2022-06-09 Nr. BB-4058-1-01-6-00012-2018-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-108-648/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-6-00012-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,

nuteistajam R. B., jo gynėjui advokatui Linui Belevičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu R. B., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jis perduotas pagal laidavimą be užstato N. B. (N. B.) atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. R. B. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką pagal laidavimą ir perduotas laiduotojo N. B. atsakomybėn, nustačius vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir R. B. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. sausio 9 d., t. y. 43 paros, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad R. B. paskirta galutinė bausmė yra 64 MGL (3200 Eur). Kita nuosprendžio dalis dėl R. B. palikta nepakeista.

Šioje byloje taip pat nuteistas E. L., tačiau jam priimti teismų sprendimai kasacine tvarka neapskųsti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu R. B. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis ir iš nenustatytų asmenų, neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas, t. y. ne mažiau kaip 0,096 g DMT, 0,0002 g lizergido (LSD), 4,867 g psilocybe genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocino, ir ne mažiau kaip 0,211 g medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,142 g tetrahidrokanabinolio. Po to, ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 28 d., nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini), nusipirkdamas iš E. L. skirtingomis kainomis – nuo 7 Eur iki 50 Eur už vieną gramą, neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 65,978 g kanapių (antžeminių dalių), ne mažiau kaip 23,351 g kanapių dervos, ne mažiau kaip 0,953 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,749 g kokaino, ir psichotropinių medžiagų – ne mažiau kaip 5,933 g miltelių, kurių sudėtyje yra 2,177 g MDMA, ir 23,351 g kanapių dervos, 0,953 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,749 g kokaino, bei psichotropinių medžiagų – 5,933 g miltelių, kurių sudėtyje yra 2,177 g MDMA, 0,096 g DMT, 0,0002 g lizergido (LSD), 4,867 g psilocybe genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocino, ir 0,211 g medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,142 g tetrahidrokanabinolio, neteisėtai laikė iki 2018 m. lapkričio 28 d. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kai apie 7.05 val. atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė šias narkotines bei psichotropines medžiagas.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad, atleisdamas R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes laiduotoju paskirtas asmuo negalės daryti realios teigiamos įtakos R. B..

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį, kuria pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendis – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką pagal laidavimą ir perduotas laiduotojo N. B. atsakomybėn, nustačius vienerių metų laidavimo terminą be užstato, R. B. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda, ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 40 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje yra nustatyti formalieji pagrindai pagal BK 40 straipsnio 2 dalį taikyti kasatoriui atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, žala niekam nepadaryta, R. B. charakterizuojamas išimtinai teigiamai), tačiau pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai sprendė dėl BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. dėl kaltininko perdavimo asmeniui, vertam teismo pasitikėjimo, kuris turės teigiamos įtakos kaltininkui, buvimo ir skirtingai aiškino šioje normoje įtvirtintus ir teismų praktikoje išplėtotus reikalavimus laiduotojui. Tai iš esmės ir lėmė priešingų sprendimų dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo kasatoriui priėmimą.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas formalizuotai ir netinkamai vertino BK 40 straipsnyje nustatytas aplinkybes, laiduotojo asmenybei ir jo santykiams su kaltininku nepagrįstai iškėlė didesnius reikalavimus, nei nustatyta baudžiamajame įstatyme ir yra reikalaujama pagal suformuotą teismų praktiką, vadovavosi nepagrįstais kriterijais, kurie neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų kriterijų asmeniui, pretenduojančiam tapti kaltininko laiduotoju.

3.3. Skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenys nepatvirtina laiduotojo teiginių apie pažintį su R. B. nuo 2015 m., tačiau tai prieštarauja bylos duomenims, nes tiek kasatorius, tiek N. B., apklausti pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad jie yra pažįstami ir bendrauja nuo 2015 m. N. B. pakankamai plačiai ir aiškiai nurodė savo pažinties su R. B. aplinkybes. Jokių objektyvių duomenų, kurie keltų abejonių ar rodytų, kad N. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, byloje nėra. D. B. įkurtos bendrovės buvo įsikūrusios tame pačiame biure ( (duomenys neskelbtini)), vienoje bendrovėje dirbo R. B. (UAB „(duomenys neskelbtini)“), dabartinis pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“), kitoje – N. B. (UAB „(duomenys neskelbtini)“), tačiau jie dirbo iš esmės tose pačiose patalpose ir tai patvirtina šių asmenų parodymus apie jų tarpusavio pažinties laiką 2015 m. Jeigu apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių dėl N. B. ir R. B. pažinties laiko, teismas turėjo teisę ir pareigą būti aktyvus – nuspręsti atlikti įrodymų tyrimą ir papildomai apklausti R. B., N. B., išsireikalauti arba prašyti, kad gynyba pateiktų jų pažinties (2015 m.) laiką patvirtinančius dokumentus. Tačiau jokių įrodymų tyrimo veiksmų apeliacinės instancijos teismas neatliko, proceso šalims galimybės teikti įrodymus šiuo aspektu nesudarė, padarė išvadą, kuri nėra pagrįsta jokiais bylos duomenimis. N. B. ir R. B. pažinties laiko apeliaciniame skunde neginčijo ir prokuroras, todėl tokios teismo išvados, kurios nepagrįstos faktine bylos medžiaga, proceso šalims buvo siurprizinės. Prie kasacinio skundo kasatorius prideda dokumentus, patvirtinančius faktą, kad jo ir N. B. darbovietės nuo 2015 m. buvo tose pačiose patalpose; anksčiau dokumentai nebuvo pateikti, nes dėl šių faktų nebuvo ginčo; apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas.

3.4. Teismo motyvai dėl pažinties laiko nepagrįsti ne tik faktiniu, bet ir teisiniu aspektu, nes net jei kasatorius ir R. B. būtų pažįstami nuo 2019 m. vasario mėn., tai ir dvejus su puse metų besitęsiantys santykiai laikytini pakankamai ilgalaikiais, kad tarp asmenų susiformuotų glaudūs tarpusavio ryšiai ir laiduotojas galėtų daryti teigiamą įtaką nuo atsakomybės atleistam asmeniui.

3.5. Negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo deklaratyviu teiginiu, kad N. B. ir R. B. sieja tik „formalaus pobūdžio darbiniai ryšiai“. Nors, kaip teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė N. B., jo santykiai su R. B. yra labiau profesiniai, tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino to, kad tokie santykiai užtikrina tarpusavio intensyvų bendravimą, o teismų praktikoje ne kartą buvo akcentuojama, jog būtent bendravimo intensyvumas lemia tai, kad laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Darbe N. B. su R. B. susitinka ir tiesiogiai bendrauja kiekvieną dieną. Teismų praktikoje nėra keliama reikalavimo, kokioje gyvenimo srityje tarp laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, turėtų būti susiformavę glaudūs santykiai ir būtų intensyviai bendraujama. Iš teismų praktikos analizės matyti, kad tinkamais laiduotojais laikomi asmenys, kurie gali daryti teigiamą įtaką kaltininkams tiek dėl juos siejančių giminystės ryšių (pvz., tėvai vaikams, brolis broliui ir pan.), tiek dėl tarpusavio darbo ir tarnybinių santykių (vadovas pavaldiniui, kolega kolegai, verslo partneris kitam partneriui ir pan.), ir kt. Taigi kasdienis intensyvus N. B. ir kasatoriaus bendravimas darbe, siekiant bendrų tikslų, yra pakankamas tam, kad tarp jų užsimegztų glaudus ryšys, per kurį N. B. galėtų daryti teigiamą įtaką R. B..

3.6. Be to, apeliacinės instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad tvirtas ir intensyvus N. B. ir R. B. bendravimas neapsiriboja darbo aplinka – jie kartu leidžia laisvalaikį ir sportuoja. Visuotinai žinoma, kad sportas, aktyvus laisvalaikis, užsiėmimas naudinga veikla laisvalaikio metu yra efektyvi ir veiksminga priemonė, plačiai naudojama reabilituojant asmenis, kurie gydosi priklausomybes nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio ir pan. Kasatorius anksčiau buvo uždaras, intravertiškas asmuo, kuris depresiją bandė malšinti vartodamas narkotines ir psichotropines medžiagas, o N. B. jam padeda atrasti kitokį laisvalaikio leidimo būdą – būti gamtoje, judėti ir pan. Tokioje situacijoje N. B., propaguojantis išimtinai sveiką, socialiai aktyvų gyvenimo būdą, yra tinkamas tam, kad padėtų nuteistajam.

3.7. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, kad N. B. daug dirba ir dėl to negalės skirti pakankamai laiko ir pastangų R. B., nelogiška ir kritikuotina. Remiantis teismų praktika, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos nereikalauja, kad laiduotojas gyventų kartu su kaltininku, kad jo darbinė veikla būtų panaši į kaltininko. Net ir tais atvejais, kai tokios aplinkybės nenustatytos, nedraudžiama asmenį pripažinti tinkamu laiduotoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2014, 2K-164-895/2018, 2K-96-628/2019). Be to, tokie teismo teiginiai suponuoja išvadą, kad R. B. ir N. B. tarpusavio bendravimas yra ne tik intensyvus, bet ir kasdien užimantis didelę paros dalį, o tai reiškia, kad toks santykių intensyvumas leidžia laiduotojui daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Faktas, kad N. B. daug dirba, be kita ko, rodo, kad jis yra pavyzdingas ir atsakingai į darbą žiūrintis žmogus, ir tokios N. B. savybės dar labiau turėtų didinti teismo pasitikėjimą laiduotoju.

3.8. Apeliacinės instancijos teismo teiginius, kad N. B. tik deklaratyviai teigė galintis daryti teigiamą įtaką nuteistajam, paneigia jo pareiškimas, kad jis sutinka laiduoti už R. B., yra pasiryžęs su juo bendrauti neapibrėžtą laiką, taip pat jo tikėjimas, kad R. B. daugiau nedarys jokių pažeidimų, bei pasiryžimas už jį laiduoti ir su užstatu (nurodė galintis sumokėti 5000 Eur dydžio užstatą), t. y. prisiimti asmeninę atsakomybę, rizikuojant pakankamai didele pinigų suma. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad laiduotojui yra keliamas reikalavimas daryti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui teigiamą įtaką, o ne jį nuolatos kontroliuoti ir prižiūrėti; laiduotojas neturi būti sudaręs kaltininko priežiūros ir teigiamo poveikio įgyvendinimo plano (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-935/2021).

3.9. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad N. B. su R. B. neturėjo artimo ryšio, nes apie R. B. padarytą nusikaltimą sužinojo iš įmonės vadovo, o ne iš paties R. B., yra nepagrįstas ir nelogiškas. Po 2018 m. lapkričio 28 d. atliktos kratos R. B. buvo sulaikytas ir jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, ši priemonė taikyta iki 2019 m. sausio 9 d. Apie R. B. sulaikymą buvo pranešta jo artimiesiems, šie informavo jo darbovietę. Taigi būdamas sulaikytas R. B. negalėjo savarankiškai informuoti nei N. B., nei kitų savo kolegų ar draugų, todėl natūralu, kad N. B., kaip ir kiti bendradarbiai, iš įmonės vadovo sužinojo, dėl kokios priežasties R. B. neatvyksta į darbą. Natūralu ir tai, kad kasatorius iki sulaikymo apie savo priklausomybes nepasakojo savo kolegoms ir slėpė tai nuo jų. N. B. negalėtų būti laikomas tinkamu laiduotoju, jei jis iki R. B. sulaikymo būtų žinojęs, kad šis vartoja draudžiamas medžiagas, ir būtų toleravęs tokį jo elgesį. Remiantis teismų praktika, sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti vertinamos ne aplinkybės, kuriomis laiduotojas sužinojo apie kaltininko padarytą nusikaltimą, bet laiduotojo požiūris į kaltininko padarytą nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019). N. B. turi aiškią poziciją dėl kasatoriaus padaryto nusikaltimo – tam nepritaria. N. B. parodė, kad jis su R. B. apie tai kalbėjosi ir žino pakankamai daug aplinkybių apie įvykį, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jų tarpusavio ryšys nėra stiprus.

3.10. N. B. niekada nebuvo teistas, nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Visi šie faktai yra svarbūs sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, jo galimybės atlikti jam, kaip laiduotojui, pavestas pareigas. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad N. B. neabejotinai yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką nuteistajam. Apeliacinės instancijos teismas pernelyg sureikšmino N. B. praeityje padarytus administracinius nusižengimus ir tai parodo, kad teismas formaliai vertino situaciją byloje. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019 taip pat konstatuota, kad laiduotojo administracinis baustumas nėra absoliuti aplinkybė, paneigianti BK 40 straipsnio taikymo galimybę, – kiekvienu atveju vertintina padarytų administracinių nusižengimų esmė. N. B. 2019 m. rugsėjo 19 d. ir 2019 m. spalio 26 d. padarė administracinius nusižengimus, nustatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje (sustojimo ir stovėjimo taisyklių pažeidimas), kurie nėra šiurkštūs, piktybiški. Be to, tokie pažeidimai dažniausiai padaromi dėl neatsargumo, o ne tyčia. Už šiuos pažeidimus paskirtas 15 Eur baudas N. B. yra sumokėjęs, naujų administracinių nusižengimų nėra padaręs. Asmens baustumas administracine tvarka už menkavertį administracinį nusižengimą prieš beveik dvejus metus negali šio asmens charakterizuoti neigiamai, tokia aplinkybė negali turėti dominuojančios reikšmės ir nusverti visų kitų teigiamai asmenį charakterizuojančių aplinkybių. Teismų praktikoje gausu pavyzdžių, kai laiduotojas pripažįstamas tinkamu, nors jis baustas administracine tvarka (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-96-628/2019 ir kt.). Taigi, nepaisant buvusių administracinių nuobaudų, N. B., įvertinus jo darbinę, socialinę veiklą, charakteristiką, turėtų būti laikomas teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką R. B..

3.11. Taigi skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas netaikyti laidavimo instituto nėra tinkamai ir pakankamai motyvuotas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo motyvai ir išvados dėl N. B. asmenybės patikimumo, jo tarpusavio ryšio su kasatoriumi ir galimybių daryti pastarajam teigiamą įtaką yra išimtinai formalūs, deklaratyvūs ir argumentuoti nepagrįstais kriterijais, kurie neatitinka nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų kriterijų asmeniui, pretenduojančiam tapti kaltininko laiduotoju, nei baudžiamajame įstatyme nustatytų kriterijų. Aptarti apeliacinės instancijos teismo motyvai nepagrįstai iškreipia atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto esmę ir lemia išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

3.12. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs visų BK 40 straipsnyje įtvirtintų būtinųjų sąlygų buvimą, apsiribojo vien tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos suformuotų reikalavimų, įvertino R. B. padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, padarinius, kaltininko asmenybę, tinkamai apsvarstė laiduotojo tinkamumą, taip pat kiekvieną iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų ir pateikė išsamius, teismų praktiką atitinkančius motyvus, kodėl laiko, kad yra pagrindas atleisti kasatorių nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. B. kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

5. Nuteistasis kasaciniame skunde ginčija BK 40 straipsnio 3 dalies taikymą, teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino laiduotojo tinkamumą, dėl to netinkamai pritaikė BK 40 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

6. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai konstatavo, kad R. B. atitinka BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas: jis pirmą kartą įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo nepadaryta žala; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; byloje esantys iš esmės tik teigiamai R. B. charakterizuojantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vienodai pasisakę dėl šių byloje nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, teismai skirtingai vertino N. B. kaip laiduotojo tinkamumą: pirmosios instancijos teismas pripažino jį tinkamu laiduotoju, o apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad N. B. asmeninės savybės, darbiniai ir tarpusavio santykiai su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniu nesudaro pagrindo manyti, kad šis asmuo galės daryti realią teigiamą įtaką R. B..

7. Teisės taikymo aspektu patikrinusi teismų nuosprendžius dėl BK 40 straipsnio taikymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nuostatas pritaikė pirmosios instancijos teismas.

8. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).‏‏‎ ‏‏‎

9. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į laiduotojo N. B. asmenybę (charakterizuojamas teigiamai, dirba, neteistas, du kartus baustas administracine tvarka už smulkius pažeidimus), išsilavinimą, veiklos pobūdį (dirba su R. B. toje pačioje bendrovėje), galimybę daryti teigiamą įtaką R. B. (glaudžiai bendradarbiauja darbe, bendrauja kiekvieną dieną) ir šioje byloje pripažino N. B. tinkamu laiduotoju, galinčiu daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tas pačias pirmiau nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė priešingą išvadą, kad N. B. negalės daryti realios teigiamos įtakos R. B., todėl neatitinka BK 40 straipsnio 3 dalies laiduotojui keliamų reikalavimų. Argumentuodamas savo išvadas, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad bylos duomenys nepatvirtina laiduotojo teiginių apie jo pažintį su R. B. nuo 2015 m.; N. B. ir R. B. sieja tik profesiniai, darbiniai santykiai; apie nusikalstamą veiką laiduotojas sužinojo ne iš paties nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens, bet iš jų bendrovės vadovo, o tai patvirtina, kad jie neturi artimo tarpusavio ryšio; N. B. yra darboholikas, todėl negalės skirti pakankamai laiko ir pastangų R. B.; deklaratyvus N. B. teiginys, kad jis galės daryti R. B. teigiamą įtaką per sportą, yra nepakankamas išvadai, kad tokia įtaka realiai bus daroma; N. B. buvo du kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir, nors pažeidimai nėra sunkūs, tai neigiamai apibūdina laiduotojo asmenybę.

10. Teismų praktikoje pasakyta, kad teismų sprendimai, tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017, 2K-250-976/2020 ir kt.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka šių teismų praktikoje nustatytų reikalavimų, dalis nuosprendžio motyvų dėl laiduotojo netinkamumo nėra pagrįsta byloje nustatytomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tarp N. B. ir R. B. nėra artimo tarpusavio ryšio).

11. Vertinant laiduotojo asmenybę ir sprendžiant, ar asmuo galės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, būtina atsižvelgti į konkrečioje byloje teismų nustatytas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad N. B. dėl užimtumo darbe negalės skirti pakankamai laiko ir pastangų R. B., tačiau darydamas savo išvadas visiškai nevertino, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pats R. B. didžiąją savo laiko dalį skiria darbui ir mokslinei veiklai. Pažymėtina, kad abiejų instancijų teismai nustatė, jog, be pagrindinės darbovietės, R. B. taip pat yra Briuselio darbo grupės narys, skaito pranešimus specialistams įvairiose užsienio valstybėse, yra Vilniaus universiteto doktorantas, skaito paskaitas Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentams, gimnazistams ir moksleiviams, po nusikalstamos veikos padarymo dar labiau įsitraukė į darbo ir akademinę veiklą. Šios teismų byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad pagrindiniai R. B. gyvenimo interesai yra susiję su jo darbine veikla, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog glaudžiai bendradarbiaudamas su R. B. ir kiekvieną dieną bendraudamas su juo N. B. galės daryti jam teigiamą įtaką.

12. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad, kaip teigė laiduotojas, teigiamą įtaką R. B. jis darys ir įtraukdamas jį į sportinę veiklą. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu N. B. patvirtino kalbėjęs su R. B. apie tai, išaiškino jam sporto naudą žmogaus sveikatai, mano, kad R. B. labiau tiktų joga ar mankšta. Taigi, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, N. B. konkrečiai nurodė savo būsimos įtakos R. B. pobūdį, ėmėsi aktyvių veiksmų šiems tikslams pasiekti, nurodė, kad yra pasiryžęs ne tik glaudžiai bendrauti su R. B., bet ir laiduoti už jį su užstatu. Tokie laiduotojo teiginiai nelaikytini deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais.

13. Pasisakydamas dėl laiduotojo (ne)tinkamumo, apeliacinės instancijos teismas akcentavo ir N. B. baustumus, nurodydamas, kad tai neigiamai apibūdina laiduotojo asmenybę. Tačiau kasacinės instancijos teismo buvo ne kartą pažymėta, jog šių aplinkybių buvimas, aptariant administracinių nusižengimų esmę, pats savaime nesudaro prielaidų netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020). Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad N. B. du kartus – 2019 m. rugsėjo 19 d. ir 2019 m. spalio 26 d. – buvo baustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti. Jam buvo paskirtos baudos, šios baudos laiduotojo buvo sumokėtos per įstatyme nustatytus terminus (5 t., b. l. 196). Taigi, vadovaujantis ANK 40 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dieną N. B. jau buvo laikomas nebaustu. Duomenų apie kitus laiduotojo patraukimus administracinėn atsakomybėn byloje nėra, o tai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad vien tai, jog N. B. buvo baustas administracine tvarka už du administracinius nusižengimus, negali nulemti išvados, kad ir ateityje laiduotojas elgsis netinkamai ir negalės daryti teigiamos įtakos R. B..

14. Esant aptartoms byloje nustatytoms aplinkybėms ir taip pat atsižvelgiant į N. B. teigiamai apibūdinančius duomenis, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pakankamo pagrindo pripažinti N. B. netinkamu laiduotoju nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria R. B., pritaikius BK 40 straipsnį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojo N. B. atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4, 6 punktais,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendis R. B. pakeistas ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl R. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be pakeitimų.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Tomas Šeškauskas

Artūras Pažarskis