2024-08-27 Nr. BB-4127-1-01-1-31170-2023-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3055/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31170-2023-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Danutės Jočienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios J. Š. (E. S.) gynėjo advokato Sauliaus Kibildos kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 8 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistosios J. Š. gynėjas advokatas S. Kibilda prašo 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį (suklysta – turėtų būti nutartį) ir bylą J. Š. nutraukti dėl trijų nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, mažareikšmiškumo; arba 2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį (turėtų būti – nutartį) ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; arba 3) pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį (turėtų būti – nutartį).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, juose padarytos išvados grįstos prielaidomis, nepatikimais, nenuosekliais, abejones keliančiais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas J. Š. apkaltinamąjį nuosprendį, ir apeliacinės instancijos teismas, palikdamas jį galioti, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3, 4, 5 dalių ir 301 straipsnio nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo esmingai pažeistos įstatymų garantuotos J. Š. teisės (teisė į teisingą teismą) ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nepatikrino byloje esančių įrodymų leistinumo ir sąsajumo, objektyviai nevertino bylos duomenų visumos, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu, vertino tik netiesioginius J. Š. kaltinančius įrodymus, o ją teisinančių įrodymų nevertino, byloje esančias abejones aiškino kaltinamosios nenaudai. Apeliacinės instancijos teismas pakartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei išvadas, o apeliacinio skundo argumentų ir paaiškinimų nevertino bei dėl jų nepasisakė, taip, rodydamas savo šališkumą, neišnagrinėjo apeliacinio skundo.

Pasak kasatoriaus, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad J. Š. mušė ar kitaip smurtavo prieš sutuoktinį D. Š. ir dukterį V. Š.. Nėra patikimai nustatyta ir įrodyta, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiems buvo sukeltas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokių duomenų byloje nėra.

Kasatoriaus manymu, J. Š. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, neproporcinga padarytų veikų ir jos, kaip teisiamo asmens, pavojingumui. Veikos, dėl kurių padarymo J. Š. nuteista, laikytinos mažareikšmėmis, nes nenustatyta, kad jomis būtų padaryta esminės žalos nukentėjusiųjų sveikatai ar kad nuteistoji siekė tokią žalą padaryti. Taip pat nenustatytas esminės žalos padarymas visuomenės interesams ar nuteistosios siekis tokią žalą padaryti. Kad nukentėjusiųjų sveikatai padaryta nedidelė žala, akcentavo ir kaltinimą palaikęs prokuroras. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti J. Š. pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir nenutraukdamas jai bylos, pažeidė bausmės individualizavimo, teisingumo bei proporcingumo principus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Nuteistosios J. Š. gynėjas advokatas S. Kibilda formaliai nurodo kasacijos pagrindą, t. y., kad bylą nagrinėję teismai padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad gynėjas nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis J. Š. pripažinta kalta dėl trijų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Taip pat kasatorius kritikuoja apeliacinės instancijos teismo sprendimą netaikyti BK 37 straipsnio nuostatų ir neatleisti jo ginamosios nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Gynėjas teiginius dėl netinkamo BK 37 straipsnių taikymo iš esmės grindžia nuteistajai kilusių teisinių pasekmių griežtumu bei neproporcingumu ir nurodo aplinkybes, į kurias, jo vertinimu, svarstant veikų mažareikšmiškumo klausimus, turėtų būti atsižvelgta. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde keliamais klausimais, t. y. dėl įrodymų vertinimo, jų patikimumo ir pakankamumo, nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su dviejų nusikalstamų veikų padarymu prieš sutuoktinį D. Š. (veikos, padarytos prieš dukterį V. Š., įrodytumas nebuvo ginčijamas), taip pat dėl BK 37 straipsnio taikymo visoms trims veikoms, apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje pateikė išsamius motyvus. Nuteistosios gynėjas nepateikia jokių teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų. Šio teismo išvadų ginčijimas, deklaratyviai nurodant apie padarytus baudžiamojo proceso įstatymo normų, nekaltumo prezumpcijos principo ir nuteistosios J. Š. procesinių teisių pažeidimus, nelaikytinas tinkamu kasacinio skundo argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Nuteistoji J. Š. apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje neginčijo nusikalstamos veikos prieš dukterį V. Š. įrodytumo ir šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl J. Š. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalies už fizinio skausmo sukėlimą V. Š., panaudojant fizinį smurtą, negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios J. Š. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Danutė Jočienė

Tomas Šeškauskas