f48deba6-7aae-440e-bbcf-07ecbe06ee5a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-399-823/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00354-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.8; 99.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. V., N. S., UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybos namai“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1022-866/2015, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Naras“ bankrotas pripažintas tyčiniu, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė BUAB ,,Naras“ bankroto administratorius R. S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas BUAB ,,Naras“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu. PareiÅ¡kime nurodė, jog 2014 m. balandžio 11 d. kreditorių susirinkime, apsvarsčius administratoriaus pateiktÄ UAB „Naras“ Å«kinės veiklos ir sandorių analizę ir UAB „Naras“ direktoriaus bei akcininko N. S. atsiliepimÄ , buvo pritarta administratoriaus iÅ¡vadai dėl tyčinio bankroto požymių ir administratorius buvo įpareigotas kreiptis į teismÄ dėl UAB „Naras“ bankroto pripažinimo tyčiniu.Administratorius pažymėjo, kad UAB „Naras“ vadovų bei akcininkų veiksmai ir/arba neveikimas sudarė prielaidas sudaryti bendrovei ekonomiÅ¡kai nenaudingus sandorius, bendrovės turtas bei darbuotojai faktiÅ¡kai buvo perkelti į dvi naujai tų pačių akcininkų įsteigtas įmones – UAB ,,Technikos namai“ ir UAB „Statybos namai“, Å¡ioms iÅ¡ esmės perimant UAB „Naras“ vykdytÄ veiklÄ , tose pačiose patalpose, tęsiant bendradarbiavimÄ su UAB „Naras“ tiekėjais bei klientais.

UAB „Naras“ kryptingais veiksmais buvo vedama prie nemokumo bei bankroto, o kreditoriams buvo užkirstas kelias gauti savo reikalavimų patenkinimÄ . UAB „Naras“ veikla nuo 2009 m. ėmė „trauktis“, mažėjo tiek pirkimai, tiek pardavimai, ypač 2011 m., kada pakito dauguma įmonės rodiklių, mažėjo trumpalaikis turtas (ir prekių atsargos), pardavimų pajamos ir t. t. Lyginant 2010–2011 metus, UAB „Naras“ trumpalaikis turtas sumažėjo 71 proc., prekių pirkimas bei pardavimas sumažėjo apie 80 proc., o pardavimų pajamos sumažėjo net 55 proc.

AB bankui Snoras suteikus paskolÄ , UAB „Naras“ vykdė gyvenamųjų namų kvartalo statybÄ . Nuo 2008 m. nebaigta statyba sudarė esminę įmonės ilgalaikio turto dalį, t. y. daugiau kaip 14 000 000 Lt. Nuo 2008 m. iki 2012 m. rugpjūčio 8 d. (bankroto bylos UAB „Naras“ iÅ¡kėlimo) kitas UAB „Naras“ ilgalaikis turtas buvo realizuotas ir jo likutis bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ buvo itin mažas (313 Lt). UAB „Naras“ prekių atsargos nuo 2010 m. nuolat mažėjo, tam įtakos turėjo tai, kad nuo 2011 m.

UAB „Naras“ nebepirko naujų prekių, o realizavo tik turimas prekių atsargas. Palyginus 2010 ir 2011 metus, įmonės trumpalaikis turtas sumažėjo net keturis kartus. Palyginus 2008-2012 metų UAB „Naras“ pardavimų pajamas, matomas nuolatinis pardavimo pajamų mažėjimas (nuo 21 536 071 Lt 2008 m. iki 718 319 Lt 2012 m. rugpjūčio 8 d.), ypač nuo 2010 ir 2011 m., kada pajamos sumažėjo daugiau nei 50 proc. Nuo 2009 m. iki 2012 m. birželio 30 d. pirkimai sumažėjo nuo 9 950 183 Lt iki 135 202,65 Lt, pardavimai – nuo 13 389 599,92 Lt iki 163 400,88 Lt, nuo 2010 iki 2011 m. prekių įsigijimas sumažėjo daugiau kaip keturis kartus, o prekių pardavimas sumažėjo daugiau kaip penkis kartus.

Nuo 2011 m. pagrindiniais UAB „Naras“ pirkėjais tapo UAB „Naras“ akcininkų 2010 m. įsteigtos dvi naujos įmonės – UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“. Minėtų įmonių, taip pat UAB „Didma“, kurios pagrindinis akcininkas yra N. S., valdantis kontrolinį UAB „Naras“ akcijų paketÄ , pirkimai 2011–2012 m. sudarė daugiau kaip 80 proc. visų UAB „Naras“ pardavimų sumos. Tai parodo, kad UAB „Naras“ prekių likučiai buvo parduoti susijusioms įmonėms, kurios nuo 2011 m.

ėmė vykdyti UAB „Naras“ vykdytÄ statybinių bei elektros ir santechnikos prekių mažmeninę prekybÄ . Nuo 2011 m. ženkliai sumažėjo sumos, už kurias UAB „Naras“ pirko prekių iÅ¡ tiekėjų, taip pat iÅ¡ tiekėjų sÄ raÅ¡o pasitraukė UAB „Jungtinis tiekimas“, kurio turimas akcijas 50 vnt. po 1 000 Lt (nominalia verte) UAB „Naras“ 2011 m. lapkričio 24 d. pardavė UAB „Statybų namai“ už 50 000 Lt. Ä®vertinus Å¡iuos finansinius rodiklius, viena iÅ¡ pagrindinių įmonės veiklos „susitraukimo“ priežasčių, sÄ lygojusių UAB „Naras“ bankrotÄ , įvardintina UAB „Naras“ akcininkų iniciatyva įsteigti UAB „Statybų namai“ (pagrindinė veikla – mažmeninė prekyba statybinėmis ir apdailos prekėmis) ir UAB „Technikos namai“ (pagrindinė veikla – mažmeninė prekyba santechnikos ir elektros prekėmis).

UAB „Statybų namai“ (įsteigta 2010 m. liepos 10 d.) bei UAB „Technikos namai“ (įsteigta 2010 m. liepos 10 d.) veiklÄ pradėjo vykdyti ir iki Å¡ios dienos vykdo tose pačiose patalpose, kaip vykdė UAB „Naras“ (viename prekybos centre). Visos trys bendrovės yra registruotos vienu adresu – Geležinkelio g. 3, Marijampolė. Ä®steigus UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, buvo pradėtas UAB „Naras“ darbuotojų atleidimo procesas, dalį atleistų darbuotojų 2011 m. sausio 1 d.

– 2012 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpiu įdarbinant UAB „Statybų namai“, o dalį – UAB „Technikos namai“. UAB „Naras“ atleistų darbuotojų skaičius nuo 2011 m. sausio 1 d. buvo 61, iš jų 2011 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 30 d. 27 buvo įdarbinti UAB „Statybų namai“ ir 15 įdarbinti UAB „Technikos namai“. Įmonės perka prekes iš tų pačių tiekėjų, kaip ir UAB „Naras“, palaiko verslo ryšius su didele dalimi įmonių, su kuriomis iki šių įmonių įsteigimo bendradarbiavo UAB „Naras“.

UAB „Technikos namai“ perėmė net 56,9 proc. buvusių UAB „Naras“ pirkėjų ir tiekėjų, UAB „Statybų namai“– 50,55 proc. buvusių UAB „Naras“ pirkėjų ir tiekėjų. UAB „Naras“ sudarė nemažai sandorių tiek dėl trumpalaikio, tiek dėl ilgalaikio turto perleidimo su UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, tai pat su UAB „Didma“. Atsiskaitymai tarp šių bendrovių buvo vykdomi daugiausiai tarpusavio įsiskolinimų užskaitos būdu.

Atlikus lyginamÄ jÄ UAB „Naras“ ir kitų susijusių įmonių analizę, remiantis vieÅ¡ai prieinamais įmonių balansų duomenimis už 2007–2012 m., akivaizdu, jog UAB „Naras“ pirkimai ir pardavimai Å¡iuo laikotarpiu ženkliai mažėjo, tuo tarpu UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybų namai“ tiek pirkimai, tiek pardavimai ženkliai iÅ¡augo. Bendras UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ trumpalaikis turtas 2007–2012 m. praktiÅ¡kai iÅ¡liko nepakitęs ir buvo apie 7 000 000 – 8 000 000 Lt.

UAB „Didma“ trumpalaikio turto pokyčiai buvo nežymūs, o UAB „Naras“ trumpalaikio turto pokytis po minėtų įmonių įsteigimo buvo itin žymus. 2010 m. UAB „Naras“ trumpalaikis turtas sudarė net 4 895 111 Lt, o 2011 m. jau tik 1 396 956 Lt, t. y. sumažėjo 3 498 155 Lt, tuo tarpu UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ (kurių įstatinis kapitalas po 10 000 Lt) trumpalaikis turtas 2011 m. bendrai sudarė 2 906 348 Lt. UAB „Naras“ pajamos, lyginant 2010 ir 2011 metus, sumažėjo daugiau nei du kartus, o UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ pardavimų pajamos augo.

Palyginus UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ grupės trumpalaikio turto bei pardavimo pajamų pokytį 2007–2012 m., konstatuotina, kad iÅ¡ esmės nei grupės pardavimo pajamos, nei trumpalaikis turtas (didžiÄ ja dalimi prekės) liko nepakitę, vyko tik perskirstymai tarp UAB „Naras“ bei UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, UAB „Naras“ finansiniams rodikliams blogėjant, o UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ – gerėjant.

UAB „Naras“ nebepirko naujų prekių, turėtos prekių atsargos buvo didžiÄ ja dalimi parduotos UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, taikant net iki 30 proc., o atskirais atvejais ir didesnes nuolaidas. Dėl veiklos perkėlimo UAB „Naras“ apyvarta ženkliai sumažėjo, trÅ«ko apyvartinių lėšų, ji nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir galiausiai tapo nemoki. UAB „Naras“ bankroto proceso iniciavimo dienÄ bendrovėje liko nedidelė dalis UAB „Naras“ turėto turto bei didelė dalis neįvykdytų įsipareigojimų. 2012 m. sausio – gegužės mėn. UAB „Naras“ vykdė masinį prekių grÄ Å¾inimÄ tiekėjams, kuris buvo inicijuotas UAB „Naras“ vadovų, apie kÄ N. S. pareiÅ¡kė kreditorių susirinkimuose ir nagrinėjant UAB „Naras“ inicijuotas bylas teisme dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teismams patenkinus UAB „Naras“ bankroto administratoriaus ieÅ¡kinius, pareikÅ¡tus atsakovams UAB „Didma“ bei UAB „Technikos namai“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, tiek UAB „Didma“, tiek UAB „Technikos namai“ apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad UAB „Naras“ buvo priversta restruktÅ«rizuoti savo veiklÄ , perkeliant prekybÄ Ä¯ atskirus juridinius vienetus, nesusijusius su „įklimpusiu“ investiciniu projektu. Atsiliepimuose taip pat teigiama, kad įmonės perėmė UAB „Naras“ nuostolingus prekių likučius.

Tai patvirtina, kad UAB „Naras“ veikla buvo praktiÅ¡kai perkelta į Å¡ias įmones. UAB „Naras“, 2011–2012 m. perleidusi didžiÄ jÄ dalį turėtų prekių ir ilgalaikio turto UAB „Statybų namai“, UAB „Technikos namai“ bei UAB „Didma“, atsiskaičiusi su dalimi pasirinktų įmonės kreditorių, 2012 m. balandžio 1 d., suėjus didžiausio kreditoriaus AB banko Snoras paskolos grÄ Å¾inimo terminui, tapo nemoki ir nepajėgi atsiskaityti su Å¡iuo kreditoriumi.

Nepaisant to, UAB „Naras“ nuo 2012 m. balandžio 1 d. (įmonei faktiÅ¡kai esant nemokiai) iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, t. y. 2012 m. rugpjūčio 8 d., toliau vykdė atsiskaitymÄ su pasirinktais kreditoriais, tarp jų ir su UAB „Technikos namai“, UAB „Statybų namai“ bei UAB „Didma“. UAB „Naras“, neturėdama piniginių lėšų skolų padengimui, jau esančiai kreditoriaus skolos sumai parduodavo tam kreditoriui prekių (dažnai pritaikant nuolaidas, iÅ¡reikÅ¡tas ne tik procentais, tačiau ir sumines, siekiant suformuoti identiÅ¡kÄ sumÄ , lygiÄ Ä¯siskolinimo kreditoriui sumai), o vėliau atlikdavo tarpusavio skolų įskaitymÄ .

Å iais UAB „Naras“ valdymo organų veiksmais buvo suteikta pirmumo teisė pasirinktiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus. Administratorius kreipėsi į teismÄ su penkiolika ieÅ¡kinių dėl sandorių, kuriais UAB „Naras“ pirmumo teise patenkino pasirinktų kreditorių reikalavimus, pripažinimo negaliojančiais. Å ių bylų nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kėjo, kad kreditoriai, kurių reikalavimus UAB „Naras“ pasirinko tenkinti pirmumo teise ir iÅ¡skyrė iÅ¡ kitų kreditorių, sėkmingai plėtoja verslo santykius su UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybų namai“.

Tai patvirtina tose bylose pateiktos ilgalaikio bendradarbiavimo sutartys tarp UAB „Technikos namai“, UAB „Statybų namai“ ir buvusių UAB „Naras“ tiekėjų bei pirkėjų. Tai parodė, kad UAB „Naras“ vadovai bei akcininkai pirmumo teise patenkino tų kreditorių reikalavimus, su kuriais bendradarbiavo ir planavo toliau tęsti verslo santykius naujai įsteigtose UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybų namai“. Be to, Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2-2-570/2014 paaiÅ¡kėjo, kad UAB „Naras“ kreditoriams susidariusiai įsiskolinimo sumai nupirkus prekes iÅ¡ UAB „Naras“ ir vėliau atliktus tarpusavio skolų užskaitÄ , nupirktų prekių kreditorius dažnai nepasiimdavo, jos bÅ«davo iÅ¡ karto perduodamos, t. y. paliekamos realizuoti UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybų namai“, kurios savo veiklÄ vykdė tose pačiose patalpose kaip ir UAB „Naras“.

UAB „Naras“ nemokumÄ ir negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais lėmė ne tik nepasiteisinusi verslo rizika/verslo nesėkmė, tačiau tam įtakos turėjo konkretÅ«s įmonės valdymo organų veiksmai (tiek aktyvÅ«s veiksmai, tiek neveikimas) t. y. UAB „Naras“ vykdytos veiklos – mažmeninės prekybos, perkėlimas į kitas įmones, iÅ¡ UAB „Naras“ atleidus ir Å¡iose naujai įsteigtose įmonėse įdarbinus didžiÄ jÄ dalį UAB „Naras“ dirbusių darbuotojų;

UAB „Naras“ vadovams bei akcininkams nesiimant jokių aktyvių veiksmų, siekiant tęsti ir plėtoti sėkmingÄ UAB „Naras“ prekybos veiklÄ , kad bÅ«tų laiku ir tinkamai vykdomos UAB „Naras“ prievolės kreditoriams. Suinteresuotas asmuo E. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Naras“ bankrutavo dėl to, jog žlugo investicinis projektas. Dėl prasidėjusios ekonominės krizės projektÄ finansavusio AB banko Snoras nustatytomis sÄ lygomis parduoti pastatytų bÅ«stų gyvenamųjų namų kvartale Marijampolėje, Å altinio g., tapo neįmanoma.

AB bankui Snoras pareikalavus grÄ Å¾inti kreditÄ ir atsisakius už jį paimti įkeistus bÅ«stus, bankrotas tapo neiÅ¡vengiamas. Visi su investiciniu projektu susiję asmenys dėjo visas pastangas iÅ¡vengti bankroto, todėl nesuprantama, kodėl administratorius Å¡iuo atveju įžvelgia tyčinį bankrotÄ . Pažymėjo, kad ji pati bÅ«stÄ tame kvartale įsigijo sau nenaudingomis sÄ lygomis, bÅ«dama vaiko auginimo atostogose, geranoriÅ¡kai talkino ieÅ¡kant pirkėjų ir pristatant jiems kitus bÅ«stus, nes taip pat siekė prisidėti prie kiek įmanoma sėkmingesnio projekto užbaigimo.

Suinteresuotas asmuo A. V. prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad administratoriaus nurodytų tikslų nei UAB „Naras“ vadovas, nei įmonės akcininkai nesiekė. UAB „Naras“ sujungimÄ su UAB ,,Didma” ir suskaidymÄ Ä¯ atskirus UAB įmonės akcininkas N. S. buvo pasiÅ«lęs įvykdyti dar apie 2003 ar 2004 m. Jis buvo gavęs užduotį sukurti ir bÅ«simų įmonių pavadinimus. Å iais veiksmais buvo siekta atskirti atskiras prekybos rÅ«Å¡is, įvesti griežtÄ Å«kiskaitÄ , tobulinti apmokėjimo už darbÄ sistemÄ ir t. t.

N. S. taip pat nepatiko veiklos pobÅ«džio neatspindintys UAB „Naras“ bei UAB ,,Didma” pavadinimai. Dėl Å¡ios priežasties prekybos centro iÅ¡kabose UAB ,,Naras” pavadinimas niekur nebuvo akcentuojamas. A. V. vadovavimo UAB „Naras“ laikotarpiu atlyginimai darbuotojams, mokesčiai valstybės biudžetui ir VSDFV buvo mokami laiku arba mažai vėluojant. Pagrindinis UAB „Naras“ kreditorius AB bankas Snoras, 75 proc. kreditavęs Å altinio g. gyvenamųjų namų kvartalo, kurio pradinė statybos vertė turėjo sudaryti apie 18 000 000 Lt, statybÄ pagal kredito sutartį bet kada galėjo už mokėjimų vėlavimus nusiraÅ¡yti nuo UAB „Naras“ banko sÄ skaitos vėluojamas sumokėti įmokas (kredito dalis, palÅ«kanas ar delspinigius) arba iÅ¡ viso sustabdyti UAB „Naras“ mokėjimus.

Tai buvo pasitaikę kelis kartus dėl apyvartinių lėšų stygiaus. Administratorius atlikta analizė yra klaidinanti. Jau pirmoje lentelėje pateikti (vieni be, kiti su PVM) duomenys, nepaaiÅ¡kinant, kuo skiriasi apskaitos dokumentuose nurodytos ir lentelėje pateiktos ,,Pardavimų pajamos“ nuo ,,Prekių pardavimo“, kuo skiriasi Å¡ios sÄ vokos ir kokiais skaičiavimais gautas ,,Prekių pardavimas“. Antroje „Ilgalaikio turto lentelėje“ ieÅ¡kovas tik konstatuoja, kad 2012 m. sumažėjo ilgalaikis turtas, nepateikdamas jokių iÅ¡vadų apie priežastis ar kaltinimų tretiesiems asmenims.

Analizuodamas trumpalaikio turto (prekių atsargų) pokyčius administratorius daro iÅ¡vadÄ , kad 2010–2011 m. ,,trumpalaikis turtas sumažėjo net keturis kartus“, kada ekonominius-finansinius rodiklius iÅ¡manantis specialistas teigtų, jog trumpalaikis turtas sumažėjo 3,5 karto, o tuo tarpu įsiskolinimai kreditoriams (prekių tiekėjams) sumažėjo net 4,5 karto. IeÅ¡kovas, analizuodamas 2008–2012 m. laikotarpio pardavimo pajamas (prekių apyvartÄ ), visiÅ¡kai neatsižvelgia į tai, jog 2008 m. prasidėjo ekonominė krizė, kad 2008–2010 metais UAB „Naras“ kartu su AB banku Snoras vykdė investicinį gyvenamųjų namų kvartalo statybos projektÄ , ir kad visas statybines medžiagas statyboms tiekė UAB „Naras“, taip vizualiai paaugant pardavimo pajamoms.

Norint matyti tikrÄ jÄ situacijÄ , pardavimo pajamų rodiklyje privalu iÅ¡skirti medžiagų, kurios buvo parduotos kvartalo statybai, vertę. UAB „Naras“ pirkimų–pardavimų 2009-2012 m. lentelėje pateikti duomenys visiÅ¡kai neatitinka pelno-nuostolio ataskaitose pateiktų duomenų, todėl jos analizavimas netikslingas. Spėtina, kad Å¡ios lentelės duomenimis norima įtikinti teismÄ , kad UAB „Naras“ 2009-2011 m. vykdė sėkmingÄ komercinę veiklÄ ir uždirbdavo nuo 33,5 iki 34,8 proc. antkainio.

Teiginys, kad UAB ,,Statybų namai“ ir UAB ,,Technikos namai“ veiklÄ pradėjo vykdyti ir iki Å¡ios dienos vykdo tose pačiose patalpose, kaip vykdė UAB ,,Naras“ (viename prekybos centre), nėra tikslus, kadangi UAB ,,Technikos namai“ veiklÄ pradėjo vykdyti visiÅ¡kai atskirame, UAB ,,Didma” naujai įrengtame pastate. UAB „Naras“ minimu Geležinkelio g. 3 adresu niekada neturėjo nuosavo nekilnojamo turto. 2010–2011 m. UAB „Naras“ įsiskolinimai už nuomÄ ir komunalinius patarnavimus UAB ,,Didma“ virÅ¡ijo 6 mėn. nuomos mokesčio dydį, kas ir turėjo įtakos dalies patalpų nuomos sutarties nutraukimui su UAB „Naras“.

A. V. vadovavimo laikotarpiu, UAB „Naras“ prekes UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ pardavė prekių antkainį pasidalinant per pusę, t. y. gerokai didesnėmis kainomis nei savikaina, nors kaÅ¡tų požiÅ«riu didesnius kaÅ¡tus patyrė mažmeninę prekybÄ vykdančios įmonės UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“. Administratorius nėra susipažinęs su statybinių medžiagų, baldų, elektros ir buitinės technikos didmenine prekių rinka ir nežino, kad bet kuriame tokio profilio prekybos centre, iÅ¡skyrus ,,Senukų prekybos centras“ parduotuvių tinklÄ , prekių tiekėjai metų eigoje dubliuojasi apie 60-70 proc.

Analizuojant „Pardavimo pajamų pokyčių“ lentelę ieÅ¡kovas sÄ moningai bando parodyti pardavimo pajamų (prekių ir paslaugų apyvartos) stabilumÄ ar net augimÄ , nesigilindamas į tai, kad 2011–2012 m. lentelėje yra neleistinai dubliuojami UAB ,,Naras” didmeniniai, o kitų įmonių mažmeniniai, pardavimai. Apie įmonių grupės pardavimo pajamų pokyčius galima spręsti tik analizuojant pardavimus galutiniam vartotojui, o ne įtraukiant tarpusavio pardavimus. Administratorius sÄ moningai vengia UAB „Naras“ ir AB banko Snoras investicinio projekto temos – tikrosios ir įrodomos UAB ,,Naras“ bankroto priežasties.

PareiÅ¡kime nėra nei pateikiama, nei analizuojama, kokias investicijas 2007–2011 m. ekonominės krizės laikotarpiu UAB „Naras“ įvykdė į Å altinio g. gyvenamųjų namų kvartalÄ , kokio dydžio palÅ«kanas ir delspinigius sumokėjo AB bankui Snoras, kokius nuostolius UAB ,,Naras“ patyrė bankrutavus eilei statybinių medžiagų pirkėjų, kokius sunkumus patyrė vėluojant pirkėjų atsiskaitymams dėl valstybės vėlavimo apmokant už Europos sÄ jungos finansuojamus projektus ir t. t., ir kaip visa tai įtakojo tiesioginę UAB ,,Naras“ prekybos statybinėmis medžiagomis veiklÄ , atsargas, prekių apyvartÄ , atsiskaitymus ir santykius su prekių tiekėjais.

Ä®monės vadovas ir akcininkai padarė viskÄ , kas įmanoma, kad galiojančių įstatymų numatyta tvarka bÅ«tų kuo daugiau atsiskaityta su kreditoriais. Be to, akcininkai, rizikuodami kitose įmonėse uždirbtomis lėšomis, įsteigė seniai numatytas įmones, kurios padėjo UAB ,,Naras“ pelningai parduoti prekių atsargas. Jeigu ieÅ¡kovas mano, jog tuo metu buvo nors viena geresnė galimybė parduoti prekes ir atsiskaityti su kreditoriais, turi tai pateikti grindžiant ekonomine-finansine-vadybine veiklos analize, o ne iÅ¡ esmės klaidinančia nekompetentinga nuomone, kuri pateikta su savanaudiÅ¡ku tikslu – bylinėjantis vilkinti UAB ,,Naras“ bankroto procedÅ«ros procesÄ ir už tai gauti atlygį.

Suinteresuotas asmuo M. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB ,,Naras“ Å«kinės veiklos analizė buvo atlikta nepilnai ir nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, veiksmus, jų priežastingumÄ ar pasekmes, dėl ko bankroto administratoriaus teiginiai gali suformuoti neteisingÄ nuomonę apie atsakovės ar jos savininkų atliktus veiksmus. Bankroto administratoriaus tyrimas sukoncentruotas į įvykdytus sandorius tarp atsakovės ir kitų susijusių įmonių. Atliktuose finansiniuose sandoriuose bandoma ieÅ¡koti bankroto priežasties, tačiau Å«kinės veiklos analizėje bei pareiÅ¡kime minimaliai dėmesio skiriama to meto ekonominei aplinkai bei atsakovės investiciniam projektui dėl gyvenamųjų namų kvartalo statybos Å altinio g., Marijampolės mieste.

BÅ«tent Å¡is investicinis projektas ir buvo vienas iÅ¡ pagrindinių faktorių, lėmusių įmonės bankrotÄ . Kaip matyti iÅ¡ finansinių ataskaitų, lūžis įmonės veikloje įvyko 2008–2009 m., t. y. tuo metu, kai buvo įgyvendinamas gyvenamųjų namų statybos Å altinio g. projektas. Å is projektas buvo finansuojamas iÅ¡ nuosavų įmonės lėšų bei AB banko Snoras suteiktos paskolos. Projekto įgyvendinimo metu pasaulinę ir tuo pačiu Lietuvos ekonomikÄ â€žsupurtė“ krizė, kuri ypač smarkiai paveikė nekilnojamo turto, statybų, bei kitus ekonominius sektorius ir ypač smarkiai paveikė atsakovės veiklÄ .

Dėl to visiškai sustojo prognozuota nekilnojamo turto realizacija įmonės statomame gyvenamųjų namų kvartale bei smarkiai smuko pardavimai, nes įmonės veikla buvo glaudžiai susijusi su tuo pačiu statybų sektoriumi, kuris buvo stipriai paveiktas krizės. UAB ,,Naras“ atsidūrė sudėtingoje situacijoje - iki tol pelningai dirbusi įmonė pradėjo patirti nuostolius. Nuo 2009 m. investicinis projektas pavirto užšaldytu ilgalaikiu turtu bei kreditiniais įsipareigojimais, sudarančiais daugiau nei pusę įmonės kapitalo ir įsipareigojimų.

Tuo pačiu metu dėl situacijos rinkoje smarkiai mažėjo įmonės pardavimai. Esant tokiai ekonominei padėčiai Lietuvoje bei situacijai įmonėje, kai didžioji dalis įmonės turto buvo užšaldyta investiciniame projekte, įmonę spaudė kreditiniai įsipareigojimai, taip pat veiklÄ trikdė dideli pirkėjų įsiskolinimai, skolos tiekėjams, apyvartinių lėšų trÅ«kumas, tolimesnio įmonės kreditavimo problemos, buvo sunku sėkmingai vykdyti iki tol buvusiÄ pagrindinę įmonės veiklÄ â€“ prekybÄ .

IÅ¡ 2014 m. rugpjūčio 18 d. atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡o matyti, kad 2014 m. gegužės mėnesį kreditorinių reikalavimų bendra suma sudarė apie 14 000 000 Lt septyniolikai skirtingų kreditorių. IÅ¡ visų kreditorinių reikalavimų daugiau nei 99 proc. sudarė AB banko Snoras reikalavimai, t. y. banko kreditas, skirtas investiciniam statybų projektui, bei delspinigiai, palÅ«kanos. Tuo pačiu atsakovo balanse liko už šį kreditÄ pastatytas nekilnojamo turto objektas. UAB ,,Naras“ dėjo visas pastangas ir turimas lėšas investicinio projekto užbaigimui, todėl projektas buvo visiÅ¡kai įgyvendintas ir paruoÅ¡tas butų ir kotedžų pardavimui, padarant jį kiek galima likvidesniu ilgalaikiu turtu.

Šis gyvenamųjų namų kvartalas bei su juo susiję kreditiniai reikalavimai iš esmės liko vieninteliu įmonės veiklos objektu, kurio nepavyko visiškai suvaldyti, bet už kreditinius įsipareigojimus buvo paliktas visiškai užbaigtas ir likvidus gyvenamųjų namų kvartalas. Kadangi administratoriaus analizėje nepakankamai dėmesio skirta įvertinti atsakovės galimybes likti mokiai ir atsiskaityti su kreditoriais, sunku pozityviai įvertinti įmonės vadovų veiksmus remiantis tik pateikta analize.

Jau nuo 2009 m. dėl užšaldytų pardavimų investiciniame projekte, AB banko Snoras paskolos, pirkėjų įsiskolinimų, skolų tiekėjams, užtikrinti įmonės veiklÄ buvo labai sudėtinga. Ä®monė stengėsi realizuoti turimas prekes, dėl to smarkiai krito asortimento atnaujinimas. Turint ribotÄ asortimentÄ , sunku užtikrinti pirkėjų srautus, tenkinti stambesnius užsakymus. Ä®monės veikloje susidarė uždaras ratas, buvo prarandami klientai ir tiekėjai. Tokioje situacijoje naujai įsteigtos įmonės (be finansinių sunkumų) galėjo užsitikrinti papildomÄ kreditavimÄ ir tapti partneriu, leidusiu atsakovei „iÅ¡gyventi“ dar kelis metus.

Naujai įsteigtos įmonės padėjo atsakovei atsiskaitant su tiekėjais ir sumažinant bÅ«simų kreditorių sÄ raÅ¡Ä bei jų finansinius reikalavimus, rinkos sÄ lygomis perėmė neparduotų prekių likučius ir taip padėjo juos realizuoti. Tai padaryti įmonei, kuri dėl finansinių sunkumų, nebegali užtikrinti sklandžios pardavimų veiklos, bÅ«tų buvę neįmanoma. Ä®monės bankroto atveju tokių prekių realizavimas varžytynių bÅ«du bÅ«tų buvęs dar labiau nenaudingas kreditoriams.

Naujų įmonių įkÅ«rimas suteikė galimybę mažai likvidų turtÄ realizuoti ir paversti likvidžiu turtu. Administratoriaus minimos 30 proc. nuolaidų kai kuriuose atliktuose sandoriuose yra įprastas reiÅ¡kinys statybinių prekių rinkoje ir net mažmeninėje prekyboje galima gauti minėtas nuolaidas nuo pradinės pardavimo kainos. Todėl, realizuojant mažiau likvidžias prekes, tokių nuolaidų suteikimas krizės sÄ stingio metu buvo visiÅ¡kai ekonomiÅ¡kai pagrįstas. Ä®monės vadovų veiksmais buvo padaryta viskas, kas įmanoma, kad bÅ«tų sumažinta neigiama įtaka juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su atsakove, jos bankroto atveju.

Naujų susijusių įmonių sukÅ«rimas ir bankroto ataskaitoje iÅ¡samiai nagrinėjamų sandorių atlikimas atnešė ekonomines naudas atsakovei, kadangi leido realizuoti mažai likvidų turtÄ . IÅ¡ konkurencinės pusės tokių įmonių įsikÅ«rimas tose pačiose patalpose trumpuoju laikotarpiu leido užtikrinti bendrus pirkėjų srautus ir įmonės apyvartÄ . Å ie žingsniai nutolino bankrotÄ . Sandoriai daugiausia buvo atliekami su trumpalaikiu turtu, t. y. minėtais prekių likučiais, tuo tarpu didžioji dalis įmonės ilgalaikio turto, t. y. gyvenamųjų namų kvartalas, liko atsakovės balanse. 2013 m. gegužės 28 d. administratoriaus inicijuotose varžytynėse UAB „Naras“ įgyvendinto kvartalo turtas bendrai buvo įvertintas 13 600 000 Lt, Å¡i suma kartu su tuo metu likusiu trumpalaikiu ir kitu ilgalaikiu turtu galėjo dengti 2012 m. ataskaitoje nurodomus 13 950 000 Lt įmonės įsipareigojimų.

Ä®monės vadovų veiksmai padėjo visiems darbuotojams tvarkingai nutraukti darbo santykius, o daliai iÅ¡ jų suteikė papildomÄ galimybę įsidarbinti naujai įkurtose įmonėse. Suinteresuoto asmens teigimu, taip pat reikėtų įvertinti pagrindinio įmonės kreditoriaus - AB banko Snoras, veikimÄ ir/ar neveikimÄ , apribojusį atsakovės galimybes iÅ¡gyventi finansinę krizę bei užtikrinti įsipareigojimų vykdymÄ . Ä®monės neigiamus rezultatus nuo 2008 m. stipriai lėmė AB banko Snoras paskola ir palÅ«kanos, skirtos padengti investicijas į gyvenamųjų namų kvartalo statybos projektÄ .

Sustoję butų ir kotedžų pardavimai neleido gauti planuotų lėšų kredito padengimui, todėl buvo eikvojamos apyvartinės lėšos iÅ¡ mažėjančios prekybinės veiklos. AB banko Snoras pozicija, neleidusi mažinti butų ir kotedžų pardavimo kainų jau baigiamame statyti objekte, labai smarkiai lėmė įmonės veiklÄ ir padidino įmonės bankroto rizikÄ . Butų ir kotedžų pardavimai sumažintomis kainomis galėjo suteikti įmonei papildomus finansinius srautus, padėti atgaivinti prekybÄ ir ateityje suteikti galimybę nuostolius gyvenamųjų namų projekte kompensuoti iÅ¡ stabiliai veikiančios, kredito negniuždomos prekybos veiklos.

Tai buvo viena iÅ¡ realiausių galimybių iÅ¡gelbėti įmonę nuo bankroto, tačiau Å¡ie sprendimai priklausė ne nuo vadovų ir akcininkų, o nuo pagrindinio kreditoriaus AB banko Snoras. Tuo tarpu akcininkai galėjo tik patys įsigyti nekilnojamo turto statomame kvartele, tÄ jie ir padarė. Administratoriaus atliktoje Å«kinės veiklos analizėje ir praÅ¡yme teismui dėl bankroto pripažinimo tyčiniu formuojama klaidinanti nuomonė, kad bankrutuojančios įmonės vadovai bei akcininkai savo veiksmais tikslingai privedė įmonę prie bankroto.

Nebuvo tinkamai atsižvelgta į pirmines priežastis, lėmusias įmonės sunkumus: netinkamu laiku įgyvendintas, skolintais pinigais finansuotas, statybų projektas, tuo metu Å¡alį ir įmonę užgriuvę ekonominiai sunkumai, kurie stipriai sutrikdė įprastÄ Ä¯monės veiklÄ . Atsižvelgiant į galutinius įmonės įsipareigojimus kreditoriams bei įmonėje likusį likvidų turtÄ , teigtina, kad įmonės vadovų ir akcininkų veikla padėjo žymiai suÅ¡velninti bankroto įtakÄ kreditoriams.

Likęs esminis įsipareigojimas didžiausiam kreditoriui bus visiÅ¡kai arba kiek galima maksimaliai padengtas iÅ¡ vykstančių objektų pardavimų gyvenamųjų namų kvartale.Suinteresuotas asmuo N. S. su pareiÅ¡kimu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Naras“ bankrotÄ , prieÅ¡ingai nei teigia administratorius, nulėmė ne sumažėjusi prekybos veiklos apimtis, o dėl 2008 m. prasidėjusios krizės tapęs itin nesėkmingu ir nepasiteisinusiu investicinis projektas – daugiabučio gyvenamojo namo, trijų kotedžų blokų, bei dviejų sublokuotų gyvenamųjų namų Å altinio g. 3, Marijampolėje, statyba.

Verslo planas Å¡iam projektui buvo parengtas 2007 m. pavasarį, buvo investuota virÅ¡ 1 000 000 Lt savų lėšų, 16 000 000 Lt kreditÄ pagal 2007 m. gegužės 30 d. sutartį skyrė AB bankas Snoras, tikėtasi gauti ne mažiau 3 000 000 Lt pelno; suspėjus atlikti vos 60 proc. darbų, Lietuvoje prasidėjo ekonominė krizė, kuri stipriai paveikė statybų ir nekilnojamojo turto rinkas; atsakovo įmonei susidÅ«rus su sunkumais grÄ Å¾inti kreditÄ , buvo pratęsiami jo grÄ Å¾inimo terminai, nustatomos nepalankios palÅ«kanų normos ir kitos sÄ lygos, kas neigiamai paveikė bendrovės bÅ«klę, kadangi sumažinta kredito suma ir padidinta palÅ«kanų norma turėjo neigiamÄ Ä¯takÄ projekto vystymuisi, reikėjo įdėti papildomų savų lėšų, pradėjo stigti apyvartinių lėšų, dėl to sumažėjo prekybos veikla, tiekėjai nenorėjo tiekti prekių, o užtikrinti kreditorių interesus tiekėjų sÄ skaita bÅ«tų nesÄ Å¾ininga.

AB bankas Snoras kelis kartus pratęsė kredito sutarties terminus, kad nekilnojamojo turto projektas bÅ«tų pastatytas iki komerciÅ¡kai patrauklaus lygio. UAB „Naras“ savo lėšomis pabaigė statybas, prižiÅ«rėjo objektÄ , ieÅ¡kojo pirkėjų. N. S. teigimu, įmonių UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ įsteigimas tik teigiamai paveikė UAB „Naras“ veiklÄ , kadangi buvo galima nenutrÅ«kstamai teikti medžiagas projekto užbaigimui. UAB „Naras“ pirkimai ir pajamos 2009 m. mažėjo, nes buvo ekonominė krizė, klientams buvo taikomos nuolaidos, siekiant skatinti pardavimus, sumažėjo klientų, kurių didžiÄ jÄ dalį (net 55 proc.) sudarė statybinės organizacijos ir biudžetinės įstaigos, pajėgumas, be to, UAB „Naras“ veikla buvo orientuota į investicinio projekto įgyvendinimÄ .

BendradarbiavimÄ su tiekėjais nutraukė ne UAB „Naras“, o patys tiekėjai, į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ perėjo tik 21,19 proc. ir 15,84 proc. UAB „Naras“ tiekėjų (neįtraukiant bankrutavusių ir bendrosios veiklos), prekės atsakovės buvo parduodamos ne su 30 proc., o vidutiniÅ¡kai su 16 proc. nuolaida, kai prekių antkainis yra 25-30 proc., be to, prekių vertė krito, kÄ patvirtina UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ pažymos.

IÅ¡ prekių pardavimų UAB „Naras“ gavo apyvartinių lėšų, atsiskaitant už prekes užskaitų buvo atlikta tik atitinkamai 13 proc. ir 6,67 proc. sumoms. UAB „Naras“ pajamos dar 2010 m., lyginant su 2007 m. laikotarpiu, ženkliai sumažėjo ir Å¡is mažėjimas buvo nuoseklus procesas, susijęs su krize. 2011 m. įmonės UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ kartu turėjo tik 451 400 Lt pelno, kuris nepadengtų net trečdalio AB banko Snoras nuostolio, net ir laikant, kad UAB „Naras“ bÅ«tų vykdžiusi veiklÄ ta pačia apimtimi.

UAB „Naras“ veiklos nuostolingumui turėjo AB bankui Snoras mokėtinų palÅ«kanų augimas – mokėtinos palÅ«kanos 2008-2010 m. laikotarpiu sudarė nuo 17 proc. iki beveik 39 proc. UAB „Naras“ veiklos sÄ naudų. Tai, kad UAB „Naras“ pirkimai, pardavimai, atsargų likučiai ir kt. ėmė sparčiai mažėti jau 2009 m., tuo tarpu UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ veiklÄ pradėjo tik 2011 m., patvirtina, kad Å¡ių juridinių asmenų įsteigimas nebuvo UAB „Naras“ veiklos, pirkimų, pardavimų mažėjimo priežastis.

UAB „Naras“ yra atsiskaičiusi su visais savo tiekėjais, liko neatsiskaičiusi tik su AB banku Snoras, mokesčių institucijomis ir keliais darbuotojais už paskutinį veiklos mėnesį, taigi joks kreditorius nebuvo išskirtas, o AB banko Snoras interesai buvo užtikrinti hipoteka, kurios vertė siekė 15 663 014,88 Lt, t. y. gerokai daugiau nei skolos suma, dėl to UAB „Naras“ vadovai buvo įsitikinę, kad AB bankas Snoras iš visų kreditorių gali nukentėti mažiausiai, ypač, kad AB bankui Snoras per kredito sutarties galiojimo laikotarpį buvo sumokėta apie 3 500 000 Lt suma (1 152 978,67 Lt paskolos ir 2 303 059,81 Lt palūkanų).

Administratorius veikia AB banko Snoras naudai ir atstovauja tik jo interesus. UAB „Naras“ verslo nesėkmę lėmė ekonomikos krizė ir AB banko Snoras kaip finansinio partnerio nebendradarbiavimas, nes kilus krizei jis bendradarbiavo tik formaliai, siekdamas sau naudos. AB bankas Snoras stabdė lėšų iÅ¡mokėjimÄ , neleido dengti kredito iÅ¡ kredito sumos, kredito grÄ Å¾inimo terminus atidėdavo tik trumpam laikui, žymiai padidino palÅ«kanas, 2 000 000 Lt sumažino finansavimo sumÄ , vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatė kredito sutarties sÄ lygas, neleido restruktÅ«rizuoti įmonės, vykdė savo planÄ â€“ užbaigti statybos darbus, parengti objektus pardavimui.

UAB „Naras“ iÅ¡laidos pastatų iÅ¡laikymui 2010 m. buvo 239 742,55 Lt, t.y. 1,9 proc. paskolos sumos arba 2,5 proc. 2010 m. apyvartos. Bankas iÅ¡ finansinių dokumentų žinojo apie prastÄ UAB „Naras“ finansinę padėtį, tačiau nesprendė susidariusių problemų. Pats suinteresuotas asmuo ir jo aplinka papildomai investavo į UAB „Naras“ veiklÄ , pirko pastatytus butus, bendra įsipareigojimų kreditoriams suma nuo 2008 m. iki 2012 m. rugpjūčio 8 d. buvo sumažinta daugiau kaip 3 500 000 Lt.

Vystyti ir plėsti prekybinę veiklÄ UAB „Naras“ galimybių neturėjo, kadangi nebeturėjo apyvartinių lėšų, be to, jos veikla buvo visiÅ¡kai priklausoma nuo AB banko Snoras valios, dėl ko tiekėjai nebenorėjo tęsti bendradarbiavimo. Net ir esant tokioms itin nepalankioms aplinkybėms, N. S. dėjo maksimalias pastangas įgyvendinti investicinį projektÄ , minimizuoti kreditorių patiriamus nuostolius ir iÅ¡saugoti 20 metų veikusios bendrovės veiklÄ . Administratorius taip pat neįrodo ir kitos bÅ«tinosios bankroto pripažinimo tyčiniu bei jos vadovų civilinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinio ryÅ¡io tarp UAB „Naras“ bankroto ir jos vadovų veiksmų.

Nors suinteresuotas asmuo kategoriÅ¡kai nesutinka su administratoriaus argumentais, neva jis atliko nesÄ Å¾iningus ir neteisėtus veiksmus neiÅ¡saugodamas prekybinės veiklos, įkurdamas įmones UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, tačiau, net ir darant prielaidÄ , kad, neįsteigus naujų įmonių, visas jų pelnas bÅ«tų tekę UAB „Naras“, jų nebÅ«tų pakakę kompensuoti net trečdalio 2011 m. bendrovės patirto nuostolio, taigi Å¡ios pajamos nebÅ«tų padėję UAB „Naras“ iÅ¡vengti bankroto.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad, nors dėl bankroto keletas kreditorių ir patyrė žalÄ , administratorius neįrodė, jog dėl to yra kaltas suinteresuotas asmuo ir kad jis atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus, nukreiptus į tikslÄ privesti UAB „Naras“ prie bankroto bei iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Suinteresuoti asmenys UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ prašė administratoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Suinteresuoti asmenys atsiliepime iÅ¡ esmės atkartojo N. S. atsiliepimo argumentus, papildomai nurodydami tai, kad jų veikla nėra tapati UAB „Naras“ veiklai, nes Å¡ios pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto vystymas.

Joks turtas iÅ¡ UAB „Naras“ į UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ perkeltas nebuvo, turtas (prekės, atsargos, ilgalaikis turtas), kurį įmonės UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ įsigijo iÅ¡ UAB „Naras“, buvo ne perkeltas, o parduotas rinkos kainomis, atskirais atvejais ir didesnėmis nei rinkos kainomis. Už įsigytÄ turtÄ yra visiÅ¡kai atsiskaityta. Ä®monės iÅ¡ UAB „Naras“ įsigytas prekes su vidutine 16 proc. (o ne 30 proc.) nuolaida, kurios taikymas yra įprastas verslo praktikoje parduodant statybines medžiagas didmenininkams, pardavė nuostolingai – buhalterinės pažymos patvirtina, kad realizuodami iÅ¡ UAB „Naras“ įsigytų atsargų likučius UAB „Statybos namai“ patyrė vidutiniÅ¡kai 8 proc. nuostolį, o UAB „Technikos namai“ uždirbo 3 proc. pelno.

Įmonės UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ iš UAB „Naras“ sutiko nupirkti ne tik komerciškai patrauklias prekes, tačiau ir užsistovėjusias, rinkoje nebepaklausias prekes, kurių UAB „Naras“ apskritai nebeturėjo galimybių realizuoti. Smunkant UAB „Naras“ prekybos veiklai, ji neturėjo galimybių atnaujinti prekių asortimento, pardavinėjamos buvo tik prekių atsargos, likučiai, užsilikę sandėliuose. Atsargų likučių pardavimas UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ UAB „Naras“ neabejotinai buvo naudingas, kadangi ji ne tik gavo lėšų, kurias galėjo panaudoti kitos veiklos vystymui ar kreditorių reikalavimų tenkinimui, bet ir realizavo prekių likučius, kurių jokiam kitam pirkėjui realizuoti greičiausiai nebebūtų pavykę.

Be to, UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ su UAB „Naras“ už įsigytas prekes atsiskaitinėjo nedelsdami, atsiskaitymo terminai vidutiniÅ¡kai siekdavo iki 10 dienų, nors komercinėje praktikoje įprasta nustatyti kur kas ilgesnius atsiskaitymo terminus – daugumoje įmonės tiekėjų sutarčių nurodytas nuo 30 iki 90 d. atidėjimo terminas. Tai, kad iÅ¡ atsargų likučių pardavimo sandorių UAB „Naras“ gavo daugiau naudos nei UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“, patvirtina ir N. S. į bylÄ pateiktos UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ pažymos apie UAB „Naras“ atsargų realizavimÄ .

PrieÅ¡ingai nei teigia administratorius, tiek už įsigytÄ ilgalaikį turtÄ , tiek už nupirktas atsargas, UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ su UAB „Naras“ didžiÄ ja dalimi atsiskaitė sumokant turto kainÄ pinigais, kÄ taip pat patvirtina N. S. į bylÄ pateiktos UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ buhalterinės pažymos, atskleidžiančios atsiskaitymo su UAB „Naras“ bÅ«dus. IÅ¡ Å¡ių pažymų matyti, kad UAB „Statybos namai“ iÅ¡ UAB „Naras“ prekių nupirko už 1 216 059,06 Lt, tuo tarpu užskaitos bÅ«du buvo atsiskaityta tik 158 912,40 Lt sumai, kas sudaro tik 13 proc. visos sumos;

UAB „Technikos namai“ iÅ¡ UAB „Naras“ prekių įsigijo už 669 607,41 Lt sumÄ , 159 774,95 Lt suma buvo padengta atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius įskaitymus, o visa kita suma atliekant mokėjimus pinigais per bankÄ ir per kasÄ . Taigi, užskaitos bÅ«du Å¡iuo atveju buvo padengta tik 23 proc. visos įsipareigojimų sumos. Nurodytas aplinkybes patikrino ir patvirtino audito kompanija. Pats administratorius pateikė įrodymus, kad UAB „Naras“ UAB „Statybos namai“ perleido ilgalaikio turto už 109 947,83 Lt (neįskaitant PVM), o UAB „Technikos namai“ už 20 670 Lt (be PVM), nors pareiÅ¡kimo pateiktoje lentelėje „Ilgalaikis turtas UAB ,,Naras“ balansų duomenimis“ ir pareiÅ¡kimo teiginiais bandoma sukurti įspÅ«dį, kad laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2012 m. rugpjūčio 8 d.

UAB ,,Naras“ perleido ilgalaikį turtÄ , kurio vertė virÅ¡ijo 900 000 Lt. Su UAB ,,Naras“ ilgalaikio turto sumažėjimu UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ veikla neturi nieko bendra, įmonės įsigijo tik nedidelę dalį UAB ,,Naras“ ilgalaikio turto, už kurį yra visiÅ¡kai atsiskaitę. Jokių privilegijų kitų kreditorių atžvilgiu UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ negavo. Iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB ,,Naras“ atsiskaitė iÅ¡ esmės su visais savo kreditoriais, iÅ¡skyrus AB bankÄ Snoras, kurio reikalavimas užtikrintas hipoteka.

Iš audito ataskaitos matyti, kad UAB ,,Naras“ nuo 2011 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos kreditoriams sumokėjo beveik 4 000 000 Lt, tuo tarpu UAB „Statybos namai“ iš UAB ,,Naras“ per šį laikotarpį gavo 159 916,90 Lt (105 871,90 Lt už perimtus mokestinius įsipareigojimus ir 54 045 Lt už parduotas prekes), UAB „Technikos namai“ – 135 176,14 Lt (105 400 Lt už perimtus mokestinius įsipareigojimus ir 29 776,14 Lt už parduotas prekes). Svarbu įvertinti ir tai, kad su didele dalimi kreditorių UAB ,,Naras“ atsiskaitė būtent lėšomis, gautomis iš UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“, už šių nupirktas UAB ,,Naras“ prekes (tarp jų ir komerciškai nepatrauklias, užsistovėjusias, nelikvidžias prekes).

Taigi UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ veikla ir bendradarbiavimas su UAB ,,Naras“ jos kreditoriams (tiekėjams) buvo tik naudingas, kadangi UAB ,,Naras“ iÅ¡ UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ gavo lėšų kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. BÅ«tent UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ padėjo UAB ,,Naras“ be kita ko atsiskaityti ir su valstybės biudžetu. 2011 m. gegužės 6 d. mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi UAB „Statybos namai“ perėmė 105 871,90 Lt dydžio UAB ,,Naras“ mokestinę nepriemokÄ , o 2011 m. gegužės 6 d. mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi UAB „Technikos namai“ perėmė 105 400 Lt dydžio UAB ,,Naras“ mokestinę nepriemokÄ .

Administratorius visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ įsteigimas sÄ lygojo UAB ,,Naras“ įsipareigojimų kreditoriams nevykdymÄ , nemokumÄ ir bankrotÄ . BÅ«tent UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ dėka UAB ,,Naras“ gavo pakankamai piniginių lėšų kreditorių reikalavimų dengimui. UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ ir UAB ,,Naras“ finansinių rodiklių analizė taip pat akivaizdžiai paneigia administratoriaus iÅ¡vadÄ dėl galimos UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ veiklos įtakos UAB ,,Naras“ bankrotui, kadangi UAB ,,Naras“ nuostolingai dirbo jau nuo 2009 m., kas reiÅ¡kia, kad tik 2011 m. realiÄ veiklÄ pradėję įmonės niekaip negalėjo įtakoti UAB ,,Naras“ veiklos nuostolingumo, atitinkamai ir nemokumo bei bankroto.

Vertinant visų trijų bendrovių veiklos rodiklius matyti, kad net ir UAB ,,Naras“ priskyrus UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ 2011 m. gautÄ grynÄ jį pelnÄ , UAB ,,Naras“ nuostolis nebÅ«tų kompensuotas, kadangi jis net keturis kartus virÅ¡ijo abiejų UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ grynÄ jį pelnÄ . Suinteresuotas asmuo BAB bankas Snoras atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kimas yra pagrįstas ir tenkintinas, o suinteresuotų asmenų atsiliepimai nepagrįsti ir atmestini.

Suinteresuoto asmens teigimu, BUAB „Naras“ buvę akcininkai ir vadovai jau 2010 metais suprato, kad neatsiskaitys su banku, todėl kryptingai ir tyčia vedė įmonę prie bankroto pagal jų sukurtÄ schemÄ perkeliant verslÄ iÅ¡ UAB „Naras į UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“. Dėl veiklos perkėlimo UAB „Naras buvę akcininkai ir vadovai nebevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABÄ®) jiems numatytos pareigos organizuoti, vykdyti ir plėtoti UAB „Naras“ Å«kinę – komercinę veiklÄ siekiant gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais.

Be to, pasiekusi nemokumo bÅ«senÄ , BUAB „Naras“ atsiskaitinėjo tik su savo pasirinktais kreditoriais - tai patvirtinta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais pagal bankroto administratoriaus actio Pauliana ieÅ¡kinius. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ tenkino – UAB „Naras“ bankrotÄ pripažino tyčiniu; priteisė BUAB ,,Naras“ iÅ¡ suinteresuotų asmenų N. S., J. R., A.

V., E. M., M. S., UAB ,,Statybų namai“ ir UAB ,,Technikos namai“ po 57,14 EUR bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų; priteisė BAB bankui Snoras iš suinteresuotų asmenų N. S., J. R., A. V., E. M., M. S., UAB ,,Statybų namai“ ir UAB ,,Technikos namai“ po 775,24 EUR bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad UAB „Naras“ veikla buvo perkelta į susijusias įmones. UAB „Naras“, UAB „Statybų namai“ bei UAB „Technikos namai“ akcininkai – tas pats N. S. bei su juo giminystės ryšiais susiję asmenys (veikę ir UAB „Didma“) – M.

S. ir E. M.; iš UAB „Naras“ į UAB „Statybų namai“ bei UAB „Technikos namai“ buvo perkelta dauguma darbuotojų – pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis (iš VSDFV duomenų bazės) nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d. iš 61 atsakovo atleistų darbuotojų į UAB „Statybų namai“ buvo įdarbinti 27 darbuotojai, o į UAB „Technikos namai“ – 15 darbuotojas; UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ dirba tose pačiose patalpose kaip ir UAB „Naras“;

UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ užsiima ta pačia UAB „Naras“ vykdyta veikla, jÄ iÅ¡skaidžius pagal profilius (UAB „Statybų namai“ – statybinių ir apdailos prekių mažmeninė prekyba, UAB „Technikos namai“ – elektros ir santechnikos prekių mažmeninė prekyba); UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ perėmė UAB „Naras“ klientus ir tiekėjus, kÄ patvirtina pagal iÅ¡ UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ iÅ¡reikalautÄ informacijÄ administratoriaus pareiÅ¡kime atlikta analizė, pateikta lentelėse, jog laikotarpiu tarp 2010 m. liepos 10 d. ir 2014 m. sausio 1 d.

UAB „Technikos namai“ perėmė 56,9 proc., o UAB „Statybų namai“ – 50,55 proc. UAB „Naras“ tiekėjų bei pirkėjų, o tiekėjų: UAB „Statybų namai“ – 46,09 proc., UAB „Technikos namai“ – 34,45 proc. Nors suinteresuoti asmenys nurodo, kad į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ perėjo mažesnis teikėjų skaičius – tik 21,19 proc. ir 15,84 proc. UAB „Naras“ tiekėjų, ši informacija, į skaičiavimus neįtraukus dalies tiekėjų, negali būti laikoma patikima;

UAB „Naras“ nuosekliai mažėjant trumpalaikio turto (2010 m. – 4 895 111 Lt, 2011 m. – 1 396 956 Lt, 2012 m. – 784 870 Lt) ir atitinkamai pardavimo pajamų (2010 m. – 9 672 718 Lt, 2011 m. – 4 310 378 Lt, 2012 m. – 718 319 Lt), ryšium su nurodytų tiekėjų ir klientų perkėlimu bei veikla tose pačiose patalpose proporcingai augo UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ trumpalaikis turtas (bendrai 2010 m. – 5 299 Lt, 2011 m. – 2 906 348 Lt, 2012 m.

– 3 581 615 Lt) bei pardavimo pajamos (2010 m. – 0 Lt, 2011 m. – 3 592 059 Lt, 2012 m. – 10 278 978 Lt). Bendrame įmonių lygmenyje turto ir pardavimų lygis iÅ¡liko iÅ¡ esmės toks pat, tačiau naujai įsteigtos įmonėms neturėjo didžiausio kreditoriaus – AB banko Snoras, įsipareigojimų kuriam tenkinimo buvo iÅ¡vengta perkėlus veiklÄ iÅ¡ UAB „Naras“ į susijusias įmones UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“. UAB „Naras“ nuo 2008 m. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo nuosekliai mažėjo ilgalaikis turtas; 2011-2012 m. pardavimai UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ sudarė ypač reikÅ¡mingas sumas – pardavimai UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ (ir susijusiai UAB „Didma“) sudarė apie 75 proc.

UAB „Naras“ pardavimų sumos 2011–2012 m., prekių pardavimas buvo sistemingas ir kryptingas, taikant nuolaidų sistemÄ , siekiant diskontuoti bendrÄ ypač didelio įsigyjamų prekių kiekio kainÄ , atsiskaitymų terminai buvo trumpesni nei įprasti rinkoje, kas, teismo vertinimu, patvirtina tam tikros schemos įgyvendinimÄ , siekiant kuo greičiau perkelti prekes ir užbaigti tarpusavio santykius. Tiek prekių pirkimams, tiek ir įmonių UAB „Statybų namai“ bei UAB „Technikos namai“ įsteigimui buvo panaudotos gana didelės UAB „Naras“ savininkų papildomos lėšos, kurios, UAB „Naras“ vadovams ir savininkams elgiantis sÄ Å¾iningai, galėjo bÅ«ti panaudotos papildomai investuojant į UAB „Naras“ veiklÄ .

Dalis prekių buvo iÅ¡ UAB „Technikos namai“ grÄ Å¾inta UAB „Naras“ ir perkainotomis vertėmis (daugiau nei 50 proc.) vėl jai parduota, tokiu bÅ«du UAB „Naras“ patiriant nuostolį. IÅ¡ UAB „Naras“ UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ (bei UAB „Didma“) buvo parduota nemažai UAB „Naras“ ilgalaikio bei trumpalaikio turto (kasos aparatai, kompiuterinė technika, transporto priemonės, technika, įrankiai ir kita), dalį atsiskaitymų vykdžius užskaitos bÅ«du.

Užskaitų faktas, teismo vertinimu, taip pat patvirtina veiksmų tendencingumÄ ir suinteresuotų asmenų nesÄ Å¾iningumÄ . Iki bankroto buvo iÅ¡parduotas visas bent kiek vertingesnis UAB „Naras“ turtas, dėl objektyvių priežasčių neliečiant tik AB bankui Snoras įkeisto turto. UAB „Naras“ veiklos perkėlimÄ Ä¯ susijusias įmones, teismo nuomone, patvirtina UAB „Didma“ procesinio dokumento kitoje byloje turinys (UAB „Didma“ 2014 m. kovo 19 d. apeliacinio skundo dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-361-301/2014 3 psl.), taip pat su UAB „Naras“ susijusių asmenų verslo partnerių raÅ¡tai, be to, patys UAB „Naras“ vadovai savo raÅ¡te tiekėjams nurodė apie veiklos perkėlimÄ .

Dėl nurodyto veiklos perkėlimo galutinai smuko UAB „Naras“ turto bei pardavimų rodikliai. Suinteresuotų asmenų teiginiai, kad tiekėjai nebenorėjo tiekti prekių UAB „Naras“, byloje yra niekaip neįrodyti. 2008 m. krizė nesutrukdė UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ 2011–2012 m. pasiekti bendrai 952 933 Lt pelnÄ ir 18 890 221 Lt pajamas. Jeigu veikla nebÅ«tų buvusi perkelta į minėtas įmones, Å¡ie pinigų srautai galėjo bÅ«ti nukreipti ir UAB „Naras“ kreditorių reikalavimų dengimui.

Teismas nurodė, kad N. S. pateikta 2015 m. kovo 3 d. audito ataskaita nėra nei audito iÅ¡vada, nei ataskaita Lietuvos Respublikos audito įstatymo (toliau – AÄ®) prasme, todėl Å¡io dokumento turinys nevertintinas kaip turintis teisinę reikÅ¡mę, sprendžiant klausimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Ataskaita suraÅ¡yta tendencingai, akivaizdžiai palaikant suinteresuotų asmenų pozicijÄ , kadangi joje kritikuojamas bÅ«tent administratoriaus pareiÅ¡kimas, ataskaitos turinys iÅ¡ esmės atitinka suinteresuotų asmenų atsiliepimų turinį ir pridedamus įrodymus, todėl negali bÅ«ti vertinama kaip objektyvus įrodymas.

Teismas pažymėjo, kad administratorius visiškai pagrįstai nurodo, jog UAB „Naras“ sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius. Tai patvirtina UAB „Naras“ palankūs įsiteisėję teismų sprendimai devyniose bylose, įskaitant su susijusiais asmenimis (UAB „Statybų namai“, UAB „Technikos namai“ ir UAB ,,Didma“), kuriose actio Pauliana pagrindu administratoriaus nuginčyti UAB „Naras“, jam 2012 m. balandžio 1 d. tapus nemokiam (po kredito sutarties termino pasibaigimo) atlikti įskaitymai, kaip pažeidžiantys UAB „Naras“ kreditorių interesus.

Be to, dar Å¡eÅ¡iose bylose buvo sudarytos taikos sutartys, kuriose, pripažindami sandorių ydingumÄ , kontrahentai sutiko geranoriÅ¡kai sumokėti UAB „Naras“ atitinkamas sumas. Suinteresuotų asmenų žinojimÄ , kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti dalies savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto, o bÅ«tent, jog įkeisto turto neužteks AB banko Snoras reikalavimų patenkinimui, teismo vertinimu, patvirtina pats faktas, kad buvo nuspręsta papildomus akcininkų įnaÅ¡us investuoti ne į UAB „Naras“, o į susijusias įmones UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“.

Suinteresuotų asmenų teiginiai, kad AB banko Snoras interesai buvo užtikrinti hipoteka, kurios vertė siekė 15 663 014,88 Lt, t. y. gerokai daugiau nei skolos suma, yra nepagrįsti. Nors tokia įkeisto turto vertė iÅ¡ tiesų buvo nurodyta 2011 m. gegužės 9 d. AB banko Snoras ir UAB „Naras“ pasiraÅ¡yto Papildomo susitarimo Nr. 6 priede Nr. 1, tiek pats Papildomas susitarimas Nr. 6, kuriuo buvo leista du įkeistus butus parduoti už mažesnę kainÄ , tiek pačių suinteresuotų asmenų teiginiai, jog brangiai pastatytų butų dėl krizės tiesiog niekas nepirko, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad reali įkeisto turto vertė buvo ženkliai mažesnė ir tai UAB „Naras“ vadovams ir savininkams neabejotinai buvo žinoma.

Teismas pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys nurodė, jog per laikotarpį nuo 2008 m. pabaigos iki bankroto bylos iškėlimo dienos bendra įsipareigojimų kreditoriams suma buvo sumažinta daugiau nei 3 500 000 Lt, tačiau, kaip matyti iš 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. balansų, UAB „Naras“ turtas per šį laikotarpį sumažėjo nuo 22 596 347 Lt iki 13 593 013 Lt, t. y. net 9 000 000 Lt. Vien šis faktas, teismo nuomone, neleidžia kreditorinių reikalavimų sumos sumažinimo vertinti kaip suinteresuotų asmenų veikimo kreditorių naudai.

Teismas nurodė, kad UAB „Naras“ turėjo ir galėjo numatyti nekilnojamojo turto krizę, o jai kilus turėjo imtis teisėtų įstatymuose numatytų priemonių jai įveikti. UAB „Naras“ buvo nuo 1991 m. veikiantis pelno siekiantis juridinis asmuo, verslininkas, užsiimantis statybų ir prekybos verslu, taigi kvalifikuotas, turintis specialios patirties, kuriam žinomos/turi bÅ«ti žinomos su verslo rizika susijusios pasekmės, įskaitant ir nemokumo rizikÄ . Už savo vykdomÄ verslÄ ir jo rizikÄ , įskaitant nesugebėjimÄ numatytais terminais įvykdyti investicinio projekto ir atsiskaityti su AB banku Snoras, iÅ¡imtinai atsakingas UAB „Naras“, o ne AB bankas Snoras.

Nors 2008 m. ekonomikos krizė (kaip tokia) neigiamai paveikė UAB „Naras“ verslÄ , tačiau byloje nepaneigtas faktas (prezumpcija), kad UAB „Naras“ vadovai ir akcininkai privedė įmonę prie bankroto tyčia. Be to, verslo perkėlimas ir ydingi, teisei prieÅ¡ingi ir kreditorių teises pažeidę sandoriai įvyko 2011–2012 m., t. y. jau po ekonominės krizės pabaigos. Å iuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog krizė tęsėsi visÄ UAB „Naras“ veiklos laikotarpį iki bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo.

Teismo nuomone, vėlesnis įmonės valdymas ir vadovų priimti verslo sandoriai ir sprendimai galutinai privedė įmonę prie bankroto, sÄ lygojo UAB „Naras“ turto vertės sumažėjimÄ , o taip pat ir AB banko Snoras finansinio reikalavimo, kuriam patenkinti nebeužteko įkeisto turto, iÅ¡augimÄ , taip pat kitų kreditorių likusius nepatenkintus reikalavimus, dėl ko 2012 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Naras“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Ä®monės vadovai pažeidė lojalumo, sÄ Å¾iningumo ir kitas pareigas UAB „Naras“, savanaudiÅ¡kai tikslais atlikę veiklos perkėlimÄ Ä¯ UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“.

Ä®monės vadovų neveikimas, neplėtojant Å«kinės komercinės veiklos, kuria bÅ«tų siekiama uždirbti pajamų ar gauti kitokios ekonominės naudos, teismų praktikoje pripažįstama aplinkybe, patvirtinančia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ požymį. UAB „Naras“ vadovai sÄ moningai blogino bendrovės finansinę padėtį, sudarydami neteisėtus ir nesÄ Å¾iningus sandorius. UAB „Naras“ turto atsiskaityti su bankrutuojančios įmonės kreditoriais neužteks, todėl dėl tokių buvusių įmonės vadovų ir akcininkų veiksmų yra padaryta ypač reikÅ¡mingo dydžio žala.

Atmesdamas suinteresuotų asmenų argumentus, kad AB bankas Snoras, bÅ«damas investicinio projekto finansų partneriu, su UAB „Naras“ bendradarbiavo netinkamai, ir kad bankrotÄ Ä¯takojo AB banko Snoras veiksmai, teismas nurodė, kad net keturis kartus keičiant kredito sutarties sÄ lygas, jose buvo įtvirtinti kredito sutarties pratęsimo terminai, delspinigių atsisakymo nuostatos (net 473 183,36 Lt sumai), palÅ«kanų kapitalizavimo (jų mokėjimÄ nukeliant į ateitį) nuostatos (iÅ¡ viso net 634 696,55 Lt sumai), nuo 2009 m. mažesnės nei 2008 m. ir nuolat mažėjančios palÅ«kanų normos, maža dalis palÅ«kanų mokama einamuoju laikotarpiu, kita dalis laikotarpiu pabaigoje ir t.t.

Tokios sutarties sÄ lygos, teismo nuomone, nepatvirtina AB banko Snoras netinkamo bendradarbiavimo su UAB „Naras“. Suinteresuotų asmenų akcentuojamos siekiančios 11 proc. dydį palÅ«kanos pagal kredito sutartį buvo skaičiuojamos vos keletÄ mėnesių, be to, UAB „Naras“ tiek kredito sutarties sudarymo, tiek jos pakeitimų metu visuomet buvo taikomos mažesnės palÅ«kanos nei kitiems AB banko Snoras tokios pat kategorijos kaip UAB „Naras“ klientams. UAB „Naras“ ar jo akcininkai ar vadovai niekada neginčijo teismine tvarka nei kredito sutarties pakeitimų, nei atskirų jos sÄ lygų, nesikreipė į teismÄ dėl sutarties nutraukimo.

Už vykdomÄ verslÄ ir jo rizikÄ , įskaitant nesugebėjimÄ numatytais terminais įvykdyti nekilnojamojo turto projekto, atsiskaityti su AB banku Snoras, ir t. t., yra atsakingi atsakovės vadovai ir akcininkai. Bankas kreditavimo santykiuose privalėjo užtikrinti savo (bei savo kreditorių) interesus – gauti atlyginimÄ (palÅ«kanas), nepatirti nuostolio, todėl negali bÅ«ti laikoma, jog AB bankas Snoras privalėjo besÄ lygiÅ¡kai bet kokioje situacijoje tenkinti visus UAB „Naras“ reikalavimus ar suteikti įmonei finansinę pagalbÄ .

Suinteresuotų asmenų argumentai, kad administratorius atstovauja vien tik AB banko Snoras interesus, vertintini kaip nepagrįsti, kadangi bankroto administratorius pagal Ä®BÄ® 11 straipsnį atstovauja visų kreditorių interesus. IÅ¡ UAB „Naras“ 2014 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo protokolo balsavimo trečiu darbotvarkės klausimu dėl pritarimo administratoriaus iÅ¡vadai dėl tyčinio bankroto požymių ir įpareigojimo kreiptis į teismÄ dėl atsakovo bankroto tyčiniu „už“ balsavo ir VSDRV Marijampolės skyrius bei VÄ® Turto bankas.

Teismas konstatavo, kad UAB „Naras“ veikla buvo perkelta į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“; UAB „Naras“ atsiskaitinėjo su savo pasirinktais kreditoriais, įskaitant susijusius asmenis, sÄ moningai teikdama jiems pirmenybę prieÅ¡ kitus kreditorius, įskaitant AB bankÄ Snoras ir valstybės institucijas; UAB „Naras“ vadovai pažeidė lojalumo, sÄ Å¾iningumo ir kitas pareigas įmonei bei nevykdė ABÄ® numatytų pareigų dėl įmonės veiklos organizavimo, akcininkai pažeidė pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai, kas, vadovaujantis Ä®BÄ® teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, yra pagrindas UAB „Naras“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. V. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – administratoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl UAB „Naras“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1) Nuo 2010 m. UAB „Naras“ pradelstos skolos prekių tiekėjams, taip pat už patalpų nuomÄ UAB „Didma“, nebeleido UAB „Naras“ toliau savarankiÅ¡kai visa apimtimi vykdyti prekybos veiklos.

Prekių tiekėjai atsisakydavo duoti prekes su atidėtu mokėjimu, kol nebus padengti ankstesni įsiskolinimai, o ir padengus vėluojančius įsiskolinimus, vengdavo tiekti prekes dėl aukÅ¡tos bendrovės bankroto rizikos, todėl 2011 m. pradžioje pradėtÄ prekių atsargų nenuostolingÄ pardavimÄ su 16 proc. nuolaida UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ traktuoti kaip tyčinį veiklos perkėlimÄ yra nepriimtina ir neteisinga. Bendrovė tiesiog nebeturėjo kitos logiÅ¡kos iÅ¡eities kaip, naujomis prekėmis nepapildant asortimento, be nuostolio parduoti apyvartoje buvusias ir per brangiai ikikriziniu laikotarpiu įsigytas prekes bei atsiskaityti su kreditoriais.

Be to, per 2008-2012 m. laikotarpį dėl prekių pirkėjų bankrotų, 1 143 000 Lt abejotinų ir beviltiÅ¡kų skolų UAB „Naras“ nurašė į nuostolius, visiÅ¡kai negaudama iÅ¡ bankrutuojančių bendrovių pajamų. Bendrovės vadovybė, siekdama atsiskaityti su kreditoriais, priėmė protingus sprendimus, parduodama prekes UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, arba grÄ Å¾indama prekes tiekėjams.              2) Administratoriui pateikus teismui patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ su daugybe klaidų, tikrovės neatitinkančių skaičių ir nekompetentinga ekonomine – finansine bendrovės veiklos analize, N. S. pateikta audito iÅ¡vada buvo tiesiog bÅ«tina.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad teismo posėdžių metu administratorius pripažino audito iÅ¡vados skaičius.              3) Teismas, skaičiuodamas bendrovės turto pokyčius neatsižvelgė į tai, kad sumokėtos palÅ«kanos bankui, kapitalizuotos palÅ«kanos, delspinigiai, kvartalo iÅ¡laikymo sÄ naudos, dėl bankrotų nuraÅ¡yti įmonės nuostoliai, nuostolinga veikla ir t.t. natÅ«raliai mažina įmonės turtÄ . NeaiÅ¡ku, kodėl teismas vadovavosi 2012 m. gruodžio 31 d.

UAB „Naras“ balansu, kuris Å¡ioje byloje neturėtų egzistuoti kaip įrodymas, kadangi bendrovės neteisminio bankroto procedÅ«ra pradėta vykdyti 2012 m. rugpjūčio 8 d.             4) Teismas, analizuodamas pateiktų ir nepateiktų teismui dokumentų svarbÄ , Å¡aliÅ¡kai neužsimena, kad AB bankas Snoras iki Å¡iol nėra pateikęs trečiųjų Å¡alių reikalaujamų banko ir UAB „Naras“ vadovų 2011-2012 m. susitikimų BAB banko Snoras bÅ«stinėje protokolų.

Å ie dokumentai gali bÅ«ti reikÅ¡mingi ta prasme, kad bankas akivaizdžiai žinojo apie susijusių įmonių egzistavimÄ bei jų veiklÄ , bet dėl to, kad tai buvo naudinga pačiam bankui, prieÅ¡taravimų nereiÅ¡kė.             5) Teismas, priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas BAB bankui Snoras, du kartus padidino Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcijoje „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytÄ sumÄ .

             Suinteresuotas asmuo N. S. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl BUAB „Naras“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti arba grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1) Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad UAB „Naras“ veiklos perkėlimÄ Ä¯ UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ patvirtina faktas, jog visų juridinių asmenų akcininkai yra tie patys asmenys, tačiau UAB „Naras“ akcininkai yra N. S. (62,48 proc. akcijų) bei jo vaikai M.

S. (18,76 proc. akcijų) ir E. M. (18,76 proc. akcijų). UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ steigėjas buvo tik N. S., kuris dovanojimo sutartimi savo vaikams padovanojo po 18,76 proc. UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybų namai“ akcijų. Nei E. M., nei M. S. naujų juridinių asmenų steigime nedalyvavo, sprendimų nepriiminėjo, akcininkais tapo atitinkamai 2011 m. gruodžio 23 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d., dovanojimo sutarčių pagrindu.             2) Apeliantas neneigia fakto, kad dalis buvusių UAB „Naras“ darbuotojų buvo įdarbinti UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“, tačiau nesutinka, kad darbo žmonėms suteikimas turėtų bÅ«ti vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys.

Marijampolėje, kurioje nedarbo lygis yra gana aukÅ¡tas, darbdaviui surasti darbuotojÄ yra kur kas paprasčiau nei darbuotojui gauti darbÄ . Jeigu UAB „Naras“ vadovai bÅ«tų veikę su tikslu perkelti jos veiklÄ ir iÅ¡vengti atsakomybės, jie neabejotinai bÅ«tų turėję galimybę įdarbinti visiÅ¡kai naujus žmones ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti formalių veiklos perkėlimo požymių, tačiau bÅ«tent toks elgesys, apelianto įsitikinimu, bÅ«tų reiÅ¡kęs nesÄ Å¾iningumÄ . Minėta aplinkybė tik formaliai gali bÅ«ti vertinama kaip veiklos perkėlimo požymis, tačiau toks vertinimas yra neteisingas ir nesÄ Å¾iningas, kadangi įdarbinant žmones buvo siekiama naudos ne naujai įsteigtiems juridiniams asmenims, o bÅ«tent įdarbintiems žmonėms.             3) Administratorius perimtų tiekėjų skaičių skaičiavo neįtraukdamas į jį dalies tiekėjų (smulkių tiekėjų ir bendrosios veiklos tiekėjų), dėl ko apskaičiavo daug didesnį procentÄ nei jis yra iÅ¡ tikrųjų.

Kaip matyti iÅ¡ patikslinto pareiÅ¡kimo lentelės, 2009 m. duomenimis UAB „Naras“ prekes ir paslaugas pirko iÅ¡ 1 075 Å«kio subjektų, tačiau administratorius daugiau nei pusės jų nevertino, vertino tik 447 tiekėjus. Tai ir lėmė, kad vietoje 21,19 proc. administratorius suskaičiavo 46,09 proc., o vietoj 15,84 proc. – 34,45 proc. Å ios aplinkybės pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo paaiÅ¡kintos, todėl, pakartodamas banko teiginius, teismas turėjo bent jau patikrinti jų teisingumÄ ir nurodyti, kodėl nevertinami arba atmetami kitos Å¡alies argumentai bei paaiÅ¡kinimai.             4) Teismas taip pat nevertino fakto, kad UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ perimdavo ir UAB „Naras“ įsipareigojimus tiekėjams, t.y. tokiu bÅ«du mažino UAB „Naras“ įsiskolinimus kreditoriams.

Tai matyti iÅ¡ administratoriaus į bylÄ pateikto 2011 m. sausio 17 d. praÅ¡ymo tiekėjams, kuriuo UAB „Naras“ tiekėjus informavo, jog jos įsipareigojimus padengs UAB „Statybų namai“ bei UAB „Technikos namai“. Toks elgesys nereiÅ¡kė siekio privesti UAB „Naras“ prie bankroto, siekio iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams (tiekėjams) vykdymo, prieÅ¡ingai – tuo buvo siekiama atsiskaityti su visais tiekėjais ir kiek įmanoma sumažinti UAB „Naras“ įsipareigojimų dydį.             5) Bendrovės prekybos veiklÄ perkelti į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ buvo neįmanoma, kadangi pačios veiklos nebebuvo, ji buvo žlugusi.

Ä®steigdamas UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ bei pradėdamas verslÄ iÅ¡ naujo, apeliantas siekė likviduoti (suÅ¡velninti) neigiamus UAB „Naras“ verslo nesėkmės padarinius kreditoriams, darbuotojams, taip pat jis norėjo iÅ¡ naujo pradėti ir vystyti verslÄ . UAB „Naras“ prekybos veiklos žlugimas nesusijęs su UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ įsteigimu. Pati UAB „Naras“ dėl savo verslo nesėkmės tapo nebepajėgi vykdyti prekybos veiklÄ .             6) Teismas nepagrįstai teigia, kad UAB „Naras“ prekybos veiklos žlugimÄ ir nemokumÄ Ä¯takojo trumpalaikio turto sumažėjimas.

BÅ«tent apyvartinių lėšų stoka ir prekybos veiklos komplikacijos lėmė trumpalaikio turto pokyčius. TÄ apeliantas įrodinėjo nuo pat proceso pradžios, tačiau jo argumentai nebuvo vertinami, dėl jų teismas visiÅ¡kai nepasisakė. Teiginys, kad bendras įmonių grupės pardavimų lygis nesikeitė, kas reiÅ¡kia, kad UAB „Naras“ pardavimo pajamos teko dviem naujai įsteigtoms įmonėms, yra klaidinantis, nes, vertinant visos įmonių grupės pardavimus, nepagrįstai įtraukti UAB „Didma“, kurios veiklos pobÅ«dis su UAB „Naras“ veikla neturėjo nieko bendra, finansiniai rodikliai.

UAB „Naras“ pardavimo pajamų kritimas prasidėjo nuo 2007 m. Iš patikslinto pareiškimo lentelės matyti, kad 2007 m. pardavimo pajamos sudarė 22 769.506 Lt, tuo tarpu 2010 m., t.y. laikotarpiu kol UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ dar nebuvo pradėję vykdyti veiklos, UAB „Naras“ pardavimų pajamos tesudarė 9 672 718 Lt. Akivaizdu, kad dar iki UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ įkūrimo UAB „Naras“ pardavimų pajamos sumažėjo 58 proc.

Tai patvirtina, kad pardavimo pajamų mažėjimas buvo nuoseklus ir ilgalaikis procesas, kurio neįtakojo nei UAB „Statybų namai“, nei UAB „Technikos namai“ veikla. Trumpalaikio turto apimtis sparčiai mažėjo taip pat jau nuo 2008 m. iki 2011 m.              7) Apeliantas neginčija fakto, kad UAB „Naras“ nuo 2008 m. nebeplėtė prekybos veiklos, kad keliais paskutiniais veiklos metais buvo realizuojamos tik turimos prekių atsargos, neatnaujinant asortimento, tačiau teismas, Å¡iÄ aplinkybę vertindamas bendrovės vadovų nenaudai, turėjo įvertinti ir UAB „Naras“ galimybes, neturint apyvartinių lėšų, atnaujinti prekių asortimentÄ .

Prekių apyvartos mažėjimÄ be kita ko įtakojo atsargų apyvartumo dienomis iÅ¡augimas (2011 m. iki 226 dienų), atsiskaitymo terminų iÅ¡augimas (2011 m. iki 1189 dienų). Å ie rodikliai yra svarbÅ«s, vertinant galimybę gauti iÅ¡ tiekėjų prekes su mokėjimo atidėjimu. Akivaizdu, kad be kurios įmonės, neturinčios galimybės gauti mokėjimo atidėjimÄ , prekybinė veikla negali bÅ«ti tokia efektyvi, kaip įmonės, kuri už parduotas prekes gali atsiskaityti po jų realizavimo. Tokios galimybės leidžia prekybinę veiklÄ vystyti daug didesniu mastu, tačiau UAB „Naras“ tokiomis privilegijomis dėl riboto mokumo naudotis negalėjo.

Ä®kÅ«rus UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, dalis atsargų buvo parduota bÅ«tent Å¡ioms įmonėms. Atsargos UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ buvo parduotos ne nuostolingai, o su antkainiu. UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ atsiskaitinėjo per trumpesnius terminus nei kiti pirkėjai. Å ias aplinkybes teismas visiÅ¡kai nepagrįstai įvertino kaip nesÄ Å¾iningÄ elgesį ir siekį „kuo greičiau įgyvendinti neteisėtas schemas“.

Teismas nevertino vienos esminių aplinkybių, kuriÄ akcentavo apeliantas – UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ iÅ¡ UAB „Naras“ sutiko nupirkti ne tik komerciÅ¡kai patrauklias prekes, tačiau ir net po keletÄ metų užsistovėjusias, rinkoje nebepaklausias prekes, kurių bendrovė apskritai nebeturėjo galimybių realizuoti. Rinkos kainomis nupirkdamos užsistovėjusius atsargų likučius UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ UAB „Naras“ suteikė pagalbÄ ir galimybę padengti įsipareigojimus kreditoriams (tiekėjams) bei iÅ¡vengti visiÅ¡ko tų atsargų nuvertėjimo. 2011-2012 m.

UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ pelningumo rodikliai UAB „Naras“ atsargų pardavimo pelningumo atspindėti negali, kadangi bendrovės atsargų pardavimas visų pardavimų sumoje sudarė nedidelę dalį.             8) Ginčijamoje nutartyje teismas pateikė nuomonę, kad, užuot steigęs UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ bei investavęs į Å¡ių bendrovių veiklÄ , suinteresuotas asmuo visas savo asmenines santaupas turėjo skirti verslo nesėkmę patyrusios bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimui.

Suinteresuoto asmens įsitikinimu, tokia teismo pozicija yra visiÅ¡kai nepagrįsta jokia verslo logika, antra vertus, ji paneigia uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos atsakomybės juridinio asmens, statusÄ . Teismas taip pat visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad investavimas į veiklos nebepajėgiančios vykdyti UAB „Naras“ veiklÄ nebÅ«tų buvęs rizikingas, kadangi AB banko Snoras reikalavimų įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka. Bankas bet kuriuo metu galėjo priimti sprendimÄ dėl kredito grÄ Å¾inimo termino nepratęsimo, o tai automatiÅ¡kai bÅ«tų lėmę UAB „Naras“ nemokumÄ ir bankrotÄ .

Taigi, nepaisant to, kad AB bankas Snoras savo reikalavimus iÅ¡ įkeisto turto tokiu atveju visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkintų, akivaizdu, kad akcininkas savo investuotų lėšų tikrai nebesusigrÄ Å¾intų.             9) Ginčijamoje nutartyje kaip tyčinio bankroto požymį įvardindamas ilgalaikio turto sumažėjimÄ , pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kodėl balanse ilgalaikio turto rodikliai žymiai sumažėjo, nors Å¡i aplinkybė teismo posėdžiuose buvo visiÅ¡kai atskleista.

Kaip matyti iš patikslinto pareiškimo lentelės, 2012 m., lyginant su ankstesniais laikotarpiais, ilgalaikio turto apimtis sumažėjo daugiau nei 920 000 Lt, tačiau tokia situacija nebuvo susijusi su kokiais nors turto perleidimo sandoriais; taip atsitiko todėl, kad finansinės atskaitomybės dokumentuose netinkamoje eilutėje buvo nurodyta kapitalizuotų palūkanų suma. Sudarant bendrovės balansus į ilgalaikio turto eilutę buvo įrašytos kapitalizuotos palūkanos, kurių suma 2011 m. sudarė apie 840 000 Lt.

Sudarant 2012 m. balansÄ kapitalizuotos palÅ«kanos buvo pavaizduotos kitoje balanso eilutėje, t.y. perkeltos į sÄ naudas. Å ias aplinkybes teismo posėdžių metu patvirtino ir administratorius. Taigi bendrovės balansuose atsispindintys ilgalaikio turto pokyčiai su UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ įsteigimu bei veikla yra visiÅ¡kai nesusiję.              10) Apeliantas neneigė aplinkybės, kad UAB „Naras“ dalį ilgalaikio turto perleido UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, tačiau tai buvo nedidelės vertės sandoriai, niekaip negalėję įtakoti UAB „Naras“ mokumo, juo labiau pažeisti kreditorių interesų.

Už ilgalaikio turto pardavimÄ UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ UAB „Naras“ uždirbo apie 30 000 Lt pelno, t.y. pardavė 65 000 Lt vertės turtÄ už 92 000 Lt. Administratorius bankroto procese ginčijo tik tris ilgalaikio turto perleidimo sandorius. Visų kitų ilgalaikio turto perleidimo sandorių administratorius neginčijo, kas reiÅ¡kia, kad tam jokio pagrindo nebuvo, t.y. kad ilgalaikis turtas perleistas nepažeidžiant kreditorių interesų, už rinkos kainÄ ir todėl, kad jis UAB „Naras“ buvo nebereikalingas.             11) Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ginčijamoje nutartyje nurodo, kad dėl ilgalaikio ir trumpalaikio turto pardavimo UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ UAB „Naras“ liko tik nedidelė dalis trumpalaikio turto – prekių, kurios nors ir buvo perduotos bankroto administratoriui pakankamai ženklia verte, tačiau, kaip matyti iÅ¡ administratoriaus pateiktos pažymos, reali jų vertė yra gerokai mažesnė.

Su tokia teismo iÅ¡vada sutikti nėra jokio pagrindo. Nei apeliantas, nei kiti buvę UAB „Naras“ vadovai negali bÅ«ti atsakingi už tai, kad administratorius su vidutiniÅ¡kai 87 proc. nuolaida perleidinėja UAB „Naras“ turtÄ . Administratoriui perduotos atsargos buvo vertingos, tÄ patvirtina byloje esantys įrodymai. Administratorius pardavinėjo likvidžias ir vertingas prekes pusvelčiui, o atsakomybę už tai dabar norima perkelti suinteresuotiems asmenims. Teismui taip pat buvo akcentuojama, kad bÅ«tent atsargų pardavimas UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ už rinkos kainÄ iÅ¡gelbėjo UAB „Naras“ nuo didelių nuostolių, nes, jeigu Å¡is turtas bÅ«tų perduotas administratoriui, pastarasis jį bÅ«tų pardavęs su 87 proc. nuolaida.

Taigi, už atsargas gautomis lėšomis UAB „Naras“ atsiskaitė su visais savo kreditoriais, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog atsargų pardavimas buvo nesÄ Å¾iningas elgesys. Akivaizdu, kad, teikdamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , teismas neįvertino Å¡ių sandorių naudos visiems UAB „Naras“ kreditoriams, taip pat nevertino, kokios pasekmės bÅ«tų kilusios tuo atveju, jeigu atsargos vis tik nebÅ«tų buvę parduotos rinkos kaina, o bÅ«tų perduotos administratoriui.              12) Teismo argumentas, neva UAB „Naras“ prekybos veiklÄ galėjo vystyti ta pačia apimtimi, kaip kad jÄ vystė UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, taip pat yra nepagristas ir neteisingas.

UAB „Naras“, kurios veikla buvo paralyžiuota dėl nesėkmingo investicinio projekto, ir kurios egzistavimas visiÅ¡kai priklausė nuo AB banko Snoras valios, plėsti ir vystyti veiklos negalėjo. Net ir darant prielaidÄ , kad UAB „Naras“ bÅ«tų galėjusi gauti iÅ¡ tiekėjų prekių su atidėtu mokėjimu, veiklos vykdymas tokiu atveju bÅ«tų reiÅ¡kęs veikimÄ tiekėjų sÄ skaita ir rizika, t.y. bÅ«tų buvęs nesÄ Å¾iningas visų tiekėjų atžvilgiu, kadangi AB bankas Snoras turėjo realias galimybes bet kuriÄ dienÄ UAB „Naras“ veiklÄ nutraukti, visas atsargas areÅ¡tuoti, o, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , į jas nukreipti bÅ«tent savo reikalavimų patenkinimÄ .

Teismas nevertino esminės aplinkybės – 2011 m., t.y. UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ pradėjus vykdyti veiklÄ , UAB „Naras“ grynasis nuostolis siekė 1 665 712 Lt. Tuo tarpu UAB „Statybų namai“ 2011 m. turėjo tik 246 816 Lt grynojo pelno, o UAB „Technikos namai“ – 204 684 Lt, iÅ¡ viso – 451 500 Lt, kas nepadengtų nei trečdalio UAB „Naras“ nuostolio. Akivaizdu, kad net jei UAB „Naras“ bÅ«tų vykdžiusi prekybos veiklÄ ta apimtimi, kuria jÄ vykdė UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, ji bet kuriuo atveju nebÅ«tų iÅ¡vengusi nuostolių, o, AB bankui Snoras nepratęsus kredito grÄ Å¾inimo termino - ir nemokumo.

             13) Apeliantas niekada neįrodinėjo, kad audito ataskaita yra audito iÅ¡vada AÄ® prasme. Tai taip pat nėra ataskaita pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymÄ , kurios formai ir turiniui taikomi specialÅ«s Å¡iame įstatyme ir kituose teisės aktuose numatyti reikalavimai. Teismas nevertino, kokie teisės aktai auditorių veiklai yra taikomi ir kokias paslaugas auditorius yra kompetentingas suteikti. Tai lėmė neteisingas ir nepagrįstas iÅ¡vadas apie įrodymo neatitikimÄ leistinumo reikalavimams.

Tokio pobÅ«džio ataskaitos teismų praktikoje yra pripažįstamos tinkamais įrodymais. Paneigdamas auditoriaus ataskaitos įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bylÄ nagrinėjęs teismas nevertino dar vienos esminės aplinkybės – bylÄ nagrinėjant 2015 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje administratorius patvirtino, kad su auditoriaus ataskaitos duomenimis susipažino, jokių duomenų, kad joje pateikta informacija yra neteisinga, iÅ¡kraipyta jis neturi. Administratoriui pačiam patvirtinant, kad audito ataskaitos duomenys yra teisingi, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas privalėjo juos įvertinti ir dėl ataskaitos duomenų pateikti savo iÅ¡vadas.

To nepadarydamas, teismas pažeidė įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reguliuojančias teisės normas.             14) Teismas faktÄ , kad UAB „Naras“ atsiskaitė praktiÅ¡kai su visais kreditoriais, pripažino, tačiau jį tikriausiai vertino kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingÄ , kadangi dėl to plačiau nepasisakė. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditoriai neturėtų galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į jos turtÄ , taip pat, kad buvo atsiskaitoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio normas.

CK 6.9301 straipsnio norma įsigaliojo 2013 m. spalio 10 d., t.y. jau po UAB „Naras“ bankroto. Tai yra materialinės teisės norma, reguliuojanti nemokios įmonės atsiskaitymus, tačiau UAB „Naras“ veiklos metu, t.y. tada, kai ji vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, Å¡i norma negaliojo, todėl tokio atsiskaitymo eiliÅ¡kumo, kaip kad pagal Å¡iÄ normÄ , įstatymas nenumatė. Tai reiÅ¡kia, kad CK 6.9301 straipsnis ginčo situacijoje neturėtų bÅ«ti taikomas.              15) Ginčijamoje nutartyje teismas nurodė, kad, atlikdama įskaitymo sandorius, UAB „Naras“ suteikė pirmenybę pavieniams kreditoriams.

Su tokia teismo pozicija apeliantas nesutinka, kadangi iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Naras“ atsiskaitė su visais savo kreditoriais, iÅ¡skyrus AB bankÄ Snoras, kurio reikalavimų įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, kelis darbuotojus, kuriems įsipareigojimai atsirado tik už paskutinį bendrovės veiklos mėnesį, VSDFV (taip pat už paskutinį veiklos mėnesį), VMI, apeliantÄ bei susijusiÄ UAB „Didma“. BÅ«tent pradėjusi bendradarbiauti su UAB „Statybų namai“ bei UAB „Technikos namai“, pardavusi veikloje nebenaudojamÄ turtÄ ir sunkiai realizuojamas atsargas, UAB „Naras“ gavo lėšų tiek investicinio projekto užbaigimui bei iÅ¡laikymui, tiek atsiskaitymui su absoliučiai visais kitais kreditoriais.

PrieÅ¡ingai nei nurodo teismas, apeliantas, vadovaudamas UAB „Naras“, siekė atsiskaityti su kreditoriais, o ne iÅ¡vengti įsipareigojimų jiems vykdymo. Tai reiÅ¡kia, kad nėra nustatyta bÅ«tinoji bankroto pripažinimo tyčiniu sÄ lyga – siekis iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais. Visais įskaitymo sandoriais buvo siekiama ne iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, o prieÅ¡ingai – įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, nemokant piniginių lėšų, t.y. alternatyviu bÅ«du.

Priešingai nei nustatė teismas, nei vienam iš kreditorių bendrovė jokio prioriteto nesuteikė, siekė atsiskaityti su visais kreditoriais. AB banko Snoras reikalavimų įvykdymas tuo metu buvo užtikrintas hipoteka, įkeisto nekilnojamojo turto komplekso vertė 2011 m. duomenimis siekė 15 091 213 Lt, įkeistų žemės sklypų vertė – 1 813 000 Lt, taigi AB bankui Snoras buvo įkeistas turtas, kurio tuo metu turėjo pakakti jo reikalavimų patenkinimui, dėl ko apeliantas ir kiti bendrovės vadovai neturėjo pagrindo manyti, kad dėl vykdomų atsiskaitymų gali nukentėti AB banko Snoras interesai.

             16) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino UAB „Naras“ balanso duomenis 2012 m. gruodžio 31 d., kadangi UAB „Naras“ tuo metu jau buvo bankrutavusi ir valdoma administratoriaus, todėl jo veikla taip pat įtakojo balanso duomenis. Nurodydamas, kad įsipareigojimų suma sumažėjo neproporcingai UAB „Naras“ turto vertės sumažėjimui, teismas nevertino AB bankui Snoras sumokėtų palÅ«kanų, delspinigių sumos, kapitalizuotų palÅ«kanų sumos ir jos perkėlimo iÅ¡ ilgalaikio turto eilutės į sÄ naudų eilutę, kvartalo iÅ¡laikymo sÄ naudų, atsargų ir prekių panaudojimo bÅ«tent kvartalo statyboms, nuostolių, patirtų bankrutavus skolininkams, sumos ir kitų turto pokyčius įtakojusių aplinkybių.

Vien statistinis balansų eilučių palyginimas Å¡iuo atveju niekaip nepagrindžia turto iÅ¡eikvojimo, iÅ¡Å¡vaistymo ar kitų aplinkybių, apie kurias leidžia spręsti teismo pateikta iÅ¡vada. Teismo iÅ¡vados ir sprendimai negali bÅ«ti grindžiami prielaidomis ir spėliojimais, jos turi bÅ«ti pagrįstos tinkamai iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais, tačiau jokių įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „Naras“ turtas buvo naudojamas neefektyviai, byloje nėra.             17) Teismas ginčijamoje nutartyje nepagrįstai rėmėsi kitose bylose nustatytomis aplinkybėmis, pripažindamas jas prejudiciniais faktais.

Bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nedalyvavo Å¡ioje byloje trečiaisiais asmenimis patraukti E. M., M. S., A. V. ir J. R., tik vienoje byloje dalyvavo UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“; taip pat minėtose bylose buvo nagrinėjami pavieniai atvejai ir sandoriai, sudaryti jau UAB „Naras“ esant nemokiai, neatskleidžiant, kad bendrovė atsiskaitinėjo su visais kreditoriais. Tuo tarpu byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu svarbu įrodyti ne patį neteisėto atsiskaitymo faktÄ , o aplinkybę, kad tokiu bÅ«du buvo siekiama privesti įmonę prie bankroto ir iÅ¡vengti įsipareigojimu kreditoriams vykdymo.

Kadangi pastarieji požymiai nenustatyti ir neįrodyti, vien pats neteisėtais pripažintų nedidelės vertės įskaitymo sandorių faktas savaime nereiÅ¡kia pagrindo UAB „Naras“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu.              18) AB bankui Snoras visÄ laikÄ buvo žinoma UAB „Naras“ finansinė situacija, apyvartinių lėšų trÅ«kumas, jis turėjo galimybę perimti įkeistÄ turtÄ , kurio vertės tuo metu visiÅ¡kai pakako visų įsipareigojimų padengimui, tačiau to nedarė.

Bankui taip pat buvo žinomos aplinkybės apie UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ įsteigimÄ bei veiklÄ , tačiau AB bankas Snoras bendradarbiavimo metu Å¡ių aplinkybių nevertino kaip grėsmės savo interesams ir dėl to jokių veiksmų nesiėmė, jokių sprendimų nepriėmė. AB bankas Snoras taip pat prisiėmė rizikÄ , nuo jo sprendimų priklausė jo galimybės patenkinti savo reikalavimus, todėl ginčo atveju visa atsakomybė neturi bÅ«ti perkeliama suinteresuotiems asmenims.             19) Pirmosios instancijos teismas teisingo proceso apeliantui neužtikrino, jo pateiktų nesutikimo su administratoriaus pareiÅ¡kimu veiksmais argumentų ir pateiktų įrodymų net neanalizavo, ginčijamÄ nutartį grindė iÅ¡imtinai AB banko Snoras pateiktais argumentais ir įrodymais.

Visa teismo nutarties motyvuojamoji dalis iÅ¡ esmės yra pažodžiui perraÅ¡ytas AB banko Snoras atsiliepimas. Ginčijama nutartimi nebuvo pasisakyta praktiÅ¡kai dėl nei vieno apelianto pateikto argumento, o įrodymas, kuriuo apeliantas grindė savo pozicijÄ â€“ audito ataskaita, nepagrįstai pripažintas neleistinu.             Suinteresuotas asmuo BAB bankas Snoras atsiliepimu į N. S. ir A. V. atskiruosius skundus praÅ¡o atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas Å¡iais argumentais:             1) Tai, kad teismas nepasisakė dėl visų apelianto N. S. argumentų ir įrodymų, nelaikytina netinkamu procesinių teisės normų taikymu, kadangi nutartis yra iÅ¡samiai motyvuota, teisėta, teisinga ir pagrįsta.

Aplinkybė, kad teismo priimtame dokumente vienos iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų pozicijos argumentai iÅ¡ esmės pakartojami arba nedaug papildomi, negali bÅ«ti vertinama kaip teismo pareigos priimti teisingÄ ir motyvuotÄ sprendimÄ neįvykdymas, nes tai reiÅ¡kia, kad teismas Å¡iuos argumentus, nors ir pateiktus byloje dalyvaujančio asmens, apsvarstė ir įvertino, o nurodydamas savo procesiniame dokumente pateikė juos kaip savo apsvarstytus ir patvirtintus bei, teismo nuomone, pagrįstus ir teisėtus.             2) Nutartimi nebuvo vertintos ir/ar priteisiamos iÅ¡laidos už tokias advokato paslaugas kaip su byla susijusios medžiagos analizė/įvertinimas, įrodymų surinkimas, pasirengimas teisminiam nagrinėjimui ir kt., nors Å¡ios paslaugos buvo realiai suteiktos ir pateiktos teismui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitose.

Be to, kadangi buvo rengiamas atsiliepimas į net Å¡eÅ¡ių prieÅ¡ingus interesus turinčių asmenų procesinius dokumentus, priteisiant bylinėjimosi iÅ¡laidas už parengtÄ atsiliepimÄ , jos galėtų bÅ«ti dauginamos iÅ¡ Å¡eÅ¡ių kartų. Tokiu atveju AB banko Snoras naudai priteistina suma siektų ne tik jam priteistÄ 5 426,70 EUR sumÄ , tačiau ir ženkliai didesnę sumÄ , todėl, banko nuomone, jam priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus.             Suinteresuoti asmenys UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ atskiruoju skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1) Byloje buvo pateikti duomenys apie tai, kad net ir visÄ UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“ apyvartÄ ir jų gautÄ pelnÄ pridėjus UAB „Naras“, bankroto nebÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti. Todėl, net ir pripažinus tÄ faktÄ , kad dalis UAB „Naras“ verslo buvo iÅ¡kelta į susijusias įmones, to nepakanka pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nes tokia veikla nelėmė bankroto.2) Administratorius sÄ moningai iÅ¡kraipo faktÄ , kad UAB „Statybos namai“ ir UAB „Technikos namai“, iÅ¡pirkdami iÅ¡ UAB „Naras“ užsigulėjusias prekes, už jas atsiskaitė su didelėmis nuolaidomis, nutylėdamas, kad atsiskaitoma buvo mažmeninėmis, o ne didmeninėmis kainomis, ir kad Å¡ios lėšos buvo panaudotos UAB „Naras“ įsiskolinimams padengti.

Susijusios įmonės gelbėjo UAB „Naras“, sumokėdamos už jį mokesčius. Nedidele UAB „Naras“ prekių dalimi, kuriÄ iÅ¡pirko susijusios įmonės, buvo proporcingai sumažinti kreditoriniai įsipareigojimai. Susijusių įmonių veikla leido atsiskaityti su visais UAB „Naras“ kreditoriais, iÅ¡skyrus bankÄ , kuriam buvo įkeistas visas pastatytas kvartalas. Susijusios įmonės nesiekė sau naudos, iÅ¡pirkdamos UAB „Naras“ prekes, ir iki Å¡iol tas iÅ¡pirkimas nedavė joms jokio pelno.             3) AB bankas Snoras slepia savo tikruosius tikslus, kodėl jis nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo dar 2009 m., kai pirmÄ kartÄ buvo pradelstas paskolos grÄ Å¾inimo terminas.

Bankas siekė įmonės sÄ skaita iÅ¡laikyti prekinės iÅ¡vaizdos įkeistÄ turtÄ ir skatino įmonę pačiÄ atsiskaityti su visais kreditoriais, kad jai nebÅ«tų grėsmės bankrutuoti dėl neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Pagal žodinį banko reikalavimÄ , krizės sÄ lygomis ir toliau įmonė savo sÄ skaita turėjo prižiÅ«rėti pastatytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , siekiant jį realizuoti už banko nustatytas kainas. AB bankas Snoras nuslėpė, kad jis ribojo įmonės galimybę iÅ¡parduoti pastatytÄ kvartalÄ Å¾emesnėmis kainomis su nuostoliu, bet galimai iÅ¡vengiant bankroto.             BUAB „Naras“ bankroto administratorius atsiliepimu į suinteresuoto asmens N. S. atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti; priteisti BUAB „Naras“ naudai visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:             1) Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintÄ tyčinio bankroto prezumpcijÄ . Akcininkų nesÄ Å¾iningumas pasireiÅ¡kė tuo, kad jie nesirÅ«pino UAB „Naras“ valdymu, siekė iÅ¡imtinai asmeninės naudos (toliau plėtoti ilgametę prekybinę veiklÄ , tačiau ne UAB „Naras, o jau naujose įsteigtose įmonėse), iÅ¡vengiant atsiskaitymo su UAB „Naras“ kreditoriais.

Pats apeliantas pripažįsta tiek dalies darbuotojų perkėlimo iÅ¡ UAB „Naras“ į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, tiek dalies tiekėjų perėmimo faktÄ , taip pat sudarytus turto perleidimo sandorius. Nors apeliantas, nesutikdamas su ginčijama nutartimi, teigia, kad naujai įsteigtos įmonės vykdo veiklÄ tik tame pačiame žemės sklype esančiose patalpose ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl veikios vykdymo vietos tapatumo, padarė klaidÄ , tačiau byloje esantis Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as, taip pat patalpų nuomos sutartys, akivaizdžiai patvirtina, jog visos trys įmonės veiklÄ vykdo tuo pačiu adresu t. y.

Geležinkelio g. 3, Marijampolė.             2) Nuo 2011 m. pagrindiniais UAB „Naras“ pirkėjais tapo UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“. Å ių dviejų įmonių, taip pat UAB „Didma“, kurios pagrindinis akcininkas yra apeliantas, valdantis kontrolinį UAB „Naras“ akcijų paketÄ , pirkimai 2011-2012 m sudarė daugiau kaip 80 proc. visų UAB „Naras“ pardavimų sumos. Tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis turtas buvo parduotas dviem naujai įsteigtoms įmonėms, dėl ko UAB „Naras“ prekybos veikla, kuriÄ Ä¯monė vykdė nuo pat savo įkÅ«rimo, dėl UAB „Naras“ vadovų bei akcininkų veiksmų buvo nutraukta ir perkelta į UAB „Statybų namai“ bei UAB „Technikos namai“.             3) Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, jog teismas, vertindamas bendrus įmonių grupės finansinių rodiklių kitimus, nepagrįstai įtraukė ir susijusiÄ Ä¯monę UAB „Didma“.

Net jeigu UAB „Didma“ rodikliai ir nebÅ«tų buvę įtraukti, iÅ¡ pateiktų įmonių balansų yra akivaizdu, kad iÅ¡ esmės vyko tik turto ir pajamų perskirstymai tarp įmonių UAB „Naras, UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, UAB „Naras“ finansiniams rodikliams blogėjant, o UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ – gerėjant.              4) UAB „Naras“ pardavus praktiÅ¡kai visÄ turtÄ , kuris yra bÅ«tinas vykdyti prekybos veiklÄ , jos vykdymas tapo neįmanomas.

Pats apeliantas pateiktame skunde pripažįsta, kad UAB „Naras“ dalis ilgalaikio turto buvo perleista UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, tačiau neva ta dalis neįtakojo bendrovės mokumo ir neva nepažeidė kreditorių teisių. Tačiau, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, kreditorių teisės gali bÅ«ti pažeistos net ir perleidžiant nedidelės vertės turtÄ , nes keičiasi įmonės turto struktÅ«ra ir sumažėja turto, iÅ¡ kurio gali bÅ«ti tenkinami kreditorių reikalavimai.             5) Pirmosios instancijos teismo minimas papildomų lėšų UAB „Naras“ skyrimas, o ne naujų bendrovių steigimas ir investavimas į jas, yra viena iÅ¡ galimybių, kurių galėtų imtis įmonės, susidÅ«rusios su finansiniais sunkumais vadovybė/akcininkai.

Tokioje situacijoje buvo galimas ir įmonės restruktÅ«rizavimas, tačiau jis privalėjo bÅ«ti atliktas teisės aktų nustatyta tvarka. Siekiant stabilizuoti įmonės finansinę padėtį, įmonės vadovybė įprastomis verslo sÄ lygomis turėtų bÅ«ti suinteresuota plėsti įmonės veiklÄ , ieÅ¡koti naujų klientų. Kitos įmonės, užsiimančios analogiÅ¡ka veikla, įkÅ«rimas rodo ne resursų taupymÄ , bet galimų klientų nukreipimÄ Ä¯ naujÄ Ä¯monę. Dėl veiklos perkėlimo įmonės vadovai nebevykdė norminiuose aktuose įtvirtintos pareigos organizuoti, vykdyti ir plėtoti UAB „Naras“ Å«kinę – komercinę veiklÄ , siekiant gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais.

UAB „Naras“ vadovų ir/arba akcininkų veiksmai perkeliant veiklÄ Ä¯ kitas dvi įmones, joms parduodant didžiÄ jÄ dalį ilgalaikio ir trumpalaikio turto, negali bÅ«ti laikomi rÅ«pestingais, sÄ Å¾iningais ir lojaliais bendrovei. Tokie veiksmai negali bÅ«ti ir nėra laikomi protinga ir pateisinama verslo rizika.             6) Apelianto pateiktoje iÅ¡vadoje auditorė iÅ¡ esmės atliko teisinį aplinkybių vertinimÄ , kuriam neturi kompetencijos. Nors apeliantas ir teigia, kad audito ataskaita buvo parengta vadovaujantis Tarptautiniais susijusių paslaugų standartais, taikomais užduotims dėl iÅ¡ anksto sutartų procedÅ«rų, todėl auditorė galėjo teikti pastebėjimus, susijusius tiek su finansine, tiek ne su finansine informacija, tačiau akivaizdu, kad visos pateiktos auditorės iÅ¡vados iÅ¡ esmės yra teisinis situacijos vertinimas.             7) Nesutiktina su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditoriai neturėtų galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ jos turtÄ .

Byloje yra pateikta visa eilė įsiteisėjusių teismų sprendimų, kuriuose konstatuota, kad UAB „Naras“, būdama nemoki, suteikė pirmumo teisę visiškai patenkinti išimtinai tam tikrų kreditorių reikalavimus, o tai neatitiko visų tuo metu analogiškoje situacijoje buvusių kreditorių interesų ir neabejotinai pažeidė jų teises.             8) Nesutiktina su apeliantu, jog bankroto administratoriaus inicijuotose bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiomis nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje.

Akivaizdu, kad UAB „Naras“ sudarė visÄ eilę ydingų sandorių, kurie Å¡iai dienai yra pripažinti negaliojančiais. Nors apeliantas teigia, jog siekė atsikaityti su visais kreditoriais ir liko neatsikaityta tik su AB banku Snoras, valstybinėmis institucijomis už paskutinį veiklos mėnesį, tačiau bylos medžiaga atskleidžia, kad buvo atsiskaityta su ne visais kreditoriais, o bendrovei 2012 m. balandžio 1 d. tapus nemokiai, po Å¡ios datos įvykdytais atsiskaitymais su pasirinktais kreditoriais buvo pažeisti likusių UAB „Naras“ kreditorių interesai.

             9) UAB „Naras“ finansiniai rodikliai prastėjo ir veikla ėmė trauktis nuo 2009 m., tačiau kardinalus rodiklių pokytis pastebimas tik 2011 m., kai veiklÄ pradėjo vykdyti dvi naujai įsteigtos įmonės. Net jei pripažinti, kad UAB „Naras“ veiklos rodiklių prastėjimÄ tam tikru lygiu ir įtakojo pasaulinė krizė, tačiau akivaizdu, kad UAB „Naras“ veiklos rodikliai kritiÅ¡kai sumažėjo tik po UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ įkÅ«rimo, t.y. praėjus keliems metams po krizės pabaigos.             10) Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pasisakė dėl apelianto argumentų ir į bylÄ pateiktų įrodymų.

Teismas argumentavo, kodėl sutiko su pareiÅ¡kėjo ir jį palaikiusio trečiojo asmens AB banko Snoras argumentais, ir kodėl su kitų suinteresuotų asmenų, tarp jų ir apelianto, argumentais/įrodymais nesutiko.             BUAB „Naras“ administratorius atsiliepimu į suinteresuoto asmens A. V. atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1) Net ir darant prielaidÄ , kad UAB „Naras“ prekių atsargų pardavimas UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ buvo nenuostolingas, nes buvo parduodama tik su 16 proc. nuolaida, ir neva tokiu bÅ«du buvo siekiama realizavus prekes atsiskaityti su kreditoriais, bylos medžiaga patvirtina, kad atsiskaitoma buvo tik su dalimi pasirinktų kreditorių, o su AB banku Snoras, valstybinėmis institucijomis taip ir liko neatsiskaityta.

Vertinant turto pardavimÄ yra svarbu ne tik gaunamos pajamos trumpuoju laikotarpiu, tačiau tai, kaip tokie pardavimo sandoriai paveikia įmonės bÅ«klę, jos galimybes toliau vykdyti veiklÄ . Nagrinėjamu atveju UAB „Naras“ pardavus praktiÅ¡kai visÄ turtÄ , kuris yra bÅ«tinas vykdyti prekybos veiklÄ , jos vykdymas tapo neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino UAB „Naras“ turto sumažėjimo faktÄ . Akivaizdu, kad UAB „Naras“ turtas sumažėjo kur kas didesne apimtimi nei buvo dengiami įsipareigojimai kreditoriams.             2) Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad bankas nėra laikytinas projekto finansiniu partneriu.

UAB „Naras“ vadovybė, nusprendusi vystyti nekilnojamojo turto projektÄ , prisiėmė visÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ , o byloje pateikti UAB „Naras“ vadovų raÅ¡tai bankui tik patvirtina, kad siekis gauti kuo didesnį pelnÄ prasilenkė su protinga rizika, kai buvo nuspręsta nepasiraÅ¡inėti preliminarių/iÅ¡ankstinių statomo objekto vienetų pirkimo-pardavimo sutarčių su potencialiais klientais, ir taip gauti lėšų projekto tolesniam vystymui/užbaigimui.             Suinteresuotas asmuo AB bankas Snoras atsiliepimu į UAB „Statybos namai" ir UAB „Technikos namai“ atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti vadovaujantis AB banko Snoras atsiliepimo į apeliantų N. S. ir A.

V. atskiruosius skundus argumentais.             BUAB „Naras“ administratorius atsiliepimu į suinteresuotų asmenų UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas iÅ¡ esmės tais pačiais, BUAB „Naras“ administratoriaus atsiliepime į suinteresuoto asmens N. S. atskirÄ jį skundÄ nurodytais, argumentais. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Naras“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Å io įstatymo 20 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalis).Teismai, formuodami praktikÄ tyčinio bankroto bylose, yra iÅ¡aiÅ¡kinę, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo.

Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004).

Tam, jog bÅ«tų galima pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tyčinis bankrotas gali bÅ«ti nustatytas vien tik konstatavus, kad yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-372/2010).

Ä®monės bankroto pripažinimas tyčiniu dar nereiÅ¡kia, jog administratoriaus nurodyti įmonės vadovo ar akcininkų visi veiksmai ar sprendimai yra neteisėti, ar kad visais jais sÄ moningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumÄ , atitikimÄ Ä¯monės interesams, pripažinus bankrotÄ tyčiniu, turi įgaliojimus patikrinti bankroto administratorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-824-943/2015).

Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalyje nurodyti požymiai, kuriems esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, t. y., jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitÄ Ä¯monę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklÄ vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į Å¡iÄ Ä¯monę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys (Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas); atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ ir nebuvo vykdomas Å¡io ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos (Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Ä®BÄ® 20 straipsnio norma, nustatanti tyčinio bankroto požymius, yra procesinė, todėl ji turi bÅ«ti taikoma procesinio veiksmo teisme atlikimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014). Kadangi pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos pripažinimo tyčiniu, teismui buvo pateiktas 2014 m. balandžio 23 d., pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BUAB „Naras“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ , pagrįstai vadovavosi aktualia Ä®BÄ® 20 straipsnio redakcija, ir joje nustatytais tyčinio bankroto požymiais bei prezumpcijomis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 4 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka. Taigi, nustačius bet kuriÄ iÅ¡ Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalyje įvardytų aplinkybių, minėtas prezumpcijas paneigiančius įrodymus pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principÄ turi teikti buvę juridinio asmens valdymo organai ar dalyviai (CPK 12 ir 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas UAB „Naras“ bankrotÄ pripažino tyčiniu, konstatavęs, kad UAB „Naras“ veikla buvo perkelta į kitas įmones t. y.

į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ (Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas); UAB „Naras“ atsiskaitinėjo su savo pasirinktais kreditoriais, sÄ moningai teikdamas jiems pirmenybę prieÅ¡ kitus kreditorius - AB bankÄ Snoras bei valstybės institucijas. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Naras“ vadovai pažeidė lojalumo, sÄ Å¾iningumo ir kitas pareigas įmonei bei nevykdė ABÄ® numatytų pareigų dėl įmonės veiklos organizavimo.

Apeliantai atskiraisiais skundais ginčija šias pirmosios instancijos teismo išvadas. Kadangi apeliantų argumentai, kuriais grindžiamas ginčijamos nutarties neteisėtumas ir pagrįstumas, iš dalies sutampa, apeliacinės instancijos teismas toliau apibendrintai pasisakys dėl esminių atskirųjų skundų argumentų. Dėl UAB „Naras“ veiklos perkėlimo į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „Naras“ veiklos perkėlimo, apeliantai nurodo, kad UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ įsteigimo metu UAB „Naras“ prekybinė veikla jau buvo praktiškai sustojusi dėl nepavykusio investicinio projekto, todėl negalėjo būti perkelta.

Apeliantai taip pat teigia, kad UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ įsteigimas ir veiklos su Å¡iomis įmonėmis vykdymas buvo pagrįstas verslo sprendimas, naudingas UAB “Naras” kreditoriams. Be to, apeliantų vertinimu, net ir pripažinus tÄ faktÄ , kad dalis UAB „Naras“ verslo buvo perkelta į susijusias įmones, to nepakanka pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nes tai nelėmė UAB „Naras“ bankroto. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, su Å¡iais apeliantų teiginiais nesutinka.

Byloje iÅ¡ esmės neginčijama, kad pagrindinis veiksnys, lėmęs BUAB „Naras“ bankrotÄ , yra nepasisekęs investicinis projektas ir bendrovės nesugebėjimas vykdyti kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau Å¡i aplinkybė, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, pati savaime nereiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl tyčinio bankroto yra nepagrįsta. Kaip jau minėta, siekiant įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu, nėra bÅ«tina įrodyti, kad vienintelė priežastis, lėmusi bendrovės nemokumÄ , yra tyčiniai jos vadovų ar akcininkų veiksmai.

Tyčinis bankrotas gali būti nustatytas ir tais atvejais, kai įmonės, kuriai gresia bankrotas, turtinė padėtis jos vadovų ar akcininkų veiksmais (neveikimu) yra dar labiau bloginama, įmonei pasiekus nemokumo būklę pažeidžiamas kreditorių lygiateisiškumo principas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai bendrovė savo veikloje susiduria su finansiniais sunkumais (byloje neginčijama, kad UAB „Naras“ finansiniai sunkumai kilo jau 2009 metais), atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus.

Ä®monės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribÄ , kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014, kt.). Å ios fiduciarinės pareigos apima bendrovės vadovų pareigÄ atsižvelgti į visų kreditorių interesus, nei vieno jų nepagrįstai neiÅ¡skiriant. Jei bendrovės nemokumas tampa neiÅ¡vengiamas, nėra galimybių bendrovę restruktÅ«rizuoti ar kitaip pagerinti jos finansinę padėtį, bendrovės kreditorių interesus labiausiai atitinka bankroto procedÅ«rų iniciavimas ir kreditorių reikalavimų tenkinimas laikantis Ä®BÄ® nustatytos tvarkos ir eiliÅ¡kumo.

Byloje nustatyta ir apeliantų neginčijama, kad į 2010 m. liepos 10 d. įsteigtas UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ 2011 metais perėjo dirbti nemaža dalis buvusių UAB „Naras“ darbuotojų, Å¡ios įmonės vykdo (iÅ¡skirtÄ pagal atskiras sritis) anksčiau UAB „Naras“ vykdytÄ prekybos veiklÄ , joms buvo perleistas turtas, reikalingas prekybos veiklai vykdyti (kasos aparatai, prekystaliai, prekybinė įranga, prekės), naujai įsteigtos bendrovės perėmė dalį UAB „Naras“ klientų.

Apeliantų argumentai, susiję su perimta klientų dalimi, apeliacinės instancijos teismo pripažįstami teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais, kadangi veiklos perkėlimui konstatuoti, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nereikalaujama nustatyti konkretų perimtų klientų procentÄ . Veiklos perkėlimÄ Ä¯ UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ be kita ko patvirtina ir į bylÄ pateiktas UAB „Naras“ 2011 m. liepos 17 d. praÅ¡ymas tiekėjams, kuriame nurodoma, kad UAB „Naras“ specializavo savo skyrių veiklÄ , įkuriant tris bendroves (UAB „Technikos namai“, UAB „Statybų namai“ ir UAB „Interjero namai“), ir perduodant joms UAB „Naras“ turimas prekes, akcentuojama, kad įmonėse iÅ¡liko tie patys akcininkai, darbuotojai, jos veikia tose pačiose patalpose, esančiose prekybos centre „NAMAI“ (b.l. 12, t.

IV). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, kad pagal byloje surinktus įrodymus naujai įsteigtos bendrovės taip pat perėmė ir dalį UAB „Naras“ skolų kreditoriams (pirmiausia tiekėjams, su kuriais buvo siekiama tęsti bendradarbiavimÄ per UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“), tačiau Å¡i aplinkybė veiklos perkėlimo fakto nepaneigia. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų viseto galima daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „Naras“ akcininkai ir vadovai siekė iki tol UAB „Naras“ vykdytÄ prekybos veiklÄ toliau vykdyti per UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, atskiriant Å¡iÄ veiklÄ nuo UAB „Naras“ vykdyto investicinio projekto ir su juo susijusių kreditorinių įsipareigojimų AB bankui Snoras.

Toks sprendimas, nors palankus kitiems UAB „Naras“ kreditoriams, buvo akivaizdžiai nepalankus AB bankui Snoras kaip vienam iÅ¡ UAB „Naras“ kreditorių, taigi Å¡is kreditorius iÅ¡ kitų kreditorių rato buvo nepagrįstai iÅ¡skirtas. Be to, apeliantų į bylÄ pateikti įrodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina ir tokio sprendimo naudingumo UAB „Naras“ kaip juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ ginčo laikotarpiu veikė pelningai (2011 m.

UAB „Technikos namai“ pelnas sudarė 204 684 Lt, pardavimo pajamos – 2 996 287 Lt, o 2012 m. atitinkamai 481 519 Lt ir 4 254 768 Lt; 2011 m. UAB „Statybų namai“ pelnas sudarė 246 816 Lt, pardavimo pajamos – 5 614 956 Lt, o 2012 m. atitinkamai 19 914 Lt ir 6 024 210 Lt), darytina išvada, kad dėl tokio veiklos perkėlimo UAB „Naras“ neteko dalies pajamų, kurias kitu atveju būtų galėjusi gauti. Apeliantai nurodo, kad UAB „Naras“ net ir tokiu atveju (UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ veiklos rezultatus perkėlus šiai bendrovei) nebūtų išvengusi bankroto, tačiau, net ir sutikus su tokiu apeliantų teiginiu, tai nepaneigia išvados, kad UAB „Naras“ finansinė padėtis dalies veiklos perkėlimu buvo pabloginta, t.y.

UAB „Naras“ akcininkų ir vadovų veiksmai, nesiekiant gauti pajamų per UAB „Naras“ vykdomÄ veiklÄ , o Å¡iÄ veiklÄ realizuojant per kitus, naujai įsteigtus, juridinius asmenis, prisidėjo prie UAB „Naras“ finansinės bÅ«klės prastėjimo. Apeliantų teigimu, tęsti prekybos veiklos UAB „Naras“ neturėjo galimybių, kadangi santykius su ja dėl įtemptos bendrovės finansinės situacijos nutraukė patys tiekėjai. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantai Å¡iai aplinkybei patvirtinti nėra pateikę jokių įrodymų.

Ä® bylÄ pateiktoje audito ataskaitoje, kuria be kita ko remiasi apeliantai, nurodytu klausimu pateikiama prielaida, kad bendrovės finansiniai rodikliai „galėjo turėti įtakos jos prekių tiekėjo požiÅ«rio susiformavimui“ (b.l. 77, t. III), kuri nėra pakankama įrodyti tiekėjų atsisakymo bendradarbiauti faktÄ . PrieÅ¡ingai, jau minėtas „Naras“ 2011 m. liepos 17 d. praÅ¡ymas patvirtina, kad patys UAB „Naras“ vadovai informavo tiekėjus apie naujų įmonių įsteigimÄ ir kvietė toliau bendradarbiauti su jomis.

IÅ¡ į bylÄ pateikto BAB banko Snoras 2010 m. vasario 19 d. pokalbio su klientu protokolo (b.l. 149, t. VII) matyti, kad, kilus finansiniams sunkumams, UAB „Naras“ restruktÅ«rizavimo idėja UAB „Naras“ atstovo buvo atmesta, kadangi įsipareigojimus tiekėjams bendrovė vykdė tinkamai ir didelių įsiskolinimų neturėjo. Nepaisant to, nepradedant UAB „Naras“ restruktÅ«rizavimo įstatymų nustatyta tvarka, bendrovės veikla vėliau buvo suskaidyta, pelningos veiklos dalį perkeliant į naujai įsteigtus juridinius asmenis UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, o nuostolingÄ veiklos dalį (investicinį projektÄ ) paliekant UAB „Naras“.

Tokia situacija, kai bankrutuojančiai bendrovei paliekama didesnioji skolų naÅ¡ta, pelningÄ bendrovės veiklos dalį perkeliant į naujai tų pačių asmenų įsteigtas (valdomas) bendroves, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta kaip „fenikso sindromas“, reiÅ¡kiantis tyčinį bankrotÄ . Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad UAB „Naras“ kreditorių interesai veiklos perkėlimu pažeisti nebuvo, kadangi su daugeliu kreditorių buvo atsiskaityta, o BAB banko Snoras reikalavimas buvo užtikrintas hipoteka.

Jei UAB „Naras“ turimo turto bÅ«tų pakakę atsiskaityti su visais kreditoriais, bendrovei nebÅ«tų buvę pradėtos bankroto procedÅ«ros. Tuo tarpu dalies kreditorių iÅ¡skyrimas ir jų reikalavimų patenkinimas, kaip jau minėta, neatitinka kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principo. Byloje neįrodyta, kad dalinį UAB „Naras“ atsiskaitymÄ su kreditoriais sÄ lygojo bÅ«tent veiklos perkėlimas, ir kad su kreditoriais negalėjo bÅ«ti atsiskaityta kitu bÅ«du (pavyzdžiui, restruktÅ«rizuojant UAB „Naras“ įstatymų nustatyta tvarka ar Å¡iai bendrovei tęsiant veiklÄ ).

Apeliantai taip pat nepateikė jokių įrodymų (iÅ¡skyrus savo vertinimÄ ), kad veiklos perkėlimas esamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tinas ir neiÅ¡vengiamas, t.y. nepaneigė Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos prezumpcijos. Apeliacinės instancijos teismas detaliau neanalizuoja apeliantų argumentų, susijusių su UAB „Naras“ ilgalaikio turto ir prekių likučių pardavimais susijusioms bendrovėms ir Å¡ių sandorių naudingumu/nenaudingumu UAB „Naras“, konstatuodamas, kad pelningos veiklos dalies vykdymas per naujai tų pačių asmenų įsteigtus (valdomus) juridinius asmenis, bankrutuojančiai bendrovei paliekant nuostolingÄ veiklos dalį, yra pakankamas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai dėl ĮBÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo pagrįsti.

Kaip jau minėta, įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu savaime nereiškia, kad visi įmonės vadovo ar akcininkų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ir bloginantys bendrovės turtinę padėtį. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, dalies tokių sandorių nenaudingumas UAB „Naras“ jau yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (pavyzdžiui, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-361-301/2014, kuriame konstatuota, kad prieš sudarant sandorį su UAB „Technikos namai“ prekės UAB „Naras“ vadovo iniciatyva perkainuotos – nukainuotos daugiau nei 50 proc. (b.l. 165, t.

IV)).              Dėl UAB „Naras“ atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumo pažeidimo              Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jei įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

             Apeliantai be kita ko nurodo, kad CK 6.9301 straipsnio norma įsigaliojo 2013 m. spalio 10 d., t.y. jau po UAB „Naras“ bankroto, todėl nagrinėjamai bylai negali bÅ«ti taikoma. Kaip jau minėta, pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , Ä®BÄ® 20 straipsnio norma, nustatanti tyčinio bankroto požymius, yra procesinė, todėl ji turi bÅ«ti taikoma procesinio veiksmo atlikimo teisme metu (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-151-370/2016).

Kita vertus, teismų praktikoje ir iki atitinkamų CK bei Ä®BÄ® pakeitimų kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimas, sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, sudarant sandorius įmonei esant faktinio nemokumo bÅ«senoje buvo pripažįstamas vienu iÅ¡ tyčinio bankroto požymių (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004).              Apeliantų teigimu, atlikdama įskaitymo sandorius, UAB „Naras“ nesuteikė pirmenybės pavieniams kreditoriams, kadangi iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiskaitė su visais savo kreditoriais, iÅ¡skyrus AB bankÄ Snoras, kurio reikalavimų įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, kelis darbuotojus, kuriems įsipareigojimai atsirado tik už paskutinį bendrovės veiklos mėnesį, VSDFV (taip pat už paskutinį veiklos mėnesį), VMI, bei susijusius asmenis.

Å is apeliantų teiginys yra prieÅ¡taringas ir nenuoseklus, kadangi juo iÅ¡ esmės patvirtinama, kad atsiskaityta buvo ne su visais, o su pasirinktiniais kreditoriais, net jei tokių kreditorių buvo didelė dalis. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Naras“ iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jau bÅ«dama nemoki, atsiskaitymus su tiekėjais vykdė esant įsiskolinimams darbuotojams, VSDFV, valstybės biudžetui, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ spręsti, kad buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymų eiliÅ¡kumas.

             Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad eilė 2012 m. (prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ) UAB „Naras“ sudarytų sandorių buvo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento: Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimu negaliojančiais nuo jų sudarymo momento pripažinti UAB „Naras“ ir UAB „Didma“ sudaryti pirkimo-pardavimo sandoriai, kuriais 2012 m. gegužės 31 d. parduotas automobilis Volvo S60 bei mikroautobusas VW LT 30, o 2012 m. birželio 11 d.

– automobilis Mercedes Benz. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi minėta nutartis palikta nepakeista; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu negaliojančia nuo jos sudarymo momento pripažinta UAB „Naras“ ir UAB „Statybų namai“ 2012 m. birželio 30 d. tarpusavio užskaitymų suderinimo pažyma. Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartimi palikta nepakeista; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimu pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento UAB „Naras“ ir UAB „Technikos namai“ 2012 m. birželio 30 tarpusavio užskaitymų suderinimo pažyma.

Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi palikta nepakeista; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento UAB „Naras“ ir UAB „Bolderaja serviss“ 2012 m. gegužės 2 d. tarpusavio užskaitymų suderinimo pažyma. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi palikta nepakeista; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento UAB „Naras“ ir UAB „Nova Balt“ 2012 m. birželio 1 d. tarpusavio užskaitymų suderinimo pažyma;

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimu pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento UAB „Naras“ ir UAB „Valvėsta“ 2012 m. gegužės 7 d. tarpusavio užskaitymų suderinimo pažyma. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartimi ši nutarties dalis palikta nepakeista; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimu pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento UAB „Naras“ ir UAB „Vernisažas“ 2012 m. gegužės 4 d. tarpusavio skolų suderinimo (įskaitymo) aktas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi minėta nutartis palikta galioti; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi pripažintas negaliojančiu nuo jos sudarymo momento UAB „Naras“ ir AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ susitarimas dėl tarpusavio skolų įskaitymo bei jo pagrindu 2012 m. gegužės 18 d. sudaryta buhalterinė pažyma; Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartimi pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento UAB „Naras“ ir UAB „UTVT“ 2012 m. gegužės 17 d. sudaryta tarpusavio užskaitymų suderinimo pažyma.

             IÅ¡ į bylÄ pateiktų įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų matyti, kad 2012 m. gegužės – birželio mėnesiais, UAB „Naras“ jau esant nemokumo situacijoje (2012 m. balandžio 1 d. suėjus paskolos grÄ Å¾inimo AB bankui Snoras terminui ir 2012 m. balandžio 24 d. sužinojus, kad kredito sutartis nebus pratęsta), UAB „Naras“ įvykdė eilę atsiskaitymų su pasirinktais kreditoriais, tarp jų su susijusiomis bendrovėmis ir tiekėjais, su kuriais tęsiamas bendradarbiavimas per naujai įsteigtas bendroves.

Kai kurie atsiskaitymai vyko pritaikant nuolaidas tokiu bÅ«du, kad UAB „Naras“ įsiskolinimas taptų lygos kreditoriaus įsiskolinimui UAB „Naras“ (b.l. 18, t. V). Dalis UAB „Naras“ kilnojamojo turto perleista susijusiai bendrovei UAB „Didma“ (b.l. 124, t. IV). Kasacinis teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-684/2015 bei 2015 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015 nurodė, kad toks UAB „Naras“ veikimas vieno kurio nors kreditoriaus naudai, esant nemokumo bÅ«senai, nebuvo suderinamas su verslo subjekto protingo elgesio standartais, kai sÄ Å¾iningai siekiama naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (b.l. 78, 110, t.

V). Atmestini apeliantų argumentai, kad nurodyti teismų procesiniai sprendimai priimti vertinant tik pavienius atvejus, neatsižvelgiantį į tai, kad UAB „Naras“ siekė atsiskaityti su visais kreditoriais. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ patiktų teismų procesinių sprendimų, Å¡ie argumentai (dėl bandymo atsiskaityti su visais kreditoriais) buvo nurodyti ir bankroto administratoriaus ieÅ¡kinius pagal actio Pauliana nagrinėjantiems teismams (b.l. 88, t. V).              Apeliantai teigia, kad nurodyti sandoriai neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant tyčinio bankroto klausimÄ , kadangi jų sudarymo metu UAB „Naras“ jau buvo nemoki (dėl Å¡ios aplinkybės byloje nėra ginčo).

Tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal teismų praktikÄ tyčinis bankrotas gali bÅ«ti konstatuojamas ne tik tada, kai konkretÅ«s bendrovės vadovų ar akcininkų veiksmai tiesiogiai lėmė bendrovės nemokumÄ , bet ir tie atvejai, kai įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai, tolesnė tokios įmonės veikla nukreipiama dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį ar sumažinti kai kurių kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybes. BÅ«tent tokiÄ situacijÄ , kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, patvirtina įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai.

             Atmestini ir apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis į bylÄ pateiktuose įsiteisėjusiuose procesiniuose teismų sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis, kadangi bylose, kuriose Å¡ie sprendimai priimti, nedalyvavo kai kurie iÅ¡ nagrinėjamos bylos suinteresuotų asmenų. Visose bylose pagal bankroto administratoriaus actio Pauliana ieÅ¡kinius dalyvavo UAB „Naras“, kurios tyčinio bankroto klausimas sprendžiamas nagrinėjamoje byloje.

Tai, kad kai kurie iÅ¡ nagrinėjamos bylos suinteresuotų asmenų nedalyvavo bylose dėl actio Pauliana, nes neprisidėjo prie konkretaus ginčijamo sandorio sudarymo, nepaneigia priimtų sprendimų prejudicinės galios UAB „Naras“.              Dėl proceso pirmosios instancijos teisme tinkamumo              Apeliantas N. S. atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo teismo proceso, nes visiÅ¡kai nevertino jo nurodytų aplinkybių, teismo nutarties motyvuose iÅ¡ esmės atkartojami suinteresuoto asmens BAB banko Snoras teiginiai, o į bylÄ pateikta audito iÅ¡vada pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo pripažinta neleistinu įrodymu.

             IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad į bylÄ pateikta audito iÅ¡vada teismo buvo priimta ir dėl jos pasisakyta ginčijama nutartimi. Pagal CPK 185 straipsnį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Tai, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas Å¡io įrodymo vertinimas nesutampa su apelianto vertinimu, savaime nereiÅ¡kia proceso teisės normų pažeidimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodoma audito iÅ¡vada, tiek kiek ji susijusi su UAB „Naras“ finansinės bÅ«klės analize, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl tyčinio bankroto požymių buvimo. Kai kuriais iÅ¡vadoje pateiktais teiginiais (pavyzdžiui, dėl tyčinių UAB „Naras vadovų ar akcininkų veiksmų buvimo/nebuvimo, tiekėjų požiÅ«rio) pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo, kadangi juose iÅ¡reikÅ¡ta tik iÅ¡vadÄ pateikusio asmens nuomonė klausimais, kurie pagal įstatymÄ priskirti spręsti teismui.

             Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimÄ nereiÅ¡kia pareigos atsakyti į kiekvienÄ Å¡alies argumentÄ ar teismo procesiniame sprendime aptarti kiekvienÄ Ä¯ bylÄ pateiktÄ Ä¯rodymÄ (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).. Teismo sprendimo motyvų nebuvimas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, jei teismo procesinio sprendimo motyvai apskritai nenurodyti, arba iÅ¡ Å¡ių motyvų nėra galimybės spręsti, kuo remdamasis teismas darė vienÄ ar kitÄ iÅ¡vadÄ .

Nepakankamai iÅ¡samus teismo procesinio sprendimo motyvavimas tam tikrais atvejais gali bÅ«ti pripažintas proceso teisės normų pažeidimu, tačiau toks pažeidimas galėtų bÅ«ti pagrindu teismo procesiniam sprendimui panaikinti tik tada, jei dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu byloje dalyvaujančio asmens nesutikimas su teismo procesinio sprendimo motyvais nereiÅ¡kia, kad šį sprendimÄ priėmęs teismas pažeidė proceso teisės normas.

             Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka CPK nustatytus teismo procesiniam sprendimui keliamus turinio reikalavimus – joje apibendrinta forma pateiktas byloje surinktų įrodymų vertinimas, įvardyti įrodymai ir argumentai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl tyčinio bankroto, kurios, kaip jau minėta, yra pagrįstos. Tai, kad teismo argumentai iÅ¡ dalies sutampa su suinteresuoto asmens BAB banko Snoras atsiliepime nurodytais argumentais reiÅ¡kia ne neįsigilinimÄ Ä¯ bylos esmę, kaip teigia apeliantas, o tai, kad pirmosios instancijos teismas su Å¡iais argumentais sutiko.

                          Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama nutartimi teisėtai ir pagrįstai nuspręsta dėl BUAB „Naras“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirųjų skundų argumentai ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis). Skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015), todėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja, kadangi jie neturi įtakos nagrinėjamos bylos procesiniam rezultatui.

             Dėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų.              Suinteresuotas asmuo A. V. atskirajame skunde be kita ko nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas AB bankui Snoras, du kartus padidino Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcijoje „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytÄ sumÄ .

             IÅ¡ ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje konstatavo, jog AB bankui Snoras maksimali priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma Å¡ioje byloje sudaro 2 713,35 EUR, tačiau, atsižvelgęs į bylos sudėtingumÄ , banko atsiliepimo iÅ¡samumÄ pirmosios instancijos teismas bankui priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ padidino iki 5 426,70 EUR, t.y. beveik du kartus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pagrindo priteisti didesnį nei numatytas Rekomendacijose bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį nagrinėjamoje byloje nebuvo.

Bylos apimtis ir sudėtingumas pateisina maksimalių Rekomendacijose numatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos priteisimÄ , tuo tarpu atsiliepimo iÅ¡samumas yra įstatymo keliamas reikalavimas Å¡alies procesinio dokumento turiniui. Nors atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ BAB bankas Snoras nurodo, kad teikė atsiliepimÄ Ä¯ Å¡eÅ¡ių prieÅ¡ingus interesus turinčių asmenų procesinius dokumentus, Å¡ie argumentai neturi pagrindo, kadangi visų suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose buvo analizuojamas tas pats klausimas – BUAB „Naras“ tyčinio bankroto požymių buvimas/nebuvimas, pateikiant iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus.

BAB banko Snoras argumentas, kad jis galėjo pateikti ne vienÄ , o Å¡eÅ¡is atsiliepimus, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi toks procesinis veiksmas (kelių savo turiniu iÅ¡ esmės analogiÅ¡kų procesinių dokumentų pateikimas) galėtų ir turėtų bÅ«ti bylÄ nagrinėjančio teismo įvertintas, sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų už kiekvienÄ atsiliepimÄ priteisimo klausimÄ . Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, AB bankui Snoras priteistÄ advokato pagalbos iÅ¡laidų sumÄ sumažinant iki 2 713,35 EUR arba po 387,62 EUR iÅ¡ kiekvieno suinteresuoto asmens.

             Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų              Atmetus suinteresuotų asmenų N. S., UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybos namai“ atskiruosius skundus ir iÅ¡ dalies patenkinus suinteresuoto asmens A. V. atskirÄ jį skundÄ , spręstina dėl prieÅ¡ingus interesus turinčių proceso dalyvių – BAB banko Snoras ir BUAB „Naras“, bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų priteisimo.

BAB bankas Snoras duomenų apie bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas nėra pateikęs.              BUAB „Naras“ yra pateikęs duomenis apie 800 EUR advokato pagalbos iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme: 300 EUR už atsiliepimo į N. S. atskirÄ jį skundÄ parengimÄ (b.l. 48-49, t. IX), 300 EUR už atsiliepimo į A. V. atskirÄ jį skundÄ parengimÄ (b.l. 55-56, t. IX), 200 EUR už atsiliepimo į UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybos namai“ atskirÄ jį skundÄ parengimÄ (b.l. 63, t.

IX). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patenkintų A. V. reikalavimų dalis nesusijusi su BUAB „Naras“ interesais, tačiau įvertinęs tai, kad atsiliepimų argumentai iš dalies kartojasi ir atitinka pirmosios instancijos teismui teiktų procesinių dokumentų turinį, atsižvelgdamas į Rekomendacijose numatytus dydžius, BUAB „Naras naudai priteisia po 200 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš N. S. ir A. V. ir po 100 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybos namai“.

Dėl praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantai N. S., A. V., UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybų namai“ prašė paskirti žodinį bylos nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme. PraÅ¡ymai grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , neatskleidė jos esmės ir kad teisingo sprendimo byloje priėmimui bÅ«tina iÅ¡klausyti buvusių BUAB „Naras“ vadovų paaiÅ¡kinimus.Pagal CPK 336 straipsnį atskirasis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas bÅ«tinas.

Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymai dėl proceso žodinės formos bylÄ nagrinėjančio teismo nesaisto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios proceso apeliacinės instancijos teisme tvarkos. Apeliantas buvo sudaryta galimybė savo paaiÅ¡kinimus žodžiu teikti pirmosios instancijos teisme, argumentai dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, tuo pačiu ir susijusių su buvusių BUAB „Naras“ vadovų priimtų verslo sprendimų logika, iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti apeliantų procesiniuose dokumentuose.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a:          Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį pakeisti, BAB bankui Snoras iÅ¡ suinteresuotų asmenų N. S., J. R., A. V., E. M., M. S., UAB ,,Statybų namai“ ir UAB ,,Technikos namai“ priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ sumažinant iki 387,62 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno suinteresuoto asmens.Priteisti iÅ¡ apeliantų N. S. ir A.

V. po 200 EUR, o iš apeliantų UAB ,,Statybų namai“ ir UAB ,,Technikos namai“ po 100 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų BAUB „Naras“ naudai.                     Teisėja                                                                                            Goda Ambrasaitė - Balynienė