2023-05-17 Nr. AB-10177-3-64-3-00661-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-305-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00661-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundą atsakovui Telšių rajono savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys mažoji bendrija „Projekto vizijos“, A. Š., V. Š., dėl leidimo panaikinimo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Inspekcija) 2023 m. kovo 31 m. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu Telšių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 16 d. A. Š. išduotą statybos leidimą – leidimą statyti naują statinį Nr. LSNS-83-221116-00134 (toliau – ir Leidimas); 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo statybą leidžiančio Leidimo galiojimo laikiną sustabdymą, iki bus išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas nurodė, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas gali iš esmės apsukinti ar net padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Išdėstyti argumentai patvirtina, jog reikalavimas yra pagrįstas tiek faktine, tiek teisine prasmėmis, t. y. galima konstatuoti galimybės priimti pareiškėjui palankaus teismo sprendimą buvimą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme nebuvo pagrįsta, jog ginčijamo akto galiojimas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas ar neatitaisomas, o tik deklaratyviai nurodė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų nepagrįstai bloginama Inspekcijos padėtis, nes jos reikalavimas liktų visiškai neužtikrintas, o statytojas atsidurtų geresnėje padėtyje. Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nukreipti į ateitį ir grindžiami prielaidomis (dėl galimų pradėtų statybos darbų), todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjo nurodyti argumentai nesudarė pakankamo pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Taigi, nagrinėjamoje byloje nesant įrodymų, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, tokios priemonės taikymas yra negalimas.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, jog statybą leidžiančio dokumento, kaip administracinio akto, paskirtis – leidimas įgyvendinti statytojo teises, statybos būdu sukuriant naujas materialines vertybes savaime suponuoja, kad ta aplinka, kurioje planuojami statybos darbai, nuo pat jų atlikimo pradžios jau nebebus tokia kokia buvo iki tol. Dėl šių priežasčių yra svarbus tokių darbų sustabdymas dar iki juos pradedant, t. y. be kita ko atsižvelgiant ir į ateitį nukreiptas aplinkybes. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės bus pažeisti ne atskirų asmenų interesai, o viešasis interesas, kadangi žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame planuojama statyba, yra paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje. Pažymėtina, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra Masčio ežero pakrantėje. Netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių neužtikrinamas viešojo intereso gynimas, kadangi statybos ūkinė veikla nesant numatytos statybos zonos saugomoje teritorijoje sukeltų didelę žalą, kurios atitaisymas būtų sudėtingas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Ta aplinkybė, kad priimant skundžiamą nutartį nebuvo įvertinti visi bylos duomenys, nebuvo vertinta ir pasisakyta dėl Nekilnojamo turto registro išraše nurodytų juridinių faktų, leidžia manyti, kad nutartis dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo priimta neįvertinus visų byloje esančių įrodymų, todėl negali būti pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį akcentavo, jog pareiškėjo nurodyti argumentai nesudarė pakankamo pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019); teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016); teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

ABTĮ įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, kitaip tariant prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos padarymo rizika.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Remiantis bylos duomenimis, Leidimas suteikia teisę A. Š. vykdyti 3 naujų I grupės nesudėtingosios kategorijos poilsio paskirties pastatų statybą žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), statybą pagal mažosios bendrijos „Projekto vizijos“ 2022 m. parengtą projektą „Poilsio paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektas“ Nr. PV-2022/31-1. Inspekcijai atlikus patikrinimą, 2023 m. vasario 1 d. buvo surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialių reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. SLD-30-230201-00004, kuriame konstatuota, kad Leidimas yra neteisėtas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytu motyvu, kad pareiškėjos nurodomi argumentai dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nukreipti į ateitį ir grindžiami prielaidomis (dėl galimų pradėtų statybos darbų), todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šiuo atveju pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad nepagrįstai bloginama Inspekcijos padėtis, tačiau nenurodė neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos padarymo rizikos grėsmės, nedetalizavo kaip bloginama Inspekcijos padėtis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme ir atskirajame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindų daryti išvadą, jog yra kilusi reali grėsmė, kad netaikant pareiškėjo nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, turi būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjo nepateikė įrodymų, kurie sudaro pagrindo konstatuoti, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasikeitus bylos aplinkybėms, kilus neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos tikimybei, pareiškėjas gali teismo dar kartą prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Taigi, ši nutartis pareiškėjui neužkerta kelio, situacijai pasikeitus, pakartotinai pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Arūnas Dirvonas

Jolanta Malijauskienė