f4732ba7-e4e4-4232-a542-e9b193afc681 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                               Administracinė byla Nr. I-2353-414/2015                                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00187-2015-8                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)                              KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2015 m. gegužės 28 d.Kaunas              Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui A.

N., dalyvaujant Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus atstovui A. A. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. N. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo,              n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. N. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų už laikotarpį nuo 2014-07-29 iki 2015-02-12.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) jis buvo laikomas antisanitarinėse sÄ lygose, kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažesnis plotas negu nustatytas minimalus plotas teisės aktais vienam asmeniui. Skunde pažymėta, kad kamerose Nr. 340 ir 352 buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis, nors pats yra nerÅ«kantis, naudojosi duÅ¡u tik vienÄ kartÄ per savaitę, pasivaikščioti galėjo tik vienÄ valandÄ per savaitę. Taip pat pažymėta, kad kamerose trÅ«ko Å¡viesos, vasarÄ buvo labai karÅ¡ta, o žiemÄ â€“ Å¡alta, ventiliacija neveikė, nakties metu negalėjo naudotis elektros prietaisais, nes elektra bÅ«davo atjungiama.

Tokios kalinimo sÄ lygos lėmė fizinius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, sveikatos sutrikimus, dėl kurių reikėjo kreiptis į medikus. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 12-14) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodyta ir atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI buvo laikomas su pertraukomis nuo 2014-07-29 iki 2015-02-12 ir jam teko didesnė nei 3,6 kv. m. ploto norma. Pabrėžė, kad kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas yra įrengti tamsinto stiklo langai su natÅ«ralia ventiliacija, kurie praleidžia pakankamai Å¡viesos, o kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas atitinka higienos normų reikalavimus.

Atstovas papildomai akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia tik abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai kilusius dėl jo laikymo sÄ lygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Kauno TI sÄ lygomis. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad Kauno TI pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , yra pagrindas nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

           Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.            Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad į Kauno TI pareiškėjas atskirais etapais buvo patalpintas nuo 2015-07-29 iki 2015-02-12, kur išbuvo 147 pilnas paras ir 13 nepilnų parų atvykimo ir išvykimo dienomis. Atsakovo pateikti duomenys (pareiškėjas šiems argumentams paneigti įrodymų nepateikė), kad 340, 352 ir 323 kameroje atskirais laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 4,10 kv. m. iki 8,27 kv. m. (b. l. 17-21).

Teismas taip pat akcentuoja, kad nuo 2009 - 04 - 01 įsigaliojusioje Suėmimo vykdymo įstatymo redakcijoje plotas, tenkantis vienam asmeniui nebuvo iš viso reglamentuotas. Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau - Higienos norma), patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 (su vėlesniais pakeitimais bei papildymais), 6.15 punkte (2 lentelė) buvo nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus kameros ploto norma turi būti ne mažiau kaip 5 kv. m. vienam žmogui. 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 2.2 punktu ši higienos norma buvo pripažinta netekusi galios, o minimalus plotas minėtu įsakymu nebuvo nustatytas.

Iki 2009-06-10 galiojusių Kardomojo kalinimo taisyklių 11.1 punkte buvo nustatyta, kad tardymo izoliatorių kameros gyvenamojo ploto norma asmeniui turi būti ne mažiau kaip 5 kv. m. Nuo 2009-06-10 galiojančiose Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse šis dydis nebuvo taip detaliai reglamentuotas. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte buvo numatyta minimali ploto, tenkančio vienam suimtajam, norma – 3,6 kv. m.. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo".

Å ių Taisyklių 11-1.1 punktai nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamosios patalpos plotÄ vienam pataisos namuose atliekančiam bausmę nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 punktai – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad skunde nurodytu laiku, praleistu Kauno TI, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m. kameros plotas. Taigi nebuvo pažeista pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto.

Taip pat pažymėtina, jog nei iki 2010 m. balandžio 30 d. galiojusi Higienos norma, nei po to įsigaliojusios Taisyklės nenumatė, kad į Å¡iuose teisės aktuose įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014). Tačiau pridurtina, jog į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).         PareiÅ¡kėjas taip pat kildino neturtinę žalÄ dėl jo laikymo Kauno TI netinkamose sÄ lygose.

Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalį bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi duÅ¡u tvarkos apraÅ¡o 7 ir 8 punktai numato kiekvienam suimtajam ir nuteistajam galimybę 10 min. pasinaudoti duÅ¡u ir esant atitinkamoms sÄ lygoms naudojimosi duÅ¡u terminas gali bÅ«ti pratęstas iki 5 min.

Minėtas aplinkybes patvirtino ir pats pareiÅ¡kėjas savo skunde, pažymėdamas tik tai, kad tam skirta per mažai laiko. Taigi Kauno TI užtikrinta suimtųjų ir nuteistųjų teisė pasinaudoti duÅ¡u, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, kaip numatyta Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 68 punkte. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose nebuvo adekvačios ventiliacijos, tačiau į bylÄ pateiktos kameros lango fotolentelės (b. l. 39-40) patvirtina, kad ventiliacijos orlaidės kamerose yra ir jos gali bÅ«ti uždarytos arba atidarytos.

Be to, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad tinkamai oro kokybei užtikrinti visose Kauno TI kamerose įrengta priverstinė kamerų ventiliavimo sistema, o trečiojo aukšto kamerose, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, įrengta įpūtimo – ištraukimo ventiliacijos sistema (b. l. 59). Pažymėtina ir tai, kad Higienos normos HN 76:2010 24 punkte reglamentuota, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema.Pareiškėjas taip pat nurodė, kad per kameros langus mažai patenka natūralios šviesos, o elektros tiekimas nakties metu nutraukiamas.

Atsakovo atstovas teigė, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-30 „Dėl laisvės atėmimo vietų lėšų taupymo plano patvirtinimo“ ir Kauno TI direktoriaus 2009 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1-13 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus vietų lėšų taupymo plano patvirtinimo“ suimtųjų ir nuteistųjų kamerose šviesiu paros metu nuo 9:00 val. iki 15:00 val. būna išjungtos dirbtinio apšvietimo lempos, o nakties metu ribojamos galimybės naudotis elektros prietaisais.

Taip pat nurodė, kad esant reikalui, t.y. nuteistojo praÅ¡ymu, gali bÅ«ti minėtu laiku įjungiamas ir dirbtinis apÅ¡vietimas, o nakties metu suteikta galimybė naudotis elektros prietaisais, tačiau pareiÅ¡kėjas su tokiu praÅ¡ymu į Kauno TI administracijÄ nėra kreipęsis. Ä® bylÄ pateiktas Nuteistųjų elektros prietaisų, kuriais jie naudojasi įstaigoje, priėmimo, registracijos, grÄ Å¾inimo, sunaudotos elektros energijos iÅ¡laidų apmokėjimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. kovo 26 įsakymu Nr. 1-33 patvirtina, kad nuteistųjų teisė naudotis elektros prietaisais yra užtikrinta (b. l. 66-68 ).

Ä® bylÄ pateiktas Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo 2014 m. spalio 9 d. aktas patvirtina, kad drausmės izoliatoriaus kamerų Nr. 146 iki 151 dirbtinė naktinė ir dirbtinė apÅ¡vieta, atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus (b. l. 54-55). Be to, kaip matyti iÅ¡ 2014 m. balandžio 9 d. Kauno visuomenės sveikos centro patikrinimo akto, kamerose patalpų apÅ¡vietimas, temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė atitiko normų reikalavimus. Nors atlikti patikrinimai nėra susiję su kameromis Nr. 340, 352 ir 323, tačiau į bylÄ nepateikta jokių pagrįstų argumentų, kad situacija tikrintose kamerose ir kamerose Nr. 340, 352 ir 323 iÅ¡ esmės skiriasi.

Todėl pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodo, kad kamerose vasarÄ buvo labai karÅ¡ta, o žiemÄ â€“ Å¡alta. Tačiau oro judėjimo greitis ir patalpų natÅ«ralus apÅ¡vietimas tikrintose kamerose neatitiko normų, todėl buvo nustatyti HN 76:2010 22 ir 26 punktų pažeidimai (b. l. 48-53). Atsakovas negalėjo argumentuotai pagrįsti, kad nustatytas oro judėjimo greitis ir patalpų natÅ«ralus apÅ¡vietimas neatitiko normų tik kamerose Nr. 158, 161 ir 332, todėl spręstina, kad skundo argumentai dėl to, jog įrengti tamsinto stiklo langai kamerose Nr. 340, 252, 323 nepraleidžia pakankamai Å¡viesos, nėra nuginčyti.

Pažymėtina ir tai, kad HN 76:2010 22 punkte nurodyta, jog gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, o byloje neginčijamai nustatyta, kad įrengti tamsinto stiklo langai. Dėl tokio pažeidimo pasisakytina ir tai, kad Kauno TI nustatyta galimybė suimtiesiems ir nuteistiesiems naudotis bibliotekos paslaugomis (b. l. 46-47). Tačiau teismo posėdžio metu nebuvo nustatyta, kad bibliotekos paslaugomis pareiškėjas naudojosi. Iš to darytina išvada, kad skunde nurodyta aplinkybė dėl to, jog dėl nepakankamos šviesos kameroje pareiškėjas negalėjo skaityti ir rašyti, yra deklaratyvaus pobūdžio.

Anot pareiÅ¡kėjo, skirta tik viena valanda pasivaikščioti gryname ore. Pažymėtina, jog suimtųjų (nuteistųjų), laikomų tardymo izoliatoriuje pasivaikščiojimo gryname ore tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis, įtvirtinantis nuostatÄ , jog suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Tokia tvarka detalizuota Suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo pasivaikščioti gryname ore ir į kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d.

įsakymu Nr. 1-114 (b. l. 41-43), todėl valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumas nenustatytas. Dėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginio, jog Kauno TI rÅ«kantieji ir nerÅ«kantieji laikomi vienoje kameroje, akcentuotina, jog nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, nei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nenumato, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančių asmenų.

Atsakovo atstovas nurodė, kad Kauno TI nėra įrengta kamerų, skirtų nerÅ«kantiesiems, tačiau suimtasis (nuteistasis) raÅ¡tu pareiÅ¡kęs norÄ yra laikomas kameroje kartu su kitais nerÅ«kančiais asmenimis. Gavusi nerÅ«kančiojo praÅ¡ymÄ , Kauno TI administracija, perkelia jį į nerÅ«kančiųjų kamerÄ . Kauno TI atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius (asmuo raÅ¡tu nurodo, jei pageidauja bÅ«ti paskirtas į nerÅ«kančiųjų kamerÄ ) ir, vadovaudamiesi gauta informacija, sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ .

Pakitus suimtojo (nuteistojo) įpročiams, jis, raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu administracijai, perkeliamas į rÅ«kančiųjų / nerÅ«kančiųjų gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiÅ¡kėjas per visÄ jo kalinimo Kauno TI laikotarpį tokio praÅ¡ymo administracijai nepateikė, paneigiančių Å¡iai aplinkybei įrodymų byloje nesurinkta. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis dėl laikymo kartu su kitais rÅ«kančiais asmenimis, į Kauno TI administracijÄ jis nesikreipė, nors su tokia teise buvo supažindintas (b. l. 65).

Teismas atkreipia dėmesį, kad LVAT yra suformavęs teisminę praktikÄ , jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu (ABTÄ® 13 str., 20 str.). IÅ¡ to seka, kad vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai, kuriuos pareiÅ¡kėjas iÅ¡dėstė savo skunde teismui dėl antisanitarinių sÄ lygų kamerose neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Å iuo atveju ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasmę, teismas pabrėžia, jog priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų, o teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinės žalos dydį. Taip pat pažymėtina, kad nors pareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju skundžiasi dėl antisanitarinės, higienos normų reikalavimų neatitinkančios kamerų bÅ«klės ir pan., jis iÅ¡ esmės visiÅ¡kai nedetalizavo, kuo tai pasireiÅ¡kė.

Kartu pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl jo kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Ä® bylÄ pateikta pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos kopija patvirtina, kad medicinine pagalba pareiÅ¡kėjas naudojosi, tačiau įraÅ¡ai joje nepatvirtina, kad kalinimo sÄ lygos Kauno TI lėmė pareiÅ¡kėjo nusiskundimus (b. l. 22-38). Byloje taip pat nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi Kauno TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl jo laikymo sÄ lygų.

Sprendžiant valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ CK 6.271 straipsnio bei CK 6.250 straipsnio kontekste, kiekvienu konkrečiu atveju privalu nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklÄ , buvo pažeistos ir kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, nes neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisėtumÄ (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2009-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A 146 -372/2009).

IÅ¡ aukščiau aptarto teisinio reguliavimo seka, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ir pačios žalos padarymu. Vien deklaratyvių teiginių apie iÅ¡gyvenimus atlyginimui nepakanka. BÅ«tina įrodyti, kad tokie Kauno TI administracijos veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str. TÄ® 33 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007). Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai, neigiami iÅ¡gyvenimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui.

Tačiau, nors nustatyti pažeidimai dėl oro judėjimo greičio ir patalpų natÅ«ralaus apÅ¡vietimo nebuvo žeminantys pareiÅ¡kėjo orumÄ Konvencijos 3 straipsnio prasme, Å¡iuo atveju buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis, o toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui tam tikrus neigiamus iÅ¡gyvenimus, sukėlė pareiÅ¡kėjo gyvenimo kokybės pablogėjimÄ . Taigi pareiÅ¡kėjas patyrė papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Å iuo aspektu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.). Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D.prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).Teismas, įvertinęs Å¡iame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Pabrėžtina, jog pats pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kuriÄ reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog nustatyti pareiÅ¡kėjo nepatogumai buvo tokio pobÅ«džio ir pareiÅ¡kėjo teises pažeidė tokiu bÅ«du, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str.).Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1dalies 1punktu, 5 punktu, nusprendė:

             PareiÅ¡kėjo A. N. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad A. N. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo pažeista. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .     Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                                                                    Rimantas Giedraitis