2023-03-29 Nr. AB-7065-3-61-3-02855-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-261-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02855-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 49 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2020 rugsėjo 8 d. atliko bausmę Vilniaus PN. Įkalinimo laikotarpiu dėl pataisos namų tarnautojų, pareigūnų veiksmų buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Pareiškėjas paaiškino, kad jo prašymu 2020 m. liepos 21 d. buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas naudojant „OASys“ metodiką. Pareiškėjas pažymėjo, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas turėjo būti atliktas, kai tik atvyko į pataisos namus, o ne praėjus 1 metams ir 11 mėnesių. 2019 m. rugpjūčio mėnesį į Vilniaus PN buvo atvežti kiti nuteistieji iš įvairių įkalinimo įstaigų, šie nuteistieji laikėsi subkultūros, todėl dienos metu nebuvo galima išeiti į lauką pasivaikščioti, nes naujai atvykę nuteistieji pradėdavo reikšti pretenzijas.

Pareiškėjas teigė kreipęsis į būrio viršininkę dėl bendro pasivaikščiojimų grafiko, nes tuo metu išeidavo tik vakarais – nuo 18.30 val. iki 21.30 val., dienos metu būdavo gyvenamosiose patalpose, tačiau, pasak pareiškėjo, administracija tik liepdavo laukti. Pareiškėjas nurodė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo nubaustas „KTP“ baudos izoliatoriumi, kuriame kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 22 val. buvo atimami čiužiniai skirti miegojimui. 2021 metais teisingumo ministrė yra pripažinusi, kad tokia situacija yra laikytina dvigubu baudimu.

Pareiškėjas akcentavo, kad įkalinimo laikotarpiu jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir neužtikrintas jo saugumas. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį informavo Vilniaus PN kriminalinės žvalgybos skyrių, jog jam yra grasinama susidorojimu, taip pat informavo būrio viršininkę dėl gresiančio pavojaus jo sveikatai. Pasak pareiškėjo, būrio viršininkė patikino, jog informuos dinaminės priežiūros darbuotojus dėl galimai jam kylančios grėsmės ir praneš apie poreikį sustiprinti apsaugą antrame aukšte. Nepaisant to, pareiškėjas buvo sumuštas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad pats informavo dinaminės priežiūros darbuotojus apie tikimybę, jog gali būti sumuštas kito nuteistojo, tačiau iš pareigūnų sulaukė tik užtikrinimo, jog patalpos yra stebimos vaizdo kameromis. Pareiškėjas teigė, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo užtikrinama pakankama maisto kokybė. Vilniaus PN nuteistiesiems buvo pateikiami sugedę maisto produktai, t. y. netinkamos vartoti dešrelės, varškė, burokėlių salotos. Pamainos viršininkas atsisakė registruoti pareiškėjo nurodytus pažeidimus, kitų nuteistųjų skundai dėl maisto kokybės taip pat buvo ignoruojami.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-211 „Dėl Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ (toliau – ir Aprašas) 25 punktu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai gali būti atliekami tuomet, kai asmuo išreiškia savanorišką sutikimą dalyvauti rizikos įvertinimo procedūroje. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pareiškėjui raštiškai sutikus, 2020 m. gegužės 7 d. buvo atlikti nusikalstamo elgesio bei smurto rizikos įvertinimai, taikant OASys ir HCR-20 metodikas. Remiantis atliktų vertinimų rezultatais, buvo nustatytos aukštos pakartotinio nusikalstamo ir smurtinio elgesio rizikos.

5. Atsakovo atstovas nurodė, administracija, skirstydama nuteistuosius į būrius ir/ar gyvenamąsias patalpas, laikosi bausmių vykdymo teisės normų bei vadovaudamasi įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teise priima sprendimus dėl nuteistųjų perkėlimo į kitus būrius ir/ar gyvenamąsias patalpas. Tai reiškia, kad įstaigos administracija, nesant objektyvaus teisinio pagrindo, negali būti tiesiogiai įpareigota skirti nuteistąjį į tą būrį ir/ar gyvenamąją patalpą, kur nuteistasis pageidauja. Vilniaus PN Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai reikalauja, kad nuteistieji laikytųsi elgesio taisyklių pasivaikščiojimo metu. Šalia pasivaikščiojimo kiemelių nuolat tarnybą atlieka pataisos pareigūnas, kuris, nuteistajam pakvietus, prieis prie pasivaikščiojimo kiemelio bei išsiaiškins iškvietimo priežastį. Nuteistųjų priskyrimas vienai ar kitai subkultūros grupei yra reiškinys, kurį suponuoja nuteistųjų tarpusavio santykiai ir toleruojamas tik nuteistųjų socialinėje terpėje. Vilniaus PN administracija nuteistųjų subkultūros apraiškų ar bet kokių įkalintų asmenų skirstymų, kurių nenumato teisės aktai netoleruoja. Vykdydama savo funkcijas Vilniaus PN administracija vadovaujasi išskirtinai galiojančiais teisės aktais, o ne nuteistųjų bendruomenėje gyvuojančiais nerašytais įstatymais, aktyviai imasi visų įmanomų priemonių, siekdama užkirsti kelią nuteistųjų subkultūros tradicijoms egzistuoti.

6. Vilniaus PN atkreipė dėmesį, kad 2020 m. birželio 15 d. pareiškėjas kreipėsi dėl nuteistųjų diskriminacijos, subkultūros apraiškų (prašymo Nr. 29-879), tačiau 2020 m. birželio 17 d. pateikė prašymą skundo raštu nenagrinėti (prašymo Nr. 29(2)-1142). Papildomai nurodė, kad pareiškėjui viskas, kas susiję su jam rūpimais klausimais dėl diskriminacijos, subkultūros apraiškų ir kitų klausimų, buvo išaiškinta žodžiu.

7. Vilniaus PN paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 2 dalimi, nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems rėžimą, gali būti skiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų. Vadovaujantis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 23 punktu, nuteistiesiems, atliekantiems BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą, neleidžiama įsigyti ir turėti asmeninių daiktų, išskyrus Taisyklėse nurodytas išimtis. Taip pat, patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė šiame punkte nurodytiems nuteistiesiems ginčui aktualiu laikotarpiu buvo išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Čiužinį ir patalynę šios grupės nuteistieji gaudavo miegui skirtam laikui, teisės aktuose, reglamentuojančiuose pataisos įstaigų veiklą nustatyta tvarka. Vilniaus PN pareigūnai, pasibaigus miegui skirtam laikui paimdami iš nuteistųjų patalynę vykdė teisės aktų reikalavimus, todėl nuteistųjų teisės nebuvo pažeidžiamos.

8. Vilniaus PN nurodė, kad nuteistųjų nuolatinę priežiūrą užtikrina ne tik budinčiųjų pamainų, bet ir dinaminės priežiūros bei kiti Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai. Asmuo atliekantis laisvės atėmimo bausmę ir pats turi rūpintis savo saugumu, t. y. nebendrauti įvairiais būdais su grėsmę keliančiais asmenimis, taip pat neatskleisti kitiems nuteistiesiems asmeninės informacijos, kuri galėtų pakenkti tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimu. Atsižvelgiant į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus, papildomai buvo apklausta resocializacijos skyriaus specialistė, kuri nurodė, kad pareiškėjas ją informavo, kad jam yra baisu dėl gresiančio pavojaus. Reaguodama į situaciją ir į pareiškėjo paaiškinimus resocializacijos skyriaus specialistė nedelsiant pranešė 1-ojo saugumo valdymo skyriaus viršininko pavaduotojui ir 1-ojo saugumo valdymo skyriaus dinaminės priežiūros specialistams, dirbantiems 1-ojo gyvenamojo korpuso 2-ame aukšte.

9. Vilniaus PN nurodė, jog maitinimo paslaugas, vadovaujantis maitinimo paslaugos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygomis, teikia VšĮ „Bruneros“. Vilniaus PN administracija reguliariai vykdo įstaigai teikiamų maitinimo paslaugų kokybės kontrolę, reguliariai užsakomi maisto davinio cheminiai laboratoriniai tyrimai maisto davinio energetinei vertei nustatyti. Nustačius pažeidimus, paslaugos tiekėjas įpareigojamas užfiksuotus pažeidimus pašalinti nedelsiant. Vilniaus PN nesutiko su pareiškėjo skunde nurodomu argumentu, jog Vilniaus PN administracija neregistruoja ir nenagrinėja nuteistųjų skundų dėl maitinimo. Nurodė, kad toks teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio. Įvertinus šiuos kriterijus, nėra galimybės tinkamai bei išsamiai išnagrinėti skunde išdėstytų aplinkybių. Vilniaus PN duomenimis, pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją su 2020 m. rugpjūčio 21 d. skundu Nr. 19-1461 dėl maitinimo paslaugų kokybės (sugedusios varškės). Šį skundą Vilniaus PN administracija išnagrinėjo, 2020 rugsėjo 22 d. pateikdama atsakymą Nr. 42-1581, kuriame nurodoma, jog dėl situacijos buvo kreiptasi į maitinimo paslaugas teikiančią įmonę, kuri patikino, kad, atsižvelgus į nuteistųjų skundus, buvo pakeistas pieno produktų (taip pat, ir varškės) tiekėjas. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN būdavo teikiamos pasibaigusio galiojimo termino dešrelės, tačiau minėtame 2020 m. rugpjūčio 21 d. skunde pareiškėjas nurodė, jog yra vegetaras. Vadovaujantis Kalėjimų departamento patvirtintais valgiaraščiais, asmenims, maitinamiems pagal nedirbančių vyrų vegetarų ar dirbančių vyrų vegetarų valgiaraštį, dešrelės nėra tiekiamos. Skundui aktualiu laikotarpiu, reaguojant į nuteistųjų skundus dėl galimai netinkamos vartoti varškės ir dešrelių kokybės, Turto valdymo skyriaus specialistai 2020 m. rugpjūčio 26 d. atliko neplaninę virtuvės patikrą. Patikrinimo metu nustatytas virtų dešrelių galiojimo terminas – 2020 m. rugsėjo 8 d., varškės – 2020 m. rugpjūčio 31 d. Patikrinus minėtus produktus jusliniu būdų, jokių subjektyvių nemalonaus kvapo ir skonio požymių nenustatyta.

10. Vilniaus PN vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl patirtos žalos nėra pagrįsti, kadangi nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui R. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Įvertinęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Individualaus socialinės reabilitacijos plano formos ir individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatas teismas darė išvadą, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas turi būti atliekamas per vieną mėnesį nuo naujai į pataisos įstaigą atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų būrį dienos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas Vilniaus PN kalėjo nuo 2018 m. liepos 20 d., tačiau nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas buvo atliktas tik 2020 m. liepos 7 d., t. y. praktiškai praėjus dvejiems metams nuo kalinimo pradžios. Todėl atsižvelgus į Metodikoje išdėstytą reglamentavimą ir tai, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas turi būti atliktas per vieną mėnesį nuo naujai į pataisos įstaigą atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų būrį dienos, teismas darė išvadą, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į greitą ir operatyvų nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir galimybė ankščiau išeiti iš Vilniaus PN.

13. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Vilniaus PN egzistavusios subkultūros teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų patyręs neigiamus subkultūros padarinius, tačiau yra duomenų, jog šiuo aspektu pareiškėjas 2020 m. birželio 15 d. raštiškai kreipėsi dėl nuteistųjų diskriminacijos, subkultūros apraiškų, tačiau 2020 m. birželio 17 pateikė prašymą skundo raštu nenagrinėti, kadangi viskas šiais pareiškėjui rūpimais klausimais buvo išdėstyta žodžiu. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas atsisakė savo skundo dėl nuteistųjų ir diskriminacijos ir subkultūros apraiškų, teismas darė išvadą, jog argumentas, kad būtent šiuo aspektu buvo pažeistos pareiškėjo teisės, laikomas nepagrįstų.

14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 23 punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu teismas darė išvadą, kad Vilniaus PN pareigūnai, pasibaigus miegui skirtam laikui paimdami iš nuteistųjų patalynę vykdė teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo teisės šiuo aspektu pažeistos nebuvo.

15. Iš pateiktos į bylą pareiškėjo asmens sveikatos istorijos teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. buvo atlikta pareiškėjo pirminė gydytojų apžiūra, kurioje nurodyta, jog matomas dešinės veido pusės nežymus odos paraudimas ir nežymios kraujosruvos dešinės ausies srityje. Vėlesniuose asmens sveikatos istorijos išrašuose matyti, kad pareiškėjas skundėsi dešinės ausies skausmu, ūžimu joje po buvusios traumos prieš kelias dienas (2020 m. rugsėjo 11 d. gydytojo išrašas). Iš 2020 m. lapkričio 21 d. gydytojo išrašo nustatyta, kad pareiškėjas buvo atvestas pareigūnų, nes prausykloje buvo užpultas ir sumuštas. Išraše nurodyta, kad sumušta galvos kairė pusė, skruostikaulis, viršutinis žandikaulis kairėje pusėje ir viršutinė lūpa. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir gydytojų išrašus teismas darė išvadą, kad pareiškėjui net ir pranešus apie gresiantį pavojų jo sveikatai, Vilniaus PN nesiėmė visų galimų veiksmų tam, jog būtų užtikrintas pareiškėjo saugumas ir neliečiamumas.

16. Skundo dalį dėl netinkamos maisto kokybės teismas laikė nepagrįsta.

17. Pripažinęs, kad nebuvo užtikrintas tinkamas ir operatyvus pareiškėjo elgesio rizikos įvertinimas, nebuvo tinkamai atsižvelgta į pareiškėjo skundus dėl galimos grėsmės jo saugumui, todėl pareiškėjas buvo sumuštas ir patyrė fizinį skausmą, įvertinęs patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistina 2 000 Eur kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.

III. 18. Atsakovo atstovas Vilniaus PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

19. Atsakovo atstovas nurodo, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusia Aprašo redakcija, galėjo būti atliekami tik tuomet, kai asmuo išreiškia savanorišką sutikimą dalyvauti rizikos įvertinimo procedūroje. Pareiškėjui raštiškai sutikus, 2020 m. gegužės 7 d. buvo atlikti nusikalstamo elgesio bei smurto rizikos įvertinimai, taikant OASys ir HCR-20 metodikas. Remiantis atliktų vertinimų rezultatais, buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo ir smurtinio elgesio rizikos.

20. Atsakovo atstovas nurodo, kad nuo pat nuteistojo atvykimo į Vilniaus PN buvo pradėtas vykdyti pareiškėjo socialinės reabilitacijos procesas. Nuteistajam laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo sudaromos galimybės įsitraukti į resocializacijos procesą bei vykdyti jam rekomenduojamas priemones. Visgi, remiantis turimais duomenimis, pareiškėjo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuosekliai pasižymėjo sunkumais priimant jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones. Remiantis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo duomenimis bausmės atlikimo metu R.

A. drausmine tvarka buvo baustas ne mažiau kaip 15 kartų (pvz., 2017 m. 6 nuobaudos, 2017 m. 9 nuobaudos), neskatintas. 2018 m. rugsėjo 5 d. nuteistajam atvykus į Vilniaus PN, pokalbio su psichologe metu, nuteistasis teigė, kad turi narkotinių medžiagų vartojimo patirties, jas vartojo ir ankstesnių bausmių atlikimo metu. Taigi, jau pirminio psichologinio įvertinimo metu buvo identifikuoti aktualūs kriminogeniniai poreikiai. Pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos spręsti turimas piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis problemas – gydytis priklausomybių reabilitacijos grupėje, tačiau vartodamas narkotines medžiagas jis pažeidė šios grupės taisykles, todėl buvo pašalintas iš priklausomybių reabilitacijos grupės. Siekiant padėti nuteistajam tęsti reabilitacijos procesą, taip iš dalies darant teigiamą įtaką ir asmens recidyvo rizikai, rekomenduota tęsti prevencinio pobūdžio individualius užsiėmimus su įstaigos psichologais siekiant išvengti pakartotinio atkryčio ir tęsti savo priklausomybių bei socialinės reabilitacijų procesus.

Taigi, remiantis pateiktais faktiniais duomenimis, galima teigti, kad nuteistojo skunde išdėstyti teiginiai, kad buvo pažeistos jo teisės į operatyvų nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei galimybę anksčiau išeiti iš pataisos įstaigos, laikomi deklaratyvaus pobūdžio. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai buvo atlikti 2020 m. gegužės 7 d. (anksčiau atlikti įvertinimus nebuvo galimybės, nes nuteistasis nebuvo išreiškęs sutikimo), iki jo atlikimo, remiantis pirminio psichologinio įvertinimo rezultatais, nuteistojo kriminalinio elgesio patirties analize, jo elgesio stebėsena ir kitais bausmės atlikimo metu formuotais dokumentais, buvo identifikuoti aktualūs kriminogeniniai poreikiai bei numatytos tikslinės intervencinės bei prevencinės priemonės, su kuriomis jis buvo supažindintas ir kurias jis tikslingai vykdė.

Taigi, pareiškėjo resocializacijos proceso vykdymo eiga buvo užtikrinama. Atsakovo atstovas pažymi, kad kiekvieno nuteistojo resocializacijos procesas yra individualus, grindžiamas savanoriškumo principu bei priklauso nuo asmens ypatumų, išsilavinimo, nustatytų veiksnių, adaptacijos ir kt. Pareiškėjo atveju, pats nuteistasis savo elgesiu, nesugebėjimu išlaikyti nuoseklios teigiamos savo elgesio dinamikos, kontroliuoti savo poreikių, motyvacijos valdyti savo kriminalinio elgesio rizikos stokos, nesiekė tikslingo ir kryptingo įsitraukimo į resocializacijos procesą bei ankstesnio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymas nuteistojo atžvilgiu buvo siejamas ne su nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo atlikimo data, bet jo daroma pažanga, valdant savo kriminalinio elgesio riziką, elgesio ypatumus, taikomų poveikio priemonių rezultatus, turimas galiojančias nuobaudas ir pan. Duomenų, kad nuteistasis būtų kreipęsis su skundais dėl jam neatliekamo įvertinimo ar neužtikrinamų galimybių kreiptis dėl ankstesnio paleidimo iš pataisos įstaigos, nėra.

21. Vilniaus PN nesutiko su teismo argumentu, kad nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų užtikrintas pareiškėjo saugumas ir neliečiamumas. Vilniaus PN nurodo, kad atsižvelgiant į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus dėl jam gresiančio pavojaus, Resocializacijos skyriaus specialistė nedelsdama pranešė 1-ojo saugumo valdymo skyriaus viršininko pavaduotojui ir 1-ojo saugumo valdymo skyriaus dinaminės priežiūros specialistams, dirbantiems 1-ojo gyvenamojo korpuso 2-ame aukšte. Vilniaus PN pažymi, kad nuteistųjų apsauga ir priežiūra yra vykdoma visą parą. Ją sudaro visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pataisos pareigūnų veiksmų, kuriais yra užtikrinama įstaigoje laikomų asmenų nuolatinė elgesio kontrolė. Nuteistųjų nuolatinę priežiūrą užtikrina ne tik budinčiųjų pamainų, bet ir dinaminės priežiūros bei kiti Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai. Vilniaus PN pareigūnai nuolat atlieka gyvenamųjų patalpų bei jose laikomų asmenų kratas. Atsakovo atstovo teigimu, asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę ir pats turi rūpintis savo saugumu, t. y. nebendrauti įvairiais būdais su grėsmę keliančiais asmenimis, taip pat neatskleisti kitiems nuteistiesiems asmeninę informaciją, kuri galėtų pakenkti tolimesniam pastarųjų laisvės atėmimo bausmės atlikimui.

22. Vilniaus PN vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Vilniaus PN jokiais savo veiksmais ir sprendimais pareiškėjo teisių nepažeidė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui R. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2020 rugsėjo 8 d.

24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovo atstovas neužtikrino tinkamo ir operatyvaus pareiškėjo elgesio rizikos įvertinimo, taip pat neužtikrino pareiškėjo saugumo, todėl pareiškėjas buvo sumuštas ir patyrė fizinį skausmą ir priteisė pareiškėjui 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

25. Atsakovo atstovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad buvo pažeistos jo teisės į operatyvų nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei galimybę anksčiau išeiti iš pataisos įstaigos yra deklaratyvūs. Atsakovo atstovas taip pat nurodo, kad pataisos įstaiga imasi visų priemonių nuteistųjų apsaugai užtikrinti, tačiau asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, ir pats turi rūpintis savo saugumu.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

28. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

29. Pasisakydama dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), teisėjų kolegija nurodo, kad BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Taigi BVK nustato imperatyvią pareigą įkalinimo įstaigai rūpintis esančių įstaigoje nuteistųjų saugumu, o jeigu asmuo sužalojamas pagal teisės aktus akivaizdžiai privalomai kontroliuojamoje aplinkoje, iš kurios jis pats neturi jokių galimybių pasišalinti, laikytina, kad įkalinimo įstaiga minėtos pareigos nevykdė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Č. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 13462/06)).

30. Šioje byloje nustatyta, kad dėl pataisos įstaigoje patirto smurto iš kitų kalinių pareiškėjui buvo sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Pažymėtina, kad vertinant, ar institucijos elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, svarbu išsiaiškinti, ar administracija turėjo ir galėjo žinoti apie gresiantį pavojų fiziniam pareiškėjos neliečiamumui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas informavo Vilniaus PN, kriminalinės žvalgybos skyrių dėl gresiančio pavojaus ir grasinimų susidoroti.

31. EŽTT 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), pabrėžė, kad asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo, ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip – ar kalėjimo administracija pagal savo įgaliojimus ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už aiškiai spontaniškų muštynių pasekmes. Tačiau aukščiau nurodytos teisės aktų nuostatos bei EŽTT praktikos suponuoja išvadą, kad laikant nuteistąjį pataisos namuose, jam turi būti užtikrinamas saugumas.

32. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.271 straipsnyje. Vilniaus PN pareigūnai nebuvo pakankami atidūs ir rūpestingi stebėdami ir prižiūrėdami įstaigoje laikomų asmenų elgesį, net ir būdami pareiškėjo informuoti apie jam gresiantį pavojų, nesiėmė veiksmų, siekdami užkirsti kelią smurtiniams veiksmams. Dėl pareigūnų netinkamo (neatidaus, nerūpestingo) pareigų vykdymo, neveikiant taip, kaip pagal įstatymus šios įstaigos pareigūnai privalėjo veikti, pareiškėjas patyrė fizinį smurtą, pažeminimą bei neturtinę žalą.

33. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, teisėjų kolega pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

34. Atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo ir jo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, taip pat į tai, kad pareiškėjui objektyviai galėjo susidaryti įspūdis, kad valstybė negeba pasirūpinti jo saugumu, kas reiškė, kad patirti išgyvenimai buvo ilgalaikio pobūdžio, pasireiškiantys nuolatine realaus susidorojimo baime, taip pat į tai, kad pareiškėjas dėl galimo susidorojimo kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, tačiau pastaroji tinkamai nepasirūpino jo saugumu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

35. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovo atstovas nesilaikė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313 „Dėl Individualaus socialinės reabilitacijos plano formos ir jo rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodikos 16 punkto, kuriame nustatyta, kad per vieną mėnesį nuo naujai į pataisos įstaigą atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų būrį dienos atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas.

36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Kalėjimų tarnybos (Vilniaus pataisos namų teisių perėmėjas), apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys