f476f526-fe8a-4cde-995e-7176f27ff74c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-3597-821/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01779-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismasn u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–12), kuriame praÅ¡oma pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) (iki 2019 m. balandžio 1 d. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo) (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 85 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už pareiÅ¡kėjo kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. vasario 19 d. Skundas grindžiamas tuo, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis kameroje įrengtu sanitariniu mazgu, kuris nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas ne aukÅ¡tesne nei 1,5 metro aukščio sienele ir užuolaida.

Mano, kad sienelės įrengimas neatitinka higienos normų reikalavimų, nes turi bÅ«ti įrengta atskira sanitarinio mazgo patalpa. Teigia, kad visÄ laikÄ galėjo bÅ«ti stebimas tiek įstaigos darbuotojų (prižiÅ«rėtojų), tiek kitų nuteistųjų. Teigia, kad žodžiu kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K su praÅ¡ymais pagerinti aptartas sÄ lygas, tačiau Administracija paaiÅ¡kino, kad privatumo užtikrinimui yra įrengtos užuolaidos. Skunde teigia, kad kameroje nebuvo įrengtos ventiliacijos, todėl naudojantis sanitariniu mazgu jautėsi nemalonÅ«s kvapai.

Taip pat nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis duÅ¡u, nes pertvaros aukÅ¡tis tik 1,6 metro aukščio, ir plotis apie 1 metras, ir jis visÄ laikÄ galėjo bÅ«ti stebimas per stebėjimo langelį įstaigos darbuotojų (prižiÅ«rėtojų) arba kitų asmenų, esančių duÅ¡e. SkundÄ grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatomis.

Dėl skunde iÅ¡vardintų priežasčių, pasak pareiÅ¡kėjo, jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ bei nemalonius fizinius potyrius, sutriko nervų sistema, tapo nervingesnis, todėl mano, kad jam padaryta neturtinė žala, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės atstovo Vilniaus PN. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. LukiÅ¡kių TI-K) pateiktame atsiliepime (b. l. 17–27) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovės atstovas praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PaaiÅ¡kina, kad atliekant gyvenamųjų korpusų kadastrinius matavimus sanitarinio mazgo vieta nebuvo matuojama, kadangi tai nėra atskira patalpa. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 16.5 p. nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis. Minėtame punkte taip pat numatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Ä®staigos tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – TIÄ®ET). PriežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Taip pat atsiliepime nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui natÅ«raliu bÅ«du pro langus, kas atitinka higienos normų reikalavimus. Tvarkyti gyvenamÄ sias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turi jose apgyvendinti asmenys. Pažymi, kad siekianti užtikrinti nuteistųjų privatumÄ duÅ¡e, įstaigos duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukÅ¡tis yra 1,6 metro (tame tarpe - 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis - 1,2 metro. Ä® duÅ¡ines patalpas nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigÅ«nų.

Informuoja, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemÄ (DVS), nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl skunde iÅ¡dėstytų nusiskundimų į įstaigos administracijÄ nesikreipė. Atsakovė nesutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ . Atsiliepime paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendrojo pobÅ«džio, nėra konkretumo, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia pareiÅ¡kėjui padaryta neturtinė žala.

PaaiÅ¡kina, kad tam tikras nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiamai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjas pateikė atsikirtimus į atsakovo atstovės atsiliepimÄ (b. l. 66–67), teigdamas, kad atsakovės pateikta informacija yra melaginga. Papildomai paaiÅ¡kina, kad duÅ¡uose, į kuriuos buvo vedamas, nebuvo atskiros persirengimo kabinos, taip pat mano, kad senatis negali bÅ«ti taikoma pažeidimams, susijusiems su Konvencijos taikymu.

Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. vasario 19 d., atlyginimo. Atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A671–575/2015 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį byloje Nr. A662-3116/2011).

Å ioje byloje svarbu ir tai, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos per 3 metų terminÄ , gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas reikalavimÄ teisme (žr. pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261–1798/2013).

PareiÅ¡kėjas atsikirsdamas į atsakovo atsiliepimÄ , nurodo, kad ieÅ¡kinio senatis neturėtų bÅ«ti taikoma pažeidimams, susijusiems su Konvencijos taikymu. Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieÅ¡kinio senaties termino klausimų, o EŽTT yra akcentavęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiÅ«ros laisvė žalÄ atlyginti pagal savo teisinę sistemÄ bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje Å¡alyje (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2006 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Scordino prieÅ¡ ItalijÄ . (pareiÅ¡kimo Nr. 36813/97).

EŽTT taip pat yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtinti ribojimai bÅ«tų proporcingi, jais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ (žr., pvz., EŽTT 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Bellet prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 23805/94), 1985 m. gegužės 28 d. sprendimÄ byloje Ashingdane prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 8225/78), 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70).

EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis, o tai pat – jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimÄ byloje Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 22083/93, 22095/93), taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1592-624/2017, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1864-624/2017 ir kt.).

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.

Teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, kadangi pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog dėl kalinimo, neatitinkančio teisės normų reikalavimų, jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ bei nemalonius fizinius potyrius, sutriko nervų sistema. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu, kuris patenka į pareiÅ¡kėjo skunde nurodytÄ intervalÄ , LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2008 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. vasario 19 d., bet skundÄ teismui iÅ¡siuntė tik 2019 m. gegužės 10 d. (b. l. 13), taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ ir patirtÄ neturtinę žalÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo apie galimai patirtÄ neturtinę žalÄ , todėl jis praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo laikotarpiu iki 2016 m. gegužės 9 d., todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį iki 2016 m. gegužės 9 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jam atliekant bausmę LukiÅ¡kių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimÄ tinkamomis kalinimo sÄ lygomis, atlyginimo. Atsakovo praÅ¡ymu pritaikius senatį (Å¡iuo atveju trijų metų terminas) laikytina jog, sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. vasario 18 d. imtinai (2019 m. vasario 19 d. iÅ¡vyko į Marijampolės pataisos namus).

Bendrai kalbant apie tinkamų kalinimo sÄ lygų užtikrinimÄ pažymėtina, kad Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus (neveikimÄ ), neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos.

Tam, kad bÅ«tų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigÅ«nai (darbuotojai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovės atstovui. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Ginčo laikotarpiu galiojusių PĮĮET 16.5 papunktyje nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas; sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, o ginčo laikotarpiu galiojusių TIÄ®ET 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa;

Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kalinamiems asmenims minimalų privatumÄ .

EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikomas daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiems asmenims reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.). Atsižvelgiant į nurodytÄ EŽTT praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad tuo atveju, kai suimtasis ar nuteistasis kameroje yra laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iÅ¡ dalies (t. y. užuolaida), yra priimtinas ir užtikrina suimtiesiems ir nuteistiesiems reikiamÄ privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Ä®vertinus Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus praneÅ¡ime (b. 1. 30–31) pateiktus duomenis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose nuo likusio gyvenamojo ploto sanitarinio mazgo patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara ir gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Teismas, atsižvelgęs į aptartÄ teisinį reguliavimÄ ir vadovaudamasis suformuota EŽTT ir LVAT suformuota praktika tokio pobÅ«džio bylose (žr.

EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12), LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.) konstatuoja, kad nors LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų PĮĮET ir TIÄ®ET reikalavimų, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos.

Nors Vilniaus PN Turto ir valdymo skyriaus praneÅ¡imas (b. 1. 30–31) patvirtina, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, yra įrengtos užuolaidos, tačiau sanitarinį mazgÄ atskirianti užuolaida nėra laikoma tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų, asmens privatumo užtikrinimo aspektu. Kadangi ginčas keliamas dėl privatumo užtikrinimo, naudojantis sanitariniu mazgu, svarbu nustatyti, kokiose kamerose pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su kitais asmenimis.

Iš atsakovės atstovės atsiliepime nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas kartu su kitu asmeniu buvo kalinamas šiais laikotarpiais: nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 18 d., nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. liepos 18 d., nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. spalio 27 d., 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d., nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. balandžio 28 d., nuo 2017 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. gegužės 23 d., 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 3 d., nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. sausio 15 d., nuo 2018 m. kovo 3 d. iki 2018 m. kovo 11 d., nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. kovo 22 d., nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. balandžio 4 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. iki 2018 m. spalio 12 d., nuo 2018 m. spalio 14 d. iki 2018 m. spalio 20 d., nuo 2018 m. spalio 22 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 17 d., nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d., nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. vasario 9 d., nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. vasario 18 d.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovės pateiktais duomenimis, kokiais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas atitinkamose kamerose buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, tokių duomenų nenuginčijo ir pareiÅ¡kėjas, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas kartu su kitu asmeniu buvo laikomas 660 parų, neužtikrinant pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Dėl skunde nurodomų kitų pažeidimų, susijusių su atskiros oro Å¡alinimo sistemos sanitarinio mazgo patalpoje įrengimo, pažymėtina, kad atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad kamerose esantys langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos per langus natÅ«raliu bÅ«du.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi HN 134:2015 nėra nustatytų reikalavimų įrengti atskirÄ oro Å¡alinimo sistemÄ sanitarinio mazgo patalpoje.

Iš Lukiškių TI-K paaiškinimų matyti, kad šis reikalavimas Lukiškių TI-K yra tinkamai įgyvendinamas. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K administracijos veiksmus, susijusius su galimybės vėdinti patalpas nesudarymu, o pareiškėjo argumentai dėl nemalonaus kvapo nagrinėjamu aspektu nevertintini. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, nes jis galėjo būti stebimas kitų kalinių arba įstaigos darbuotojų.

Pagal HN 134:2015 29 punkto redakcijoje, galiojusioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., buvo nustatyta, kad sanitarinėje patalpoje turi būti nusirengimo /apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa. Higienos normos HN 134:2015 3 punktas nustato, kad ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas, bei kontroliuojančioms institucijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Nuo 2018 m. lapkričio 1 d. galiojančioje HN 134:2015 29 punkto redakcijoje nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi bÅ«ti įrengtos patalpos (zonos), skirtos į laisvės atėmimo vietÄ pristatytiems asmenims Å¡varinti (prausti, nariuotakojams naikinti, drabužiams dezinfekuoti): nusirengimo ir apsirengimo patalpa (zona), duÅ¡inė, dezinfekavimo kamera.

Å ios normos 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. IÅ¡ byloje pateikto atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l. 17–27) ir Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės mėn. praneÅ¡imo (b. l. 30–31) matyti, kad asmens privatumui užtikrinti duÅ¡o patalpose tarp dušų yra įrengtos pertvaros, kurios bendras aukÅ¡tis yra 1,6 metro (tame tarpe - 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis - 1,2 metro.

Suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Patalpose yra įrengta vieta nusirengti / apsirengti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad neužtikrinant privatumo naudojantis duÅ¡u buvo pažeisti Konvencijos 3 straipsnis bei Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos. Byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo nuvestas nusiprausti po duÅ¡u įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, ar dėl kitų neatitikimų higienos reikalavimams, todėl pareiÅ¡kėjas, įrodinėdamas pažeidimus, turėjo aiÅ¡kiai pagrįsti, kokias konkrečiai teisės nuostatas pažeidė LukiÅ¡kių TI-K organizuodamas nusiprausimÄ duÅ¡e. Teisiniais argumentais savo teisių pažeidimo nepagrindus, t. y. nenurodžius, kokias konkrečiai teisės nuostatas pažeidė LukiÅ¡kių TI-K, vien tik skunde nurodytais abstraktaus pobÅ«džio argumentais nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo.

Teismas vertina, kad persirengimo vietos neatitvėrimas nuo likusio duÅ¡inės patalpos ploto sudaro prielaidas pažeisti asmens teisę į privatumÄ , tačiau atkreiptinas dėmesys, kad skunde pareiÅ¡kėjas nedetalizuoja nei vieno konkretaus atvejo, kuomet jis buvo stebimas kitų kalinių ar prižiÅ«rėtojų, ko pasėkoje patyrė jo nurodomus nepatogumus. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas privatumas naudojantis duÅ¡u, kaip tai skunde įvardina pareiÅ¡kėjas.

Ä®rodymų naÅ¡tos paskirstymo prasme, bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjui taip pat tenka pareiga pateikti detalų netinkamų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas pateikė tik savo subjektyviÄ nuomonę dėl nepatogumų duÅ¡e prausiantis kartu su kitais nuteistaisiais ir neindividualizavo, kaip konkrečiai buvo pakenkta pareiÅ¡kėjui. Todėl vien tik bendro pobÅ«džio teiginiai negali bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.

Be to, kaip nurodė atsakovės atstovas, duÅ¡o vietos yra atskirtos pertvaromis, todėl negalima sutikti su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais dėl jokio privatumo neužtikrinimo naudojantis duÅ¡u. Konstatavus tinkamų kalinimo sÄ lygų pažeidimÄ , svarstytina dėl neturtinės žalos buvimo ir jos dydžio pareiÅ¡kėjui nustatymo. Kaip aukščiau nustatyta, pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis kameroje esančiu sanitariniu mazgu, kuomet pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, t. y. atskirais periodais nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. vasario 18 d., pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ buvo pažeista 660 parų.

Nustačius atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , svarstytina dėl neturtinės žalos nustatymo ir dydžio įvertinimo, kadangi vien neteisėtų veiksmų pripažinimas Å¡iuo atveju nebÅ«tų pakankama satisfakcija. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturtinė žala pasireiÅ¡kė nepatogumais, pavojumi sveikatai, pažeidimu, garbės ir orumo pažeidimu, nedetalizuodamas Å¡ių aplinkybių. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ne tik į teismo nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimų spektrÄ ir aspektus, bet ir į tai, kad nėra duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad atsirado realios pasekmės jo sveikatai, įtakotos netinkamų kalinimo sÄ lygų.

Todėl, įvertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, ir atsižvelgus į nustatytų pažeidimų mastÄ bei trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir LVAT suformuota praktika tokio pobÅ«džio bylose, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui priteistina 700 Eur neturtinei žalai atlyginti už nustatytus tinkamų kalinimo sÄ lygų pažeidimus nurodytais sprendime aspektais (sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrinant privatumo).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 85 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų masto nustatytų neteisėtų veiksmų kontekste. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo J. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui J. J. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 700 EUR (septynis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Iveta Pelienė