f47cc49d-db36-4df9-9135-6eee2bb5497a · Vilniaus apygardos teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-691-431/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08368-2015-2                                           Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Å vedienės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės V.

A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. V. ieÅ¡kinį atsakovei V. A. dėl skolos priteisimo.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė nurodė, kad 2005-03-07 ji parašė įgaliojimÄ V. K., kuriuo jai suteikė teisę bÅ«ti jos atstove įvairiuose reikaluose, susijusiuose su jai priklausančios pastogės dalimi, esančia (duomenys neskelbtini).

Atsakovei taip pat buvo suteikti įgaliojimai savo nuožiÅ«ra ir už įgaliotinės aptartÄ kainÄ bei sÄ lygas parduoti ir atitinkamai sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl ieÅ¡kovei priklausančios pastogės dalies (duomenys neskelbtini), gauti įgaliotojai priklausančius pinigus už parduotÄ turtÄ . 2005-04-19 atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašė turto priėmimo-perdavimo aktÄ , palėpės dalis buvo parduota už 100 Lt. IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovė nepateikė jokios ataskaitos apie savo veiklÄ pagal suteiktus įgalinimus, net nepranešė apie sandorio sudarymÄ , o tokia pastogės dalies (duomenys neskelbtini) pardavimo kaina aiÅ¡kiai neatitinka protingumo kriterijaus.

Atsižvelgdama į VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo iÅ¡duotoje pažymoje nurodytÄ vidutinę parduodamų dalių rinkos vertę, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės V. K. 2.027,00 Eur sumÄ CK 2.150 str. pagrindu bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 16 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovės V. A. ieÅ¡kovės L. V. naudai 2.027,00 Eur nuostolių atlyginimo ir 210,81 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas nustatė, kad nei ataskaita apie atliktus veiksmus, nei gauti pinigai už parduotÄ turtÄ ieÅ¡kovei nebuvo perduoti, kaip tai numato LR CK 2.150, 6.759 str. str. Esant tokioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė už parduotÄ jos turtÄ pinigų negavo, be to, turtas nebuvo parduotas už rinkos kainÄ . Atsakovė, sudarydama tokį sandorį, kaip įgaliotinė, turėdama pareigÄ duotÄ pavedimÄ Ä¯vykdyti sÄ Å¾iningai, rÅ«pestingai ir taip, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotosios (ieÅ¡kovės) interesus, parduodama ieÅ¡kovei priklausiusio nekilnojamojo turto dalis, kurių rinkos vertė sandorio sudarymo dienÄ buvo 7.611,30 Lt, už 100 Lt prisiėmė rizikÄ , dėl ko turi atlyginti ieÅ¡kovei padarytus nuostolius parduoto turto verte (LR CK 2.150 str., 6.670 str. 5 d., 6.245-249 str. str., 6.256 str.).

           III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai            Apeliaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.            Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:            1.Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl parduotosios palėpės rinkos kainos, nevertindamas nei palėpės bÅ«klės, nei realios 2005 m. buvusios palėpės vertės. Apeliantės teigimu, nustatant tikrÄ jÄ turto rinkos kainÄ reikia vadovautis ne masiniu turto vertinimo metu registrų centro paskaičiuota vidutine rinkos verte, o rinkos ekonomikos logika.

Tokia kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į tai, kad palėpė buvo prastos bÅ«klės, jai reikėjo remonto ir tokios palėpės bendraturčiai, siekdami iÅ¡vengti iÅ¡laidų sutiko perleisti jas namo virÅ¡utinio aukÅ¡to gyventojams. Kadangi apeliantė ieÅ¡kovei priklausiusiÄ palėpės dalį pardavė už maksimaliÄ gautinÄ kainÄ , apeliantės nuomone, ji veikė kaip protingas, sÄ Å¾iningas asmuo. Apeliantė savo veiksmai ieÅ¡kovei nuostolių nesukėlė.              2.

Teismas nesiaiÅ¡kino Å¡alių tikrosios valios dėl įgaliojimo iÅ¡davimo, dėl įgaliojimo turinio bei atliktų pagal įgaliojimÄ veiksmų. Be to, teismas nei bylos nagrinėjimo metu, nei sprendime nieko nepasisakė dėl Å¡alių elgesio po įgaliojimo. Nurodo, jog ji žodžiu ieÅ¡kovę informavo apie įgaliojimų metu parduotÄ ieÅ¡kovės palėpės dalį. Dėl palėpės padidinimo sutikimo buvo derinami ir su pačia ieÅ¡kove. Taigi nors ieÅ¡kovė bendravo su apeliantės sutuoktiniu dėl palėpės padidinimo sutikimo, ieÅ¡kovei buvo žinomos visos aplinkybės susijusios su palėpe ir joje vykdomais darbais, vis tiek ieÅ¡kovė ilgiau nei 9 metus nereiÅ¡kė apeliantei jokių pretenzijų.              3.Teismo nurodyti atsakovės neteisėti veiksmai - ataskaitos apie atliktus veiksmus nepateikimas ieÅ¡kovei, nėra priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovės nurodyta patirta žala, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas.

             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė prašė apeliantės skundÄ atmesti ir priimtÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                 Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 str.).               Byloje nagrinėjamas klausimas dėl įgaliotojo nuostolių, atsiradusių įgaliotiniam veikiant pagal įgaliojimÄ , atlyginimo.              Bylos medžiaga nustatyta, jog ieÅ¡kovei 2001-12-04 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 25019 ir 2002-01-03 priėmimo – perdavimo akto pagrindu iki 2005-04-19 priklausė negyvenamų patalpų (neįrengtos pastogės), esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1221/111101 dalis (b.l. 16, 17-23).

IeÅ¡kovė 2005-03-07 atsakovei iÅ¡davė įgaliojimÄ , kuriuo įgaliojo bÅ«ti atsakovę jos atstovu VÄ® Registrų centre bei kitose atitinkamose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, užregistruojant L. V. vardu pastogės dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), taip pat bÅ«ti jos atstovu VÄ® Registrų centre, notarų biure bei kitose atitinkamose įstaigose, įmonėse ir organizacijose savo nuožiÅ«ra ir už jos aptartÄ kainÄ bei sÄ lygas parduodant jai priklausančios pastogės dalį (duomenys neskelbtini), pasiraÅ¡yti pirkimo – pardavimo sutartį, perdavimo – priėmimo aktÄ , gauti jai priklausančius pinigus už parduotÄ turtÄ (b.l. 9).

Ä®galiojimas buvo iÅ¡duotas vieneriems metams. 2005-04-19 atsakovė, veikdama jai iÅ¡duoto įgaliojimo pagrindu, ieÅ¡kovei priklausiusių pastogės patalpų dalį (1221/11101) pardavė K. D. K. (pirkimo – pardavimo sutarties registro Nr. 1866) už 100 Lt (sutarties 3 p.).            Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog turtas nebuvo parduotas už rinkos kainÄ , kuri sandorio sudarymo dienÄ buvo 7611,30 Lt. TokiÄ vertę teismas siejo su 2005-03-15 VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo iÅ¡duota pažyma Nr. 44-635737, kurioje buvo nurodyta vidutinė parduodamų turto dalių vertė.

Tačiau teisėjų kolegija su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, kadangi nustatant tikrÄ jÄ turto rinkos kainÄ reikia vadovautis ne masiniu turto vertinimo metu registrų centro paskaičiuota vidutine rinkos verte, o rinkos ekonomikos logika, kaip tai nustato LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas.              Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė teismui 2005-01-17, 2005-02-10, 2005-03-24, 2005-05-02, 2005-02-22, bei 2005-02-22 Neįrengtos pastogės dalių pirkimo – pardavimo sutartis (b.l. 84-108), iÅ¡ kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2005-01-17 iki 2005-05-02 buvo sudaryti net Å¡eÅ¡i sandoriai dėl to paties namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), turto (palėpės) dalių pirkimo – pardavimo.

IÅ¡analizavusi Å¡ias sutartis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal keturias sutartis neįrengtos pastogės dalys buvo parduotos už 100 Lt, o pagal kitas dvi sutartis – už 50 Lt. Be to, byloje pateiktos palėpės, esančios name adresu (duomenys neskelbtini) nuotraukos (b.l. 109-11) leidžia teigti, jog palėpė buvo prastos bÅ«klės, ji buvo apleista ir neprižiÅ«rima, jai reikėjo remonto. BÅ«tent dėl to tuo metu buvo sudaryta keletas sutarčių dėl palėpės dalių pardavimo, kurio metu turtas buvo parduodamas už mažesnę kainÄ nei vieÅ¡ame registre nurodyta jo vidutinė vertė.

              Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kinęs kokia buvo reali palėpės bÅ«klė jos pardavimu metu, o vien tik formaliai remdamasis 2005-03-15 VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo iÅ¡duota pažyma ir teigdamas, kad ji pagrindžia realiÄ palėpės dalies kainÄ , pažeidė pareigÄ teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisėtÄ teismo sprendimÄ (CPK 263 str.).             Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog atsakovė netinkamai vykdė įgaliojimÄ , tai pasireiÅ¡kė CK 2.150 str. nurodytos ataskaitos apie savo veiklÄ ir atsiskaityti ieÅ¡kovei už viskÄ , kÄ yra gavusi vykdydama pavedimÄ , nepateikimu.

Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes; be to, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-409/2010).

Taigi, aiÅ¡kinant sutartį, svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė Å¡alys; suraÅ¡ytų dokumentų prasmė turi bÅ«ti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti Å¡alims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias bÅ«tent (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013).Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad bÅ«tų galima pripažinti apeliantės netinkamÄ Ä¯galiojimo vykdymÄ , pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėmis turėjo įvertinti įgaliojimo turinį ir nustatyti, kokius įsipareigojimus nustatė ieÅ¡kovė įgaliojimu ir kuo pasireiÅ¡kė apeliantės neteisėti veiksmai.

Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, palėpė buvo prastos bÅ«klės ir jÄ reikėjo remontuoti. Kadangi ieÅ¡kovė neturėjo tiesioginio priėjimo prie palėpės ir nenorėjo patirti iÅ¡laidų, susijusių su palėpės remontu, suteikė apeliantei įgaliojimÄ savo nuožiÅ«ra ir už jos aptartÄ kainÄ ir sÄ lygas parduoti palėpę. Apeliantė tai ir padarė, t.y. pardavė ieÅ¡kovei priklausančiÄ palėpės dalį už analogiÅ¡kÄ kitų palėpės dalių namo, adresu (duomenys neskelbtini), kainÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantės sutuoktinis padėjo namo, kuriame yra palėpė, savininkams susiderinti leidimus dėl palėpės padidinimo.

IÅ¡ kartu su apeliaciniu skundu pateiktais el. laiÅ¡kų susiraÅ¡inėjimo kopijų (b.l. 116-139) akivaizdu, jog tokie klausimai buvo derinami ir su pačia ieÅ¡kove, bei jos įgaliotu asmeniu V. V.. Taigi darytina iÅ¡vada, jog apeliantei buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios palėpe ir joje vykdomais darbais. Be to, įstatymai, reglamentuojantys atstovavimo santykius ir atsiskaitymÄ tarp atstovo ir atstovaujamojo, nereikalauja raÅ¡ytinės atsiskaitymo formos (LAT 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-594/2009).

Vadinasi pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantė nepateikė ieÅ¡kovei ataskaitos apie savo veiklÄ , susijusiÄ su įgaliojimu vykdymu, yra neteisėta ir nepagrįsta. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiaga, apeliantės neteisėtų veiksmų, susijusių su įgaliojimo vykdymu nenustatė.Pažymėtina, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs ir iÅ¡plėtojęs gausiÄ ir vienodÄ Ä¯rodinėjimÄ bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių civilinio proceso normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011-10-25 nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-415/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu ginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos iÅ¡vados, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančias procesines taisykles, tinkamai neįvertino ir neiÅ¡nagrinėjo visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, atskleidžiant bylos esmę, neįvertino ir neiÅ¡analizavo įgaliojimu iÅ¡duoto pavedimo turinio, įgaliojimo iÅ¡davimo aplinkybių, bei nevertino apeliantės ir ieÅ¡kovės veiksmų įgaliojimo vykdymo laikotarpiu.Apibendrinus nustatytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ .

Apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamÄ sprendimÄ ir priima naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmeta. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ , perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susidariusios pirmosios instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi priėmus naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinys atmestinas, tai ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovė, pateikdama apeliacinį skundÄ , sumokėjo 46 Eur žyminio mokesčio.

Patenkinus apeliacinį skundÄ , atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u s p r e n d ž i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės L. V. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovei V. A. iÅ¡ ieÅ¡kovės L. V. 46 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ .

Teisėjos                                                                 Laima Gerasičkinienė                                                                                                              Asta Radzevičienė                                                                                                             Neringa Å vedienė                                                                                                                                                                                         Â