f49f796f-de3c-43db-b59a-dd22288fbd25 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-138-354/2016                  Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00086-2015-0                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                  1.2.4.5; 2.4.6.4.1.

Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 11 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,teisėjų Gražvydo PoÅ¡kaus, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Renatai Kovierei, dalyvaujant prokurorei Aurelijai RakÅ¡tienei, gynėjui advokatui Vitalijui Metelicai,nuteistajam J. C.,nukentėjusiojo A. B. atstovui advokatui Egidijui MorkÅ«nui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J.

C. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos atlyginti nukentėjusiajam A. B. padarytÄ turtinę žalÄ . IÅ¡ J. C. A. B. priteista 19,40 eurų turtinės žalos atlyginimo, 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 1210 eurų iÅ¡laidų atstovo pagalbai apmokėti.IÅ¡ J.

C. Valstybinei ligonių kasai priteista 15,88 eurų žalos atlyginimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė : J. C. nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 1 d., apie 7 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, prie ,,(duomenys neskelbtini)“ esančio namelio konflikto metu sugriebęs už rÅ«bų iÅ¡tempė A. B. iÅ¡ namelio, ko pasėkoje jie abu nugriuvo terasoje ant malkų krÅ«vos, po to A. B. atsistojus tyčia vienÄ kartÄ galva sudavė į nosį, padarydamas nukentėjusiajam nosies sumuÅ¡imÄ , minkÅ¡tųjų audinių patinimÄ , nosikaulių lūžį, poodines kraujosruvas deÅ¡iniame dilbyje, krÅ«tinėje, kairėje Å¡launyje, deÅ¡inėje čiurnoje, odos nubrozdinimÄ kairėje blauzdoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis J.

C. praÅ¡o 2016 m. sausio 12 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – jį iÅ¡teisinti, o bylÄ nutraukti.Skunde nuteistasis nurodo, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl įrodymų nebuvimo, esamų įrodymų netinkamo vertinimo, klaidingų iÅ¡vadų padarymo dėl jo kaltės. Apeliantas pažymi, kad A. B. parodymų niekas nepatvirtino, iÅ¡skyrus liudytojÄ J. S., tačiau jos parodymais negalima tikėti, kadangi ji yra A.

B. sugyventinė, E. R. įvykio nematė, o liudytojas A. K. yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes dirba pas nukentėjusįjį A. B.. Dėl A. K. parodymų apeliantas papildomai pažymi, kad jo paties (apelianto), liudytojų bei policijos pareigÅ«nų parodymai patvirtina, jog A. K. įvykio vietoje nebuvo. Apelianto įsitikinimu, abejotina, jog A. K. po skambučio galėjo atsikelti ir ateiti į įvykio vietÄ , pamatyti, kaip jis (J. C.) suduoda A. B. galva į nosį, kadangi konfliktas truko tik 5 minutes. Be to, apeliantas pastebi, kad A.

B. ir A. K. parodymai yra panašūs, nors du skirtingi asmenys negali matyti ir aiškinti vienodai, nes asmenų supratimas, rega yra skirtinga, įvykį kiekvienas mato iš skirtingų taškų. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad liudytojai E. C., J. V., V. V. ir R. V. patvirtino ne tik tai, kad A. K. įvykio vietoje nebuvo, bet ir tai, kad jis (apeliantas) smūgio galva nesudavė.Apelianto teigimu, policijos pareigūnai jokio sužalojimo ant nukentėjusiojo veido nematė, todėl ir nepriėmė jokio pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Be to, apelianto nuomone, telefoniniai praneÅ¡imai negali bÅ«ti teisingi, nes jeigu A. B. bÅ«tų nepasakęs, kad puola muÅ¡ti savininkÄ , policijos pareigÅ«nai bÅ«tų net nevykę į įvykio vietÄ . Taip pat apeliantas nurodo, kad nukentėjusiojo parodymai nesutampa su telefoninių praneÅ¡imų BPC turiniu – nukentėjusysis turėjo praneÅ¡ti, kad jis (J. C.) sudavė į nosies sritį, o ne į veidÄ . Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis galėjo jį melagingai apkaltini, siekdamas negrÄ Å¾inti užstato, dėl to ir buvo kilęs ginčas.Be to, nuteistojo įsitikinimu, teismas neteisingai nurodo, kad sužalojimas atsirado dėl smÅ«gio sudavimo.

Specialistas T. Å . teisme paaiÅ¡kino, kad kontaktas buvo, paveikiant nosies galÄ , todėl daugiau tikimybės yra, jog tai gali bÅ«ti sužalojimas dėl griuvimo. Apeliantas, vertindamas aplinkybę, jog nukentėjusysis į Å¡eimos gydytojÄ kreipėsi tik sausio 2 d., o į ekspertÄ â€“ sausio 5 d., pažymi, kad teismas nesiaiÅ¡kino, kÄ nukentėjusysis veikė iki sausio 5 d. ir ar nukentėjusysis sužalojimų nepatyrė kito konflikto metu (sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminių poveikių metu).

Apeliantas kritikuoja teismo pasisakymus dėl to, kaip neturėtų kontaktuoti nukentėjusiojo veidas į malkas, nurodo, kad teismas neaiÅ¡kino aplinkybių dėl to, kad J. C. atstÅ«mė A. B. nuo savęs ir taip A. B. galėjo susižaloti nosį.Atsikirtimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusysis A. B. praÅ¡o palikti galioti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį.Atsikirtime nukentėjusysis dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 138 str. 1 d. nurodo, kad teismas nuteistojo veikÄ pagrįstai kvalifikavo kaip nusikaltimÄ asmens sveikatai pagal kilusias pasekmes – jam (nukentėjusiajam) nuteistasis tyčia pavartodamas smurtÄ padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , todėl jo veika atitinka BK 138 str. 1 d.Dėl įrodymų vertinimo nukentėjusysis teigia, kad nuteistasis akivaizdžiai painiojasi savo teiginiuose ir neabejotinai tokiais savo teiginiais bando iÅ¡vengti atsakomybės, nuteistojo teiginiai apskritai prasilenkia su elementaria logika.

Nukentėjusiojo nuomone, nėra jokių argumentų, kodėl jis pirmÄ kartÄ skambindamas BPC bÅ«tų suinteresuotas nurodyti tik kojos sužalojimÄ ir nutylėti apie nosies sužalojimÄ , jei toks bÅ«tų padarytas griuvimo metu. Be to, nukentėjusysis pažymi, kad jo versijÄ patvirtinę liudytojai J. S. ir A. K. nurodė nematę griuvimo susikibus, o J. S. nurodė nemačiusi smÅ«gio galva į nosį sudavimo, nors tuo momentu neabejotinai buvo įvykio vietoje, todėl teismas savo nuosprendyje visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, jog sutinka su nukentėjusiojo atstovo argumentu, kad Å¡ių liudytojų parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip neobjektyvÅ«s.Apygardos teismo posėdyje nuteistasis J.

C. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė ir nukentėjusiojo A. B. atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 2 str. 4 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no.33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamojoje bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-396/2014).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių J. C. kaltę, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai J. C. atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.2015 m. sausio 5 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajam A. B. nustatyti kÅ«no sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., 12–13 b. l.). 2015 m. balandžio 30 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A.

B. sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminių poveikių metu, kontaktuojant su bukais daiktais ir, galimai, paviršiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir griuviminės traumos metu (1 t., 58 l.). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas T. Š. paaiškino, kad įvertinus medicininius dokumentus, tiksliai pasakyti, ar sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti suduodant smūgius, ar atsitrenkiant į daiktus, nėra galimybės, taip pat negalima pasakyti, kuris iš šių sužalojimų būdų labiau tikėtinas (2 t., 72–73 b. l.).

Apylinkės teismas, spręsdamas, kuris variantas labiau tikėtinas, analizuodamas griuvimo aplinkybes, tai, kad žmogus susidÅ«rimo metu labiausiai saugo akis, Å¡alia kurių yra nosis, darė iÅ¡vadÄ , kad vargu, ar nukentėjusysis galėtų griÅ«ti taip, kad tiesiai veidu atsitrenktų į malkas ar akmenis. Tačiau, kaip jau minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę.

Vienintelis liudytojas, nurodęs, jog matė, kad kaltinamasis trenkė galva A. B., kai Å¡is ėjo į trobelę, ir pataikė į nosį, yra A. K. (2 t., 14 b. l.). Tačiau tarp nukentėjusiojo ir minėto liudytojo parodymų esama neatitikimų dėl įvykio aplinkybių. Nukentėjusysis A. B. parodė, kad prieÅ¡ iÅ¡eidamas į laukÄ paskambino A. K., jis (nukentėjusysis) ir jo draugė išėjo į laukÄ , kai atėjo A. K., jis išėjęs pasakė, kad iÅ¡kvietė policijÄ , prašė pasitraukti, bet kaltinamasis toliau intensyviai puolė, J. lįsdavo į tarpÄ , J. kalbėjo su moterimis, kai dar kartÄ pribėgęs kaltinamasis sudavė galva į nosį, tada ėjo į vidų ir paskambino BPC.

Patikslindamas nukentėjusysis nurodė, kad A. K. stovėjo šalia terasos, priekyje už terasos stovėjo visos trys moterys, o kaltinamasis buvo terasoje (2 t., 16 b. l.). Tačiau liudytojas A. K., kuris teigė, jog matė įvykį, nurodė kitokias aplinkybes: kad jam atėjus A. B. su drauge sėdėjo prie stalo šalia namelio durų, kaltinamasis A. B. galva trenkė į nosį tuo momentu, kai A. B. atsistojo ir norėjo eiti į namelį, o jo draugė vis dar sėdėjo ir kalbėjo su moterimis, buvusiomis šalia terasos, aplinkybių, kad J.

S. skyrė A. B. ir J. C., apskritai neminėjo (14 b. l.). Pastebėtina ir tai, kad A. K. nebuvo užtikrintas, ar terasoje degė šviesa, nors teigė, kad stovėjo prie pat terasos, negalėjo nurodyti nė vienos iš trijų moterų aprangos, o dėl J. C. ir A. B. aprangos nurodė kitokias aplinkybes nei posėdžio metu apklausta liudytoja E. C. (2 t., 13, 15 b. l.). Tokie parodymų neatitikimai patvirtina nuteistojo J. C. teiginius, kad A. K. įvykio metu apskritai nebuvo, pastarasis atsikėlė, kai atvyko policija (2 t., 73 b. l.).

Tai, kad A. K. nebuvo, patvirtino ir liudytojai E. C., L. V., V. V., R. V. (1 t., 214 b. l., 2 t., 10, 12 b. l.). Be to, jei A. K. buvo vos už kelių metrų nuo terasos ir matė, kaip jis pats nurodė, kad kaltinamasis pradėjo su A. B. ginčytis, grasinti, po to eiti link jo, nelogiška, kad jis nepadėjo jį pasikvietusiam A. B. gintis (2 t., 14 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai E. C., L. V., V. V., R. V. taip pat patvirtino, jog nematė, kad J. C. trenkė A. B., nematė jokių nukentėjusiajam padarytų sužalojimų.

Nors Å¡ie liudytojai yra pažįstami su J. C., tačiau jų parodymais abejoti nėra pagrindo, kadangi jų parodymai nuoseklÅ«s, sutampantys tarpusavyje, juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigÅ«nams buvo praneÅ¡ta, jog tarp sodybos savininko ir nuomininko vyksta konfliktas, nuomotojas puola muÅ¡ti savininkÄ (1 t., 41, 48–50 b. l.), tačiau atvykę pareigÅ«nai jokių sužalojimų nė vienam iÅ¡ asmenų nenustatė. Nors liudytojas A. K. nurodė, kad ant A.

B. nosies matėsi padžiuvęs kraujas (2 t., 14 b. l.), o liudytoja J. S. teigė, jog atvykus pareigūnams nukentėjusiojo nosis buvo ištinusi (2 t., 9 b. l.), liudytojas L. J. parodė, kad nematė kruvinų asmenų ir nė vienas nesiskundė, žodžiavosi, bet nesimušė, ir kalbų apie tai nebuvo (1 t., 42 b. l.). Liudytojas J. K. taip pat nurodė, kad dėl sužalojimų niekas nesiskundė, ant sodybos šeimininko veido sužalojimų jis nematė, nukentėjusysis pagalbos neprašė, jo rūbai buvo tvarkingi.

Pažymėtina, kad liudytojas J. K. posėdžio metu patvirtino, kad, jei bÅ«tų asmuo sužalotas, nebÅ«tų taip, kad nepaimtų pareiÅ¡kimo (1 t., 213 b. l.). Kartu su J. C. apie 8.30 val. į sodybÄ atvykęs tyrėjas I. K. posėdžio metu parodė, kad negali pasakyti, ar ant A. B. ar ant J. C. matėsi kokie nors sužalojimai (1 t., 211–212 b. l.). Taigi, nė vienas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų nepatvirtino, kad A. B. buvo sužalotas. Be to, abejoti dėl A. B. padaryto sužalojimo leidžia ir tai, kad antrÄ kartÄ skambindamas į BPC ir teigdamas, kad jį muÅ¡a, iÅ¡kviesti greitosios pagalbos nukentėjusysis neprašė, tik domėjosi, kada atvažiuos policija, nes, kaip matyti iÅ¡ apžiÅ«ros protokole užfiksuoto pirmojo pokalbio, A.

B. buvo suinteresuotas kuo greičiau atlaisvinti patalpas (1 t., 48–50 b. l.), be to, įvykio rytÄ raÅ¡ytame pareiÅ¡kime A. B. taip pat nurodė, kad medikų pagalbos jam neprireikė (1 t., 26 b. l.), į gydymo įstaigÄ kreipėsi tik kitÄ dienÄ , o į ekspertÄ â€“ dar vėliau (1 t., 12 b. l.). Liudytojas M. J., kuris kitÄ dienÄ po konflikto buvo nuėjęs pas A. B. iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl užstato, parodė, kad A. B. truputį Å¡lubčiojo, vizualiai sužalojimų nesimatė (2 t., 15 b. l.).

Taigi, nėra aiÅ¡ku, ar A. B. nustatyti sužalojimai tikrai buvo padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų J. C. tyčinių veiksmų padarymÄ . Todėl apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas, o J. C. – iÅ¡teisintas.Atsižvelgiant į tai, kad J. C. iÅ¡teisinamas dėl to, kad nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., civilinių ieÅ¡kovų Å iaulių teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo A.

B. civiliniai ieÅ¡kiniai paliekami nenagrinėti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p., n u s p r e n d ž i a : Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:J. C. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Civilinių ieÅ¡kovų Valstybinės ligonių kasos ir A.

B. civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus.                                        Kolegijos pirmininkė                                                                                       Nijolė Matuzevičienė             Teisėjai                                                                                                         Gražvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                                                                       Virginija Žindulienė                Â