2019-07-08 Nr. CB-6946-2-47-3-01221-2018-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generated2018 06 21 notarė informavo, kad pareiškėja negali pretenduoti į privalomąją paveldimo turto dalį, nes nėra nustatyto fakto, jog jai buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėja, po motinos mirties (duomenys neskelbtini), turėdama 60 proc. nedarbingumą, po sunkių chemoterapinių gydymų, gyvendama vieno kambario jai nuosavybės teise priklausančiame bute, gaudama 214 eurų per mėnesį netekto darbingumo pensiją, kreipėsi į teismą prašydama nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą.
Legislator headnote
AI generated2019-07-08 Nr. CB-6946-2-47-3-01221-2018-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Pareiškėjos R. L. kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Full text
Nr. 3P-1157/2019
(S)
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01221-2018-3
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. liepos 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Alės Bukavinienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2019 m. liepos 1 d. gautu pareiškėjos R. L. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėja R. L. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimas atmesti pareiškimą, ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimą tenkinti - nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motinos B. S. G. mirties dieną (duomenys neskelbtini) pareiškėjai R. L. buvo reikalingas išlaikymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktieji įrodymai, susiję su pareiškėjos sveikatos sutrikimais, patvirtina objektyviai sumažėjusias pareiškėjos galimybes įsidarbinti, tačiau šios galimybės nebuvo visiškai apribotos, todėl spręsti, jog pareiškėja neturi jokių galimybių pati save išlaikyti, nėra pagrindo.
Pareiškėjos R. L. kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pareiškėjos R. L. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. 2018 06 21 notarė informavo, kad pareiškėja negali pretenduoti į privalomąją paveldimo turto dalį, nes nėra nustatyto fakto, jog jai buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėja, po motinos mirties (duomenys neskelbtini), turėdama 60 proc. nedarbingumą, po sunkių chemoterapinių gydymų, gyvendama vieno kambario jai nuosavybės teise priklausančiame bute, gaudama 214 eurų per mėnesį netekto darbingumo pensiją, kreipėsi į teismą prašydama nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą.
2. Pareiškėja ėmėsi visų įmanomų galimybių pasinaudoti rasti darbą aplinkybėmis, kol leido sveikata. Bandydama išgyventi, atiduoti skolas suinteresuotam asmeniui už savo vieno kambario buto mokesčius 2010 m. - 2015 m. bandė dirbti: po mėnesį per metus Švedijoje (skynė braškes), Vokietijoje (rinko obuolius), kas dar labiau neigiamai paveikė jos sveikatą.
3. Teismui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytos pareiškėjai diagnozuotos sunkios ligos: išeminė širdies liga, lėtinis hepatitas, iššaukiantis skausmus širdies plote, paūmėjusius skausmus stuburo srityje ir kt.; dėl taikyto gydymo chemoterapija - nustatytas širdies nepakankamumas, vožtuvo problemos, skydliaukė, nugaros skausmai.
4. Pareiškėjai nuo 2010 m. nustatytas didelis nedarbingumas - 50 procentų, o nuo 2017 m. – 60 procentų. Sunkūs sveikatos sutrikimai pareiškėjai diagnozuoti iki palikėjos mirties, ir nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nenustatyta, jog šie sutrikimai buvo laikino pobūdžio ir (ar) išnyko iki palikėjos mirties. Šios aplinkybės įrodo sumažėjusias pareiškėjos galimybes įsidarbinti, ir kad pareiškėjos motinos mirties (duomenys neskelbtini) dieną, ji neturėjo pakankamai pajamų būtinoms reikmėms ir objektyvios galimybės jų gauti, nepretenduojant į palikimo dalį. Teismas netyrė, ar tokios sveikatos būklės ir būdama penkiasdešimt šešerių metų pareiškėja Telšių mieste turėjo realią galimybę po 2016 m. ieškoti darbo ir įsidarbinti, įvertinant jos sveikatą.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008, teisėjų kolegija pasisakydama dėl išlaikymo reikalingumo kriterijaus, pažymėjo, kad klausimas dėl išlaikymo reikalingumo nustatymo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jas gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokia parama.
6. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 5.20 straipsnio 1 dalies nurodytą materialiosios teisės normą, yra išaiškinta, kad testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto - palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 15 punktas).
7. Pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai taip pat netinkamai taikė normas, susijusias su įrodymų vertinimu (CPK 185 straipsnis), nes rėmėsi liudytojų parodymais, kurios yra priešiškos pareiškėjai.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti pareiškėjos R. L. advokatei Irenai Barauskaitei-Gaižiūnienei (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. birželio 28 d.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė
Alė Bukavinienė
Antanas Simniškis