÅ«tų nurodęs ir (ar) kokius papildomus dokumentus, kurie bÅ«tų galėję lemti kitokį sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimÄ , bÅ«tų pateikęs.

14. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas dar ir tuo pagrindu, kad gali kilti pareiÅ¡kėjo nelegalios migracijos grėsmė. Teismas pažymi, kad nelegalios grėsmės vertinimas turi bÅ«ti siejamas su pareiÅ¡kėjo deklaruotų atvykimo tikslų vertinimu, t. y. jų realumu, pagrįstumu. BÅ«tina įvertinti, kokiu pagrindu, dėl kokio tikslo, užsienietis siekia atvykti į Lietuvos RespublikÄ , ir, jo pateiktos bei atsakovo surinktos informacijos pagrindu spręsti, ar tokia informacija leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nėra nelegalios migracijos grėsmės. Lietuvos migracijos politikos gaires, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (2016 m. gegužės 1 d. redakcija), kurios, taip nustato, jog Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedÅ«romis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje, o siekiant užtikrinti veiksmingÄ neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmÄ , bÅ«tina teisiÅ¡kai užtikrinti veiksmingÄ neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos bÅ«dais galimybių (piktnaudžiavimo Å¡eimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo pagrindais ir kita) (22.3.3 punktas). 14.1.

LVAT savo bylose yra konstatavęs, kad vertinant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę bÅ«tina atsižvelgti į Lietuvos migracijos politikos gaires (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-4840- 756/2016). Be to, LVAT yra pažymėjęs, kad kitų pagrindų, numatytų Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje, buvimas (pvz., duomenų, kurie pateikti norint gauti leidimÄ gyventi, neatitikimas tikrovei) savaime gali bÅ«ti rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-3464-624/2017). 14.2.

Byloje nustatytos aplinkybės aiÅ¡kiai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas, norėdamas gauti leidimÄ laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl jo atvykimo tikslo bei sÄ lygų, t. y. pareiÅ¡kėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedÅ«romis, susijusioms su jo atvykimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, kyla pagrįstos abejonės dėl jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sÄ lygų, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti Å¡io užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Be to, pareiÅ¡kėjo keliamÄ nelegalios migracijos grėsmę patvirtina ir tai, kad jis, pasinaudodamas skirtingomis tapatybėmis, bandė visais įmanomais bÅ«dais atvykti į Å engeno erdvę. Taigi vien ta aplinkybė, kad užsienietis formaliai atitinka leidimo gyventi pagrindÄ ir pateikia pagrindÄ patvirtinančius dokumentus, savaime nereiÅ¡kia, kad užsieniečiui automatiÅ¡kai visais atvejais iÅ¡duodamas leidimas gyventi. 14.3. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedÅ«romis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, nes bylos įrodymai ir nustatytos aplinkybės aiÅ¡kiai patvirtina, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Todėl turimų duomenų visumÄ , nepagrindžia pareiÅ¡kėjo tikslo dėl darbo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje, gali kilti pareiÅ¡kėjo nelegalios migracijos grėsmė, Departamentas pagrįstai atsisakė iÅ¡duoti jam leidimÄ laikinai gyventi pagal Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 12 punktus.

15. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylÄ nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei paaiÅ¡kinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra.

Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Å¡ie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, liudytojų paaiÅ¡kinimais, specialistų paaiÅ¡kinimais ir ekspertų iÅ¡vadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais raÅ¡ytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje A-560-602/2016).

Be to pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s teiginiai nėra ir negali bÅ«ti laikomi tam tikrÄ aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais.

16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 str. 1 p.) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais. VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

PareiÅ¡kėja ginčijamÄ sprendimÄ gavo laiku, nes šį sprendimÄ apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtÄ sprendimÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Ä®vertinusi ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

17. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Migracijos departamentas iÅ¡ esmės teisingai taikė teisės normas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. (15-01)3I-00737 paliekamas nepakeistas, pareiÅ¡kėjo reikalavimų tenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.).

18. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo K. U. (K. U.) skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai Ina Kirkutienė Henrikas Sadauskas Liudmila Zabarovska