f48b5a0b-e1e8-419a-8b61-6f96c0f787ec · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-40-178/2017Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08659-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.3; 2.6.9.2; 2.6.10.5.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 19 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Dalios Kačinskienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Galinai Lavrinovičdalyvaujant ieškovės atstovui R.

S.,atsakovės atstovams M. J., J. P.,trečiojo asmens atstovams M. L., V. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl reikalavimų pripažinimo nepagrįstais ir iÅ¡mokėtos banko garantijos grÄ Å¾inimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, Slovakijos įmonė EMTEST a.s., Lenkijos įmonė Sygnity SPOLKA AKCYJNA, savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“.

             Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje sprendžiamas klausimas dėl, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovės nepagrįstai gautos banko garantijos sumos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o:

1) pripažinti atsakovės reikalavimÄ sumokėti banko garantijoje Nr. 56780A005903 nurodytÄ sumÄ , 2012 m. birželio 15 d. raÅ¡tÄ Nr. A51-38001(2.8.3.18-EM6) „Dėl praÅ¡ymo pervesti sutarties įvykdymo banko garantijoje nurodytÄ sumÄ â€œ, skirtÄ AB SEB bankas, bei 2013 m. birželio 13 d. raÅ¡tÄ Nr. A51-65868(2.8.3.18-EMG) „Reikalavimas pervesti sutarties įvykdymo banko garantijoje Nr. 56780A005903 nurodytÄ sumÄ â€œ nepagrįstais;

2) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1 261 739,28 Lt (1 193 250 Lt nepagrįstai atsakovės gautÄ banko garantijos sumÄ ir 68 489,28 Lt palÅ«kanų);

3) priteisti 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. 2007 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su įmonių konsorciumu, kurio dalyvė buvo ir UAB „Sonex technologines“ (po reorganizavimo – UAB „ATEA“) sudarė įrangos pirkimo–pardavimo sutartį I pirkimo daliai Nr. A169-2 (toliau – Sutartis), kurios objektas yra techninės ir programinės įrangos, skirtos elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimui, pirkimas. 2010 m. gegužės 19 d.

AB SEB bankas iÅ¡davė banko garantijÄ (toliau – Banko garantija), pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo neatÅ¡aukiamai sumokėti garantijos gavėjui – atsakovei 1 193 250 Lt per penkias darbo dienas, gavęs pirmÄ raÅ¡tiÅ¡kÄ garantijos gavėjo reikalavimÄ , patvirtinantį, kad ieÅ¡kovė nevykdė sutarties sÄ lygų. Atsakovė 2012 m. birželio 15 d. ir 2013 m. birželio 13 d. kreipėsi į AB SEB bankas su raÅ¡tais, nurodydama, jog ieÅ¡kovė neįvykdė Sutarties 5.1, 5.3, 5.5, 5.6 punktuose, taip pat Sutarties techninės specifikacijos 2.1 ir 2.1.8 punktuose nustatytų įsipareigojimų, todėl atsakovė pareikalavo garanto pervesti į atsakovės banko sÄ skaitÄ 1 193 250 Lt garantijÄ .

IeÅ¡kovė tinkamai įvykdė visas sutartines prievoles ir įdiegė Vilniaus mieste elektroninio bilieto bei keleivių informavimo sistemÄ . Pati atsakovė pažeidė Sutartį, nes be ieÅ¡kovės žinios SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ ir Emtest a.s. sudarė ieÅ¡kovei nežinomus susitarimus, dėl ko pakeitė e-bilieto sistemÄ ir ieÅ¡kovė prarado galimybę vykdyti sistemos aptarnavimÄ . Atsakovės reikalavimas prieÅ¡tarauja Sutarties 5.7, 7.3 punktuose ir techninėje specifikacijoje nustatytoms atsakovės pareigoms praneÅ¡ti apie Sutarties pažeidimus, taip pat Å¡alių nustatytai ginčų sprendimo tvarkai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: pripažino atsakovės reikalavimÄ sumokėti Banko garantijoje nurodytÄ sumÄ , 2012 m. birželio 15 d. raÅ¡tÄ Nr. A51-38001(2.8.3.18-EM6) „Dėl praÅ¡ymo pervesti sutarties įvykdymo banko garantijoje nurodytÄ sumÄ â€œ, skirtÄ AB SEB bankas, bei 2013 m. birželio 13 d. raÅ¡tÄ Nr. A51-65868(2.8.3.18-EMG) „Reikalavimas pervesti sutarties įvykdymo banko garantijoje Nr. 56780A005903 nurodytÄ sumÄ â€œ nepagrįstais; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 365 424,95 Eur (1 261 739,28 Lt) t. y. 1 193 250 Lt (345 589,08 Eur) nepagrįstai atsakovės gautÄ Banko garantijos sumÄ ir 19 835,86 Eur (68 489,28 Lt) palÅ«kanų už laikotarpį nuo banko garantijos iÅ¡mokėjimo atsakovei dienos iki patikslinto ieÅ¡kinio padavimo dienos (2014 m. rugpjūčio 11 d.); priteisė ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės 5 proc. metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos 345 589,08 Eur sumos, skaičiuotinas nuo kreipimosi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu dienos (nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; priteisė ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės 30 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas nesutiko su ieÅ¡kove, jog jos atsakomybė yra dalinė ir dėl to ji negalinti bÅ«ti atsakinga už kitų konsorciumo narių galimus Sutarties pažeidimus. IÅ¡ Sutarties matyti, kad ieÅ¡kovė kaip konsorciumo dalyvė besÄ lygiÅ¡kai garantavo atsakovei už konsorciumo tinkamÄ Sutarties įvykdymÄ , todėl neturi reikÅ¡mės, jog Banko garantija buvo iÅ¡duota tik ieÅ¡kovei. Sutartyje nėra iÅ¡skirta dalinė tiekėjų atsakomybė (Sutarties 6.2.1.3, 6.2.1.4, 6.5, 6.6 p.). Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė prisiėmė visiÅ¡kÄ atsakomybę ir už kitus konsorciumo dalyvius, o ieÅ¡kovės atsiradę nuostoliai iÅ¡ esmės turi bÅ«ti sprendžiami pagal tarp ieÅ¡kovės ir kitų konsorciumo dalyvių sudarytos konsorciumo sutarties nuostatas.Teismas nurodė, kad iÅ¡ Sutarties 5.2, 5.3, 5.7, 7.3 punktų, Techninės specifikacijos 2.1.6 punkto bei „Elektroninio bilieto vieÅ¡ajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukÅ«rimas“ techninės ir programinės įrangos garantinio aptarnavimo ir priežiÅ«ros procedÅ«rų apraÅ¡ymo (toliau – Garantinio aptarnavimo apraÅ¡ymas) matyti, jog Å¡alys nustatė tvarkÄ ir procedÅ«ras, kurių privaloma laikytis registruojant ir Å¡alinant gedimus, teikiant pretenzijas bei sprendžiant bet kokius tarpusavio iÅ¡kilusius ginčus, susijusius su Sutarties vykdymu.

Visi Å¡ie Å¡alių tarpusavio įsipareigojimai Sutarties Å¡alims yra privalomi ir jų turi bÅ«ti laikomasi (CK 6.38 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1, 2 ir 3 d.). Byloje nėra ginčo, jog konsorciumas įdiegė Sutartyje numatytÄ e-bilieto sistemÄ , nes sistemos diegimo darbai buvo atsakovės priimti. Pateikdama reikalavimus bankui, atsakovė nurodė Sutarties pažeidimus, kurie iÅ¡ esmės yra susiję tik su garantinės priežiÅ«ros neteikimu. Tačiau byloje yra kilęs ginčas, ar atsakovė yra pažeidusi Sutartį nuostatas.

Bylos duomenys patvirtina, kad konsorciumas reaguodavo į atsakovės iÅ¡sakytas pastabas, susijusias su projekto įgyvendinimu, Sutartyje nustatyta tvarka teikdavo garantinę priežiÅ«rÄ ir Å¡alindavo visus atsiradusius nesklandumus. Teismo vertinimu, 2009 m. spalio 26 d., 2009 m. lapkričio 9 d., 2009 m. lapkričio 25 d., 2010 m. sausio 15 d., 2010 m. balandžio 7 d. ieÅ¡kovės raÅ¡tai nepatvirtina atsakovės teiginio, jog konsorciumas netinkamai ir ne laiku vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, neteikė garantinės priežiÅ«ros bei nebendradarbiavo su atsakove.

Tai, kad atsakovė nesudarė sÄ lygų fiskalinių spausdintuvų fiskalizavimui ir pažeidė bendradarbiavimo su ieÅ¡kove pareigÄ , yra nurodyta ir kituose ieÅ¡kovės raÅ¡tuose, pvz., 2011 m. birželio 16 d. raÅ¡te ieÅ¡kovė nurodė, jog atsakovė nesumokėjo vieno milijono litų sumos už diegimo darbus pagal 2010 m. birželio 18 d. papildomÄ susitarimÄ tarp Å¡alių. IÅ¡ minėto raÅ¡to bei kitų vėlesnių (2016 m. balandžio 20 d.) ieÅ¡kovės raÅ¡tų, taip pat ir elektroniniame susiraÅ¡inėjime matyti, jog atsakovė Vilniaus miesto marÅ¡rutinio transporto stotelėse nebuvo įdiegusi tinkamų srovės keitiklių, nesutvarkė fiskalinių spausdintuvų perdavimo UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“.

Aplinkybę, kad konsorciumas tinkamai vykdė Sutartį, patvirtina ir kiti netiesioginiai ieÅ¡kovės pateikti įrodymai bei elektroninėje erdvėje pateikiama vieÅ¡a informacija, spaudos praneÅ¡imai apie projekto užbaigimÄ ir sistemos tinkamÄ funkcionavimÄ . Teismas, iÅ¡tyręs įrodymus, sprendė, kad atsakovė nepaneigė ieÅ¡kovės argumentų, jog Å¡vieslentės buvo kokybiÅ¡kos ir techniÅ¡kai tvarkingos. Tai patvirtina priėmimo-perdavimo aktas ir kiti dokumentai. UAB „ASPA“ atsakyme nurodyta, jog reikalingus duomenis dėl kasos aparatų fiskalizavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) turėjo pateikti atsakovė, tačiau nepateikė.

Pateikta techninė specifikacija ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 20 d. sprendimas patvirtina, jog 2011 m. spalio 10 d. SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ ir Emtest a.s. sudarė sutartį (toliau – 2011 m. spalio 10 d. Sutartis), pagal kuriÄ buvo padaryti pakeitimai konsorciumo pagal Sutartį įdiegtoje e.bilieto sistemoje. Todėl SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ ir Emtest a.s. savo rizika, neinformuodami ieÅ¡kovės ir Sygnity SA, vienaÅ¡aliÅ¡kai, nederinant su ieÅ¡kove ir konsorciumu, perėmė e.bilieto sistemos garantinės priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ .

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog tinkamai įvykdė sutartines prievoles įdiegiant Vilniaus mieste elektroninio bilieto bei keleivių informavimo sistemÄ .Atsakovė nesilaikė Sutarties 5.7, 7.3 punktuose ir (ar) techninėje specifikacijoje nustatytų pretenzijų bei praneÅ¡imų ir (ar) ginčų sprendimo tvarkos bei terminų, taip pat pažeidė CK įtvirtintus tinkamo ir ekonomiÅ¡ko sutarčių vykdymo principus (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.), nesilaikė CK įtvirtintos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis su ieÅ¡kove bei ikiteismine tvarka iÅ¡spręsti bet kokius ginčus, jeigu tokių bÅ«tų (CK 6.38 str. 3 d., 200 str. 2 d.).

Be to, atsakovė, pateikdama reikalavimÄ bankui dėl Banko garantijoje nurodytos pinigų sumos iÅ¡mokėjimo, visiÅ¡kai nepagrindė, jog ji patyrė kokius nors nuostolius dėl, jos manymu, atlikto Sutarties pažeidimo. Atsakovė taip pat nepagrindė, kodėl ji reikalauja bÅ«tent visos garantijos sumos – 1 193 250 Lt. Todėl be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.237 str. 1 d., 6.242 str. 1 d.).IeÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė 30 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų ginant savo teises pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį Vilniaus miesto apylinkės teisme, Vilniaus apygardos teisme bei Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų teisiniai argumentai Atsakovė apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes vertino iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovės pateiktus argumentus ir įrodymus. IeÅ¡kovė nevykdė Sutarties 5.1, 5.3, 5.5, 5.6 punktuose nurodytų prisiimtų įsipareigojimų, pažeidė Sutarties techninės specifikacijos 2.1.6 ir 2.1.8. punktų reikalavimus.

Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad konsorciumas netinkamai teikė garantinės priežiÅ«ros paslaugas: laiku nereaguodavo į kilusius trikdžius, nekokybiÅ¡kos įrangos laiku nepakeisdavo kokybiÅ¡ka; neatliko fiskalinių spausdintuvų (kasos aparatų) fiskalizacijos bei neužtikrino tinkamo Å¡vieslenčių veikimo, kas sÄ lygojo turimų vieÅ¡ojo transporto stotelėse montuojamų Å¡vieslenčių detalių, Å¡vieslenčių remonto ir montavimo (pakabinimo) stotelėse paslaugų pirkimÄ .

Dėl minėtų Sutarties pažeidimų, apie kuriuos konsorciumas ne kartÄ buvo informuotas, atsakovė pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi Sutarties 6.5 punktu, kreipėsi į bankÄ su reikalavimu sumokėti garantijoje nurodytÄ sumÄ . Byloje keliamas garantijos teikimo klausimas dėl atsiradusių gedimų, defektų jau po įrangos priėmimo-perdavimo ir e-bilieto sistemos įdiegimo. Todėl teismas turėjo nagrinėti, ar skolininkas pažeidė garantija užtikrintÄ pagrindinę prievolę, tačiau nevertino nė vieno atsakovės pateikto įrodymo ar argumento.

Tai, kad konsorciumas reaguodavo ir atsakydavo į atsakovės siunčiamus raÅ¡tus, nereiÅ¡kia, kad įsipareigojimai pagal Sutartį buvo vykdomi tinkamai. 2012 m. sausio 20 d. – 2012 m. balandžio 20 d. vykęs Å¡alių susiraÅ¡inėjimas patvirtina, kad laiku ir tinkamai e.bilieto sistemos nesklandumų konsorciumas neÅ¡alindavo, o dalį trÅ«kumų apskritai ignoruodavo, nepateikdamas jokių paaiÅ¡kinimų. Taip pat atsakovė pateikė iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ „HelpDesk“ sistemoje registruotų paraiÅ¡kų, t. y. trikdžių, kuriuos konsorciumas turėjo paÅ¡alinti per Å¡alių sulygtÄ laikÄ , tačiau tai nebuvo sprendžiama numatytais terminais.

Visų Å¡ių aplinkybių teismas nevertino, netyrė ir dėl jų nepasisakė. Teismo vertinti spaudos praneÅ¡imai, kad e.bilieto sistema veikia, neturi įtakos nagrinėjamam ginčui, nes jie buvo skelbti 2012 m. rugpjūčio 14 d., 2012 m. rugpjūčio 16 d. ir 2012 m. lapkričio 21 d., t. y. vėliau nei buvo pateiktas atsakovės pirminis 2012 m. birželio 15 d. reikalavimas bankui dėl pinigų iÅ¡mokėjimo pagal banko garantijÄ . Be to, minėti pareiÅ¡kimai nereiÅ¡kia, kad tinkamai ir sklandžiai veikė e.bilieto sistema ir konsorciumas tinkamai vykdė garantinius įsipareigojimus, nes Å¡vieslentės tinkamai neveikė, fiskaliniai spausdintuvai nebuvo fiskalizuoti VMI.

Konsorciumui buvo sudarytos visos sÄ lygos fiskalinių spausdintuvų fiskalizavimui ir teismo minimi įrodymai nepatvirtina fakto, jog atsakovė bÅ«tų užkirtusi keliÄ ar neatlikusi kokių nors veiksmų, kad konsorciumas negalėtų atlikti spausdintuvų fiskalizavimo. Konsorciumas turėjo pareigÄ atlikti fiskalinių spausdintuvų (kasos aparatų) fiskalizacijÄ ir registravimÄ VMI, atsakovė sudarė visas sÄ lygas, bendradarbiavo ir atliko visus konsorciumo praÅ¡omus veiksmus, kad bÅ«tų tinkamai apskaityti kasos aparatai VMI, tačiau konsorciumas to neatlikęs pažeidė Sutartį.Dėl Å¡vieslenčių montavimo alternatyvų buvo Å¡alių diskutuojama ir sprendžiama sudarytose projekto įgyvendinimui darbo grupėse/pasitarimuose.

Konsorciumas, negalėdamas įvykdyti reikalavimo pritvirtinti įrangÄ prie transporto stotelės paviljono ir sutikdamas su kita Å¡vieslenčių montavimo alternatyva, prisėmė rizikÄ ir atsakomybė dėl to atsakovei negali bÅ«ti perkeliama. Juo labiau, kai atsakovė konsorciumui perdavė keitiklius, turinčius techninę dokumentacijÄ bei atitikties specifikacijÄ , kurių kokybe nebuvo pagrindo abejoti. Å vieslentės veikė netinkamai ir dėl kitų priežasčių, kas laikytina taip pat netinkamu Sutarties vykdymu.

NeabejotinÄ Sutarties pažeidimÄ ir netinkamÄ jos įgyvendinimÄ patvirtina ir ta aplinkybė, jog SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ 2013 m. kovo mėn. paskelbė vieÅ¡Ä konkursÄ â€žKeleivių informavimo sistemos Å¡vieslenčių, montuojamų vieÅ¡ojo transporto laukimo stotelėse, detalių ir Å¡vieslenčių remonto paslaugos“ (2013 m. balandžio 22 d. sudaryta vieÅ¡o pirkimo sutartis 57 190,79 Eur sumai). Å iuo pirkimu SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ pirko turimų vieÅ¡ojo transporto stotelėse montuojamų Å¡vieslenčių detales, Å¡vieslenčių remonto ir montavimo (pakabinimo) stotelėse paslaugas, kurių nebÅ«tų reikėję pirkti, jei konsorciumas bÅ«tų tinkamai įvykdęs prisiimtus įsipareigojimus pagal Sutartį.IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad e.bilieto ir keleivių informavimo sistemos programinė ar techninė įranga iÅ¡ tiesų buvo pakeista, perdaryta, sudarant 2011 m. spalio 10 d.

Sutartį, kas neva konsorciumui iÅ¡ esmės sukliudė atlikti tinkamai garantinę priežiÅ«rÄ ir kitus pagal Sutartį kylančius įsipareigojimus. 2011 m. spalio 10 d. Sutarties techninės specifikacijos turinys negali patvirtinti tokių aplinkybių. Ä®vertinus Sutarties techninės specifikacijos nuostatas ir 2011 m. spalio 10 d. Sutarties techninės specifikacijos turinį, matyti, kad e-bilieto sistemos tobulinimas buvo galimas ir reikalingas, siekiant užtikrinti tinkamÄ ir sklandų sistemos veikimÄ . Be to, garantinio aptarnavimo atsakovė reikalavo tik už konsorciumo pagal Sutartį pateiktÄ programinę ir techninę įrangÄ .

Sutarties pažeidimai buvo fiksuojami nuo 2009 m., todėl jokios kitos sutartys negali turėti įtakos atsakovės teisei pasinaudoti Banko garantija.Teismui manant, kad 2011 m. spalio 10 d. Sutarties techninės specifikacijos nuostatos galimai reiÅ¡kia konsorciumo įdiegtos e-bilieto sistemos paakeitimÄ ir tai turėjo įtakos konsorciumo garantinių paslaugų tiekimui, galėjo skirti ekspertizę nustatyti Å¡ioms aplinkybėms, nes tokioms iÅ¡vadoms nustatyti reikalingos specialios žinios. Teismas netinkamai vertino Sutarties turinį, todėl nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė, kreipdamasi į bankÄ dėl Banko garantijoje numatytos sumos iÅ¡mokėjimo, pažeidė ikiteisminės ginčų sprendimo ir pretenzijų pateikimo tvarkÄ .

Teismo argumentai, kad ginčo teisiniam santykiui turėjo bÅ«ti taikomi Sutarties 5.7 bei 7.3 punktai, yra nepagrįsti. Teismas nepagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikė nepagrįsto praturtėjimo institutÄ . Banko garantija iÅ¡duota sutartinių teisinių santykių pagrindu, todėl nepagrįsto praturėjimo institutas netaikytinas. Atsakovė neturėjo pareigos įrodyti patirtų nuostolių dydį, tai prieÅ¡tarautų Sutarties nuostatoms, Banko garantijos turiniui, neatitiktų banko garantijoms, kaip specialioms reikalavimo užtikrinimo priemonėms, nustatyto teisinio reguliavimo.

Sutartis numatė, kad bet koks Sutarties pažeidimas, dalinis ar visiÅ¡kas jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas, bus pakankamas pagrindas teisės į Banko garantijoje nurodytÄ sumÄ atsiradimui. Be to, iÅ¡ bylos duomenų ir matyti, kad dėl konsorciumo aplaidaus darbo atsakovė neabejotinai nuostolių patyrė, nes atsakovei pateikta įranga veikė nekokybiÅ¡kai, skleidė trikdžius, konsorciumas atsiradusių įrangos defektų laiku neÅ¡alindavo, kasos aparatai nebuvo fiskalizuoti, Å¡vieslentes neveikė tinkamai.

IeÅ¡kovės reikalavimas pripažinti atsakovės 2012 m. birželio 15 d. reikalavimÄ nepagrįstu negalėjo bÅ«ti laikomas tinkamu bylos nagrinėjimo dalyku, nes tokio reikalavimo tenkinimas jokių teisinių materialinių pasekmių nė vienai iÅ¡ proceso Å¡alių nesukelia. Atsakovei Banko garantijoje nurodyta suma iÅ¡mokėta pagal atsakovės 2013 m. birželio 13 d. reikalavimÄ . Todėl teismas turėjo Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ nutraukti (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).Atsakovė nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimu bei jų dydžiu.

IeÅ¡kovės naudai priteistos 30 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos yra nepagrįstai didelės, neatitinkančios rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, o kai kurios paslaugos net neturėtų bÅ«ti laikomos savarankiÅ¡komis, už kurias yra atlyginamos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (susipažinimas su bylos medžiaga teisme, pasirengimas teismo posėdžiui, dokumentų peržiÅ«ra ir kt.). Trečiasis asmuo SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Bankas pagrįstai iÅ¡mokėjo Banko garantijoje nurodytÄ sumÄ . Teismas netinkamai vertino Banko garantijÄ kaip vieÅ¡ojo pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimÄ , klaidingai aiÅ¡kino reikalavimų mokėti pagal Banko garantijÄ pareiÅ¡kimo tvarkÄ , nepagrįstai nurodė, kad reikalavimo pagal jÄ suma turi bÅ«ti grindžiama konkrečiais nuostoliais. Sutarties 6.2.1.4 punkte apibrėžta garantijos sumos iÅ¡mokėjimo tvarka, kurios buvo laikytasi. Bankas pagrįstai iÅ¡mokėjo atsakovės praÅ¡omÄ garantijoje nurodytÄ sumÄ , nes reikalavimas buvo pateiktas nepasibaigus Banko garantijos galiojimo laikotarpiui, Sutartyje ir Banko garantijoje nustatyta tvarka atsakovei raÅ¡tu praneÅ¡us apie ieÅ¡kovės padarytus Sutarties pažeidimus.

Sutarties 6.2.1.3 punkte nurodytas garantijos dalykas – bet kokie ieÅ¡kovės padaryti sutarties pažeidimai, įskaitant ir dalinį prievolių nevykdymÄ , todėl atsakovė turėjo teisę reikalauti sumokėti visÄ Banko garantijoje nurodytÄ sumÄ . Teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalykÄ , paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , vertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, dėl ko liko neatskleista bylos esmė. IeÅ¡kovei teigiant, kad atsakovės reikalavimai buvo nepagrįsti, ji turėjo įrodyti, kad nėra atsakinga už jokį Sutarties pažeidimÄ , tačiau ieÅ¡kovė Å¡ios pareigos neįvykdė.

Teismas neįvertino aplinkybių, kad dalis ieÅ¡kovės pažeidimų ilgÄ laikÄ nebuvo Å¡alinami, kad sistema nuolat veikė su trukdžiais ir sukėlė didelių nepatogumų tiek atsakovei, tiek Vilniaus miesto gyventojams. Teismas neturėjo pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė tinkamai įvykdė sutartines prievoles, nes neiÅ¡nagrinėjo visų atsakovės nurodytų ieÅ¡kovės padarytų Sutarties pažeidimų. Teismas netinkamai vertino 2011 m. spalio 10 d. Sutartį, nes ji nepaÅ¡alina ieÅ¡kovės atsakomybės už Sutarties pažeidimus, padarytus 2009-2011 metais.

Todėl teismas neturėjo nagrinėti aplinkybių, susijusių su 2011 m. spalio 10 d. Sutartimi. Be to, pastarÄ ja sutartimi atlikti pakeitimai neturėjo įtakos iki jos sudarymo veikusiems moduliams ir konsorciumo garantiniams įsipareigojimams. Konsorciumo garantiniai įsipareigojimai apėmė laikotarpį nuo 2009 m. birželio 15 d. akto pasiraÅ¡ymo dienos iki 2012 m. birželio 15 d., todėl ieÅ¡kovė neturėjo bÅ«ti atleista nuo pareigos teikti garantinę priežiÅ«rÄ minėtu laikotarpiu net ir esant atliktų sistemos papildymų pagal 2011 m. spalio 10 d.

Sutartį. Teismas nepagrįstai taikė iÅ¡imtį ir priteisė ženkliai didesnes nei rekomendacijose nustatytas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nemotyvavo, kodėl byla iÅ¡imties tvarka laikytina sudėtinga ir tokios didelės apimties, kad bÅ«tų pagrindas nukrypti nuo rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.Atsakovė atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti. Nurodo, kad sutinka su trečiojo asmens skunde iÅ¡dėstytais argumentais.Trečiasis asmuo atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti.

Nurodo, kad sutinka su atsakovės skunde iÅ¡dėstytais argumentais. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinius skundus praÅ¡o jų netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovės apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama neva byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad e-bilieto sistema bÅ«tų iÅ¡ esmės keičiama po 2011 metų. 2011 spalio 10 d. Sutarties techninė specifikacija ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 20 d. sprendimas įrodo, jog vykdant 2011 m. spalio 10 d.

Sutartį buvo atlikti veiksmai, kuriais pakeista pagal Sutartį įdiegta sistema, dėl ko ieÅ¡kovei ir konsorciumui teikti jos garantinės priežiÅ«ros paslaugas tapo neįmanoma. Analizuojant minėtÄ techninę specifikacijÄ , paaiÅ¡kėjo, kad SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ ir Emtest a.s. 2011 m. spalio 10 d. Sutartimi savo rizika, neinformuodami ieÅ¡kovės ir Sygnity SA, su jais nederinant, vienaÅ¡aliÅ¡kai perėmė e-bilieto sistemos garantinės priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ , kurios konsorciumo buvo teikiamos Sutarties pagrindu.

Atsakovė, reikalaudama jai pervesti Banko garantijos sumÄ , elgėsi nepagrįstai, neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai.Atsakovės argumentai dėl ekspertizės bÅ«tinumo yra nepagrįsti, nes ieÅ¡kovė prašė skirti ekspertizę 2011 m. spalio 10 d. Sutarčiai, jos techninei specifikacijai bei vykdymui įvertinti, tačiau pati atsakovė tokiam praÅ¡ymui prieÅ¡taravo. IÅ¡reikalavus papildomus dokumentus ir informacijÄ , byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių iÅ¡ jų spręsti, ar 2011 m. spalio 10 d.

Sutarties vykdymu buvo siekta pakeisti e-bilieto sistemÄ . Jei teismas nuspręstų, kad byloje tikslinga skirti ekspertizę, ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡reikalauti ir prijungti prie bylos dublike praÅ¡ytus ir pirmos instancijos teismo neiÅ¡reikalautus papildomus dokumentus ir informacijÄ . Teismas tinkamai įvertino ieÅ¡kovės pateiktÄ susiraÅ¡inėjimÄ , kuriame įvardintos kasos aparatų (spausdintuvų) nefiskalizavimo priežastys. 2009 m. birželio 15 d. perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad fiskaliniai spausdintuvai ir su jais susijusios konsorciumo pagal Sutartį suteiktos paslaugos buvo kokybiÅ¡ki ir atitiko Sutarties techninius reikalavimus.

Å io akto atsakovė neginčija. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad iÅ¡ savo pusės atliko visus reikiamus veiksmus, jog konsorciumas galėtų užbaigti spausdintuvų fiskalizavimÄ ir registravimÄ VMI. Jų fiskalizavimas nebuvo baigtas, nes atsakovė tinkamai Å¡ių įrenginių neperdavė transporto įmonėms ir tinkamai neįformino reikiamų dokumentų, nepaskyrė transporto įmonių įgaliotų asmenų derinti ir vykdyti fiskalizavimo darbus bei nesuderino konkretaus fiskalizavimo darbų grafiko su konsorciumu, nors pastarasis buvo pateikęs konkretų pasiÅ«lymÄ dėl darbų vykdymo grafiko.

Atsakovės pozicija taip pat yra nesuderinama su galiojančiais teisės aktais – 2003 m. rugsėjo 18 d. VMI prie Finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. V-255 Dėl kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 10 punktu bei 2002 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 22 ir 23 punktais.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad transporto įmonė (galutinis fiskalinių spausdintuvų naudotojas) konsorciumui ar jo įgaliotam subrangovui neperdavė visų fiskalizavimui reikalingų duomenų (teises naudotis fiskaliniais spausdintuvais suteikiančių dokumentų su fiskalinių spausdintuvų unikaliais numeriais, kasos aparatų techninių pasų). Taip pat nepateikti įrodymai, kad buvo sudarytos sutartys su specialiomis įmonėmis, aptarnaujančiomis fiskalinius spausdintuvus. Tokios sutartys yra būtinos ir turėtų būti sudarytos viešųjų pirkimų būdu.

Tai patvirtina, kad ieÅ¡kovė objektyviai negalėjo fiskalizuoti spausdintuvų, nes atsakovė ir SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ neatliko bÅ«tinų fiskalizavimui savo pareigų. Teismas tinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus, kurie pagrindžia, kad Å¡vieslentės tinkamai neveikė dėl to, kad Å¡vieslentės buvo prijungtos prie kontaktinio troleibusų tinklo. SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ pareiga buvo įdiegti srovės keitiklius į troleibusų kontaktinį tinklÄ tam, kad Å¡vieslentės bÅ«tų pajungtos tinkamai, tačiau tai buvo padaryta netinkamai.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Å¡vieslentės gesdavo ir dėl to, jog kontaktiniame troleibusų tinkle, prie kurio buvo prijungtos Å¡vieslentės, bÅ«davo iÅ¡jungiama srovė.Apeliantai nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovė pažeidė savo įsipareigojimus bei paneigiančių ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktus įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovė nepagristai kreipėsi dėl Banko garantijos. Todėl apeliantų teigiamos aplinkybės laikytinos neįrodytomis, o jų deklaracijos neva teismas pažeidė įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles yra nepagristos.Teismas pagristai vertino konsorciumo įsipareigojimų galimų pažeidimų apimtį, vertindamas, ar visos garantijos sumos nuraÅ¡ymas nesudarys prielaidų atsakovei nepagristai praturtėti ieÅ¡kovės sÄ skaita.

IÅ¡ atsakovės parengtų ir bankui pateiktų reikalavimų dėl Banko garantijoje esančios pinigų sumos iÅ¡mokėjimo, prieÅ¡ tai nepagrindus Sutarties pažeidimų ir nesilaikius Sutartyje nustatytos tvarkos dėl pretenzijų ir ginčo taikaus sprendimo procedÅ«rų, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog toks atsakovės elgesys yra piktnaudžiavimas teise, t. y. savo teisės įgyvendinimas pažeidžiant Sutartį, siekiant sukelti žalÄ ieÅ¡kovei bei nepagrįstai praturtėti ieÅ¡kovės sÄ skaita.

Atsakovė nenurodė ir nepagrindė, dėl kokių ieÅ¡kovės ir (ar) konsorciumo Sutarties pažeidimų ji patyrė bÅ«tent Banko garantijoje nurodytÄ 1 193 250 Lt dydžio žalÄ . Toks atsakovės bandymas gauti Banko garantijoje nurodytÄ pinigų sumÄ vertintinas kaip neteisėtas bandymas praturtėti ieÅ¡kovės sÄ skaita.Atsakovė nesilaikė tarp Å¡alių suderintos ginčų sprendimo tvarkos. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų reiÅ¡kusi kokias nors pretenzijas konsorciumui per 30 dienų nuo 2009 m. birželio 15 d. perdavimo-priėmimo akto pasiraÅ¡ymo dienos ir kad kokios nors kitos atsakovės pretenzijos bÅ«tų teikiamos laikantis 30 dienų termino.

CK 1.125 straipsnio 5 dalis nustato sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ netesyboms ir ieÅ¡kiniams dėl parduotų daiktų trÅ«kumų. CK 6.667 straipsnio 1 dalis nustato, jog reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trÅ«kumų, nustatomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Atsakovė, teikdama bankui reikalavimus dėl garantijoje nurodytos sumos iÅ¡mokėjimo, minėtus terminus praleido. Atsakovė negalėjo vienaÅ¡aliÅ¡kai vienaÅ¡aliu savo pareiÅ¡kimu realizuoti reikalavimus, kuriems jau buvo praleisti ieÅ¡kinio senaties terminai.Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, pagrįstai nukrypo nuo rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių.

Byla nagrinėjama apytiksliai ketverius metus. Byla sudėtinga, joje nagrinėjamas netipinio pobÅ«džio ginčas. Byla didelės apimties, todėl procesinių dokumentų rengimas bei pasirengimÄ teismo posėdžiui užima objektyviai daug laiko. Trečiasis asmuo „Emtest“ a.s. atsiliepime į apeliacinius skundus praÅ¡o juos tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Techninėje specifikacijoje ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 20 d. sprendime Nr. 1-1771 nėra informacijos, iÅ¡ kurios bÅ«tų galima konstatuoti, kad dėl Emtest a.s. atliktų darbų buvo pakeista įdiegta pagal Sutartį e-bilieto sistema.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad Emtest a.s atlikti darbai buvo e-bilieto sistemos pakeitimai. Tai buvo visiÅ¡kai nauji darbai, kurie neapribojo ieÅ¡kovės galimybių teikti garantinės priežiÅ«ros įsipareigojimus. Pagrįsti faktÄ , kad 2011 m. spalio 10 d. Sutartimi buvo pakeista e-bilieto sistema ir tuo pagrindu ieÅ¡kovė neva neteko galimybės teikti garantinio aptarnavimo, įmanoma tik turint specifinių informacinių technologijų žinių, atlikus e-bilieto sistemos analizę, atitinkamai apdorojus gautus duomenis, t.y.

Å¡io klausimo tinkamas iÅ¡sprendimas reikalavo specialių žinių informacinių technologijų srityje, kurių teismas neturi.Teismas nenustatė, kaip konkrečiai Emtest a.s. įdiegtos papildomos funkcijos įtakojo ieÅ¡kovės negalimumÄ teikti garantinę priežiÅ«rÄ Ä¯rangai, už kurios tinkamÄ funkcinį veikimÄ ieÅ¡kovė buvo atsakinga. IÅ¡ teismo sprendimo neaiÅ¡ku, kaip buvo sutrukdyta ieÅ¡kovei vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus.2011 m. spalio 10 d. Sutartimi neketinta ir teisiÅ¡kai neįmanoma perkelti garantinių įsipareigojimų pagal Sutartį ieÅ¡kovei, nes kiekvienas konsorciumo narys atsakė už atskirÄ sritį.

Emtest a.s. buvo atsakinga už programinės įrangos tinkamÄ veikimÄ , todėl garantija programinei įrangai liko galioti Emtest a.s. tiek pagal Sutartį, tiek pagal 2011 m. spalio 10 d. Sutartį. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Byloje nustatyta, kad 2007 m. vasario 22 d. buvo sudaryta Sutartis. 2010 m. gegužės 19 d. AB SEB bankas iÅ¡davė Banko garantijÄ , pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo neatÅ¡aukiamai sumokėti garantijos gavėjui (Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, toliau – Savivaldybės administracija) 1‘193‘250 Lt per penkias darbo dienas, gavęs pirmÄ raÅ¡tiÅ¡kÄ garantijos gavėjo reikalavimÄ , patvirtinantį, kad ieÅ¡kovė nevykdė Sutarties sÄ lygų.

Savivaldybės administracija 2012 m. birželio 15 d. ir 2013 m. birželio 13 d. kreipėsi į AB SEB bankas su raÅ¡tais, nurodydama, jog ieÅ¡kovė neįvykdė Sutarties 5.1, 5.3, 5.5, 5.6 punktuose, taip pat Sutarties techninės specifikacijos 2.1.6 punkto ir 2.1.8 punkto 6 ir 8 papunkčiuose nustatytų įsipareigojimų, todėl pareikalavo garanto pervesti 1 193 250 Lt garantijÄ . IeÅ¡kovės teigimu, Banko garantijos suma iÅ¡mokėta nepagrįstai, nes Savivaldybės administracija neturėjo pagrindo reikalauti jÄ iÅ¡mokėti.

Pirmosios instancijos teismas su ieškove sutiko ir tenkino jos ieškinį. Apeliantės su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinis skundas tenkintinas.Ieškovė ieškinyje suformulavo du savarankiškus reikalavimus:

1) pripažinti Savivaldybės administracijos reikalavimÄ sumokėti Banko garantijÄ , 2012 m. birželio 15 d. ir 2013 m. birželio 13 d. raÅ¡tus (kuriais materializuotas reikalavimas - teismo past.) nepagrįstais;

2) priteisti iÅ¡ Savivaldybės administracijos gautÄ Banko garantijos sumÄ (kitaip tariant, faktiÅ¡kai jÄ grÄ Å¾inti - teismo past.) bei priteisti palÅ«kanas. Teisėjų kolegijos vertinimu, savaime pirmasis reikalavimas nesukelia Å¡alims savarankiÅ¡kų pasekmių materialiųjų teisių ir pareigų aspektu. Kasacinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje Å¡ioje byloje jau yra konstatuota, kad 2012 m. birželio 15 d. reikalavimas (taigi, ir analogiÅ¡kas 2013 m. birželio 13 d. reikalavimas – teismo past.) nelaikytinas vienaÅ¡aliu sandoriu.

Toje nutartyje nurodyta, kad teismai turėjo nagrinėti, ar skolininkas (ieÅ¡kovė) pažeidė Banko garantija užtikrintÄ pagrindinę prievolę. Pirmojo reikalavimo pagrindimu ieÅ¡kinyje faktiÅ¡kai ir siekiama tik įrodyti antrojo reikalavimo, kuriuo sprendžiama dėl materialiųjų teisių ir pareigų, pagrįstumÄ , t.y. kad ieÅ¡kovė jokių sutartinių prievolių nepažeidė, dėl ko, jos manymu, Savivaldybės administracija neturėjo teisėto pagrindo reikalauti (gauti) Banko garantijos sumos.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmasis ieÅ¡kinio reikalavimas nėra savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas ir pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje jo neprivalėjo iÅ¡spręsti (CPK 265 str. 2 d.), tačiau ieÅ¡kinyje dėstomos aplinkybės, susijusios su Savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumu reikalaujant iÅ¡mokėti Banko garantijos sumÄ , pagrįstai buvo vertintos kaip sudarančios ieÅ¡kinio pagrindÄ sprendžiant ieÅ¡kovės pareikÅ¡to antrojo reikalavimo (ne)tenkinimo klausimÄ .IeÅ¡kovės (patikslintas) ieÅ¡kinys buvo grindžiamas tokiomis argumentų grupėmis:

1) ieÅ¡kovė laikėsi Sutarties sÄ lygų, o jų nesilaikė ir bendradarbiavo pareigos nevykdė kita Å¡alis - Savivaldybės administracija;

2) apeliantės dėl darbų atlikimo e-bilieto projekte su trečiaisiais asmenimis yra sudariusios susitarimus, kuriais iš esmės pakeista e-bilieto sistema, dėl ko Savivaldybės administracija neturėjo teisės nei reikalauti iš konsorciumo pagal Sutartį jo pateiktos įrangos garantinio aptarnavimo, nei Banko garantijos sumos dėl tokios pareigos pažeidimo;

3) Banko garantija buvo išduota būtent tik ieškovės interesais, o ši negali būti atsakinga už visų konsorciumo narių veiksmus;

4) reikalavimai iÅ¡mokėti Banko garantijos sumÄ nebuvo pagrįsti, Savivaldybės administracija pažeidė Banko garantijos sumos iÅ¡davimo tvarkÄ , reikalavimÄ laikytis Sutartimi nustatytos ginčų sprendimų tvarkos;

5) Savivaldybės administracija, reikalaudama Banko garantijos, neįrodė, kad patyrė kokius nors nuostolius.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paneigiami ieškovės teiginiai dėl jos (tik) dalinės atsakomybės (3 argumentų grupė – šio sprendimo 24 punktas) ir pripažįstama, kad Banko garantija skirta viso konsorciumo narių (o ne tik ieškovės) įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui. Todėl skundžiamame sprendime nurodyti argumentai šiuo aspektu nekartojami, juo labiau, kad ieškovė neskundė šios jai nepalankios išvados.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kuriomis iÅ¡ esmės pripažinti pagrįstais ieÅ¡kovės nurodomi 4 ir 5 grupės argumentai (Å¡io sprendimo 24 punktas). Teisės į Banko garantijÄ realizavimui Sutarties nuostatos nenumatė jokios iÅ¡ankstinės ginčo sprendimo procedÅ«ros: pagal Sutarties 6.2.1.4 punktÄ garantijos suma iÅ¡mokama per penkias dienas nuo raÅ¡tiÅ¡ko pirkėjo praneÅ¡imo garantui apie tiekėjo Sutartyje nustatytų prievolių pažeidimÄ , nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ .

Kreipimosi dėl Banko garantijos iÅ¡mokėjimo galimybė nesiejama nei su tiekėjo (konsorciumo) (ne)sutikimu, nei su Sutarties Å¡alių tarpusavio įsipareigojimų (ne)vykdymo patikrinimu, ginčų (ne)egzistavimu ar jų (neiÅ¡)sprendimu bei sprendimo bÅ«dais, nei su nuostolių (ne)patyrimu. Taip pat ir pačioje Banko garantijoje yra nurodyta, kad „garantijos gavėjas neprivalo pagrįsti reikalavime nurodyto Sutarties sÄ lygų nevykdymo“. Todėl nagrinėjamu atveju iÅ¡duota Banko garantija pagal Sutarties nuostatas vertintina kaip nepriklausoma banko garantija, kurios iÅ¡mokėjimas nėra siejamas su pagrindinės prievolės vykdymo (ne)tinkamumo ar kitų aplinkybių patikrinimu ir įvertinimu.

Tai, kad Å¡alys Sutarties 7.3 punkte susitarė, jog ginčai, kylantys iÅ¡ Sutarties, sprendžiami abiÅ¡alėmis derybomis, o nesusitarus – teisme, dar nereiÅ¡kia privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nustatymo (juo labiau, konkrečiai dėl galimybės reikalauti iÅ¡mokėti pagal nepriklausomÄ Banko garantijÄ ), tai tik iÅ¡reiÅ¡kia Å¡alių siekį Sutarties vykdymo eigoje kylančius nesutarimus spręsti bendradarbiavimo pareigos kontekste. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti ieÅ¡kinį dėl Å¡iame sprendimo punkte aptartų ieÅ¡kinio argumentų nėra pagrindo.

Kaip jau pirmiau minėta, šioje byloje kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčo išsprendimui reikšminga nustatyti, ar ieškovė yra pažeidusi Sutartį. Esminis šalių ginčas susijęs su sprendimo 24 punkte nurodytais ieškinio 1, 2 grupių argumentais, t. y. kad ieškovė tinkamai vykdė Sutartį arba negalėjo įvykdyti tam tikrų jos nuostatų dėl kitos Sutarties šalies veiksmų, be kita ko, dėl 2011 m. spalio 10 d. Sutarties tarp SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir Emtest. a. s., kuria, pasak ieškovės, buvo eliminuotos jos galimybės ir pareiga vykdyti garantinius įsipareigojimus.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su tokiais ieÅ¡kovės argumentais, tačiau apeliantės įrodinėja, kad skundžiamame sprendime remtasi iÅ¡ esmės tik ieÅ¡kovei palankių įrodymų vertinimu ignoruojant jai nepalankius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apeliančių pozicija nėra nepagrįsta.Kadangi Banko garantijos iÅ¡mokėjimas nebuvo siejamas su Sutarties Å¡alių sutartinių įsipareigojimų vykdymo patikrinimu, Savivaldybės administracija turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad jos reikalavimuose bankui nurodyti Sutarties atitinkamų punktų pažeidimai ieÅ¡kovės yra padaryti, o pastaroji turi pareigÄ paneigti tokio pobÅ«džio teiginius (CPK 12, 178 str.).Konsorciumo pateiktÄ Ä¯rangÄ Savivaldybės administracija priėmė 2009 m. birželio 15 d. perdavimo-priėmimo aktu, kuriame fiksuota, jog perduota įranga yra kokybiÅ¡ka ir atitinka Sutarties techninius reikalavimus (8 t., b.l. 57).

Tiek iš kitų bylos duomenų, tiek iš apeliacinių skundų argumentų matyti, kad Savivaldybės administracija konsorciumo (inter alia ieškovės) Sutarties nuostatų pažeidimus kildina iš to, kad 1) nebuvo tinkamai teikiamos garantinės priežiūros paslaugos, nebuvo laiku reaguojama į kilusius trikdžius, nekokybiška įranga laiku nebuvo pakeičiama;

2) neužtikrintas Å¡vieslenčių tinkamas veikimas, kas sÄ lygojo jų detalių, remonto ir montavimo stotelėse paslaugų pirkimÄ ;

3) neatlikta fiskalinių spausdintuvų (kasos aparatų) fiskalizacija. Tai įrodinėjama ieÅ¡kovei Sutarties vykdymo laikotarpiu raÅ¡ytais raÅ¡tais. IeÅ¡kovė savo pozicijÄ atitinkamai grindžia taip pat jos raÅ¡ytais raÅ¡tais, kuriuose paaiÅ¡kinamos trÅ«kumų priežastys ir kuriuos teismas skundžiamame sprendime įvertino kaip nepatvirtinančius Savivaldybės administracijos priekaiÅ¡tų dėl netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų. Visų pirma pabrėžtina, kad pagal Sutarties nuostatas Banko garantijos dalykas – bet koks tiekėjo prievolių pagal Sutartį ar jos priedus pažeidimas, dalinis ar visiÅ¡kas jų nevykdymas ar netinkamas vykdymas (Sutarties 6.2.1.3 punktas), tiekėjui praleidus bet kurio įsipareigojimo vykdymo terminÄ Banko garantijoje numatyta suma atitenka pirkėjui (Sutarties 6.6 punktas).IÅ¡ Sutarties 5.2, 5.5 punktų, Techninės specifikacijos 2.1.6 punkto bei Projekto techninės ir Garantinio aptarnavimo apraÅ¡ymo turinio matyti, jog Å¡alys Sutartimi bei jos priedais tiksliai apsibrėžė tvarkÄ ir procedÅ«ras, kurių privaloma laikytis registruojant ir Å¡alinant gedimus nepriklausomai nuo sugedimo priežasčių (be kita ko, ir nuo kitų asmenų neteisėtos veikos) (1 t., b.l. 14-18, 23, 175-182).

Pavyzdžiui, tiekėjas įsipareigojo pradėti garantinį remontÄ per 1 valandÄ nuo pirkėjo telefoninio skambučio, įrangos atstatymas – ne ilgiau kaip trys valandos, netinkamos kokybės įranga turi bÅ«ti pakeista tinkama per 28 darbo dienas. Kaip pagrįstai nurodo apeliantės, iÅ¡ į bylÄ pateiktų „HelpDesk“ sistemoje registruotų paraiÅ¡kų duomenų matyti, kad neretai gedimai bÅ«davo Å¡alinami ženkliai praleidus Å¡iuos terminus (žr. pvz., 5 t., b.l. 200-202, 204-205, 216-219, kt.).

Iš Savivaldybės administracijos 2011 m. rugsėjo 27 d. rašto taip pat matyti, kad nustatytais terminais nebuvo sprendžiamos „HelpDesk“ sistemoje registruotos paraiškos (1 t., b.l. 141-142). 2010 m. kovo 31 d. raštas patvirtina, kad už 2010 m. kovo 10 d. – kovo 31 d. laikotarpį buvo pašalinta (tik) 70 proc. gedimų UAB „Vilniaus troleibusai“ ir 76 proc. UAB „Vilniaus autobusai“, o visa eilė problemų neišspręsta dar net nuo 2009 m. lapkričio mėn. (1 t., b.l. 124-125). 2010 m. lapkričio 2 d. rašte nurodoma, kad 2010 m. spalio 11-22 d. d. rasti nepašalinti trūkumai UAB „Vilniaus troleibusai“ ir tai atspindėta patikros ataskaitoje (1 t., b.l. 128-137).

Ir iš vėlesnio laikotarpio daugkartinių raštų ieškovei matyti, kad garantiniai darbai laiku nebuvo atliekami, pavyzdžiui, 2012 m. rugpjūčio 30 d. rašte nurodyta, jog nuo 2012 m. sausio 9 d. registruotos 139 paraiškos, kurios neišspręstos pagal Sutartyje nurodytus terminus (2 t. b.l. 65-66). Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog paminėti faktiniai duomenys yra klaidingi iš esmės, jais negalima vadovautis dėl kokių nors kitų priežasčių ar trūkumai laiku nepašalinti būtent dėl kitos Sutarties šalies kaltės. Taigi, yra pagrindas sutikti su apeliantėmis, kad negalima pripažinti, jog konsorciumas tinkamai laikėsi prisiimtų įsipareigojimų garantinio aptarnavimo ir jo terminų laikymosi srityje.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė savo raÅ¡tais atsakė į jai teiktus raÅ¡tus dėl trÅ«kumų Å¡alinimo, ir iÅ¡ esmės (tik) dėl to sprendė apie ieÅ¡kovės tinkamÄ Ä¯sipareigojimų vykdymÄ . Tačiau atsakymai į raÅ¡tus savaime dar nereiÅ¡kia, kad sutartiniai įsipareigojimai aptariamu aspektu ir buvo įvykdyti laiku bei tinkamai, juo labiau, kai tokios iÅ¡vados ne tik nepatvirtina, bet jÄ ir paneigia paminėti bylos duomenys. Pastebėtina, kad ir iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės, pavyzdžiui, 2010 m. balandžio 7 d. raÅ¡to turinio galima spręsti apie buvusius atliktų darbų trÅ«kumus (1 t., b.l. 205-206).

Todėl teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliančių argumentus, kad aptariamu aspektu įrodymai, pažeidžiant CPK 185 straipsnio reikalavimus, buvo vertinami vienpusiÅ¡kai tik ieÅ¡kovės naudai. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės sutiko ir su ieÅ¡kovės argumentais, kad 2011 m. spalio 10 d. Sutartimi tarp SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ ir Emtest a.s. konsorciumui teikti e-bilieto sistemos garantinės priežiÅ«ros paslaugas tapo neįmanoma, su kuo nesutinka nei apeliantės, nei Emtest a.s. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo iÅ¡vada, visų pirma, grindžiama faktiÅ¡kai vėlgi vien ieÅ¡kovės Å¡ios sutarties bei jos techninės specifikacijos nuostatų interpretavimu ir nėra pagrįsta nei specialių žinių reikalaujančiais, nei kitais objektyviais įrodymais, antra, žemiau nurodomų bylos duomenų vertinimas veikiau paneigia tokiÄ iÅ¡vadÄ nei patvirtina.

Visų pirma pabrėžtina, kad 2011 m. spalio 10 d. Sutarties nuostatų įvertinimas bet kuriuo atveju nėra lemiamas iÅ¡vadoms dėl ginčo padaryti, nes, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, jau vien tik iki Å¡ios sutarties sudarymo padaryti Sutarties pažeidimai galėjo bÅ«ti teisėtu pagrindu reikalauti Banko garantijos sumos iÅ¡mokėjimo. Juo labiau, kai Sutarties sÄ lygos, kaip minėta, numatė galimybę reikalauti jos iÅ¡mokėjimo dėl bet kurio pažeidimo. Pastebėtina, kad Savivaldybės administracija iÅ¡ esmės faktiÅ¡kai daugiausiai ir remiasi pažeidimais, padarytais dar iki 2011 m. spalio 10 d.

Sutarties sudarymo, iÅ¡ ieÅ¡kovei teiktų raÅ¡tų matyti, kad dar 2010 m. rugsėjo mėn., 2011 m. birželio mėn. ji buvo įspėjama apie galimÄ Banko garantijos vykdymo pareikalavimÄ (1 t., b.l. 126-127, 139-140). Todėl Å¡ios sutarties reikÅ¡mė galėtų bÅ«ti reikÅ¡minga ieÅ¡kovės veiklos vertinimui tik laikotarpiui po jos sudarymo. Antra, iÅ¡ ieÅ¡kovės 2012 m. rugsėjo 26 d. raÅ¡to (t. y. beveik po metų nuo 2011 m. spalio 10 d. Sutarties sudarymo) matyti, kad ji tuomet ir neneigė įsipareigojimų garantinio aptarnavimo srityje nevykdymo fakto ir tokį elgesį grindė kitų konsorciumo narių netinkamu veikimu bei jos turimomis žiniomis apie 2011 m. spalio 10 d.

Sutartį (2 t., b.l. 71-72). Vadinasi, ieÅ¡kovė dar ir tuomet pastarosios sutarties sÄ lygų net nežinojo, teigė, kad sutartis sudaryta nuslepiant tai nuo kitų konsorciumo dalyvių. Todėl ieÅ¡kovės argumentai, kuriais siekiama (tuomet dar net nežinomomis) 2011 m. spalio 10 d. Sutarties sÄ lygomis pagrįsti negalėjimÄ vykdyti (netinkamÄ vykdymÄ ) garantinių įsipareigojimų, nėra įtikinami. Dar daugiau, Å¡ia sutartimi nebuvo remiamasi ir pirminiame 2012 m. birželio 21 d. ieÅ¡kinyje, o tik bylos nagrinėjimo eigoje 2012 m. spalio 11 d. buvo pareikÅ¡tas praÅ¡ymas jÄ iÅ¡reikalauti (2 t., b.l. 53-64) ir jÄ iÅ¡reikalavus, ieÅ¡kovė ėmė remtis ja kaip pagrindu dėl negalėjimo vykdyti garantinių įsipareigojimų laikotarpiu po jos sudarymo.

Å iame kontekste pastebėtina, kad reikalavimas iÅ¡mokėti Banko garantijos sumÄ buvo pateiktas 2012 m. birželio 15 d. ir jis nebuvo realizuotas tik dėl to, kad Å¡ioje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurias panaikinus Banko garantijos suma iÅ¡mokėta pagal analogiÅ¡kÄ (o ne kitais pagrindais grindžiamÄ ) 2013 m. birželio 13 d. reikalavimÄ .Trečia, pati ieÅ¡kovė nurodo, kad pagal 2011 m. spalio 10 d. Sutarties techninės specifikacijos 2.6 punktÄ Emtest a.s. turėjo derinti garantinių įsipareigojimų vykdymÄ tiesiogiai su esamos įrangos tiekėjais (beje, tai reiÅ¡kia, kad konsorciumas, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, ir nebuvo visiÅ¡kai nuÅ¡alinamas nuo garantinių įsipareigojimų vykdymo - teismo past.), o su ieÅ¡kove tai nebuvo derinama.

Tačiau tokiu atveju, kai su ieÅ¡kove jokių derinimų po 2011 m. spalio 10 d. nebuvo, ir turint galvoje, kad ieÅ¡kovei aptariamos sutarties faktas, juo labiau – turinys, ir po jos sudarymo ilgÄ laikÄ nebuvo žinomas, ieÅ¡kovė negalėjo grįsti savo įsipareigojimų nevykdymo aptariama sutartimi bent jau iki sužinojimo apie jÄ bei jos turinį. Ketvirta, pažymėtina, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė, teigdama kad 2011 m. spalio 10 d. Sutartis užkirto jai keliÄ ar eliminavo pareigÄ vykdyti garantinius įsipareigojimus dėl, anot jos, pertvarkytos sistemos, turėtų tokius įrodyti teiginius (CPK 12, 178).

Net ir nepaisant pirmiau jau nurodytų aplinkybių ir vertinimų, Å¡alims apeliacinės instancijos teisme buvo pasiÅ«lyta apsvarstyti ekspertizės paskyrimo galimybę siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar sistema 2011 m. spalio 10 d. Sutartimi buvo iÅ¡ esmės (ne)keičiama, nes, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas faktiÅ¡kai grindė (tik) ieÅ¡kovės teikiamu Å¡ios sutarties nuostatų interpretavimu. Tačiau Å¡alys atsisakė ja pasinaudoti (pastebėtina, kad pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė buvo teikusi praÅ¡ymÄ paskirti ekspertizę).

Paminėtos 34-36 punktuose aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės rėmimasis, siekiant pateisinti garantinių įsipareigojimų nevykdymÄ , 2011 m. spalio 10 d. Sutartimi kaip užkertančia keliÄ juos vykdyti ar eliminuojančia tokiÄ pareigÄ po jos sudarymo daugiau nei abejotina ir veikiau laikytina tik pretekstu pateisinti įsipareigojimų nevykdymÄ . Juo labiau atsižvelgiant į Emtest a.s. teiginius, kad 2011 m. spalio 10 d. Sutartimi neketinta ir teisiÅ¡kai neįmanoma perkelti garantinių įsipareigojimų pagal Sutartį ieÅ¡kovei, nes kiekvienas konsorciumo narys atsakė už atskirÄ sritį.

Emtest a.s. buvo atsakinga už programinės įrangos tinkamÄ veikimÄ , todėl garantija programinei įrangai liko galioti Emtest a.s. tiek pagal Sutartį, tiek pagal 2011 m. spalio 10 d. Sutartį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal Sutartį Å¡vieslentės turėjo bÅ«ti sumontuotos ant paviljonų, tačiau tai realiai padaryti nebuvo galimybės ir Å¡alys susitarė, kad Å¡vieslentės bus montuojamos ant stulpų, maitinimas bus pajungtas nuo troleibusų kontaktinio tinklo (600 V), tuo tikslu Savivaldybės administracija nupirks reikalingus elektros įtampos keitiklius (220 V).

Taigi, ar Å¡vieslentės bÅ«tų montuojamos Sutartyje nurodytu bÅ«du, ar jos, Å¡alims susitarus, montuojamos pakeistu bÅ«du, užtikrinti tinkamÄ jų veikimÄ buvo ieÅ¡kovės pareiga – ji turėjo numatyti visas ir alternatyvaus montavimo bÅ«do galimas neigiamas pasekmes ir, jei dėl to bÅ«do negalima užtikrinti sklandaus Å¡vieslenčių veikimo, atsisakyti jo, o sutikusi prisiėmė rizikÄ ir atsakomybę dėl Å¡vieslenčių veikimo. Byloje ir nėra ginčo dėl fakto, kad Å¡vieslentės iÅ¡ tikrųjų tinkamai neveikė.

Todėl tokiu atveju būtent ieškovė, ieškinį grįsdama tinkamu įsipareigojimų vykdymu, turėtų įrodyti, kad tai įvyko išimtinai dėl Savivaldybės administracijos kaltės. Ieškovė teigia, kad švieslentės tinkamai neveikė dėl to, kad jai pateikti maitinimo įtampos keitikliai perdegdavo dėl troleibusų kontaktiniame tinkle kylančių perkrovų (įtampos šuolių), maitinimas švieslentėms žiemos metu esant minusinėms temperatūroms buvo atjungiamas. Viena vertus, teisėjų kolegija neatmeta visiškai nurodytų priežasčių kaip galbūt galėjusių turėti tam tikros įtakos švieslenčių veikimui.

Kita vertus, tokie ieÅ¡kovės teiginiai yra grindžiami iÅ¡ esmės tik jos pačios ir garantinę priežiÅ«rÄ vykdžiusios UAB „Kortelių centras“ (taigi, suinteresuoto asmens) bendro pobÅ«džio teiginiais (7 t., b.l. 141-144), kurie nepatvirtinami kitais objektyviais įrodymais. Todėl negalima daryti ir iÅ¡vados, kad bÅ«tent tik Å¡ios priežastys lėmė netinkamÄ Å¡vieslenčių veikimÄ . Juo labiau, kai sistema Å¡iuo metu veikia (prieÅ¡ingų įrodymų nėra pateikta) ir ieÅ¡kovė nenurodo, kaip ji (sistema) buvo pakeista ir iÅ¡nyko ieÅ¡kovės nurodinėtos Å¡vieslenčių neveikimo priežastys (pvz., įtampos Å¡uoliai, maitinimo pertrÅ«kiai ir pan.).

Å iame kontekste pastebėtina, kad 2013 m. SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ buvo paskelbusi vieÅ¡Ä konkursÄ Å¡vieslenčių detalėms, remonto ir montavimo paslaugoms, jo pasekmėje buvo sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo sutartis 57 tÅ«kst. Eur sumai. IÅ¡ 2009 m. spalio 20 d. (t.y. nesant minusinio sezono, o beje, Sutarties techninėje specifikacijoje Å¡vieslenčių darbinė temperatÅ«ra yra nurodyta nuo -35 iki +50 laipsnių) raÅ¡to ieÅ¡kovei matyti, kad net 17 Å¡vieslenčių neveikia GPRS ryÅ¡ys, praÅ¡oma Å¡alinti gedimus; 2009 m. lapkričio 13 d. nurodoma, kad 4 Å¡vieslentės nesumontuotos, 20 Å¡vieslenčių nerodo vaizdo, 18 – neveikia GPRS ryÅ¡ys (1 t., b.l. 114, 115-118).

VÅ¡Ä® Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra, 2011 m. sausio 18-21 d. d. atlikusi projekto patikrÄ vietoje, be kita ko, konstatavo, jog „.. Å¡vieslentėse pateikiami transporto priemonių GPS duomenų pagrindu apskaičiuoti atvykimo laiko intervalai ne visada rodo faktinius. Dažniausiai paklaida sudaro apie 2 minutes. <...>... Å¡vieslentės rodo transporto priemones, kurios neatvažiuoja bei neparodo faktiÅ¡kai atvažiavusio transporto <...> rodomas tik autobusų tvarkaraÅ¡tis, troleibusų tvarkaraÅ¡tis nebuvo rodomas.

Remiantis patikros metu surinkta informacija galima teigti, kad Vilniuje keleivių informavimo sistema neveikia, nes nesukurta tinkama techninė ir programinė infrastruktÅ«ra“ (1 t., b.l. 96). Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovė, esant sistemingo netinkamo Å¡vieslenčių veikimo faktams, nepateikė įrodymų, kad Sutartis buvo vykdoma tinkamai ar negalėjo bÅ«ti tinkamai įvykdyta bÅ«tent dėl kitų asmenų kaltės ar kitokių objektyvių priežasčių. Pagal Sutarties techninės specifikacijos nuostatas teikėjas privalėjo užtikrinti, kad tiek fiskalinė, tiek kita įranga, kuriai bÅ«tinas sertifikavimas, turės reikiamus sertifikatus, leidžiančius Å¡iÄ Ä¯rangÄ naudoti Lietuvoje, pateikiama techninė ir programinė įranga turi atitikti vieÅ¡ajam transportui keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos įstatymuose (techninės specifikacijos 2.1.8 punkto 6, 8 papunkčiai).

IeÅ¡kovė neginčija savo pareigos atlikti transporto priemonėse sumontuotų fiskalinių spausdintuvų (kasos aparatų) fiskalizacijÄ , nėra ginčo ir dėl to, kad Å¡i pareiga nebuvo įvykdyta. Tačiau Å¡iuo atveju į bylÄ pateiktų įrodymų pagrindu, teisėjų kolegijos nuomone, vis tik negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai pripažinti, kad tai nepadaryta vien dėl ieÅ¡kovės kaltės. Savivaldybės administracija pagrįstai nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 1-1771 buvo nutarta perduoti patikėjimo teise UAB „Vilniaus autobusai“, UAB „Vilniaus troleibusai“ ir SÄ® „Susiekimo paslaugos“ techninę ir programinę įrangÄ , įskaitant įrangÄ pagal Sutartį. 2010 m. lapkričio 2 d. raÅ¡tu Savivaldybės administracija kreipėsi į konsorciumÄ praÅ¡ydama pradėti fiskalizavimo darbus, Å¡iais klausimais raÅ¡tai dar buvo teikiami 2011, 2012 m. m. 2012 m. gegužės 9 d. konsorciumui praneÅ¡ta, jog UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ yra pasiruošęs sumontuotų spausdintuvų fiskalizacijai, o pastaroji bendrovė 2012 m. birželio 1 d. raÅ¡tu kreipėsi tiesiogiai į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ praÅ¡ydama leisti kasos aparatus aptarnaujančiai įmonei UAB „ASPA“ registruoti kasos aparatus tiesiogiai galutiniam vartotojui – transporto įmonei.

Pastebėtina, kad Å¡is praÅ¡ymas pateiktas likus tik dviem savaitėms iki pirmojo reikalavimo iÅ¡mokėti Banko garantijos sumÄ . IÅ¡ UAB „ASPA“ raÅ¡to matyti, kad galutiniam kasos aparato naudotojui pageidaujant Å¡i paslauga (fiskalizavimas ir registravimas) bÅ«tų atlikta per 10 dienų pagal atskirÄ vartotojo praÅ¡ymÄ , tačiau galutinis kasos aparatų naudotojas nepateikė visų reikalingų duomenų (dokumentai su fiskalinių spausdintuvų numeriais, techniniai pasai) (7 t., b.l. 139). Savivaldybės administracija, siekdama paneigti ieÅ¡kovės teiginius, į bylÄ yra pateikusi papildomus įrodymus – 2011 m. rugsėjo 2 d. sutartį su UAB „Vilniaus autobusai“ bei jos priedus, UAB „Vilniaus troleibusai“ sÄ skaitas apie įsigytus kasos operacijų žurnalus (8 t., b.l. 147-187), tačiau jie savaime nepaneigia paminėtame UAB „ASPA“ raÅ¡te nurodytų aplinkybių.

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Savivaldybės administracijos reikalavimas aptariamu pagrindu iÅ¡mokėti Banko garantijos sumÄ laikytinas labiau nepagrįstu nei pagrįstu.Banko garantija yra vienas iÅ¡ prievolių vykdymo užtikrinimo bÅ«dų (CK 6.90 str.). Viena vertus, ji yra savarankiÅ¡ka prievolių užtikrinimo priemonė. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs jos artimas sÄ sajas su kitu prievolių užtikrinimo bÅ«du - netesybomis (CK 6.71 str.) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2009).

Vertinant banko garantijÄ kaip atskirÄ visiÅ¡kai savarankiÅ¡kÄ prievolių vykdymo užtikrinimo bÅ«dÄ , nebÅ«tų pagrindo svarstyti dėl netesybų taikymo/mažinimo taisyklių (CK 6.73 str., 6.258 str.) taikymo, o susiejus jÄ su netesybomis tokių taisyklių taikymas iÅ¡ esmės bÅ«tų galimas. Kaip minėta, Sutartyje Å¡alys susitarė, kad Banko garantijos suma gali bÅ«ti iÅ¡mokėti dėl bet kurio pažeidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant tokio itin griežto susitarimo, nebÅ«tų nei teisinga, nei sÄ Å¾ininga, nei protinga, jei visa Banko garantijos suma bÅ«tų pasinaudota ir už vienkartinį ar net kelis mažareikÅ¡mius pažeidimus, pavyzdžiui, už kelias dienas pavėluotÄ Ä¯rangos remontÄ .

Tačiau Å¡iuo atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad dėl konsorciumo sistemingai ne vienerius metus netinkamai atliekamų darbų projekto įgyvendinimas strigo. Teisėjų kolegija, viena vertus, neturi pagrindo manyti, kad viso projekto aspektu (visas projektas buvo didesnės apimties) jo netinkamas įgyvendinimas buvo vien tik konsorciumo veiklos iÅ¡dava, kita vertus, dėl pirmiau nurodytų motyvų neturi jokio pagrindo sutikti ir su ieÅ¡kovės pozicija, kad konsorciumas Sutarties nuostatų nėra pažeidęs ir Banko garantijos sumos buvo pareikalauta visiÅ¡kai nepagrįstai, piktnaudžiaujant galimybe jÄ Â gauti, taip pat neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad konsorciumo padaryti pažeidimai buvo atsitiktiniai, pavieniai ar mažareikÅ¡miai.

Kaip jau minėta, VÅ¡Ä® Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra patikros metu konstatavo, kad Vilniuje keleivių informavimo sistema neveikia, nes nesukurta tinkama techninė ir programinė infrastruktÅ«ra.IeÅ¡kovė nurodo, kad Savivaldybės administracija Å¡ioje byloje neįrodinėjo nuostolių dydžio, pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Savivaldybės administracija visiÅ¡kai nepagrindė, kad patyrė kokius nors nuostolius dėl Sutarties pažeidimo. Tačiau byloje yra pateikti įrodymai ir nėra ginčo, kad dėl minėtos patikros metu konstatuoto projekto vykdymo trÅ«kumų buvo grÄ Å¾inta beveik 1,4 mln.

Eur ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų. Kaip minėta, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡i visa suma prarasta tik dėl konsorciumo netinkamos veiklos, tačiau taip pat neturi pagrindo manyti, kad tokia konsorciumo veikla neįtakojo nuostolių atsiradimo ar buvo itin mažai reikÅ¡minga ir akivaizdžiai mažesnė nei Banko garantijos suma. Jau pirmiau minėta (39 punktas) ir apie skelbtÄ vieÅ¡Ä pirkimÄ 57 tÅ«kst. Eur sumai. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, vertindamas viešųjų pirkimų rezultate sudarytose pirkimo sutartyse netesybų santykį su nuostoliais, yra nurodęs, be kita ko, tai, jog perkančiosios organizacijos „...gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominių praradimų, negautų pajamų ar papildomų iÅ¡laidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobÅ«džio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį.

Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 str. 1 d.), atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumÄ â€œ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Å iuo atveju nėra pagrindo nesutikti su Savivaldybės administracijos argumentais, kad ji ne tik prarado finansavimÄ , buvo priversta imtis priemonių spręsti konsorciumo neiÅ¡taisytus pažeidimus, dėl ko neabejotinai patyrė nuostolių, bet didelių nepatogumų dėl stringančios sistemos patyrė ir miesto gyventojai.

Todėl teisėjų kolegija, įvertindama ir banko garantijos sÄ sajas su netesybų institutu, neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Banko garantijos suma bÅ«tų aiÅ¡kiai didesnė už patirtus nuostolius, dėl ko jÄ bÅ«tų galima mažinti pernelyg neadekvataus santykio su nuostoliais pagrindu arba vadovaujantis kitais netesybų mažinimo galimybę reglamentuojančiose teismo normose nurodytais pagrindais.  Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, kad į bylÄ pateikti įrodymai leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei padarė pirmosios instancijos teismas, o bÅ«tent, kad yra pagrindas pripažinti ieÅ¡kovę pažeidus Sutartį.

Todėl skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).                             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a:              Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ 3 609 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ Savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“.

Teisėjai                                                                                                                     Konstantinas Gurinas                                                                                                                                               Dalia Kačinskienė                                                                                                                                   Alvydas Poškus