f478029f-49e2-4e95-8cd9-5d444c5953d9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-231-244/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02092-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 41; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. S., vertėjai Ingridai KisieliÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto apylinkės teismo, ir Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. S. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. raÅ¡tÄ Nr. V2-621;

2) įpareigoti atsakovÄ peržiÅ«rėti pareiÅ¡kėjo 2017 m. gegužės 26 d. praÅ¡ymÄ , kuriame prašė įvykdyti veiksmus ir parengti pažymÄ , kuri remtųsi surinktais duomenimis iÅ¡ civilinės bylos Nr. 2-955-392/2006 ir dokumentais, kurie atspindėtų faktÄ , jog jis 2006 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje neįžeidinėjo proceso dalyvių ir nepažeidinėjo tvarkos;

3) priteisti atlyginti 50 Eur turtinę ir 50 Eur neturtinę žalÄ (b. 1. 1–6, 41–50). Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas parengti pažymÄ iÅ¡ civilinės bylos Nr. 2-955- 392/2006, kuri patvirtintų, jog 2006 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje jis neįžeidinėjo proceso dalyvių ir nepažeidinėjo teismo posėdžio tvarkos. Pažyma reikalinga pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriui.

Dėl advokatės tvirtinimų, kad 2006 m. gruodžio 13 d. vykusiame teismo posėdyje jis elgėsi arogantiÅ¡kai, visus įžeidinėjo, jam kilo sunkios teisinės pasekmės, t. y. buvo atimta teisinė pagalba, už tariamÄ suteiktÄ advokatės pagalbÄ priskirta sumokėti didžiules teismo iÅ¡laidas – 394,07 eurų. Jis minėtų iÅ¡laidų sumokėti negali dėl sunkios materialinės padėties. PareiÅ¡kėjui teisinė pagalba buvo atimta visam laikui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. raÅ¡tu Nr. V2-621 (toliau – ir Skundžiamas raÅ¡tas) nurodė, kad jis netvirtina elgesio faktų jo nagrinėjamose bylose ir dėl to neiÅ¡duoda pažymų. 2006 metais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos nereikalavo, jog kiekvienos civilinės bylos nagrinėjimo metu bÅ«tų daromas garso įraÅ¡as, todėl pateikė pareiÅ¡kėjui praÅ¡omo teismo posėdžio protokolo kopijÄ .

PareiÅ¡kėjas teigia, kad skundžiamas raÅ¡tas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 str. reikalavimų, yra nepagrįstas teisės normomis, neatsakyta į jo praÅ¡ymÄ . Pažymi, kad jam teko paraÅ¡yti daugiau nei 10 įvairių praÅ¡ymų, skundų ir užklausų įvairioms organizacijoms ir teismams. Nurodo, kad bylinėjimosi suma sprendžiant šį ginÄÄ virÅ¡ija 50 Eur, ir praÅ¡o jÄ priteisti iÅ¡ atsakovės. Tai pat praÅ¡o priteisti 50 Eur neturtinės žalos.

Atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ , praÅ¡o skundÄ atmesti (b. 1. 62–64). Vilniaus miesto apylinkės teismas pažymi, kad jis yra bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis civilines, baudžiamÄ sias ir administracinių nusižengimų bylas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismas, kaip biudžetinė įstaiga, valstybės institucija, nevykdo vieÅ¡ojo administravimo funkcijų, neteikia viešųjų ir administracinių paslaugų, kaip tai nustato VieÅ¡ojo administravimo įstatymo normos, todėl teikdamas atsakymus pareiÅ¡kėjams jis neturi pagrindo vadovautis VAÄ® normomis.

Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo veikloje yra dviejų tipų dokumentai, t. y. procesiniai dokumentai, kuriems reikalavimus nustato procesinių normų teisės aktai, ir neprocesiniai dokumentai, kurie skirti teismui, kaip valstybės institucijai. Pastarųjų dokumentų pateikimÄ ir nagrinėjimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) normos. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, kaip valstybės institucija, pagal jai priskirtÄ Ä¯statymo kompetencijÄ neiÅ¡duoda pažymų, patvirtinančių vienokį ar kitokį teismo sprendimÄ , įvykį ar faktÄ .

Visi atsakymai į neprocesinius praÅ¡ymus, skundus raÅ¡omi ant Vilniaus miesto apylinkės teismo firminio blanko kaip atsakymai į raÅ¡tus ir tai nedaro jų netinkamų ar neteisingų dėl formos pagal Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek vykdydamas teisingumo funkcijÄ , tiek neprocesinę veiklÄ bei siekdamas iÅ¡laikyti neÅ¡aliÅ¡kumo pusiausvyrÄ savo veikloje ir nesuteikti iÅ¡skirtinių teisių nė vienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui, nedalyvauja informacijos, duomenų, įrodymų rinkimo procese, neatstovauja pareiÅ¡kėjams jų santykiuose su kitomis institucijomis ar kitais asmenimis, nepadeda asmenims rengti procesinių ir neprocesinių dokumentų.

PareiÅ¡kėjui, kuris siekia gauti informacijÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismas gali pateikti tik tÄ praÅ¡omÄ informacijÄ , kuriÄ pats sukÅ«rė ir ja disponuoja (pvz., teismas neturi teisinio pagrindo teikti informacijos iÅ¡ kitų valstybės registrų, informacijos iÅ¡ kitų teismų nagrinėjamų bylų ir kt.). Sukurti, patvirtinti įvykius ar faktus, kurie vyko nagrinėjant bylÄ pagal procesinėje byloje esančiÄ informacijÄ , ir pagal tai iÅ¡duoti pažymÄ , t. y. įvertinti ir patvirtinti proceso dalyvio elgesį per teismo posėdį, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia informacija yra vertinamojo pobÅ«džio ir negali bÅ«ti pripažįstama kaip informacija, kuriÄ sukÅ«rė teismas ir kuria jis disponuoja (Ä®statymo 1 straipsnio 1 dalis).

Jokie teisės aktai nenustato pareigos teismui įvertinti proceso dalyvio elgesį per teismo posėdį ir teismo vardu patvirtinti tokį įvertintÄ elgesį iÅ¡duodamoje pažymoje, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas iÅ¡duoti minėto teismo posėdžio protokolo kopijÄ , t. y. iÅ¡duoti dokumentus, kuriais teismas disponuoja (Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalis), bei atsakymas pareiÅ¡kėjui neiÅ¡duoti pažymos, patvirtinančios jo elgesį teismo posėdyje, yra teisingas ir pagrįstas. Teismas k o n s t a t u o j a:

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. raÅ¡to Nr. V2-621 teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad su 2017 m. gegužės 2 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡duoti pažymÄ , kuri atspindėtų faktÄ , jog jis neįžeidinėjo proceso dalyvių per 2006 m. gruodžio 13 d. vykusį teismo posėdį ir nepažeidinėjo tvarkos (b. 1. 65–66).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. pareiÅ¡kėjui pateikė 2006 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio protokolo kopijÄ (b. 1. 72). PareiÅ¡kėjas, nesutikęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo atsakymu, 2017 m. gegužės 9 d. jį apskundė Nacionalinei teismų administracijai, Å¡i 2017 m. gegužės 24 d. iÅ¡aiÅ¡kino, jog tokio pobÅ«džio praÅ¡ymai turi bÅ«ti teikiami tiesiogiai teismui (b. 1. 75–76). PareiÅ¡kėjas 2017 m. gegužės 29 d. pateikė pakartotinį praÅ¡ymÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui iÅ¡duoti pažymÄ (b. 1. 77).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. skundžiamu raÅ¡tu paaiÅ¡kino, kad teismas netvirtina proceso dalyvių elgesio faktų teismo nagrinėjamose bylose ir neiÅ¡duoda tai patvirtinančių pažymų, bei nurodė, kad praÅ¡omo teismo posėdžio protokolo kopija pareiÅ¡kėjui buvo pateikta (b. 1. 77). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡duoti pažymÄ kaip įrodymÄ , jog jis neįžeidinėjo proceso dalyvių ir elgėsi tinkamai, turėdamas Å¡iÄ pažymÄ jis sieks ginti galimai pažeistas teises Valstybės garantuojamoje teisinės pagalbos tarnyboje.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , iÅ¡ esmės praÅ¡ydamas suteikti tam tikrÄ informacijÄ , kuria, jo manymu, Å¡is teismas disponuoja. Asmenų teisę gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Ä®statymas), kuris, be kita ko, nustato Å¡ios teisės įgyvendinimo priemones ir tvarkÄ , praÅ¡ymų gauti dokumentus pateikimo ir nagrinėjimo tvarkÄ .

Ä®statymas taikomas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir vieÅ¡osioms įstaigoms, finansuojamoms iÅ¡ valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotoms atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ arba teikiančioms asmenims vieÅ¡Ä sias ar administracines paslaugas ar vykdančioms kitas vieÅ¡Ä sias funkcijas (Ä®statymo 2 str. 1 d.). Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžta dokumento sÄ voka, nurodant, kad tai institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo bÅ«do, formos ir laikmenos.

Informacija yra apibrėžta kaip žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama vieÅ¡Ä sias funkcijas (Ä®statymo 3 str. 5 d.). Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucijos privalo teikti pareiÅ¡kėjams ar jų atstovams dokumentus, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Å is įstatymas yra taikomas ir teismams, kaip valstybės institucijoms. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai teigia, kad gali pateikti tik tÄ praÅ¡omÄ informacijÄ , kuriÄ disponuoja (pvz., teismas neturi teisinio pagrindo teikti informacijos iÅ¡ kitų valstybės registrų, informacijos iÅ¡ kitų teismų nagrinėjamų bylų ir kt.).

Sukurti, patvirtinti įvykius ar faktus, kurie vyko bylos nagrinėjimo metu pagal procesinėje byloje esančiÄ informacijÄ , ir pagal tai iÅ¡duoti pažymÄ , t. y. įvertinti ir patvirtinti proceso dalyvio elgesį proceso metu, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia informacija yra vertinamojo pobÅ«džio ir negali bÅ«ti pripažįstama kaip informacija, kuriÄ teismas disponuoja (Ä®statymo 1 straipsnio 1 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo iÅ¡duoti pažymÄ , jog pareiÅ¡kėjas per 2006 m. gruodžio 13 d. posėdį neįžeidinėjo proceso dalyvių ir elgėsi tinkamai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui civilinėje byloje Nr. 2-1046-619/2007 (pareiÅ¡kėjo nurodoma civilinė byla Nr. Nr. 2-955-392/2006) teismo posėdžio protokolo kopijÄ (2006 metais nebuvo daromi posėdžių garo įraÅ¡ai), t. y. iÅ¡duoti dokumentus, kuriais Vilniaus miesto apylinkės teismas disponuoja, pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė. PareiÅ¡kėjas skunde nepagrįstai teigia, kad skundžiamas raÅ¡tas neatitinka VAÄ® 8 str. reikalavimų. Individualus administracinis aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d.).

Tokiu aktu taikomos teisės pagrindu asmeniui sukuriamos individualaus pobūdžio teisės ar nustatomos pareigos. Tačiau ne kiekvienas viešojo administravimo subjekto veiksmas vertintinas kaip individualus administracinis aktas. Viešojo administravimo subjektai priima įvairių tvarkomojo, informacinio ir kitokio pobūdžio aktų (raštų). Tokiems aktams nekeliami (netaikomi) VAĮ 8 straipsnyje numatyti reikalavimai, o taip pat netaikomos ir VAĮ 35 straipsnyje nustatytos procedūros. Šioje byloje ginčijamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. raštas Nr. V2-621 nevertintinas kaip individualus administracinis aktas.

Å iuo raÅ¡tu buvo atsakyta į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti pažymÄ , kuri atspindėtų faktÄ , jog jis neįžeidinėjo proceso dalyvių per 2006 m. gruodžio 13 d. vykusį teismo posėdį ir nepažeidinėjo tvarkos Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. raÅ¡tas Nr. V2-621 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Kadangi byloje netenkinamas pagrindinis reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. raÅ¡tÄ Nr. V2-621, todėl atmetamas ir pareiÅ¡kėjo iÅ¡vestinis reikalavimas įpareigoti atsakovÄ peržiÅ«rėti pareiÅ¡kėjo 2017 m. gegužės 26 d. praÅ¡ymÄ parengti jam pažymÄ , PareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 50 Eur turtinei ir 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas pažymi, kad reikalavimai atlyginti žalÄ yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalÄ (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Ä®vertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovų veiksmų ar neveikimo. Neįrodžius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti, turtinė ir neturtinė žala negali bÅ«ti priteisiama. PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 50 Eur turtinei ir 50 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas kaip nepagrįstas. Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, pareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Mefodija Povilaitienė Donatas Vansevičius Liudmila Zaborovska