f49f20b2-0102-43c8-b2ee-166774fb5ce1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2227-535/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04535-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1, 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. B., jo atstovui advokatui Algiui LukoÅ¡evičiui, atsakovų Radiacinės saugos centro atstovui Kaziui Griciui, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovei Virginijai Å niukÅ¡tienei, Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Vaivai Markauskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Radiacinės saugos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė :              PareiÅ¡kėjas E. B. kreipėsi į teismÄ su skundais ir patikslintais skundais (t. 1, b. 1. 1-5; t. 3, b. 1. 142-147, t. 4, b. 1. 107-113, t. 5, b. l. 63-69), praÅ¡ydamas:

1) priteisti iÅ¡ atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės toliau – ir Savivaldybė), Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Radiacinės saugos centro solidariai 1 636,35 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

2) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.             Pareiškėjas paaiškino, kad žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), 2014 m. liepos 8 d. 17 val., pučiant vėjui, lūžo augęs medis, nugriuvo ant važiuojamosios kelio dalies ir nepataisomai apgadino pareiškėjo automobilį Mitsubishi Space Star, valstybinis             Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis). Automobilio rinkos vertė iki apgadinimo buvo 1 998,38 Eur, po apgadinimo jo likutinė vertė buvo 492,35 Eur.

PareiÅ¡kėjo patirti nuostoliai sudarė 1 606,02 Eur už apgadintÄ Automobilį ir 130,33 Eur už Automobiliui padarytos žalos įvertinimÄ . PareiÅ¡kėjas 2014 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Savivaldybę, praÅ¡ydamas atlyginti patirtus nuostolius dėl Automobilio apgadinimo, tačiau Savivaldybė 2014 m. rugpjūčio 14 d. raÅ¡tu Nr. 451-66455/14 (2.9.3.19-UK2) (toliau – ir RaÅ¡tas) atsisakė atlyginti pareiÅ¡kėjo patirtus nuostolius.             RaÅ¡te nurodyta, kad įvykio dienÄ didžiausias vėjas siekė 18 m/s, tai prilyginama audrai (vėtrai), todėl Automobilis buvo apgadintas esant force majeure (nenugalima jėga) sÄ lygoms.             Savivaldybė, bÅ«dama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdydama jų bÅ«klės stebėsenÄ , organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiÅ«rÄ , taip pat Žemės sklypÄ valdantys bei naudojantys atstovai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Radiacinės saugos centras solidariai privalėjo užtikrinti, kad augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Pažymėjo, jog pučiant stipriam vėjui žemės sklype nuvirto tik vienas medis, teigė, kad Administracija neįvertino Å¡io medžio fiziologinės bÅ«klės, tinkamai jo neapžiÅ«rėjo. PareiÅ¡kėjo žalos dydį sudaro 1 506,02 Eur suma, kuri apskaičiuota iÅ¡ Automobilio vidutinės rinkos vertės atėmus Automobilio likutinę vertę ir 130,33 Eur Automobilio vertinimo iÅ¡laidų sumÄ .             Atsakovė Savivaldybė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (t. 1, b. 1. 67-72,139-141, t. 3, b. 1. 154-161,164-171, t. 4, b. 1. 139-146, t. 84-99).

PaaiÅ¡kino, kad Savivaldybė yra atsakinga už želdinių priežiÅ«ros organizavimÄ , o ne pačiÄ priežiÅ«rÄ . Vilniaus miesto savivaldybė yra sudariusi sutartį su UAB „Grinda“ dėl želdinių priežiÅ«ros Vilniaus miesto savivaldybėje, 2011 m. sudarė sutartį su SÄ® „Vilniaus planas“, pagal kuriÄ atliekamas savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimas ir apskaita. Minėti darbai atliekami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d.

įsakymu Nr. D1-5 patvirtintomis Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi veiksmų savo pareigai atlikti remiantis nustatyta tvarka, turiniu bei periodiÅ¡kumu. Vilniaus miesto savivaldybės pareiga organizuoti jos teritorijoje esančių želdynų stebėsenÄ negali bÅ«ti laikoma bendro pobÅ«džio pareiga rÅ«pintis kiekvienu jos teritorijoje augančiu medžiu kiekvienÄ dienÄ . Pažymėjo, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio nebuvo galima nustatyti, ar medis augo valstybinėje žemėje, nesutiko su Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2140714 atliktais skaičiavimais ir padarytomis iÅ¡vadomis, manė, kad vertinimo darbai neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Teigė, kad pareiÅ¡kėjas nesilaikė bendros pareigos elgtis atsargiai, protingai ir rÅ«pestingai. Nurodė, kad įvykio dienÄ Vilniuje buvo užfiksuotas 18 m/s vėjo greitis, kuris pagal Boforto skalę prilyginamas audrai, todėl 18 m/s vėjo greitis buvo pakankamas medžiui nulaužti. Taip pat pažymėjo, kad 18 m/s vėjo greitis nėra bÅ«dingas Vilniaus miesto geografinei vietovei ir nebuvo galima numatyti, kad pučiant tokio stiprumo vėjui, nulÅ«Å¡ konkretus medis. Manė, jog medis nulūžo dėl nenugalimos jėgos.             Savivaldybė teigė, kad žemės sklypo naudotojai savo pareigÄ saugoti ir prižiÅ«rėti jų naudojamame žemės sklype augančius medžius privalėjo įvykdyti praneÅ¡dami Vilniaus miesto savivaldybei apie prastÄ Å¾eldynų bÅ«klę.

Tokių praneÅ¡imų ginčui aktualiu laikotarpiu Administracija negavo, nebuvo gauta gyventojų skundų, seniÅ«nų praneÅ¡imų ar kitų kreipimųsi. Todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.639 straipsnio nuostatas, už pareiÅ¡kėjui kilusiÄ Å¾alÄ solidariai atsakingi tik panaudos gavėjai: Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Vilniaus visuomenės sveikatos centras ir Radiacinės saugos centras.             Nurodė, kad apskaičiuojat žalos dydį, buvo vertinami ne realÅ«s įvykę sandoriai, bet tik internete talpinami skelbimai, buvo netinkamai nustatyta transporto priemonės rinkos vertė, netinkamai apskaičiuota padangų vertė, be to, Automobilio vertintojai, apskaičiuodami žalos dydį, negalėjo įtraukti automatinės pavarų dėžės ir lengvo lydinio ratlankių kaip papildomos įrangos.             Atsakovas Radiacinės saugos centras atsiliepimuose su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (t. 3, b. 1. 151— 153, 195-197; t. 4, b. 1. 98-101, 148-152, t. 5, b. l. 106-110).

PaaiÅ¡kino, kad naudoja 3 026 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, jame negali vykdyti medžių inventorizacijos, neturi Savivaldybės leidimo medžių kirsti ar genėti. Savivaldybė neturėjo duomenų apie medžio netinkamÄ bÅ«klę, niekas į jÄ nesikreipė, medis nebuvo pažeistas, supuvęs, nudžiÅ«vęs ar keliantis pavojų. Manė, kad žala pareiÅ¡kėjui kilo esant force majeure (nenugalima jėga) sÄ lygoms. Pažymėjo, kad 2014 m. liepos 8 d. Žemės sklype medžiai ne lūžo, bet buvo iÅ¡versti sveiki, žaliuojantys medžiai su Å¡aknimis.

Å iuo atveju sveikas medis galėjo bÅ«ti iÅ¡verstas dėl natÅ«ralių, nors ir teisės aktų nepriskirtų ekstremalioms sÄ lygoms, gamtos sÄ lygų. 2014 m. liepos 8 d. pučiant vėjui, kurio užfiksuotas greitis siekė 18 m/s, ir lyjant Žemės sklype iÅ¡virto trys medžiai. Svarstant atsakovo civilinės atsakomybės klausimÄ , tikslinga įvertinti nenugalimos jėgos aplinkybes.             Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepimuose su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti (t. 2, b. 1. 116-119; t. 3, b. 1. 188-193; t. 4, b. 1. 129-132; t. 5, b. l. 93-96).

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, jog nulūžęs medis buvo neprižiÅ«rėtas, supuvęs ar lūžtantis. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio nebuvo galima nustatyti tikslios vietos, kur konkrečiai augo nulūžęs medis, minėtÄ dienÄ buvo nulaužti trys medžiai, todėl negalima konstatuoti, kad bÅ«tent Žemės sklype augęs medis sugadino automobilį. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko Žemės sklype nulūžusio medžio Å¡alinimo darbus, todėl vertino, kad medžių priežiÅ«ra ir tvarkymas laikytinas sutarties objekto dalimi.

Nei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, nei kitų įstaigų, naudojančių Žemės sklypÄ pagal panaudos sutartį, elgesys nepasireiÅ¡kė atitinkamų funkcijų nevykdymu arba netinkamu vykdymu, todėl nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų. Medis nebuvo supuvęs ar sutrÅ«nijęs, todėl jis nulūžo dėl nenugalimos jėgos – stipraus vėjo.             Atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) atsiliepimuose su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti (t. 2, b. 1. 146-148; t. 4, 103-104; t. 5, b. l. 72-74).

PaaiÅ¡kino, kad neigiamas vėjo poveikis medžiams pasireiÅ¡kia, kai vėjo greitis virÅ¡ija 15 m/s, Å¡iuo atveju vėjo greitis buvo 18 m/s. PaaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ingai nei skunde nurodė pareiÅ¡kėjas, Žemės sklype 2014 m. liepos 8 d. vėjas iÅ¡laužė ne vienÄ , o tris medžius.             Atsakovas Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba) atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti (t. 3, b. 1. 178-187; t. 5, b. l. 111-116).

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas skunde nepateikė jokių duomenų ir faktinių aplinkybių, kad nulūžęs medis atitiko bent vienÄ iÅ¡ sÄ lygų, kurioms esant medį reikia Å¡alinti, t. y., kad medis buvo palinkęs, nudžiÅ«vęs, iÅ¡puvęs. IÅ¡ byloje esančių nuotraukų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad medis buvo sveikas ir iÅ¡rautas su Å¡aknimis. Pažymėjo, kad prieÅ¡ingai nei skunde aiÅ¡kina pareiÅ¡kėjas, Žemės sklype 2014 m. liepos 8 d. vėjas iÅ¡laužė ne vienÄ , o tris medžius.

Smarki audra nagrinėjamu atveju laikytina force majeure (nenugalima jėga) aplinkybe.             Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepimuose (t. 2, b. 1. 135— 138; t. 3, b. 1. 175-177; t. 4, b. 1. 134-137; t. 5, b. l. 100-103 )teigė, kad teisės aktų nustatyta tvarka jai nebuvo nustatyta pareiga vykdyti patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose esančių želdinių priežiÅ«rÄ .

Savivaldybės turi pareigÄ nustatyti konkretaus medžio fiziologinę bÅ«klę. Tos aplinkybės, kad ginčo teritorijoje želdynų inventorizacija nebuvo atlikta, atsakovas nepaneigė. Byloje buvo pateikti duomenys, jog nulūžęs medis galimai buvo sveikas, nebuvo pažeistas ar supuvęs, įvykio metu dėl ypatingai smarkaus vėjo nulūžo ne vienas medis, todėl Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti vertinama, ar atsakovas objektyviai turėjo galimybę užkirsti keliÄ Å¾alos atsiradimui.             Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ tenkino ir solidariai iÅ¡ atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Radiacinės saugos centro priteisė pareiÅ¡kėjui 1 506,02 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 procentų metines palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos nuo 2014 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Taip pat priteisė pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovų 968 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi iÅ¡ dalies tenkino atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro apeliacinius skundus, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimÄ ir perdavė bylÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teismas nutartyje pažymėjo, kad iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ ir spręsdamas klausimÄ ar žalos kilimo metu galėjo bÅ«ti force majeure (nenugalima jėga) sÄ lyga, pirmosios instancijos teismas turėtų, atsižvelgęs į Vilniaus meteorologinės stoties duomenis (didžiausias užregistruotas vėjo greitis buvo 18 m/s) įvertinti ir medžių, kurie sukėlė žalÄ , bÅ«klę, ar tai buvo seni ir lūžę medžiai, kas leistų spręsti dėl savivaldybės pareigos, rÅ«pintis jos teritorijoje esančiais medžiais ir želdynais, vykdymo, ar tai buvo sveiki medžiai nuo vėjo iÅ¡virtę su Å¡aknimis, kuomet atsižvelgus į tuo metu buvusius meteorologinės stoties pateiktus duomenis bÅ«tų galima svarstyti ir force majeure (nenugalima jėga) galimybę.             Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ tenkino.

Priteisė iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 1 636,35 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 procentų metines palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos nuo 2014 m. spalio 14 d. iki Å¡io teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Taip pat priteisė pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 968 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nutartyje pažymėjo, jog ,,pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo atsakovu pripažino tik Vilniaus miesto savivaldybę, atstovaujamÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo nuostatas (2 straipsnio 32 dalį ir 15 straipsnio 1 dalį), Lietuvos Respublikos CK 6.639 straipsnio nuostatas, taip pat į tai, jog panaudos sutartimis Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei Radiacinės saugos centrui buvo pavesta saugoti ir prižiÅ«rėti žemės sklype augančius medžius, jiems kyla atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ â€œ.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas prašė skundÄ tenkinti, atsakovų Radiacinės saugos centro, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai palaikė atsiliepimuose iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jų pagrindu pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovų Savivaldybės, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, Nacionalinės visuomenės sveikatos centro, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Radiacinės saugos centro, priteisimo.IÅ¡ byloje pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014-07-16 nutarimo duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2014-07-08 važiuodamas (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį – ant automobilio Mitsubishi Space Star, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stogo užkrito medis.

UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ atliko Automobilio vertinimo ataskaitÄ Nr. 2140714 ir nustatė, kad automobilio vertė yra 492,35 Eur (t. 1, b. l. 14–47). PareiÅ¡kėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė 2014-08-04 pareiÅ¡kimÄ , kuriame prašė atlyginti jo patirtÄ Å¾alÄ (t. 1, b. l. 49–50). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyrius pareiÅ¡kėjui pateikė 2014-08-14 raÅ¡tÄ Nr. A51-66455/14 (2.9.3.19-UK2), kuriame nurodė, kad, nesant Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, žala negali bÅ«ti atlyginama (t. 1, b. l. 51–52).

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad Žemės sklypas yra perduotas valdyti Visuomenės sveikatos centrui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Radiacinės saugos centrui, Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai panaudos teise: 1) 2002-11-11 sudarytos valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), patikslintos 2011-04-12 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-03-07 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu 0,5117 ha ploto Žemės sklypo dalis panaudos teise valdoma Vilniaus visuomenės sveikatos centro (t. 2, b. l. 154–155, t. 3, b. l. 34–35, 38); 2) 2002-11-11 panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), patikslintos 2004-09-27 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-12-16 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 0,048 ha ploto Žemės sklypo dalis perduota valdyti panaudos teise Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (t. 2, b. l. 182, 184, 186); 3) 2011-04-12 panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 0,3026 ha ploto Žemės sklypo dalis panaudos teise perduota Radiacinės saugos centrui (t. 2, b. l. 107–108); 4) 2013-03-01 panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 0,1083 ha ploto Žemės sklypo dalis perduota Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (t. 2, b. l. 188–190).

Pagal minėtas sutartis Žemės sklypo naudotojai įsipareigojo saugoti ir prižiūrėti Žemės sklype augančius medžius. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio standartų, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė ar savivaldybė. Å is atsakomybės subjekto iÅ¡skirtinumas lemia jos taikymo griežtumÄ , t. y. vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti reikalingos tik trys civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirta žala ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejantis priežastinis ryÅ¡ys (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo    2013-10-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1979/2013, 2013-02-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-406/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008; 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009;

      2010-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). ŽalÄ padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK                      6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo bÅ«ti tenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

CK 6.639 straipsnyje nustatyta, kad už žalÄ , padarytÄ tretiesiems asmenims naudojant daiktÄ , perduotÄ pagal panaudos sutartį, atsako panaudos gavėjas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl panaudos davėjo ar asmens, kuriam tas daiktas perduotas panaudos davėjo sutikimu, tyčios ar didelio neatsargumo.             Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymÄ savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už Å¡io įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymÄ .

To paties straipsnio 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimÄ , tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultÅ«riniu bei kraÅ¡tovaizdžio formavimo požiÅ«riu medžius ir krÅ«mus, augančius valstybinėje ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.

Vietos savivaldos įstatymo                             6 straipsnio 26 punkte numatyta, kad viena iÅ¡ savarankiÅ¡kųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kÅ«rimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registrÄ organizavimas ir stebėsena.Å ias funkcijas želdynų priežiÅ«ros srityje detalizuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas, kurio 10 straipsnio 1 dalyje konkrečiai iÅ¡vardintos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kÅ«rimo srityje.

Pastarojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte taip pat nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdo jų bÅ«klės stebėsenÄ , kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines), vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių bÅ«klės, želdynų kÅ«rimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas), iÅ¡duoda leidimus saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimui ar kitokiam paÅ¡alinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 punktas).

Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krÅ«mų rūšį, jų fiziologinę bÅ«klę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraÅ¡tovaizdžio architektÅ«ros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų bÅ«klę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus bÅ«tų galima efektyviau valdyti, teikti informacijÄ apie želdynų ir želdinių, aplinkos bÅ«klę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d.).

Pagal Želdynų įstatymo                18 straipsnio 2 dalį želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.             Lietuvos Respublikos želdynų ir želdinių įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje pateikta želdynų ir želdinių valdytojo sÄ voka pagal kuriÄ Å¾eldynų valdytojais gali bÅ«ti laikomi asmenys naudojantys žemės sklypÄ panaudos teise.              Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo panaudos sutartys aiÅ¡kiai patvirtina, jog žalÄ sukėlusio medžio lūžimo metu, t. y. 2014 m. liepos 8 d., Žemės sklypÄ panaudos sutarties pagrindu valdė ir juo naudojosi keturi subjektai, t. y.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Nacionalinės visuomenės sveikatos centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Radiacinės saugos centras. Kalbant apie panaudos sutarties sudarymÄ , paminėtinos svarbios sutarties Å¡alių teisės ir pareigos. Bendra panaudos gavėjo pareiga – remiantis panaudos sutartimi, gautu turtu naudotis tik pagal paskirtį bei sutarties sÄ lygas. Nagrinėjamu atveju panaudos sutartyse yra nustatytas apribojimas „saugoti ir prižiÅ«rėti medžius“. Teismo vertinimu Å¡is apribojimas vienareikÅ¡miÅ¡kai įtvirtinta žemės sklypų naudotojų pareigÄ rÅ«pintis jų naudojamame žemės sklype esančiais medžiais.

Žemės naudotojai savo pareigÄ saugoti ir prižiÅ«rėti jų naudojamame žemės sklype augančius medžius privalėjo įvykdyti praneÅ¡dami Vilniaus miesto savivaldybei apie prastÄ jų naudojamame žemės sklype esančių želdynų bÅ«klę, jeigu tokiÄ bÅ«tų pastebėję. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2008 metų, t. y. kai įsigaliojo želdinių inventorizacijos pareigÄ savivaldybėms numatantis Želdynų įstatymas ir susiję poįstatyminiai aktai, iki 2014 m. liepos 8 d., t. y. kai įvyko byloje nagrinėjamas medžio lūžimo incidentas, Vilniaus miesto savivaldybėje buvo gautas nors vienas Žemės sklypo naudotojų praneÅ¡imas dėl sklype esančių želdinių prastos bÅ«klės, galimo pavojaus, keliamų nepatogumų ar kitų aplinkybių.

Kaip atsiliepime nurodė Vilniaus miesto savivaldybė, minėtu laikotarpiu dėl Å¡ioje teritorijoje esančių želdynų prastos bÅ«klės nebuvo gautas ir nė vienas gyventojų skundas, seniÅ«no praneÅ¡imas ar kitas kreipimasis, dėl kurių Vilniaus miesto savivaldybė, įvertinusi medžio bÅ«klę natÅ«roje, bÅ«tų privalėjusi imtis veiksmų ir vykdyti savo pareigÄ organizuoti želdynų priežiÅ«rÄ , t. y. iÅ¡duoti leidimÄ tokį medį paÅ¡alinti. Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas ir byloje pateiktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju panaudos sutarties pagrindu už Žemės sklype augančių medžių priežiÅ«rÄ buvo atsakingos Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Radiacinės saugos centras.

Panaudos sutartimis konkrečiai želdynų ir želdinių priežiÅ«ros funkcija buvo perduota minėtiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, todėl jie laikytini želdynų ir želdinių valdytojais Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo 2 straipsnio 32 dalies prasme ir jiems kilo pareiga tinkamai prižiÅ«rėti ir rÅ«pintis želdynais bei želdiniais jų naudojamoje teritorijoje. Atsakovai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Radiacinės saugos centras netinkamai vykdė pagal valstybinės žemės panaudos sutartis prisiimtus įsipareigojimus ir tokiais savo veiksmais pažeidė panaudos sutarčių nuostatas ir su jomis susijusias medžių priežiÅ«rÄ reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, todėl darytina iÅ¡vada, kad pagal CK 6.639 straipsnio nuostatas, už pareiÅ¡kėjui kilusiÄ Å¾alÄ solidariai atsakingi tik panaudos gavėjai:

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Vilniaus visuomenės sveikatos centras ir Radiacinės saugos centras.Atsakovai savo pozicijÄ gina force majeure (nenugalimos jėgos) sÄ lygos buvimu, t. y. sÄ lygÄ , kuri galėtų bÅ«ti prielaida atleisti atsakovę nuo atsakomybės. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-11-11 įsakymu Nr. D1-870 patvirtintų Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiÅ¡kinių rodiklių 1.1 punktÄ prie stichinių meteorologinių reiÅ¡kinių priskiriama labai smarkus vėjas, kurio greitis siekia nuo 28 iki 32 m/s. Teismų praktikoje yra patvirtinta, kad 17 m/s vėjo greitis negali bÅ«ti traktuojamas kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio nulūžimÄ , todėl negali bÅ«ti vertinamas kaip nenugalima jėga ir Å¡alinantis atsakovo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-03 nutartis administracinėje byloje                Nr. A-920-438/2015, 2012-09-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2227/2012, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-02-10 sprendimas administracinėje byloje                                   Nr. I-557-789/2014).

Atsakovas Vilniaus visuomenės sveikatos centras pateikė įrodymus, kad jų naudojamoje teritorijoje su Å¡aknimis buvo iÅ¡rauti ir iÅ¡versti trys medžiai (t. 2, b. l. 149–153,             156–157), įvykio dienÄ didžiausias užregistruotas vėjo greitis buvo 18 m/s, o tai yra pavojingas meteorologinis reiÅ¡kinys. Pagal 2014 m. spalio 23 d. pažymÄ Nr. A51-88130/14 (3.11.1-TD3) (I t., b. 1. 87). Per paskutinius 10 metų (2004 m. spalis - 2014 m. rugsėjis) buvo užregistruoti 49 atvejai, kuomet didžiausias vėjo greitis buvo 18 m/s ir didesnis, galėtų bÅ«ti vertinamos kaip pagrindžiančios force majeure (nenugalima jėga) tik tokiu atveju, jeigu bÅ«tų buvę nustatyta, kad atsakovai tinkamai įvykdė jiems paskirtÄ pareigÄ rÅ«pintis jų teritorijoje esančiais medžiais.

Teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pakankamos pripažinti, kad ant pareiškėjo automobilio užvirtęs medis lūžo dėl nenugalimos jėgos. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju force majeure aplinkybės nenustatytos.              CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Siekdamas įrodyti žalÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , pareiÅ¡kėjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje žalos padarymo faktÄ patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014-07-16 nutarimas “Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo Nr. AV2-2838(14)”, kurioje nurodoma, kada, kokioje vietoje, kas ir kokį automobilį apgadino. Žalos dydį pareiÅ¡kėjas apskaičiuoja, vadovaudamasis UAB “Nepriklausomų autoekspertų biuras” parengta Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita (t. 1, b. l. 14–47), PVM sÄ skaita faktÅ«ra, iÅ¡raÅ¡yta už transporto priemonės vertinimÄ (t. 1, b. l. 48), informacija vieÅ¡oje erdvėje apie vidutinę transporto priemonės kainÄ Lietuvoje (t. 1, b. l. 122).

Teismui nekyla abejonių dėl žalos dydžio, apskaičiuoto pagal byloje esančius dokumentus. Kita bÅ«tinoji sÄ lyga vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei nustatyti yra priežastinis ryÅ¡ys, kuris Å¡ios kategorijos bylose dažnai bÅ«na netiesioginis, t. y. žala atsiranda ne tiesiogiai iÅ¡ neteisėtų veiksmų, bet yra tų neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikÅ¡tų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sÄ lygojo žalos atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002, 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007, 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008).

Byloje nustatyta, kad atsakovai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnyba ir Radiacinės saugos centras netinkamai vykdė pagal valstybinės žemės panaudos sutartis prisiimtus įsipareigojimus ir tokiais savo veiksmais pažeidė panaudos sutarčių nuostatas ir su jomis susijusias medžių priežiÅ«rÄ reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, taigi jų neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo priežastis žalai atsirasti.

Bendrai padarę žalÄ asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.6 straipsnio       3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu (kas ir konstatuotina tikrinamoje administracinėje byloje);

2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. Å¡iuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisėtumÄ ;

3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo;

4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitÄ nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų;

5) kai pareiga atlyginti žalÄ atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais);

6) kai žalÄ padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už Å¡io asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015). Byloje nustatyta, kad atsakovai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnyba ir Radiacinės saugos centras savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie žalos atsiradimo.

Todėl Å¡iuo atveju solidariosios atsakomybės taikymas yra pagrįstas.Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis ginčui spręsti taikytinais teisės aktais, aptarta teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovams Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Radiacinės saugos centrui solidariai kyla pareiga pareiÅ¡kėjui atlyginti jam padarytÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 1 636,35 Eur žalÄ .

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nagrinėjama byla teisme buvo iÅ¡kelta 2014-10-14 (t. 1, b. l. 1), todėl pareiÅ¡kėjui priteistinos nurodyto dydžio palÅ«kanos nuo 2014-10-14 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagal to paties straipsnio 2 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai sumokėtÄ Å¾yminį mokestį ir kitas iÅ¡laidas. Dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.PareiÅ¡kėjo praÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovių pareiÅ¡kėjo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b. 1. 119).Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas yra patenkintas, jis turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nurodė, kad jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 968 Eur, iÅ¡ jų: teisinės konsultacijos (iÅ¡ viso 50 Eur be PVM, 60,50 Eur su PVM, 1 val.); pasirengimas bylos nagrinėjimui - susipažinimas su bylos duomenimis, padėties įvertinimas ir iÅ¡vadų pateikimas (iÅ¡ viso 100 Eur be PVM, 121 Eur su PVM, 2 val.); skundo ir jo priedų parengimas bei pateikimas teismui (iÅ¡ viso 600 Eur be PVM, 726 Eur su PVM); atstovavimas teisme (iÅ¡ viso 50 Eur be PVM, 60,50 Eur su PVM, 1 val.).IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2014 m. liepos 17 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Algiu LukoÅ¡evičiumi, kurios pagrindu pareiÅ¡kėjo atstovas advokatas Algis LukoÅ¡evičius atstovaujamojo vardu pateikė teismui 2014 m. spalio 10 d. skundÄ ir atstovavo pareiÅ¡kėjui Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. lapkričio 5 d., 2016 m. sausio 11 d., 2016 m. balandžio 7 d., 2017 m. spalio 19 d. vykusiuose teismo posėdžiuose.Vadovaujantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 5 d.

Advokatų profesinė bendrija Markevičius, LukoÅ¡evičius ir partneriai pateikė pareiÅ¡kėjui 968 Eur sÄ skaitÄ už teisines paslaugas serija ML Nr. 0121 (t 1., b. 1. 120). PareiÅ¡kėjas pinigų priėmimo kvitu serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2015 m. lapkričio 5 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 968 Eur Advokatų profesinei bendrijai Markevičius, LukoÅ¡evičius ir partneriai (t 1, b. 1. 121).Pažymėtina, kad teisinės paslaugos už procesinių dokumentų parengimÄ nagrinėjant bylÄ teisme pareiÅ¡kėjui teiktos, kai galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. patvirtinta 300 Eur dydžio minimalioji mėnesinė alga (toliau - MMA).

Pareiškėjo atstovas advokatas Algis Lukoševičius atstovavo pareiškėjui 2015 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje, kai galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2015 m. liepos 1 d. patvirtinta 325 Eur dydžio MMA. Pareiškėjo atstovas advokatas Algis Lukoševičius atstovavo pareiškėjui 2016 m. sausio 11 d. ir 2016 m. balandžio 7 d. teismo posėdžiuose atstovavo, kai galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2016 m. sausio 1 d. patvirtinta 350 Eur dydžio MMA.Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymo Nr. 1R-85 Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau - 1R-85 Rekomendacijos) 2 punktÄ , nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisimų paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; kitas svarbias aplinkybes.

Pagal         1R-85 Rekomendacijų 8.2. papunktį, koeficientas už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimÄ - 3, t. y. už 2014 m. spalio 10 d. skundo parengimÄ maksimali priteistina suma yra 300 Eur (1 035 Lt MMA) x 3 = 900 Eur. Pagal 1R-85 Rekomendacijų 8.18 papunktį ir 10 punktÄ , maksimali priteistina suma už teisines konsultacijas dėl nuostolių atlyginimo apgadinus turtÄ (1 val.) yra 300 Eur x 1 x 0,1 = 30 Eur.Atstovavimo 2015 m. lapkričio 5 d., 2016 m. sausio 11 d., 2016 m. balandžio 7 d. teismo posėdžiuose metu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo pakeitimo“ (toliau - ir 1R-77 Rekomendacijos). 1R-77 Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Pagal 1R-77 Rekomendacijų 8.19 papunktį, maksimali priteistina suma už atstovavimÄ Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje (viena valanda) 325 Eur x 1 x 0,1 = 32,50 Eur, už atstovavimÄ Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. sausio 11d. teismo posėdyje (viena valanda) 350 Eur x 1 x 0,1 = 35 Eur, už atstovavimÄ Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje (dvi valandos) 350 Eur x 2 x 0,1 =70 Eur. IÅ¡ viso už atstovavimÄ teismo posėdžiuose 2015 m. lapkričio 5 d., 2016 m. sausio 11 d., 2016 m. balandžio 7 d. pareiÅ¡kėjui gali bÅ«ti priteista            137,50 Eur.Pagal LVAT praktikÄ (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje                  Nr. A662-2322/2014) pasirengimas teismo posėdžiui traktuojamas kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamasis elementas ir gali bÅ«ti atlyginamas pagal 1R-77 Rekomendacijų 8.19 papunktį.

Ä®vertinus bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ir, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, konstatuotina, kad advokatas Algis LukoÅ¡evičius, teikdamas pareiÅ¡kėjui teisines paslaugas, t. y. rengdamasi 2015 m. lapkričio 5 d.,         2016 m. sausio 11 d., 2016 m. balandžio 7 d. teismo posėdžiams, galėjo užtrukti 2 valandas, už kurias iÅ¡ pareiÅ¡kėjo gali bÅ«ti priteistina 70 Eur (350x2x0,1).Teismas, įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumÄ , advokato rengtų procesinių dokumentų turinį ir vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovų Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, Nacionalinės visuomenės sveikatos centro, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Radiacinės saugos centro priteistinos jo turėtos atstovavimo iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kurias sudaro 786,50 Eur už skundo ir jo priedų parengimÄ , pateikimÄ teismui bei teisines konsultacijas, 181,50 Eur už pasirengimÄ atstovauti ir atstovavimÄ teismo posėdžiuose, iÅ¡ viso 968 Eur, t. y. iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 242 Eur.Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio                 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti iÅ¡ atsakovų Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Radiacinės saugos centro solidariai 1 636,35 Eur (vienas tÅ«kstantis Å¡eÅ¡i Å¡imtai trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai 35 ct.) žalos atlyginimÄ ir 5 procentų metines palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos nuo 2014 m. spalio 14 d. iki Å¡io teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo pareiÅ¡kėjo E. B. naudai.

             Priteisti E. B. iÅ¡ atsakovų Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Radiacinės saugos centro iÅ¡ kiekvieno po 242 Eur (du Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt du eurai) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.Skundo dalį dėl reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybei atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai.

Teisėja                                                                                                                                  Jūratė Gaidytė-Lavrinovič