2022-02-09 Nr. AB-3362-3-63-3-00170-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1168-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00170-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubui „Budys“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA, pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su prašymu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys” (toliau – ir Klubas, Paramos gavėjas, atsakovas) 24 611,78 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2016 m. vasario 14 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai sugrąžintos.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Agentūra 2015 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-410 „Dėl Lietuvos Respublikos Jūrinės istorijos ir kultūros klubui „Budys“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos IV prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonę „Žuvininkystės regionų vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ dalies susigrąžinimo“, kurio pagrindu atsakovas privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. Paaiškino, jog atsakovui išmokėta paramos suma yra 20 930,61 Eur didesnė už pripažintą tinkamą finansuoti paramos lėšomis paramos sumą. Atsižvelgiant į patikros metu nustatytus neatitikimus, atsakovas iš viso neatliko darbų už 2 300,73 Eur su PVM sumą, todėl deklaruojama tinkamų finansuoti išlaidų suma buvo sumažinta 2 300,73 Eur, pritaikius 80 procentų paramos intensyvumą, nekompensuojama išlaidų suma yra 1 840,58 Eur. Teigė, kad išnagrinėjęs Galutinį mokėjimo prašymą nustatė, jog jame prašoma 21 561,86 Eur paramos suma daugiau kaip 3 procentais viršija atsakovui mokėtiną 19 721,28 Eur sumą, nustatytą išnagrinėjus Galutinio mokėjimo prašymo pagrįstumą. Mokėtina 19 721,28 Eur paramos suma buvo sumažinta atsakovo prašomos ir apskaičiuotos paramos sumos skirtumu – 1 840,58 Eur, todėl galutinė apskaičiuota paramos suma yra 17 880,69 Eur.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas pagal Galutinį mokėjimo prašymą patyrė mažiau tinkamų kompensuoti išlaidų, nei išmokėta avansu, t. y. avansu buvo išmokėta 42 492,47 Eur, o galutinė apskaičiuota paramos suma yra 17 880,69 Eur. Pabrėžė, kad atsakovui išmokėta paramos suma yra 24 611,78 Eur (42 492,47 Eur – 17 880,69 Eur (21 561,81 Eur – 1 840,58 Eur – 1 840,58 Eur) didesnė už pripažintą tinkamą finansuoti paramos lėšomis paramos sumą.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nuo 2016 m. vasario 14 d. pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo atsakovo negrąžintos sumos. Šias palūkanas galutinio atsiskaitymo dieną apskaičiuoja antstoliai. Tvirtino, kad nėra aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo susidariusios skolos dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo, todėl pareiškėjo prašymas turėtų būti tenkintas.

5. Atsakovas Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Atsakovas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad teismas turėtų tinkamai įvertinti prašymo dalyką, nes pareiškėjo prašymas nėra susijęs su jokiomis pareiškėjo ginčo laikotarpiu suteiktomis paslaugomis, už kurias jis būtų įgijęs teisę reikalauti skolos apmokėjimo. Teigė, kad šioje byloje pareiškėjo reikalavimas yra dėl 24 611,78 Eur žalos atlyginimo priteisimo, pareiškėjo prašoma priteisti suma yra ne atsakovo skola, o pareiškėjui neva padaryta žala, kurios piniginė išraiška yra pareiškėjo nuostoliai.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui teigiant, jog atsakovas ginčo lėšas gavo nepagrįstai, teismas turėtų įvertinti, ar pareiškėjas pareiškė prašymą atlyginti žalą dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjo, ar dėl civilinės atsakomybės. Nurodė, jog nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų. Paaiškino, kad šioje byloje piniginės lėšos atsakovui skirtos Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) pagrindu. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu, t. y. atsakovas gavo didesnę paramą, nei turėjo teisę gauti, tačiau šios permokos negrąžino. Atsakovas pabrėžė, kad, jeigu pareiškėjas įrodys atsakovo neveikimo neteisėtumo faktą, turės įrodyti visų kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą. Teigė, kad jeigu pareiškėjas įrodys visas civilinės atsakomybės sąlygas, prašo teismo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir atmesti reikalavimus dėl padarytos žalos atlyginimo ir 5 procentų palūkanų priteisimo.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė Agentūrai iš atsakovo 24 611,78 Eur gražintinų paramos lėšų ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2016 m. vasario 14 d. iki visiško skolos sugrąžinimo dienos.

9. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad atsakovas 2013 m. spalio 9 d. pasirašė Vietos projekto vykdymo sutartį Nr. EŽF-KL-13-03-002 (toliau – ir Paramos sutartis). Atsakovas 2014 m. gegužės 20 d. Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupei pateikė avansinį mokėjimo prašymą Nr. 4ŽPS-3-11-03-VP12-MP001, o 2015 m. spalio 13 d. galutinį mokėjimo prašymą Nr. 4ŽPS-3-11-03-VP12-MP005. Pagal 2014 m. gegužės 20 d. avansinį mokėjimo prašymą atsakovui 2014 m. birželio 6 d. buvo išmokėta 42 492,47 Eur paramos suma, o pagal 2015 m. spalio 13 d. galutinį Mokėjimo prašymą buvo nustatyta, jog atsakovas patyrė mažiau tinkamų kompensuoti išlaidų, nei jam išmokėta avansu, t. y. 21 561,86 Eur.

Iš NMA Kontrolės departamento Klaipėdos patikrų vietos skyriaus Patikros vietos ataskaitos nustatyta, kad pareiškėjo įgalioti atstovai 2015 m. lapkričio 12 d. atliko patikrą vietoje, kurios metu nustatė, kad neatlikta dalis jachtų „Jūratė“, „Daina“, „Rūta“ tvarkybos darbų, kurie buvo numatyti atliktų darbų aktuose. NMA Mokėjimų prašymų skyrius 2015 m. lapkričio 30 d. sprendime Nr. SKP-410 „Dėl Lietuvos Respublikos Jūrinės istorijos ir kultūros klubui „Budys“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos IV prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonę „Žuvininkystės regionų vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir NMA 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimas) nurodyta, kad atsižvelgiant į patikros metu nustatytus neatitikimus, atsakovas iš viso neatliko darbų už 2 300,73 Eur su PVM suma, todėl deklaruojama tinkamų finansuoti išlaidų suma buvo sumažinta 2 300,73 Eur, pritaikius 80 procentų paramos intensyvumą, nekompensuojama išlaidų suma yra 1 840,58 Eur.

NMA 2015 m. lapkričio 30 d. sprendime padarė išvadą, kad atsakovo prašoma 21 561,86 Eur paramos suma daugiau kaip 3 procentais viršija jam mokėtiną 19 721,28 Eur sumą, nustatytą išnagrinėjus galutinio mokėjimo prašymo pagrįstumą. Nurodyta, kad mokėtina 19 721,28 Eur paramos suma sumažinta atsakovo prašomos ir NMA apskaičiuotos paramos sumos skirtumu, todėl galutinė apskaičiuota paramos suma yra 17 880,69 Eur. NMA 2015 m. lapkričio 30 d. sprendime nurodyta, kad atsakovas pagal galutinį mokėjimo prašymą patyrė mažiau tinkamų kompensuoti išlaidų, nei išmokėta avansu, t. y. avansu buvo išmokėta 42 492,47 Eur, o galutinė apskaičiuota paramos suma yra 17 880,69 Eur, todėl atsakovui išmokėta paramos suma yra 24 611,78 Eur didesnė už pripažintą tinkamą finansuoti paramos lėšomis paramos sumą.

Atsižvelgdama į tai, NMA priėmė sprendimą susigrąžinti permokėtą 24 611,78 Eur paramos sumą. Apie priimtą NMA 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą atsakovas informuotas 2015 m. gruodžio 15 d. raštu „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.

10. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovui NMA 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu vietoj prašytos suteikti paramos sumos buvo suteikta mažesnė suma. Atsakovas šį sprendimą apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, administraciniam teismui. Vyriausioji administracinių ginčų komisija ir Vilniaus apygardos administracinis teismas atsakovo skundą dėl minėto sprendimo panaikinimo atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. vasario 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-301-525/2018 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. NMA 2018 m. balandžio 20 d. raštu „Dėl skolos išieškojimo atnaujinimo“ informavo atsakovą, jog vadovaudamasi LVAT sprendimu administracinėje byloje Nr. A-301-525/2018 atnaujino skolos, apskaičiuotos pagal Europos žuvininkystės fondo 2007–2013 m. priemonę „Žuvininkystės regionų vietos veiklos plėtros strategijų įgyvendinimas“, išieškojimą. Taip pat nustatyta, kad NMA 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimas, 2015 m. gruodžio 15 d. raštas „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ buvo išsiųsti atsakovo nurodytu adresu registruotu paštu ir patalpintas NMA informaciniame portale https://portal.nma.lt.

11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neteikė duomenų, jog NMA 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą skundė jame nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimu į prašymą neginčijo anksčiau nurodytų faktinių bylos aplinkybių, apskaičiuotos grąžintinų lėšų sumos dydžio. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog grąžintinų lėšų suma paskaičiuota tinkamai, yra teisėta ir pagrįsta.

12. Vertindamas atsakovo argumentus, kad pareiškėjas šioje byloje pareiškė prašymą atlyginti žalą dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjo arba dėl civilinės atsakomybės, ir prašymą taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo, teismas aptarė nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės), nuostatas.

13. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi LVAT 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, kurioje nagrinėdama iš esmės analogišką bylą, teisėjų kolegija nutarties 35 punkte konstatavo, jog NMA priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 punktas). Paramą gavusiam asmeniui šio sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus, nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punktas), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 papunktyje nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), NMA atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų taisyklių 17.3 papunktis).

14. Teismas, įvertinęs nurodytas teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, sprendė, kad šiuo atveju ginčas kilęs ne iš žalos atlyginimo teisinių santykių, o iš Europos Sąjungos finansinės paramos paraiškų administravimo teisinių santykių, t. y. pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl išmokų, kurios buvo išmokėtos ir (arba) panaudotos, pažeidžiant teisės aktus, išieškojimo teisminiu būdu, o ne dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nustatęs, jog ginčas kilęs ne dėl žalos atlyginimo, o dėl grąžintinų lėšų išieškojimo, teismas darė išvadą, jog šiuo atveju taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas, todėl atmetė atsakovo prašymą taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotą išaiškinimą, sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, gavęs NMA 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir nesutikdamas su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovas neteikė duomenų ir įrodymų, kad teikė skundą dėl anksčiau minėto NMA sprendimo.

16. Nustatęs, kad atsakovas NMA 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo neskundė, nustatytu terminu jame nurodytos lėšų sumos negrąžino, dėl lėšų grąžinimo dalimis nesikreipė ir nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 papunktyje nurodytu būdu, t. y. taikant grąžintinų lėšų įskaitymą, teismas vertino, kad atsirado NMA teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju taikomi teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 papunktyje numatytą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) sprendime nurodytų sumų, todėl pareiškėjas dėl ginčo lėšų išieškojimo (priteisimo) pagrįstai kreipėsi į teismą.

17. Pripažinęs, kad atsakovo pareigą sugrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, teismas sprendė, jog NMA reikalavimas priteisti prašomą skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.

18. Teismas, vadovaudamasis Grąžintinų lėšų taisyklių 14 ir 15 punktų nuostatomis, taip pat sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, jas skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 14 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

III. 19. Atsakovas Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubas „Budys“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą atmesti pritaikius sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Atsakovas taip pat prašo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl šios bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos teismui nustatymo.

20. Atsakovo teigimu, ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Nurodo, kad analogiškomis aplinkybėmis Specialioji teisėjų kolegija 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi byloje Nr. T-80/2019 nusprendė, jog byloje ginčas kyla dėl skolos ir delspinigių priteisimo, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas prievolių teisės normomis.

21. Atsakovas teigia, kad teismas neįvertino ir nemotyvavo, ar prašoma priteisti ginčo suma yra laikytina skola ar žala, nepriklausomai, ar ji atsirado sutarties ar administracinio akto pagrindu. Atsakovo nuomone, aplinkybė, jog ginčo sumą prašoma priteisti pareiškėjo NMA 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. SKP-410 pagrindu, pati savaime nereiškia, kad prašoma priteisti suma yra laikytina skola, o ne žala. Teismas netinkamai įvertino prašomos priteisti sumos teisinę prigimtį, nes pareiškėjo prašymas nėra susijęs su jokiomis pareiškėjo ginčo laikotarpiu suteiktomis paslaugomis, už kurias pareiškėjas įgytų teisę reikalauti skolos apmokėjimo. Atsakovo teigimu, joks teisės aktas, kuriuo rėmėsi teismas, nenustato, kad grąžintinos lėšos yra laikomos skola, todėl teismas netinkamai kvalifikavo pareiškėjo prašymo priteisti ginčo sumą teisinį ir faktinį pagrindą, neteisingai nustatydamas tikrąjį bylos šalių ginčo teisinį santykį, nes rėmėsi ne teisės aktų normomis, o prielaidomis.

22. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas iš tikro prašo teismo įpareigoti atsakovą atlyginti 24 611,78 Eur žalą. Mano, kad teismas netinkamai atskleidė bylos esmę, nes netinkamai įvertino pareiškėjo pareiškimo pagrindą ir dalyką. Teismas pripažino, kad atsakovas ginčo lėšas gavo nepagrįstai, todėl turėjo įvertinti, jog pareiškėjas iš tikro pareiškė prašymą atlyginti žalą.

23. Atsakovas pažymi, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsakovas pagrįstai ir motyvuotai prašė teismo taikyti senaties terminą, nes pareiškėjas, 2015 m. lapkričio 30 d. priėmęs sprendimą Nr. SKP410 dėl žalos atlyginimo, apie kurį informavo atsakovą 2015 m. gruodžio 15 d. NMA raštu Nr. BR6-16391 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, privalėjo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo nepraleidus trejų metų senaties termino.

24. Pareiškėjas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Pareiškėjas nurodo, jog šiuo atveju ginčas yra kilęs ne iš žalos atlyginimo teisinių santykių, o iš Europos Sąjungos finansinės paramos paraiškų administravimo teisinių santykių, t. y. NMA į teismą kreipėsi dėl išmokų, kurios buvo išmokėtos ir (arba) panaudotos, pažeidžiant teisės aktus, išieškojimo teisminiu būdu, o ne dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

26. Atsakovas teigia, kad reikalavimas priteisti skolą, remiantis Grąžintinų lėšų taisyklėmis, yra susijęs su administraciniais teisiniais santykiais, o ne su civiliniais santykiais, todėl yra teismingas administraciniam teismui ir nagrinėjamas vadovaujantis administracinės teisės normomis. Pažymi, kad NMA yra viešojo administravimo subjektas, kuris, vykdydamas teisės aktais jam pavestas funkcijas ir naudodamasis šioms funkcijoms įgyvendinti priskirtomis teisėmis, veikia viešojo administravimo srityje, tarp NMA ir pretenduojančiojo gauti paramą subjekto susiklosto valdžios ir pavaldumo, bet nelygiateisiai santykiai. Tai, kad, priėmus sprendimą dėl paramos skyrimo, NMA su paramos gavėju sudaro sutartį, nereiškia, kad tarp šalių susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, t. y. viešasis administravimas pasibaigia. Sutarties sudarymas yra administruojamų lėšų skyrimo būdas, NMA turi teisę kontroliuoti sutarties vykdymą, o, nustačius lėšų panaudojimo pažeidimus, sustabdyti ir/ar anuliuoti paramos gavėjo teisę naudotis suteikta parama bei inicijuoti suteiktos paramos išieškojimą. Atkreipia dėmesį, kad dėl ginčų, kylančių tarp NMA ir paramos gavėjų rūšinio teismingumo, yra ne kartą pasisakiusi Specialioji teisėjų kolegija (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 22 d. nutartį byloje Nr. TK-2004-80, 2004 m. spalio 22 d. nutartį byloje Nr. TK-2004-81 ir kt.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys“ 24 611,78 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2016 m. vasario 14 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino, priteisė Agentūrai iš atsakovo 24 611,78 Eur gražintinų paramos lėšų ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2016 m. vasario 14 d. iki visiško skolos sugrąžinimo dienos.

28. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes neįvertino ir nemotyvavo, ar prašoma priteisti ginčo suma yra laikytina skola ar žala, nepriklausomai, ar ji atsirado sutarties ar administracinio akto pagrindu, taip pat mano, jog ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nes pareiškėjas prašo turtinės žalos atlyginimo. Atsakovas pabrėžia, kad tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas prievolių teisės normomis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo.

29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

30. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. liepos 12 d. ir 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. kovo 14 d. nutarimus; kt.). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį eA-2615-629/2020; 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1746-525/2021; kt.). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

31. Nors atsakovas teigia, kad nagrinėjamoje byloje ginčo santykis yra civilinio pobūdžio, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika įrodo priešingai. Nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, kurioje nagrinėdama iš esmės analogiško pobūdžio bylą, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas tokio pobūdžio bylose (dėl skolos ir palūkanų priteisimo) nėra vertinamas. Paramą gavusiam asmeniui šio sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus (nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punktas)), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), Agentūrai atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžinimo taisyklių 17.3 punktas). Paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nagrinėtoje byloje pareiškėjas taip pat buvo Agentūra, atliekanti viešąjį administravimą susigrąžinant skolą teisminiu būdu, o atsakovo nurodomoje Specialiosios teisėjų kolegijos byloje Nr. T-80/2019 pareiškėjas buvo VĮ „Turto bankas“, kuris išieškodamas skolą pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį, neatliko viešojo administravimo. Todėl atsakovo argumentai, esą, šioje byloje ginčo santykis yra civilinio pobūdžio, nėra pagrįsti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 įrodo, kad ginčo santykiai dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra administracinio pobūdžio, atitinkamai teismingi administraciniams teismams.

32. Dėl tų pačių argumentų nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo požiūriu, esą, šioje administracinėje byloje turėtų būti taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senatį žalos santykiams.

33. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Agentūros prašyme nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė