f498fbfb-b0fa-4f32-af01-ea4e51890cb6 · Panevėžio apygardos teismas

                                       Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-232-581/2015                                                                Proceso Nr. 4-08-3-01889-2014-8                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 20 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarimo V.

N. administracinio teisės pažeidimo byloje, nustatė: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-30 nutarimu V. N. nubausta už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ 868 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pažeidimÄ Â - 28 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) bauda ir už ATPK 1241 straipsnio 8 dalies pažeidimÄ - įspėjimu. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudas subendrinus V.

N. paskirta 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.V. N. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad 2014-06-30 apie 15.43 val., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, išvažiuodama iš stovėjimo vietos automobiliu „Mazda 3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė šalia stovėjusį automobilį „Renault Clio“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

IÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdama kelių eismo taisyklių (toliau KET) reikalavimus. Policijos pareigÅ«nams nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais V. N. pažeidė KET 16, 106, 234 punktų, reikalavimus.V. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Panevėžio rajono apylinkės teismo 2015-03-30 nutarimÄ â€“ pripažinti, kad ji padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1241 straipsnio 8 dalyje, dėl likusių administracinių teisės pažeidimų bylos teisenÄ nutraukti.

Nurodo, kad skundžiamas nutarimas grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, o padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas jos kaltę padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus iš esmės grindė nenustatyto ir teismo posėdžio metu neapklausto asmens nukentėjusiajai pateiktais duomenimis, neva patvirtinančiais, kad nukentėjusiosios automobilį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino būtent ji. Pažymi, kad autotechninės ekspertizės išvados taip pat nepatvirtino jos kaltės, nes ekspertai pagal esamus automobilių apgadinimus negalėjo atsakyti ar jie tarpusavyje kontaktavo.

Atkreipia dėmesį, kad neatitinka ir automobilių apgadinimo aukÅ¡tis, apimtis bei lokalizacija. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, pagal nukentėjusiosios automobilio apgadinimus, jos automobiliui iÅ¡važiuojant atbulomis iÅ¡ stovėjimo vietos turėjo bÅ«ti apgadintas kairysis Å¡onas. Tačiau policijos pareigÅ«nai deÅ¡iniajame jos automobilyje esančius pažeidimus, kurie buvo padaryti kito eismo įvykio metu, užfiksavo kaip naujai padarytus jai protokole nurodyto įvykio metu. Nesutinka su teismo nurodytomis aplinkybėmis, kad ji turėjo pagrindÄ vengti atsakomybės, nes automobilis nebuvo draustas, tačiau pažymi, kad jos draudimo polise nurodyta, kad jis įsigaliojo 2014-06-30 14 val. 40, tai yra iki minėto įvykio.

Mano, kad jokių patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių jos kaltę padarius eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alinus nėra surinkta.Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o netenkinti V. N. skundo ir mano, kad apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.ATPK 30211 straipsnis įtvirtina nuostatÄ , kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Ginčo dėl ATPK 1241 straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo fakto nėra, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimÄ ir plačiau dėl jo nepasisako.Apeliaciniame skunde keliamas nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimas. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), – užtraukia baudÄ vairuotojams nuo dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių iki penkiasdeÅ¡imt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių iki penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių eurų.Nagrinėjamu atveju V.

N. yra nubausta už tai, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta E. V. priklausanti transporto priemonė, ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alino. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ ir konstatuodamas V. N. kaltę, vadovavosi nukentėjusiosios E. V., policijos pareigÅ«nų R. G., M. B. parodymais ir kita byloje esančia medžiaga. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir administracinei nuobaudai skirti.

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusioji E. V. 2014-06-30 apie 15 val. 53 min. pranešė apie eismo įvykį, paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2014-06-30 savo automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 8 val. paliko stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, prie prekybos centro (duomenys neskelbtini).

Apie 14 val. 24 min. pastebėjo, kad automobilis apgadintas. Priėjęs vyriÅ¡kis nurodė, kad automobilį apgadino mergina, vairavusi automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Ä® įvykio vietÄ 15 val. 43 min. atvykę policijos pareigÅ«nai M. B. ir R. G. nurodė, kad apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ ir apgadintÄ automobilį bei nustatė, kad Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. N., kuriÄ iÅ¡kvietus į komisariatÄ , paaiÅ¡kėjo, kad jos vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra pasibaigęs, o automobilis civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas aptariamo įvykio dienÄ .

V. N. savo kaltės dėl eismo įvykio ir pasišalinimo iš jo nepripažino. Apžiūrėjus jos automobilį pareigūnų nuomone, esantys apgadinimai ant nukentėjusiosios automobilio sutapo su pažeidėjos automobilio apgadinimais. Administracinėn atsakomybėn patraukta V. N. nuosekliai tvirtino, kad eismo įvykyje nedalyvavo ir iš jo nepasišalino, pareigūnų užfiksuoti jos automobilio apgadinimai buvo padaryti kito eismo įvykio metu, tačiau pripažino įvykio metu buvusi toje pačioje aikštelėje kaip ir nukentėjusioji.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nors liudytojų tiesiogiai mačiusių eismo įvykį nėra nustatyta, tačiau nukentėjusiosios ir liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai bei jų užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės patvirtina, kad eismo įvykį administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis padarė būtent V. N.. Nukentėjusioji patvirtino, kad prie jos automobilio priėjęs vyriškis, prisistatęs Mindaugu nurodė, kad matė, kaip mergina, vairavusi automobilį „Mazda“, Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino jos automobilį ir iš įvykio vietos išvažiavo.

VyriÅ¡kis perdavė ant lapelio užraÅ¡ytus apgadinusio nukentėjusios automobilį transporto priemonės duomenis. V. N., nors ir nuosekliai neigė savo kaltę, tačiau pripažino protokole nurodytu laiku buvusi įvykio vietoje, t.y. toje pačioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, tačiau, kad apgadintų kokiÄ nors transporto priemonę ji nepastebėjusi. Policijos pareigÅ«nai, kurie apžiÅ«rėjo tiek nukentėjusiosios, tiek pažeidėjos automobilius, patvirtino, kad abiejų transporto priemonių apgadinimai juos gretinant sutampa, ant V.

N. automobilio galinių deÅ¡inės pusės durelių matyti juodos spalvos braukimo žymė, kas atitinka E. V. automobilio spalvÄ ir apgadinimus. Kaip minėta, V. N. savo kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo nepripažino argumentuodama tuo, kad ankstesnio eismo įvykio metu – 2014-05-22 padaryti jos automobilio deÅ¡inės pusės sparno ir durelių apgadinimai pareigÅ«nų nepagrįstai pripažinti kaip 2014-06-30 eismo įvykio pasekmė, be to jos nuomone, negalima asmens kaltės grįsti nenustatyto liudytojo pateikta informacija.

Su tokiais argumentais skundÄ nagrinėjantis teismas sutikti negali. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esančios fotolentelės, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai, iÅ¡matuoti automobilių kontakto aukščiai, bei eismo įvykio vietos schema, po automobilių apžiÅ«ros užpildyti papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose apraÅ¡yti padaryti apgadinimai, paneigia tokiÄ apeliantės versijÄ . IÅ¡ paminėtų duomenų akivaizdžiai matyti, jog bÅ«tent V. N. automobilis kontaktavo su nukentėjusiosios „Renault Clio“, t. y. ant V.

N. automobilio esantis įbrėžimas, kurį pareigÅ«nai nurodė kaip neseniai padarytÄ , nes patrynus jis nusitrynė, ne tik sutapo su nukentėjusiosios automobilio spalva, bet pagal atliktus matavimus visiÅ¡kai atitiko apgadinimus užfiksuotus ant nukentėjusios automobilio. Apeliantės dėstoma nuomonė dėl liudytojo, nurodžiusio, kad bÅ«tent jos vairuojamas automobilis apgadino E. V. automobilį pateiktų duomenų nepatikimumo nepaneigia anksčiau paminėtų raÅ¡ytinių įrodymų. Taip pat paminėti duomenys paneigia apeliantės argumentus, kad neatsižvelgta į tai, kad ant jos automobilio buvo ir apgadinimų, padarytų ankstesnio eismo įvykio metu.

Jei ant apeliantės automobilio ir buvo ankstesnių įbrėžimų, tai mažai tikėtina, jog jie buvo bÅ«tent toje vietoje, kur užfiksuotas aukščius atitinkantis sÄ lytis su nukentėjusiosios automobiliu, ypač įvertinus aplinkybę, kad Å¡iuo atveju nustatytų apgadinimų vietoje pareigÅ«nai pastebėjo tamsios spalvos dažų, kurie jiems liečiami nusitrynė, kas rodo pažeidimų naujumÄ , o byloje esančiais duomenimis, pareiÅ¡kėjos automobilis kontaktÄ 2014-05-22 turėjo su sidabrinės spalvos automobiliu (b.l. 28).

Nors V. N. tvirtino, kad minėjote aikÅ¡telėje automobilį buvo pastačiusi tokiu bÅ«dų, kad iÅ¡ stovėjimo vietos ji galėjo iÅ¡važiuoti tik atbulomis, dėl ko eismo įvykio metu turėjo bÅ«ti apgadintas jos automobilio kairysis Å¡onas, o ne deÅ¡inysis, kaip yra užfiksavę pareigÅ«nai, tokie teiginiai vertintini kaip deklaratyvÅ«s. Pažymėtina, kad automobilį galima pasistatyti tiek priekine dalimi, tiek į stovėjimo vietÄ Ä¯važiuojant atbulomis. Pasistačius pastaruoju bÅ«du, iÅ¡ stovėjimo vietos automobilis iÅ¡važiuoja priekine dalimi ir su Å¡alia stovinčiu automobiliu nepasirinkus tinkamos posÅ«kio trajektorijos bus kontaktuojama bÅ«tent deÅ¡iniÄ ja automobilio puse, kaip Å¡iuo atveju ir buvo nustatyta.

Aplinkybė, kad ekspertams nepakako teismo pateiktų duomenų transporto trasologinio tyrimo atlikimui, nepaneigia aukščiau aptartų įrodymų pakankamumo V. N. kaltei dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pagrįsti. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu aukščiau išvardintų byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, kad V. N. 2014-06-30 apie 15.43 val., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, išvažiuodama iš stovėjimo vietos automobiliu „Mazda 3“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė Å¡alia stovėjusį automobilį „Renault Clio“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.Pažeidėja administracinėn atsakomybėn patraukta ir už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Å i norma, be kita ko, numato, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudÄ vairuotojams nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo dvideÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.Taigi teismų praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iÅ¡ įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ar objektyviai negalėjo suprasti, jog apgadino automobilį ar kitÄ objektÄ , tai gali rodyti, kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, konstatuoja, kad V.

N. dėl Å¡io administracinio teisės pažeidimo nubausta nepagrįstai. Administracinėn atsakomybėn patraukta V. N. viso proceso metu neigė jautusi kokį nors susidÅ«rimÄ ir tyčia pasiÅ¡alinusi iÅ¡ įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ji iÅ¡važiavo nepajutusi, kad bÅ«tų apgadinusi kitÄ automobilį, smÅ«gio nepajuto, naujų automobilio apgadinimų nepastebėjo. Teismas nenustatė, kad ji vengė tiesos nustatymo byloje, slėpė įvykio pėdsakus, skubiai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos ar atliko panaÅ¡ius veiksmus.

PrieÅ¡ingai, kaip nukentėjusiajai nurodė asmuo stebėjęs įvykį mergina vairavusi „Mazda“ automobilį iÅ¡važiuodama iÅ¡ stovėjimo vietos nubraukė nukentėjusiosios automobilio Å¡onÄ ir nuvažiavo (b. l. 52). IÅ¡ V. N. automobilio apgadinimų lokalizacijos ir pobÅ«džio matyti, kad jos automobilis su nukentėjusiosios automobilio galine deÅ¡iniÄ ja puse kontaktavo savo automobilio galinėmis deÅ¡inės pusės durelėmis, kas atsižvelgiant į automobilių iÅ¡sidėstymÄ aikÅ¡telėje rodo, kad kontaktas tarp automobilių įvyko vairuotojai bebaiginėjant iÅ¡sukimo iÅ¡ stovėjimo vietos manevrÄ .

Taigi administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys neleidžia kategoriÅ¡kai tvirtinti, jog V. N. matė ir suvokė, jog įvyko eismo įvykis. Å iuo atveju, akivaizdu, jog kyla ne viena abejonė. Be to, Å¡iuo atveju nukentėjusiosios automobiliui padaryti apgadinimai vertintini kaip nežymÅ«s, be to, atsižvelgiama ir į tai, kad V. N. kviečiama į policijos įstaigÄ , nuvyko aiÅ¡kintis aplinkybių, geranoriÅ¡kai leido atlikti automobilio apžiÅ«rÄ , o teikdama paaiÅ¡kinimÄ neneigė minėtu laiku ir vietoje vairavusi transporto priemonę, tačiau nurodė, kad nukentėjusiosios automobilio nematė, nestovėjo Å¡alia jo ir jokio smÅ«gio ar susidÅ«rimo nejutusi.

Ä®vertinus minėtas aplinkybes, negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad V. N. suvokė kliudžiusi kitÄ automobilį bei sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiÅ¡kinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. N. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis. Taigi nesant Å¡io pažeidimo sudėties, t. y. nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio vietos, administracinio teisės pažeidimo byla Å¡ioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirtina nauja subendrinta nuobauda už nustatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 1241 straipsnio 7 dalyje numatytus pažeidimus.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 punktu, teismasn u t a r i a : V. N. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarimo dalį dėl V. N. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.Pakeisti nutarimo dalį dėl nuobaudų subendrinimo:Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, už ATPK Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 1241 straipsnio 8 dalyje numatytus pažeidimus V.

N. paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę nuobaudÄ â€“ 28 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) baudÄ .Kitos nutarimo dalies nekeisti.Å is nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ Teisėja                                                                  Jolanta Raščiuvienė