f4798267-084e-4e6c-b83c-cc33341eeab8 · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-20-544/2022 teisėja Rima Bražinskienė Proceso Nr. 2-68-3-16960-2021-6 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.8.10.; 2.6.16.9.; 2.6.29.3.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 27 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-22193-545/2021 pagal ieÅ¡kovės UAB „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovei J.

J. dėl skolos, netesybų pagal sutartį priteisimo ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovės J. J. 405,37 Eur skolÄ , 364,83 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 17 Eur žyminį mokestį, 121 Eur patirtas iÅ¡laidas už procesinių dokumentų parengimÄ bei kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes atsakovė 2020 m. liepos 8 d. nuomos sutartyje numatytais terminais ir tvarka tinkamai neįvykdė įsipareigojimų ieÅ¡kovei.

Prašė teismo priimti sprendimÄ už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieÅ¡kinį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovės J. J. ieÅ¡kovės UAB „Legal Balance“ naudai 405,37 Eur skolÄ , 65,76 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (471,13 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo už akių visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

3. Teismas nurodė, kad atsakovei ieÅ¡kinio su priedais kopijos įteiktos tinkamai, tačiau atsakovė per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas priimti sprendimÄ už akių.

4. Teismas nustatė, kad atsakovė su pradine kreditore UAB „Be kredito“ 2020 m. liepos 8 d. sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinė kreditorė iÅ¡nuomavo atsakovei 12 mėn. laikotarpiui už 36,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį televizorių (duomenys neskelbtini) (vertė 319 Eur) su galimybe pasibaigus sutarčiai įsigyti iÅ¡nuomotÄ daiktÄ už 1 Eur. Atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai ir laiku, praleido prievolės įvykdymo terminÄ , be to, negrÄ Å¾ino iÅ¡nuomoto daikto pradinei kreditorei.

Pradinė kreditorė siuntė atsakovei 2020 m. spalio 2 d. pretenzijÄ , tačiau atsakovė į pretenzijÄ nereagavo. Kadangi atsakovė praleido prievolių įvykdymo terminus, pradinė kreditorė vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartį nutraukė. Pradinė kreditorė 2020 m. lapkričio 12 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į atsakovės skolÄ . IeÅ¡kovė 2020 m. lapkričio 16 d. siuntė atsakovei praneÅ¡imÄ apie kreditoriaus pasikeitimÄ po reikalavimo perleidimo.

5. Teismas konstatavo, kad atsakovė nevykdė savo prievolių sÄ Å¾iningai, tinkamai ir laiku pagal sutartį, dėl to tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 405,37 Eur dydžio skolÄ .

6. Vertindamas delspinigių dydį teismas nurodė, kad iÅ¡nuomoto daikto kaina sutarties sudarymo momentu buvo 319 Eur, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteista 405,37 Eur, kas labai tikėtina su amortizacija padengia televizoriaus likutinę vertę ir iki sutarties nutraukimo paskaičiuotÄ nuomos mokestį. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovės tinklapyje nurodyta, kad ji verčiasi skolų iÅ¡ieÅ¡kojimu, pirkimu, įmokų administravimu. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, jog verčiasi naudotų ar naujų daiktų nuoma ar pardavimu, todėl nėra aiÅ¡ku, kokius (iÅ¡skyrus minimalius) nuolat augančius nuostolius ieÅ¡kovė turi omenyje, kai didesnius nei minimalius nuostolius ieÅ¡kovė privalo įrodyti.

Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė sutartį sudarė prisijungimo bÅ«du, neturėdama galimybės derėtis dėl sutarties standartinių sÄ lygų. Pradinė kreditorė perleido teises į atsakovės skolÄ galimai už mažesnė kainÄ nei atsakovės įsiskolinimas ieÅ¡kovei. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovė neteismine tvarka siekė atgauti iÅ¡ atsakovės skolÄ . Apie reikalavimo teisės perleidimÄ ieÅ¡kovė atsakovei pranešė 2020 m. lapkričio 16 d. praneÅ¡imu, byla teisme iÅ¡kelta 2021 m. birželio 14 d. tik po beveik 7 mėnesių.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir aktualiÄ teismų praktikÄ , teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovės praÅ¡omi priteisti 364,83 Eur delspinigiai (netesybos) yra baudinio pobÅ«džio sankcija, neprotingo dydžio, neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų.

7. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovė iÅ¡nuomotÄ daiktÄ naudojo ne asmeniniams, namų Å«kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, todėl laikė, kad pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta sutartis yra vartojimo nuomos sutartis. Sprendė, jog nagrinėjamu atveju protingo dydžio delspinigių norma, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, yra 0,10 procentų dydžio, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 65,76 Eur delspinigių (364,83 Eur x 0,10 proc. x 180 d.). III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Legal Balance“ praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimo už akių dalį ir iÅ¡ atsakovės J. J. ieÅ¡kovei priteistus delspinigius padidinti iki 364,83 Eur bei atitinkamai perskirstyti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Nurodo, kad teismas, remdamasis silpnesniosios sandorio Å¡alies interesų apsaugos doktrina bei sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, netinkamai vertino apeliantės praÅ¡omus priteisti delspinigius, todėl nepagrįstai juos sumažino nuo praÅ¡omų priteisti 364,83 Eur iki 65,76 Eur. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir netesybų) nustatymÄ . Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu.

Dėl to ir teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos. Nagrinėjamu atveju teismas sutartines netesybas sumažindamas beveik 6 kartus, iÅ¡ esmės paneigė Å¡alių valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ .

10. Teigia, jog teismas, nustatydamas priteistinų netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo interesais, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principais, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vengia vykdyti savo pačios prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, negrÄ Å¾ina skolos ir nuomojamo daikto ilgÄ laikÄ , o ieÅ¡kovė prašė priteisti delspinigius tik už 180 dienų. Mano, jog teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad ieÅ¡kovė po reikalavimo perleidimo sutarties elektroniniu paÅ¡tu atsakovei iÅ¡siuntė praneÅ¡imus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.

11. Tvirtina, jog ieÅ¡kovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieÅ¡tarauja Å¡alių sutarčių bendrųjų sÄ lygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (Å¡alių sulygtai valiai), numatyta delspinigių norma užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , nėra neprotingai didelė, todėl nebuvo pagrindo mažinti iÅ¡ atsakovės praÅ¡omų priteisti delspinigių dydžio. Pati atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę ieÅ¡kovei, pažeidė sutarties sÄ lygas, todėl ji ir turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Apeliacinis skundas atmetamas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

14. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės delspinigius pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartį ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ (nuomotoja) ir atsakovė J. J. (nuomininkė) 2020 m. liepos 8 d. sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuomotoja perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis nuomotojai nuosavybės teise priklausantį televizorių (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomotojai nuomos mokestį. Sutartimi atsakovė įsipareigojo su pradine kreditore atsiskaityti dalimis per 12 mėnesių terminÄ , mokant kas mėnesį 36,99 Eur nuomos mokestį.

Atsakovei savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, pradinė kreditorė 2020 m. spalio 12 d. sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė. Atsakovė pagal sutartį liko skolinga 405,37 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. Tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir ieÅ¡kovės 2020 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimÄ pagal sutartį.

Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimÄ atsakovė buvo informuota 2020 m. lapkričio 16 d. praneÅ¡imu.

16. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės 364,83 Eur delspinigių, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad praÅ¡omi priteisti 0,5 procentų dydžio delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli, baudinio pobÅ«džio, neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų, nes atsakovė yra vartotoja, sutartį sudarė prisijungimo bÅ«du, neturėdama galimybės derėtis dėl sutarties standartinių sÄ lygų, be to, konstatavo, kad ieÅ¡kovė, nurodanti, jog patiria nuostolius, į teismÄ po reikalavimo teisės įgijimo kreipėsi tik po beveik 7 mėnesių laikotarpio, neįrodė didesnių, nei minimalÅ«s, nuostolių dydžio. Apeliantė teigia, kad teismas, spręsdamas delspinigių priteisimo pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartį klausimÄ , nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , todėl nepagrįstai juos sumažino.

17. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali bÅ«ti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinis.

18. Pažymėtina, jog teismui suteikta teisė kontroliuoti netesybas, mažinti jas iki protingos ribos tais atvejais, kai netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė yra iÅ¡ dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali bÅ«ti mažinamos tiek esant skolininko praÅ¡ymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

19. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu iÅ¡ kriterijų gali bÅ«ti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKÄ®) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymÄ ir naudojimÄ si, o už daiktÄ užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos iÅ¡perkamÄ ja nuoma (ar kita panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu – pardavimu iÅ¡simokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės reikalautas priteisti delspinigių dydis atitinka VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ 180 dienų maksimaliÄ trukmę, tačiau VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje nurodomas ir maksimalus delspinigių dydis – 0,05 procentai už kiekvienÄ vėlavimo atsiskaityti dienÄ . Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris daiktÄ (televizorių) pirko savo asmeniniams poreikiams, todėl tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis pripažįstama vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga.

Akivaizdu, kad apeliantė nesilaikė VKÄ® vartotojÄ ginančio orientacinio reikalavimo dėl maksimalaus delspinigių dydžio – 0,05 procentų už kiekvienÄ vėlavimo atsiskaityti dienÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog apeliantės praÅ¡omas priteisti delspinigių dydis yra neprotingai didelis, baudinio pobÅ«džio, nesÄ Å¾iningas, pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnesnės Å¡alies, interesus. Apeliantė į bylÄ nepateikė įrodymų, jog bÅ«tų patyrusi daugiau nuostolių, nei praÅ¡omi priteisti delspinigiai.

Apeliantė taip pat neginčija, kad sutartis buvo sudaryta pagal pradinės kreditorės iÅ¡ anksto paruoÅ¡tas sÄ lygas ir atsakovė iÅ¡ esmės neturėjo galimybių derėtis dėl atskirų sutarties sÄ lygų, taip pat ir dėl delspinigių dydžio. Ä®statyme įtvirtinta teismo teisė mažinti delspinigių dydį savaime nepažeidžia sutarčių laivės principo, nors Å¡alys yra laisvos susitarti dėl jų sudaromos sutarties nuostatų, tuo pačiu jų sudaromos sutarties nuostatos turi atitikti imperatyvias įstatymų nuostatas, teisingumo, protingumo, proporcingumo principus.

Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo aspektu taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 65,76 Eur delspinigių už 180 d. laikotarpį, taikydamas net ne 0,05 procentų dydžio delspinigių normÄ , o dvigubai didesnę – 0,10 procentų, kas rodo, kad apeliantei buvo priimtas palankesnis sprendimas, nei galėtų bÅ«ti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bÅ«tų neteisinga priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovės 364,83 Eur dydžio delspinigius dar ir dėl to, kad jie sudaro beveik visÄ praÅ¡omos priteisti 405,37 Eur skolos dydį bei virÅ¡ija atsakovės įsigyto daikto vertę sutarties pasiraÅ¡ymo metu (319 Eur).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali bÅ«ti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siÅ«lomas sÄ lygas. Dėl Å¡ių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, interesai turi bÅ«ti ginami teismo iniciatyva, nes Å¡ios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas prieÅ¡tarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo) ir bÅ«tų neadekvati sankcija skolininkės padarytam pažeidimui bei ieÅ¡kovės nuostoliams.

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡alių sudarytoje sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai buvo pripažintas aiÅ¡kiai per dideliu, pažeidžiančiu vartotojos, kaip silpnesnės Å¡alies interesus, pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio Å«kine – komercine veikla, interesus, todėl pagrįstai sumažintas iki 0,1 procentų už apeliantės praÅ¡omas 180 dienas. Toks delspinigių dydis užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nesuteikia nė vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo, atitinka teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria sumažintas apeliantės praÅ¡omų priteisti delspinigių dydis, paliekama nepakeista.

23. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, taip pat nėra tenkinamas apeliacinio skundo reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apeliantei priteisiant visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti, apeliantės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai sumažintos proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, kaip tai ir numato įstatymas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

24. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iÅ¡ esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

25. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kinį tenkindamas iÅ¡ dalies, pagal įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumÄ , tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

26. Apeliacinio skundo netenkinus, ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Teisėja Ramunė Čeknienė