f48bb141-cbd4-49de-891c-8df4b663dc04 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-93-519/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53679-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.4.1.; 1.2.26.2.;2.1.4.6.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.1.2.; 2.4.2.1.; 2.4.7. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 15 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Gražvydo PoÅ¡kaus, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,nuteistajam E. B.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundÄ dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams;pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį per visÄ bausmės atlikimo laikÄ dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje, per 1 (vienÄ ) mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ civiliniam ieÅ¡kovui bei per 3 (tris) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Ä® paskirtos bausmės atlikimo laikÄ nuteistajam įskaičiuotas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2015 m. rugsėjo 27 d., 10.30 val. iki 2015 m. rugsėjo 28 d., 14.00 val.Priteista iÅ¡ nuteistojo E. B. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V.

K. 1500,00 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus) eurų ir nukentėjusiajai Z. K. 500,00 (penkis Å¡imtus) eurų.Nukentėjusiųjų civilinių ieÅ¡kinių dalis V. K. dėl 600,00 (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų) eurų turtinės žalos ir dėl 1500,00 (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų) eurų neturtinės žalos bei Z. K. dėl 490,00 (keturių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imties) eurų turtinės žalos ir 1000,00 (vieno tÅ«kstančio) eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesta.Priteista iÅ¡ nuteistojo E. B. civilinis ieÅ¡kinys už nukentėjusiojo V.

K. gydymÄ â€“ 15,88 eurų (penkiolika eurų 88 centus) Valstybinei ligonių kasai.Priteista iÅ¡ nuteistojo E. B. į valstybės pajamas, sumokant į valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ 254,76 eurų (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis eurus 76 centus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų už nukentėjusiųjų V. K. ir Z. K. atstovavimÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: 1.E. B. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 26 d. apie 4.00 val. (duomenys neskelbtini), kultÅ«ros namų kieme – vieÅ¡oje vietoje, tyčia, elgdamasis įžūliai, spyrė ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam V.

K. nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, dėl to nukentėjusiajam buvo padaryti kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės VII, VIII ir IX Å¡onkaulių lūžiai, taip nukentėjusiajam V. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. praÅ¡o panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas tik pagal nukentėjusiojo V. K. parodymus, liudytojos Z. K. parodymus, kuri jį tik matė įeinantį į namus, nesant kitų objektyvių įrodymų. 2.2. Teigia, kad teisme apklaustas specialistas patvirtino pateiktÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡onkaulių lūžiai galėjo bÅ«ti padaryti kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi.

PaaiÅ¡kino, kad Å¡onkaulių lūžiai galimi ne tik smÅ«giuojant į juos, bet ir griuviminės traumos metu, t. y. nukrentant. Pažymėjo, kad sužalojimo lokalizacija bÅ«na tokia pati tiek krentant, tiek smÅ«giuojant, priklauso nuo to, kaip krito, ar į kažkÄ atsitrenkė. 2.3. Nurodo, kad teisme apklausti liudytojai A. G., D. K., J. G., M. A. paaiÅ¡kino tik tai, kÄ jiems sakė pats V. K.. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas A. G. parodė, jog vedamas V. K. nieko nesakė tik vaitojo, jo veidas buvo kruvinas, jog Z.

K. sakė, kad matė stovintį „B.“, matė nueinančio plikas blauzdas, lyg su Å¡ortais, jis girdėjo, kad kažkur kieme „koliojosi“, sakė, „kiek čia po mano langais triukÅ¡mausi“. 2.4. Apelianto manymu, nei vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų, taip pat ir Z. K., nenurodė, jog matė, kaip jis (E. B.) sužalojo nukentėjusįjį. Teigia, kad liudytojas M. A. parodė, jog jis apžiÅ«rėjo V. ir Z. K. nurodytÄ Ä¯vykio vietÄ â€“ prie kultÅ«ros namų esančiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, kurioje nepastebėjo žymių, panaÅ¡ių į kraujÄ .

Mano, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai rėmėsi liudytojos Z. K. parodymais. Liudytoja teigė, kad ji kartu su A. G. ėjo pakelti nugriuvusio V. K.. Parodė, kad „jiems su A. išėjus iÅ¡ kultÅ«ros namų, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , paÅ¡vietė su prožektoriumi, pamatė B., V. vaitojo. B. stovėjo su triusikais, apsiavęs kedais, staiga liovėsi spardyti, apsisuko ir rėkdamas, „ko jÅ«s čia po mano langais voliojatės“ nuėjo už kampo“. Po to ji parodė, kad jį (E. B.) pažino tik iÅ¡ balso.

Pažymi, kad liudytoja sakė, jog ėjo kartu su A. G., tačiau apklausiamas A. G. tokių aplinkybių nenurodė, kas, pasak apelianto, leidžia abejoti liudytojos parodymais. Taip pat pažymi, jog liudytoja aiškiai teisme parodė, kad „B. lėkė keršyti jai“, todėl mano, jog ji suinteresuota jį apkalbėti. Apelianto teigimu, nei specialisto išvada, nei kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina nukentėjusiojo keliamos versijos, kad jis spyrė nukentėjusiajam ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam padarė sužalojimus.

3. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl to, jog jis elgdamasis įžūliai spyrė nukentėjusiajam ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Teigia, kad jis tik pasakė nukentėjusiesiems, jog jie po langais neÅ¡Å«kautų, nes mažas vaikas miega ir įėjo į namus. Jokio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo. Pažymi, kad jo garsiai iÅ¡sakyta pastaba negali bÅ«ti laikoma vieÅ¡osios tvarkos pa-žeidimu, t. y. toks jo elgesys nepagrįstai teismo vertintas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas.

4. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti liudytojÄ Z. K. nukentėjusiÄ ja. Mano, kad teismo iÅ¡vada, jog Z. K. nusikalstama veika buvo padaryta neturtinė žala, niekuo nepagrįsta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis E. B. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies 6. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo E. B. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.

Ä®rodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡dėstyti taip, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos.7. Pažymėtina, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK      2 straipsnio 4 dalis).

Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis Baudžiamojo kodekso Specialiojoje dalyje numatytai atitinkamos nusikalstamos veikos sudėčiai, taigi turi bÅ«ti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme.

Visos kitos aplinkybės, kurių baudžiamasis įstatymas neįtraukia į bÅ«tinų nusikalstamos veikos požymių ratÄ , kaltininko veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Ä®rodymai vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nurodyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus, kurie iÅ¡dėstyti minėto straipsnio 3 ir 4 dalyse.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir iÅ¡vestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieÅ¡taraujančiÄ grandinę. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepalankų sprendimÄ apeliantui, neįrodo, kad teismo iÅ¡vados neteisingos.8.

Patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir padaryta iÅ¡vada, kad E. B. vieÅ¡oje vietoje, tyčia, elgdamasis įžūliai, spyrė ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam, kuriam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir tokiais savo veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarkÄ , padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.8.1.

Apeliantas nurodo, kad jo kaltė grindžiama vien tik nukentėjusiojo V. K. parodymais. Teigia, kad nei vienas liudytojas nematė, kaip jis sužalojo nukentėjusįjį, jog liudytojai nurodė tokias įvykio aplinkybes, kurias jiems papasakojo V. K., jog specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti griūnant. Taip pat teigia, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Taigi apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, kad būtent jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir apeliaciniame skunde nurodo savo įvykio versijas – jis išėjęs tik pasakė nukentėjusiesiems, kad jie nešūkautų po langais, nes mažas vaikas miega, jog jokio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo.

Tačiau tokius nuteistojo teiginius paneigia byloje surinkti ir teisme iÅ¡tirti įrodymai, tarp jų ir nukentėjusiųjų V. K., Z. K., liudytojų A. G., J. G., M. A. parodymai, specialisto paaiÅ¡kinimai duoti apylinkės teisme.8.2. Nukentėjusysis V. K. tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nuosekliai teigė, kad jis apie 3 val. nakties su žmona išėjo iÅ¡ kultÅ«ros namų. Einat kryptelėjo kojÄ ir jis suklupo. Žmona nuėjo į kultÅ«ros namus pagalbos.

Žmonai nuėjus, gavo smÅ«gius į Å¡onÄ , pakėlęs galvÄ , pamatė Å¡alia stovintį E. B., paklausus „už kÄ â€œ, gavo dar smÅ«gį, kiek pamena, gavo kokius tris smÅ«gius, o daugiau „atsijungė“. Atėjusi žmona su A. G. jį parvedė iki kultÅ«ros namų ir ten paguldė. Pabudęs pajuto, kad negali pasijudinti, skauda Å¡onÄ . Ryte atėjusi žmona iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Å iuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir nukentėjusioji Z. K.. Ji teigė, kad jiems išėjus iÅ¡ kultÅ«ros namų, vyras susviro ir pargriuvo, nes turi problemų su koja.

Vyras nesikėlė, todėl ji nuėjo į kultÅ«ros namus, paprašė A. G., kad padėtų parvesti V.. Jai su A. G. išėjus iÅ¡ kultÅ«ros namų, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , paÅ¡vietė prožektoriumi ir pamatė E. B.. V. vaitojo. E. B. stovėjo su „triusikais“, apsiavęs „kedus“. E. B. keikėsi, rėkė, kad spirtų V., nematė. Nespėjus jai pasakyti nei žodžio, E. B. nuėjo. Ji su A. G. paėmę V. už pažastų vilko iki kultÅ«ros namų. Tuo metu nežinojo, jog V. sulaužyti Å¡onkauliai.

V. buvo prakirsta kakta, kruvinas veidas, drabužiai apsitaÅ¡kę krauju. Ji nuvalė V. veidÄ ir jį paguldė ant sofos. Išėjo namo. Ryte nuėjo pasižiÅ«rėti, V. nesikėlė, sakė, jog jam skauda Å¡onas. Pranešė sÅ«nui, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Z. K. paprašė padėti parvesti V. K.. Vedant V. K. nieko nesakė, tik vaitojo, jo veidas buvo kruvinas, purvinas kostiumas, kruvini marÅ¡kiniai. Z. K. jam sakė, jog matė stovintį E. B., matė nueinančiojo plikas blauzdas.

Jis E. B. nematė, tik girdėjo, kad kažkur kieme „koliojosi“, sakė „kiek čia po mano langais triukšmausi“. V. K. jam sakė, kad jį sumušė, suspardė E. B.. Liudytojas J. G. duodama parodymus pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jos vyras išėjo su Z. K. parvesti V. K.. Atidariusi kultūros namų duris pamatė V. K. gulintį ant žemės, jo veidas buvo kruvinas, jis vaitojo, sakė, kad jį suspardė. Liudytoja G. M. parodė, kad ji gyvena prie kultūros namų, jos buto langai yra tiesiai į kultūros namų pusę.

Ä®vykio naktį iÅ¡girdo aikÅ¡telėje triukÅ¡mÄ , riksmus, keiksmus, lyg barimasis, kažkas paÅ¡vietė prožektoriumi. Liudytoja D. K. apklausiama teisme parodė tas aplinkybes, kurias jai buvo papasakojęs jos brolis V. K., jog jį sumušė E. B.. Ä®vykį užregistravęs policijos pareigÅ«nas M. A. apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytoju parodė, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Prisimena, kad buvo sumuÅ¡tas žmogus, kieme, esančiame prie bendruomenės namų, jog policija buvo kviesta ne iÅ¡ karto po įvykio – naktį, o vėliau – ryte.

Nukentėjusysis nurodė, kad jį sumušė E. B.. Tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės VII, VIII, IX Å¡onkaulių lūžiai – patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 57 b. l.). Minėtoje iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad Å¡onkaulių lūžiai nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti padaryti vieno trauminio poveikio pasekmėje, kietu buku daiktu paveikus kairę krÅ«tinės lÄ stos pusę. Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas L.

J. paaiškino, kad nukentėjusiajam nugriuvus ant asfalto dešine puse, kairės pusės šonkauliai negalėjo lūžti. Nurodė, kad šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti nuo spyrio koja. 8.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo V. K. parodymais ir jie laikomi patikimu įrodymų šaltiniu, nes jo nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys (specialisto išvadoje, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose esantys duomenys, ir kt.) bei anksčiau aptartų liudytojų, nukentėjusiosios Z.

K. parodymai bei specialisto paaiÅ¡kinimai. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl nukentėjusiojo V. K. suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti nuteistÄ jį, todėl netikėti jo parodymais nėra pagrindo.

9. Taigi visuma aptartų įrodymų duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog E. B. be aiÅ¡kios priežasties spardė nukentėjusįjį gulintį ant žemės. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad E. B. tiek nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. K. sveikatÄ , tiek ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Å iuo atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad aikÅ¡telė prie daugiabučio namo yra vieÅ¡a vieta, kadangi teismų praktikoje vieÅ¡a vieta pripažįstama tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys.

Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininkų veiksmų patirs nepatogumų. Nors nėra nustatytos aiškios priežastys, kodėl E. B. priėjęs prie nukentėjusiojo jam spyrė, tik paties apelianto keliama versija, kad jis tik pasakė nukentėjusiesiems, kad jie po langais nešūkautų, nes mažas vaikas miega ir jokio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, tačiau smurtaudamas kaltinamasis suprato, kad tai daro viešoje vietoje, numatė, kad šiais veiksmais bus padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka.

Kaip nurodė liudytoja G. M., ji dėl kilusio triukÅ¡mo pabudo, kas taip pat rodo, kad buvo sutrikdyta aplinkinių gyventojų rimtis.10. IÅ¡samiai įvertinęs bylos medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes neabejotina, kad E. B. įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu smurto panaudojimu nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu, kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, girdint paÅ¡aliniams asmenims, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , t. y. E. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir tokios veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, todėl nėra teisinio pagrindo priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kaip praÅ¡oma apeliaciniu skundu.

11. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl Z. K. pripažinimo nukentėjusiÄ ja ir jai priteistos neturtinės žalos. 11.1. Pažymima, kad nukentėjusiojo asmens sÄ voka ir teisės yra apibrėžtos BPK 28 straipsnyje. Nukentėjusiojo asmens statusÄ fizinis asmuo įgyja esant faktiniam ir juridiniam pagrindams. Faktinis pagrindas – nusikalstama veika asmeniui padaryta fizinė, turtinė ar moralinė žala. Juridinis pagrindas – ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis dėl pripažinimo nukentėjusiuoju.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi pripažino Z. K. nukentėjusiÄ ja. Taigi Å¡iuo atveju yra juridinis pagrindas laikyti Z. K. nukentėjusiÄ ja. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nukentėjusiajai Z. K. priteistas 500 eurų neturtinės žalos atlyginimas. AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, kad neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos, nagrinėjamu atveju tai – V.

K.. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimÄ paprastai turi tik Å¡io asmens gyvybės atėmimo atveju. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad neturtinę žalÄ Z. K. grindė tuo, jog ji matydama vyro sumuÅ¡imÄ , jo kančias dėl skausmo, iÅ¡gyvendama dėl jo sveikatos, patyrė Å¡okÄ , jautė pastovų stresÄ , naktimis pabusdavo dėl vyro dejonių arba klausydavo, ar jis kvėpuoja, kol vyro sveikata nepagerėjo, buvo nuolatinėje įtampoje.

Å ios nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės bei byloje nustatytos faktinės įvykio aplinkybės, rodo, jog ji tiesiogiai nenukentėjo nuo neteisėtos veikos, todėl apylinkės teismas Z. K. nepagrįstai priteisė 500 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ , ir nuosprendžio dalis dėl Å¡ios žalos priteisimo Z. K. naikintina (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 nuosprendį pakeisti:nuosprendžio dalį, pagal kuriÄ iÅ¡ nuteistojo E. B. priteista 500 (penki Å¡imtai) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai Z. K., panaikinti. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                             Nijolė Matuzevičienė                                                                                                                          Vidmantas Mylė                                                                                                                                                                                       Gražvydas PoÅ¡kus