Legislator Case Law & Legislation
f47d712a-2e01-457e-856f-c5a100abab44 AI generated

Court dismissed appeal on statute of limitations, upholding first instance judgment for insurance company.

Case Number f47d712a-2e01-457e-856f-c5a100abab44
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the defendant's appeal, upholding the first instance judgment that awarded damages to the insurance company. The defendant argued that the claim was time-barred due to a missed three-day deadline and delayed notification, but the court found these arguments constituted new evidence not presented during the initial trial. Consequently, the court ruled that the claim was filed within the three-year limitation period and the defendant failed to substantiate their arguments regarding the damage amount.

Legislator headnote

AI generated

CPK 314, 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339: Arguments raised for the first time on appeal regarding procedural deadlines or new facts are inadmissible unless they were available and could have been presented in the first instance.

Keywords

AI generated
statute of limitations civil procedure code new evidence on appeal insurance company claim procedural deadlines

Cited Legislation

AI generated
CPK 314
CPK 321
CPK 325
CPK 329
CPK 331
CPK 336
CPK 337
CPK 339

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-891-275/2011Teisminio proceso Nr. 2-04-3-01189-2009-9Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.4.; 73.2.6.1.; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. spalio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo Å . S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovams Å .

S. ir S. K. dėl nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 871,81 Lt nuostolių atlyginimo, penkių procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2005-05-27 Vilniuje dėl S. K., vairavusio Å . S. priklausančiÄ transporto priemonę, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta N. M. priklausanti transporto priemonė.

Eismo įvykio metu Å . S. priklausančios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vykdydama su ieÅ¡kovu sudaryta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, eismo įvykio metu N. M. padarytÄ Å¾alÄ atlygino UAB DK „Baltic Polis“. Savo ruožtu ieÅ¡kovas kompensavo UAB DK „Baltic Polis“ atlyginant žalÄ patirtas iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino.

Priteisė solidariai iš atsakovų Š. S. ir S. K. ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 871,81 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2009-08-20, iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo Š. S. ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 33 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo S. K. ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 354,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieÅ¡kovo teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, t.y. transporto priemonės savininkas (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ .

Tad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo (Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro) teisė reikalauti iš transporto priemonės savininko arba iš eismo įvykio kaltininko įvykdyti prievolę visa apimtimi, t.y. nurodytoje normoje numatyta solidari transporto priemonės savininko arba iš eismo įvykio kaltininko atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008).

Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog Å . S. eismo įvykio metu buvo transporto priemonės Opel Ascona, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, nėra paneigta raÅ¡ytiniais įrodymais - į bylÄ atsakovas nepateikė sutarties, patvirtinančios automobilio pardavimo (ir kartu perdavimo S. K.) faktÄ . Be to, net jei tokia sutartis ir bÅ«tų buvusi sudaryta, tinkamas automobilio perdavimo (pardavimo) fakto neįforminimas (automobilio savininko neperregistravimas VÄ® „Regitroje“ arba automobilio neiÅ¡registravimas) lemia tai, jog toks sandoris nesukelia teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, o visa rizika, susijusi su automobilio, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio, naudojimu, iÅ¡lieka Å .

S. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1237/2000). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas pagrįstai praÅ¡o 871,81 Lt nuostolius priteisti solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas Å . S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti; esant Civilinio proceso kodekso nustatytiems pagrindams ir nesant galimybės iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Priteisti visas apelianto patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, įskaitant už šį apeliacinį skundÄ sumokėtÄ Å¾yminį mokestį (66 Lt), taip pat pagal Civilinio proceso kodekso taisykles perskirstyti bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nustatė žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginimo faktÄ bei aplinkybę, jog automobilis Opel Ascona, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei VÄ® „Regitra“ duomenimis priklausė apeliantui, tačiau pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Be to, iÅ¡ ginčijamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino, ar ieÅ¡kovas 871,81 Lt dydžio iÅ¡mokÄ nukentėjusiam trečiajam asmeniui iÅ¡mokėjo pagrįstai, ar pagrįstas tokios iÅ¡mokos dydis, ar iÅ¡moka iÅ¡mokėta laikantis teisės aktų, reglamentuojančių Transporto priemonių draudikų biuro mokamų iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo tvarkÄ nustatytų reikalavimų. Apelianto nuomone, ieÅ¡kovo į bylÄ pateikti įrodymai leidžia teigti, jog iÅ¡moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui N. M. buvo iÅ¡mokėta nesilaikant įstatymo bei taisyklių nustatytų sÄ lygų bei tvarkos.

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, jog nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti iÅ¡mokÄ iÅ¡ Biuro (ieÅ¡kovo), pats ar per savo atstovÄ per 3 darbo dienas po eismo įvykio dienos privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti Biurui, iÅ¡skyrus atvejus, kai praneÅ¡ti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovui apie įvykį buvo praneÅ¡ta tik 2005 m. rugsėjo 5 d., t.y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams po įvykio.

Ä®rodymų, pagrindžiančių svarbių priežasčių, dėl kurių nukentėjęs trečiasis asmuo negalėtų įstatyme nustatytu terminu pateikti ieÅ¡kovui raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ apie įvykį, buvimÄ byloje nėra. Dėl to, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pažeidė įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatÄ . Pažymėtina ir tai, jog ir nukentėjusio trečiojo asmens N. M. transporto priemonės BMW 525, valstybinis Nr. DVK 364, techninė apžiÅ«ra buvo atlikta tik praėjus po įvykio daugiau kaip 3 mėnesiams, t.y. tik 2005 m. rugsėjo 6 d., kai tuo tarpu įstatymo 14 straipsnio 2 dalis numato ieÅ¡kovo pareigÄ apžiÅ«rėti įvykio metu sugadintÄ transporto priemonę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens praneÅ¡imo apie įvykį (kuris turi bÅ«ti pateiktas per Ä®statymo 14 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ ) gavimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusio trečiojo asmens transporto priemonės apžiÅ«ra buvo atlikta praėjus po įvykio ilgam laiko tarpui, todėl, apelianto nuomone, abejotina, kad nukentėjęs trečiasis asmuo tinkamai įvykdė Ä®statymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ pareigÄ iÅ¡saugoti sugadintÄ transporto priemonę tokiÄ , kokia ji buvo po eismo įvykio, kol jÄ apžiÅ«rės ieÅ¡kovo įgaliotas asmuo. Ilgas laiko tarpas tarp įvykio ir transporto priemonės apžiÅ«ros galėjo nulemti ir neteisingÄ padarytos žalos dydžio nustatymÄ .

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydis yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalÄ padariusio asmens veiksmais (įvykiu), todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 31 punktas numato, jog tam, kad bÅ«tų iÅ¡mokėta iÅ¡moka, pageidaujantis gauti iÅ¡mokÄ nukentėjęs trečiasis asmuo turi vykdyti Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatyme nustatytas pareigas.

Vadovaujantis Å¡ia Taisyklių nuostata, Ä®statymo 14 straipsnio 1 dalimi, taip pat tuo, kad nukentėjusio trečiojo asmens pareiga atsižvelgiant į Ä®statymo 14 straipsnio nuostatas iÅ¡saugoti sugadintÄ transporto priemonę tokiÄ , kokia ji buvo po eismo įvykio, ir pareiga pateikti pretenzijÄ dėl padarytos žalos per Ä®statymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ Ä®statymo 19 straipsnio 5 dalyje bei Taisyklių 43 punkte yra įvardintos kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinų iÅ¡mokos mokėjimo sÄ lygų, bei atsižvelgiant į tai, kad nukentėjęs trečiasis asmuo, apelianto nuomone, pažeidė anksčiau nurodytas Ä®statymo bei Taisyklių nuostatas, darytina iÅ¡vada, jog 871,81 Lt dydžio iÅ¡moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui buvo iÅ¡mokėta nepagrįstai, todėl nepagrįstai priteista skundžiamu sprendimu iÅ¡ apelianto ir atsakovo solidariai ieÅ¡kovo naudai.

Apeliantas pažymi, kad dėl transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. DVK 364, sugadinimo padarytos žalos administravimo byloje esantys dokumentai yra pasiraÅ¡yti neva įgalioto veikti nukentėjusio trečiojo asmens N. M. vardu asmens. IeÅ¡kovas nėra pateikęs į bylÄ Ä¯rodymų, pagrindžiančių p. A. M. teisę pasiraÅ¡yti minėtos žalos administravimo bylos dokumentus nukentėjusio trečiojo asmens N. M. vardu, todėl tokie įrodymai negali bÅ«ti laikomi pagrindžiančiais aplinkybę, jog ieÅ¡kovas iÅ¡mokÄ nukentėjusiam trečiajam asmeniui iÅ¡mokėjo teisėtai ir pagrįstai.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 871,81 Lt dydžio iÅ¡moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui buvo iÅ¡mokėta tik 2006 m. rugpjūčio 22 d., t.y. praėjus po įvykio beveik 15 mėnesių ir praėjus beveik metams nuo nukentėjusio trečiojo asmens praneÅ¡imo apie autoavarijÄ pateikimo ieÅ¡kovui dienos. Nukentėjusio trečiojo asmens praÅ¡ymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pateikimo ieÅ¡kovui data nėra aiÅ¡ki. IÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta praėjus nuo įvykio tokiam ilgam laiko tarpui nepaisant to, kad Transporto priemonės remonto vertės sÄ mata buvo patvirtinta jau 2005 m. lapkričio 4 d.

TÄ pačiÄ dienÄ , t.y. 2005 m. lapkričio 4 d., buvo parengtas ir transporto priemonės likutinės vertės skaičiavimas, kuriame, be kita ko, nustatytas ir skirtumas tarp transporto priemonės vardinės ir likutinės verčių - 871,71 Lt, kuris žymiai vėliau, t.y. tik 2006 m. rugpjūčio 22 d., buvo iÅ¡mokėtas nukentėjusiam trečiajam asmeniui kaip draudimo iÅ¡moka už įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ . Apelianto nuomone, tokie ieÅ¡kovo veiksmai neatitinka Ä®statymo 19 straipsnio, taip pat Taisyklių 44 punkto nuostatų.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nesilaikė Ä®statyme ir Taisyklėse nustatytų iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo sÄ lygų bei tvarkos. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymai numato, kad iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino (CK 1.127 str. 4 d.), taip pat į tai, jog ieÅ¡kovas draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo pažeisdamas minėtas Civilinio kodekso 1.5 straipsnio bei 6.38 straipsnio nuostatas, Ä®statymo bei Taisyklių nustatytus reikalavimus bei terminus, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo 2009 m. rugpjūčio 5 d. ieÅ¡kinys dėl nuostolių atlyginimo buvo pareikÅ¡tas praleidus įstatymo nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 str. 8 d., 1.127 str. 4 d.).

Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu, apeliantas praÅ¡o, pasitvirtinus anksčiau nurodytoms aplinkybėms, taikyti ieÅ¡kinio senatį ir atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Apeliantas neturėjo galimybės dalyvauti nustatant įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , jos dydį bei įvykio aplinkybes, kadangi pirmÄ kartÄ apie įvykį apeliantas buvo informuotas tik 2009 m. birželio mėnesį, t.y. praėjus po įvykio daugiau nei keturiems metams. Apelianto nuomone, Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , pažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias taisykles.

Civilinio proceso kodeksas 178 straipsnis įtvirtina nuostatÄ , jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. IeÅ¡kovo pateikti į bylÄ raÅ¡ytiniai įrodymai yra pasiraÅ¡yti ne nukentėjusio trečiojo asmens N. M., o p. A. M. . Atsižvelgiant į tai, jog į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių p. A. M. teisę pasiraÅ¡yti byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus nukentėjusio trečiojo asmens vardu, apelianto nuomone, tokie įrodymai negali bÅ«ti vertinami kaip atitinkantys Civilinio proceso kodekso raÅ¡ytiniams įrodymams keliamus reikalavimus, taip pat negali bÅ«ti vertinami kaip pagrindžiantys ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus.

Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusio trečiojo asmens praÅ¡yme iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nėra nurodyta Å¡io praÅ¡ymo pateikimo data, taip pat nėra nurodytas ir žalos bylos numeris, todėl, apelianto nuomone, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ jog 871,81 Lt dydžio iÅ¡moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui buvo iÅ¡mokėta laikantis Ä®statymo bei Taisyklių nuostatų.IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad Civilinio proceso kodekso 306 str. 2 d. ir 312 str. nuostatose yra įtvirtintas draudimas grįsti apeliacinį skundÄ naujomis aplinkybėmis ir kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Tai reiÅ¡kia draudimÄ apeliantui kaip pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo pagrindÄ nurodyti naujas faktines aplinkybes, susijusias su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumu ar nepagrįstumu, t.y. apie pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ turi bÅ«ti sprendžiama analizuojant tuos faktinius argumentus ir įrodymus, kuriuos vertino pirmosios instancijos teismas.

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas savo nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu argumentavo tik remdamasis aplinkybe, jog eismo įvykio metu jis nebuvo transporto priemonės OPEL ASCONA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Dėl kitų, apeliaciniame skunde minimų, aplinkybių apeliantas nepasisakė. Kadangi, teismas savo sprendimÄ gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡tirti teismo posėdyje (CPK 14 str. 2 d.), todėl priimant teismo sprendimÄ buvo pasisakyta tik dėl tų įrodymų, kurie buvo tirti nagrinėjant bylÄ .

Apeliaciniame skunde minimi argumentai nėra pakankami, kad butų panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Nukentėjusiam trečiajam asmeniui iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta pagrįstai, t.y. įvertinus visas civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygas ir laikantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų. Nukentėjęs trečiasis asmuo, kurį pagrįstai atstovavo sutuoktinis (apgadinta transporto priemonė yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė), pareikÅ¡damas reikalavimÄ Biuro atstovui, nepažeidė pretenzijos Biurui pateikimo terminų (Ä®statymo 16 str. 4 d.).

Tuo tarpu, apelianto minimi žalos administravimo procedÅ«rų atlikimo terminai sieja tik nukentėjusį trečiÄ jį asmenį ir BiurÄ , bet neįtakoja ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo pradžios, reiÅ¡kiant regresinius reikalavimus (CK 1.127 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Skundas atmestinas. Dėl iÅ¡mokos pagrįstumo Nustatyta, kad atsakovas Å .

S. apeliaciniame skunde nurodė aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme, t.y. kad trečiojo asmens praleistas 3 dienų terminas kreiptis į ieÅ¡kovÄ yra pagrindu atmesti ieÅ¡kinį, kad trečiojo asmens transporto priemonės apžiÅ«ra buvo atlikta tik praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams po autoįvykio. Tuo pačiu atsakovas nurodo, kad trečiojo asmens praneÅ¡imo apie įvykį pateikimo ieÅ¡kovui data nėra aiÅ¡ki, t.y. nurodo dvi skirtingas aplinkybes dėl to paties dalyko - kada pranešė apie įvykį ieÅ¡kovui N. M.

Teismo sprendime nėra išvadų dėl šių aplinkybių, todėl atsakovo paaiškinimai, kuriuos jis pateikė tik apeliaciniame skunde, tačiau turėjo galimybę pranešti šiuos duomenis ir pirmosios instancijos teismui, pripažintini kaip nauji įrodymai, kurių neturi pagrindo priimti apeliacinės instancijos teismas ( CPK 314 straipsnis). Ieškovas nurodė, jog trečiojo asmens atstovas nepažeidė pretenzijos Biurui pateikimo terminų, todėl atsakovo teisės ir tuo atveju, jei ieškovas pripažįsta praleidus terminus trečiajam asmeniui dėl svarbių priežasčių, ar atnaujinęs praleistus terminus, nėra pažeidžiamos.

IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ Â pagrįstai nurodo, kad žalos administravimo procedÅ«rų terminai sieja tik nukentėjusį trečiÄ jį asmenį ir BiurÄ , tačiau neįtakoja ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo pradžios, reiÅ¡kiant regresinius reikalavimus. Dėl ieÅ¡kinio senaties Byloje pateikti duomenys, kad nukentėjusiajam trečiajam asmeniui iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta 2006 m. rugpjūčio mėn. 22 d., todėl ieÅ¡kinys teismui, kuris paduotas 2009 m. rugpjūčio mėn. 5 d., yra pateiktas nepraleidus 3 metų senaties termino.

Apeliantas turėjo galimybę ginčyti įvykio metu padarytos žalos dydį pagal byloje esančius duomenis apie sugadinimo pobūdį ir remontui reikalingas išlaidas ( b. l. 5, 9-15), tačiau nepateikė argumentų ar įrodymų dėl to, kad nustatytas žalos dydis neatitinka įvykio metu padarytiems automobilio apgadinimams. Tai, kad byloje esančius dokumentus pasirašė A. M. ir nėra pateikti įgaliojimai jam atstovauti N. M., nėra aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovo, kaip automobilio savininko atsakomybe, dėl autoįvykio.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų              Apeliacinės instancijos teismas procesinių dokumentų iÅ¡siuntimui turėjo 8,50 Lt iÅ¡laidų, jos priteistinos iÅ¡ atsakovo Å . S. valstybei. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais, n u t a r i a: Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iÅ¡ atsakovo Å .

S. ( a/k (duomenys neskelbtini)) 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme. Teisėja                                                    Danutė Kutrienė