2021-03-17 Nr. AB-5637-3-64-3-00003-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-164-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00003-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. L. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Pareiškėjas skunde prašė už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes buvo pažeista teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, pripažintas Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6590-394/2019. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo neišspręstas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjo S. L. skundą dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsisakė priimti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 2 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6590-394/2019 nusprendė pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo S. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6590-394/2019 nurodyta, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. kamerose Nr. 6, 17, 22, 13, 62 ir 41, visos išvardintos kameros yra labai siauros, dėl kamerose esančių žmonių skaičiaus nebuvo galima pajudėti, nes didžiąją kamerų dalį užėmė baldai ir sanitarinis mazgas. Langai visose kamerose nešvarūs, stiklai neskaidrūs, apsinešę purvu, o nuvalyti nėra jokių galimybių, nes iš vidaus ir išorės yra grotos. Kamerose šaltu oru buvo šalta, nes pastoviai turėjo būti su atvirais langais. Nėra ventiliacijos, neužtikrinamas natūralus apšvietimas, kas labai kenkė regėjimui, o Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra akių gydytojo. Daugumoje kamerų nuo lubų byrėjo tinkas, nuo sienų luposi dažai. Teisės aktų reikalavimų atitinkančių sąlygų nesudarymas (privatumo neužtikrinimas, atitinkamo gyvenamojo ploto nesuteikimas, pareigūnų netinkamas elgesys) tiesiogiai lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad minėtu įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. sprendimu pasisakyta dėl sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 30 d. skundu į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipėsi su skundu dėl neturtinės žalos pritiesimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, už tą patį laikotarpį, dėl kurio yra įsiteisėjęs Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-6590-394/2019, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė procesinės teisės normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 str.). Paaiškina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6590-394/2019 pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir teigia, jog jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 5 d. nutartis, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pareiškėjo S. L. skundą dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsisakė priimti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi, atskirieji skundai paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, dėl kurių pareiškėjo atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodiniame procese. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui atskirajame skunde išdėstė esminius nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrindus. Nagrinėjimo dalykas apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, neperžengiant atskirojo skundo ribų, patikra (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.). Paaiškinimai žodžiu negali pakeisti nagrinėjimo ribų, taigi esant šioms teisinėms sąlygoms teisėjų kolegija atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam. Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-6590-394/2019 pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo (ginčo laikotarpis nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d). Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo S. L. skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo S. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-292-756/2020 apeliacinį procesą pagal pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. sprendimo nutraukė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, rengdamasi nagrinėti pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. sprendimo, susipažinusi su pareiškėjo S. L. apeliacinio skundo priėmimo klausimu, nustatė, jog Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą, kuriuo skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-6590-394/2019, atsisakė priimti, nes skundas paduotas praleidus nustatytą terminą jam paduoti ir neprašoma šio termino atnaujinti. Minėtoje 2019 m. lapkričio 11 d. nutartyje nurodyta, kad pareiškėjui neatimta teisė kreiptis į teismą iš naujo, tačiau kartu su apeliaciniu skundu turi būti paduotas prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo ir nurodytos termino praleidimo priežastys. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertino, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas apsirikimo klaidą, išsiuntė atsisakytą priimti pareiškėjo apeliacinį skundą ir bylos medžiagą į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2021 m. sausio 4 d. gautas pareiškėjo S. L. skundas, kuriame prašė už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. priteisti neturtinės žalos atlyginimą už pažeistą teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, pripažintą Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6590-394/2019. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčas dėl neturtinės žalos neišspręstas.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas 2020 m. gruodžio 30 d. skundu į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipėsi dėl neturtinės žalos pritiesimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, už tą patį laikotarpį, dėl kurio yra įsiteisėjęs Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-6590-394/2019.

Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 30 d. skundu į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kreipėsi prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą už pažeistą pareiškėjo teisę būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis (nustatytas (nepaneigtas) higienos normos pažeidimas) pripažintą įsiteisėjusiame Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6590-394/2019. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata imperatyviai nurodo teismui atsisakyti priimti suinteresuoto asmens skundą, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, iš esmės teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. L. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičiaus

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys