2024-10-09 Nr. AB-14573-3-61-3-00646-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-544-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00646-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 35

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „TOP SPORT” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „TOP SPORT” skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – L. A.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „TOP SPORT” (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. DIE-986 „Dėl atlikto UAB „TOP SPORT“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2022 m. balandžio 12 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. PT-14“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Bendrovė nuo 2002 m. vykdo azartinių lošimų veiklą Lietuvoje, turi licenciją organizuoti lažybas ir licenciją organizuoti lošimus B kategorijos automatais, taip pat leidimus organizuoti šiuos azartinius lošimus ir leidimą organizuoti nuotolinius lošimus. Bendrovė buvo informuota apie trečiojo suinteresuoto asmens (lošėjo) pateiktą skundą Tarnybai, kuriame lošėjas nurodė, kad jis yra pateikęs prašymą neleisti lošti, tačiau vis tiek yra įleidžiamas į Bendrovės lažybų punktą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Lažybų punktas) ir jam leidžiama lošti. Atsakovas prašė Bendrovės pateikti Lažybų punkte konkrečiai nurodytais laiko intervalais užfiksuotus vaizdo įrašus. Tarnyba 2022 m. balandžio 12 d. pradėjo Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą, kurio metu buvo tiriama, ar Bendrovė, organizuodama lošimų veiklą, laikėsi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 10 straipsnio 21 dalies nuostatų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimo tvarką.

2.2. Viena iš sričių, kurios atitiktis teisiniam reguliavimui buvo vertinama patikrinimo metu, buvo skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemos įdiegimas / funkcionavimas Lažybų punkte. Patikrinimo metu, Tarnybai pareikalavus pateikti vaizdo įrašus dėl epizodų (laiko intervalų) konkrečiomis datomis (t. y. 2022 m. sausio 5 d., 2022 m. vasario 19 d.), kurie nebuvo nurodyti trečiojo suinteresuoto asmens skunde (jų anksčiau nebuvo reikalaujama tikslinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes), ir Bendrovei objektyviai negalint jų pateikti dėl to, kad senesni nei 180 dienų įrašai automatiškai sistemos buvo ištrinti, Bendrovės veikloje buvo įžvelgtas netinkamas reikalavimo dėl vaizdo įrašų saugojimo įgyvendinimas (ALĮ 15 str. 5 d.). Užbaigusi patikrinimą, Tarnyba 2022 m. spalio 19 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PT1-38 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Nesutikusi su Patikrinimo akto išvadomis, Bendrovė pateikė atsiliepimą į Patikrinimo aktą. Tarnybos direktorius įsakymu konstatavo Patikrinimo akte nurodytus galimus ALĮ 15 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių pažeidimus bei nutarė neplaninio specialiojo patikrinimo medžiagą perduoti Tarnybos Patariamajai komisijai (toliau – ir Komisija) spręsti dėl baudos skyrimo ir jos dydžio. Komisijos posėdis įvyko 2022 m. gruodžio 16 d., jame dalyvavo ir pareiškėjas, kuris, be kita ko, prašė netaikyti Bendrovei sankcijos. Tarnybos direktorius 2022 m. gruodžio 29 d. priėmė Sprendimą. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas klaidingai interpretuojant faktines aplinkybes, ydingai (plečiamai) aiškinant teisės normų turinį ir netinkamai jas taikant.

2.3. Bendrovės Lažybų punkte skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema buvo įdiegta pagal nustatytus reikalavimus. Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad Bendrovė pažeidė ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalis, nes: 2022 m. sausio 5 d., 2022 m. vasario 4 d., 2022 m. vasario 19 d., 2022 m. vasario 20 d. ir 2022 m. vasario 22 d. vaizdo įrašuose (toliau visi kartu – ir Įrašai), fiksuojančiuose Lažybų punkto kasą, vaizdas yra neryškus; Lažybų punkto Įrašuose vaizdas pateikiamas taip, kad ne visada matosi, kokia pinigų suma yra priimama ir / ar išmokama (t. y. dalies veiksmų su pinigais nesimato).

2.3.1. ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalių įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lošimų priežiūrai reikalingų skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemos vaizdo įrašų reikalavimai, patvirtinti Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. DI-491 (toliau – ir Reikalavimai). Bendrovėje skaitmeninio vaizdo fiksavimo (įrašymo) sistema buvo įdiegta įgyvendinant visus Reikalavimuose apibrėžtus kriterijus. Tarnyba patikrinimo metu nenustatė neatitikties Reikalavimams;

2.3.2. Bendrovės patikrinimas buvo vykdytas konkretaus asmens (t. y. L. A.) pateikto skundo pagrindu. Lažybų punkto Įrašai buvo pateikti, siekiant ištirti būtent šio asmens lankymosi lošimų organizavimo vietoje faktą. Įrašai leido identifikuoti konkretų asmenį (t. y. L. A. save atpažino), todėl Tarnybos teiginiai apie nepakankamą vaizdo ryškumą yra neteisingi ir nepagrįsti;

2.3.3. tiek Patikrinimo akte, tiek Sprendime Bendrovei formuluojamas abstraktaus pobūdžio kaltinimas dėl pateiktų Lažybų punkto Įrašų neryškumo. Tačiau nė viename iš šių dokumentų nėra nurodyta, dėl kurio konkrečiai momento (laikotarpio) iš visų Įrašų Tarnyba turėjo pastabų. Todėl nėra aišku, už kokius konkrečiai pažeidimus pareiškėjui buvo taikyta poveikio priemonė. Tarnyba pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatas, nes Sprendimo motyvai yra neaiškūs, neadekvatūs ir nepakankami;

2.3.4. Tarnyba ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalių pažeidimą grindė ir tuo, kad pateiktuose Įrašuose iš Lažybų punkto ne visada matosi, kokia suma yra priimama ir / ar išmokama. Tarnyba ydingai (plečiamai) aiškina ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalių turinį, nes šios teisės normos neįtvirtinta reikalavimo, kad automatų salone ar lažybų punkte fiksuojamuose vaizdo įrašuose privalo matytis sumokamos ar išmokamos pinigų kupiūros (ar sumos). Šiuo atveju įstatyme yra nurodyta, jog vaizdo įrašuose turi būti matomi, be kita ko, aptarnaujančių darbuotojų (įskaitant lažybų tarpininkus), kuriems yra priskirta funkcija atlikti operacijas su pinigais, veiksmai. Visuose Įrašuose iš Lažybų punkto tiek lošėjo, tiek aptarnaujančių darbuotojų veiksmai yra matomi, tačiau įstatymas nekelia reikalavimo identifikuoti konkrečių sumų (perduodamų kupiūrų / sumų). Toks reikalavimas būtų perteklinis, nes tokia informacija tiksliai atsispindi iš konkrečios lošimų organizavimo vietos kasos (apskaitos) duomenų. ALĮ patalpų, kuriose vykdoma skirtinga azartinių lošimų veikla (pvz., lošimo namai (kazino) ar bingo salonai), vaizdui fiksuoti nustato skirtingus reikalavimus. ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalys neišskiria reikalavimo dėl automatų salone ar lažybų ir totalizatoriaus punkte priimamų ir išmokamų sumų fiksavimo vaizdo įrašu. Pareiškėjo vykdomai veiklai, kiek tai susiję su Lažybų punkto patalpų vaizdo fiksavimu, nėra taikomi tokie reikalavimai. Tokiu būdu Tarnyba iš esmės sukuria naują (papildomą) reikalavimą ir už jį mėgina taikyti Bendrovei atsakomybę. Net ir tuo atveju, jei būtų laikomasi pozicijos, kad ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalių turinys turėtų būti aiškinamas plačiau nei šių teisės normų tekstinė išraiška, visi neaiškumai turėtų būti vertinami pareiškėjo naudai.

2.3.5. Jei ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalys būtų taikomos plečiamai, būtina atsižvelgti į tai, kad pareiškėjo veiksmuose nėra kaltės. Bendrovė buvo įdiegusi Lažybų punkte skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą pagal Reikalavimuose nustatytus kriterijus. Bendrovė po patikrinimo metu gautos informacijos dėl vaizdo fiksavimo, geranoriškai ėmėsi priemonių, kaip vaizdo įrašymą dar labiau suefektyvinti, kad bet kokios galimos interpretacijos šiais klausimais būtų pašalintos. Tarnyba visiškai neatsižvelgė į Bendrovės jokios formos kaltės nebuvimą, o tai lėmė nepagrįstą administracinės atsakomybės dėl tariamo ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalių pažeidimo pritaikymą.

2.4. Bendrovė Įrašų iš Lažybų punkto saugojimą vykdė pagal įstatymo reikalavimus. ALĮ 15 straipsnio 5 dalis įpareigoja lošimus organizuojančią bendrovę vaizdo įrašus saugoti 180 dienų. Įstatymas išskiria šios taisyklės išimtį – vaizdo įrašai privalo būti saugojami ilgiau, jei nagrinėjama lošėjo pretenzija ar atliekamas lošimus organizuojančios bendrovės patikrinimas (tuomet įrašai turi būti saugomi iki pretenzijos išnagrinėjimo ar patikrinimo pabaigos). Bendrovės patikrinimas buvo pradėtas lošėjo pateikto skundo pagrindu. Minėtas asmuo įvardino konkrečius laikotarpius su laiko intervalais, kuomet jis buvo atėjęs į Lažybų punktą. Pagal trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą informaciją ir buvo renkami pirminiai duomenys. Tarnyba 2022 m. kovo 22 d. pareikalavo Bendrovės pateikti Lažybų punkto Įrašus, be kita ko, apimančius šiuos laikotarpius – 2022 m. sausio 5 d. nuo 22 val. iki 23 val., 2022 m. vasario 19 d. nuo 23 val. iki 24 val. Būtent šių laikotarpių vaizdo įrašai buvo perduoti Tarnybai bei tuo pačiu Bendrovėje buvo saugomi iki patikrinimo pabaigos. Bendrovė neturėjo pagrindo manyti, kad kitų laiko intervalų vaizdo įrašai taip pat turi būti saugomi ilgiau nei tą nustato bendra ALĮ 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisyklė. Tarnyba tik 2022 m. rugsėjo 20 d. nurodė pareiškėjui pateikti Lažybų punkto vaizdo įrašus už kitus konkrečių datų laiko intervalus (t. y. 2022 m. sausio 5 d. vaizdo įrašą nuo 18 val. iki 22 val., 2022 m. vasario 19 d. vaizdo įrašą nuo 18 val. iki 23 val.). Kadangi 2022 m. rugsėjo mėn. jau buvo pasibaigęs vaizdo įrašų (neišeksportuotų į atskirą saugyklą) 180 dienų saugojimo laikotarpis, Bendrovėje anksčiau padaryti vaizdo įrašai (įskaitant ir 2022 m. sausio 5 d. nuo 18 val. iki 22 val. bei 2022 m. vasario 19 d. nuo 18 val. iki 23 val.) buvo automatiškai ištrinti.

2.5. Vaizdo stebėjimas bei įrašymas yra priskiriamas asmens duomenų tvarkymui, kuris privalo būti vykdomas pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) reikalavimus. Bendrovė, vykdydama įpareigojimus dėl asmens duomenų apsaugos (BDAR 5 str. 1 d. e p.), negalėjo ilgiau nei 180 dienų saugoti tų vaizdo įrašų, dėl kurių nebuvo pradėtas patikrinimas (t. y. epizodų, kurie nebuvo nurodyti lošėjo skunde).

2.6. Bendrovės vykdomas patikrinimas tęsėsi ilgiau nei tą leidžia teisės aktai, todėl jis turėjo būti nutrauktas. Tarnybos direktorius 2020 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. DIE-803 patvirtino Ūkio subjektų, organizuojančių azartinius lošimus, didžiąsias, mažąsias loterijas ir žaidimus žaidimų automatais patikrinimo taisykles (toliau – ir Patikrinimo taisyklės), pagal kurių 57 punktą neplaninio specialaus patikrinimo atlikimo terminas – 2 mėnesiai; numatyta galimybė patikrinimo terminą pratęsti dėl objektyvių aplinkybių. Bet kuriuo atveju neplaninis specialusis patikrinimas negali tęstis ilgiau nei 6 mėnesius. Tarnybos vykdyto Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo trukmė viršijo maksimalią galimą trukmę (jis buvo pradėtas 2022 m. balandžio 12 d., Patikrinimo aktas atsiųstas 2022 m. spalio 24 d., o poveikio priemonė pritaikyta 2022 m. gruodžio 29 d.). Sprendimas yra grindžiamas Patikrinimo akto, kuris buvo įformintas pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus imperatyvius terminus, išvadomis, todėl ir šiuo aspektu Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2.7. Tarnyba nepagrįstai skyrė Bendrovei maksimalią baudą (15 000 Eur). Bendrovei sankcija apskritai neturėjo būti taikoma, nes ji nepadarė ALĮ įtvirtintų pažeidimų, o Tarnybos vykdytas patikrinimas truko ilgiau nei tą leidžia Patikrinimo taisyklės. Tačiau net ir Tarnybai manant, kad pažeidimai buvo padaryti, ji neturėjo teisės skirti Bendrovei baudos. Bendrovė vadovavosi ALĮ 291 straipsnio 6 dalimi, Tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. DIE-486 patvirtintais Mažareikšmių azartinius lošimus ir loterijas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų kriterijais (toliau – ir Mažareikšmių pažeidimų kriterijai) ir teigė, kad Bendrovės pažeidimai, jeigu jie būtų laikomi padarytais, galėtų būti traktuojami tik kaip mažareikšmiai. Tarnyba Sprendimu nustatė Bendrovės atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatė, jog dėl visos paros 2022 m. sausio 5 d. ir 2022 m. vasario 19 d. vaizdo įrašų neišsaugojimo būtų padaryta žalos (įskaitant ir skundą pateikusiam asmeniui). Toks formalus pažeidimas nekėlė jokios grėsmės Bendrovės veiklai tęsti, vykdomų lošimų skaidrumui ir viešajam interesui.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai pažymėjo, jog ALĮ 15 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama lingvistiškai, taigi byloje kyla teisės aiškinimo klausimas.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Bendrovė pernelyg siaurai ir formaliai interpretuoja ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalis. Siekiant užtikrinti efektyvesnę pinigų plovimo prevenciją, grynųjų pinigų apskaitą ir kontrolę, Bendrovė privalo pasirūpinti, jog lošimų patalpose įrengus skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, vaizdo įrašuose aiškiai matytųsi ne tik lošėjų ir lošėjus aptarnaujančio personalo, atliekančio operacijas su pinigais, veiksmai, tačiau ir patys pinigai, priešingu atveju, nebus pasiekti ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalių tikslai. Neidentifikavus pinigų, kuriuos lošėjas bei lažybų tarpininkas paduoda vienas kitam, nebus įmanoma identifikuoti ir jų su pinigais atliekamos operacijos, kas yra esminis dalykas, siekiant užtikrinti efektyvią lošimų organizavimo priežiūrą, pinigų plovimo prevenciją, grynųjų pinigų apskaitą ir kontrolę. Bendrovė privalėjo užtikrinti ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalyse įtvirtintus reikalavimus tokiu būdu, jog nekiltų jokių abejonių dėl į automatų saloną / lažybų punktą įeinančių asmenų matomumo, lošėjų, lošėjus aptarnaujančio personalo, atliekančio operacijas su pinigais, veiksmų, tačiau to neįvykdė. Tarnyba Sprendimu teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimą iš esmės lėmė tai, kad vaizdo kamera, fiksuojanti bendrą Lažybų punkto kasą, buvo įrengta netinkamoje vietoje, dėl ko Bendrovės pateiktuose Įrašuose ne visada matosi, kokia pinigų suma yra priimama ir / ar išmokama, nesimato dalies veiksmų su pinigais, kadangi lošėjus aptarnaujančio personalo darbuotojo atliekami veiksmai su pinigais, yra užstojami jo paties. Bendrovė pasielgė pernelyg atsainiai, neužtikrino, jog vaizdo kamera būtų įrengta tinkamu kampu, neįvertino atstumo nuo įrengtos vaizdo kameros iki vietos, kurioje yra atliekamos lošėjo ir lošėjus aptarnaujančio personalo darbuotojo operacijos su pinigais, neskyrė tam maksimalių galimų pastangų ir dėl to neužtikrino tinkamo ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalių nuostatų įgyvendinimo.

4.2. Argumentai, kad Bendrovės Lažybų punkte skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema buvo įdiegta pagal Reikalavimus, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi Bendrovė buvo nubausta ne dėl vaizdo įrašymo sistemos neatitikties Reikalavimams, o dėl to, kad išpildant Reikalavimuose apibrėžtus kriterijus, nebuvo užtikrinta, jog lošimų patalpose įrengus skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, vaizdo įrašuose aiškiai matytųsi ne tik lošėjų ir lažybų tarpininkų, atliekančių operacijas su pinigais, veiksmai, tačiau ir patys pinigai.

4.3. Sprendime yra aiškiai nurodyta, kokių konkrečiai datų vaizdo įrašuose yra padaryti pažeidimai ir nurodyta pažeidimo padarymo vieta (2022 m. sausio 5 d., 2022 m. vasario 4 d., 2022 m. vasario 19–20 d. ir 2022 m. vasario 22 d. vaizdo įrašuose, fiksuojančiuose Lažybų punkto kasą), aiškiai nurodyta pažeidimo esmė. Bendrovei kaltinimas suformuluotas tinkamai, o tai, kad jis pareiškėjui buvo aiškus, patvirtina ta aplinkybė, kad iki patikrinimo pabaigos Bendrovė Tarnybai pateikė 2022 m. rugpjūčio 25 d. vaizdo įrašus, kurie yra ne trumpesni nei 1 valandos trukmės, juose gerai ir aiškiai matosi asmuo, įeinantis į lažybų punktą bei prieinantis prie kasos, asmens tapatybės patikra, kasos darbuotojai 10.15 val. paduodami pinigai ir atliekamos operacijos su pinigais 10.24 val. Šie Bendrovės pateikti vaizdo įrašai atitinka ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalių nuostatų reikalavimus ir akivaizdžiai rodo, kad Bendrovė suprato pažeidimo esmę ir pažeidimus – vaizdo įrašų trūkumus – pašalino.

4.4. Iš neplaninio specialiojo patikrinimo medžiagos matyti, kad Bendrovė apie patikrinimą buvo informuota tinkamai, t. y. Bendrovei buvo išsiųsta 2022 m. balandžio 12 d. pavedimo patikrinti Nr. PT-14 kopija, kurioje yra nurodytas numatytas patikrinimo laikotarpis – nuo 2022 m. sausio 1 d. iki patikrinimo pabaigos, nurodyta patikrinimo vieta – Bendrovės buveinė ir lošimų organizavimo vietos, bei objektas – patikrinti kaip UAB „TOP SPORT“ laikosi ALĮ 10 straipsnio 21 dalyje nustatytų, o taip pat kitų teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimo tvarką, reikalavimų (pagal Tarnybos Kontrolės skyriaus 2022 m. balandžio 11 d. tarnybinį pranešimą Nr. IVL-622 „Dėl L. A. 2022-03-15 pranešimo įvertinimo“). Bendrovei 2022 m. spalio 24 d. buvo išsiųstas Patikrinimo akto nuorašas. Patikrinimo metu 2022 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 2E-1253, 2022 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 2E-1272 ir 2022 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 2E-1425 buvo kreiptasi į Bendrovę su prašymu pateikti papildomus visos paros 2022 m. sausio 5 d. ir vasario 19 d. vaizdo įrašus, kuriuose būtų užfiksuotas lošėjo įėjimo momentas į Bendrovės Lažybų punktą. 2022 m. sausio 5 d. ir vasario 19 d. vaizdo įrašai yra susiję su Bendrovės patikrinimu ir jo apimtimi.

4.5. Viena iš pagrindinių ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalių, nustatančių reikalavimą lošimo bendrovėms filmuoti įėjimą į lošimo vietą, paskirčių yra ta, jog lošimo vietose įrašyti vaizdo įrašai yra skirti padėti greičiau ir objektyviau spręsti ginčus dėl apribojusių savo galimybę lošti asmenų įleidimo į lošimo vietas. Tarnybos Kontrolės skyriaus specialistai, siekdami patikrinimo metu surinkti visus reikalingus įrodymus, kurie padėtų tiksliai ir objektyviai išsiaiškinti visas patikrinimo metu nagrinėjamas aplinkybes bei pašalinti bet kokias esamas abejones, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą patikrinimo metu Bendrovės prašyti pateikti 2022 m. sausio 5 d. ir vasario 19 d. vaizdo įrašus. Kadangi patikrinimo laikotarpis – nuo 2022 m. sausio 1 d. iki patikrinimo pabaigos, Bendrovė privalėjo saugoti visus vaizdo įrašus nuo 2022 m. sausio 1 d. iki patikrinimo pabaigos, nes buvo tinkamai informuota apie patikrinimo laiką, dalyką ir tai, kad prašomi pateikti vaizdo įrašai yra susiję su Bendrovės patikrinimu. Bendrovė turėjo žinoti ALĮ 15 straipsnio 5 dalies reikalavimą ir jį užtikrinti, t. y. išsaugoti vaizdo įrašus ilgiau nei 180 dienų, nuo 2022 m. sausio 1 d. ir ne trumpiau kaip iki lošimus organizuojančios bendrovės patikrinimo pabaigos ir juos pateikti Tarnybai, tačiau šios pareigos neįvykdė ir taip pažeidė ALĮ 15 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

4.6. Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo trukmė neviršijo maksimalaus 6 mėnesių patikrinimo termino. Bendrovės neplaninis specialusis patikrinimas buvo pradėtas 2022 m. balandžio 12 d. 2022 m. birželio 10 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-975 „Dėl 2022 m. balandžio 14 d. pavedimo patikrinti Nr. PT-14 termino pratęsimo“, patvirtintu Tarnybos direktoriaus, buvo pratęstas patikrinimo terminas iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. 2022 m. rugpjūčio 10 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-1296 „Dėl 2022 m. balandžio 14 d. pavedimo patikrinti Nr. PT-14 termino pratęsimo“, patvirtintu Tarnybos direktoriaus, buvo pratęstas patikrinimo terminas iki 2022 m. spalio 10 d. Bendrovės neplaninis specialusis patikrinimas buvo baigtas 2022 m. spalio 10 d. ir jokie patikrinimo veiksmai nuo tos datos nebebuvo atliekami. Patikrinimo aktas surašytas, pasirašytas ir pateiktas registruoti 2022 m. spalio 18 d. Pasirašytas ir užregistruotas Patikrinimo aktas 2022 m. spalio 24 d. buvo išsiųstas Bendrovei.

4.7. Bendrovės padarytą pažeidimą pripažinti mažareikšmiu nebuvo pagrindo, kadangi Bendrovė nepripažino pažeidusi ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalių reikalavimų, nesutiko su ALĮ 15 straipsnio 5 dalies pažeidimu. Bendrovės nesutikimo su konstatuotais pažeidimais aplinkybės ir argumentacija leido pagrįstai manyti, kad Bendrovė nesijaučia kalta ir neprisiima atsakomybės už netinkamai vykdomus reikalavimus, susijusius su ALĮ 15 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių tinkamu vykdymu, todėl Tarnyba neturėjo jokio pagrindo taikyti Mažareikšmių pažeidimų kriterijų, ypač įvertinusi Mažareikšmių pažeidimų kriterijų 2–3 punktų nuostatas. Tarnyba, įvertinusi Bendrovės padarytų pažeidimų pobūdį, mastą, kitas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytų baudų apskaičiavimo aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-257, (toliau – ir Aprašas) 5 punktu, apskaičiavo baudos dydį nuosekliai trimis etapais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka. Tarnyba Bendrovei baudos dydžius apskaičiavo atskirai už ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimus bei ALĮ 15 straipsnio 5 dalies pažeidimą ir atsižvelgusi į Bendrovės atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad Bendrovė patikrinimo metu bendradarbiavo su Tarnyba, teikė informaciją, paaiškinimus, Bendrovė ar jos darbuotojai anksčiau nėra bausti už analogiškus pažeidimus, Bendrovei už ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalių pažeidimus ir už ALĮ 15 straipsnio 5 dalies pažeidimą skyrė atitinkamai 35 918 Eur ir 43 615 Eur baudą. Pagal Aprašo 151 punktą Bendrovei skiriama bauda už ALĮ 15 straipsnio 2–3 ir 5 dalies pažeidimus buvo subendrinta baudų apėmimo būdu, didesnę baudą apimant mažesne. Įvertinus tai, kad ALĮ 292 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Tarnyba Bendrovei skiria baudą nuo 0,1 iki 0,5 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą), bet ne mažiau kaip 6 000 eurų ir ne daugiau kaip 15 000 eurų, o Aprašu apskaičiuotas baudos dydis (43 615 Eur) viršija ALĮ 292 straipsnio 3 dalyje nustatytą maksimalų baudos dydį, todėl Bendrovei už ALĮ 15 straipsnio 2–3 ir 5 dalies nuostatų pažeidimus pagrįstai buvo paskirta 15 000 Eur bauda.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. A. atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

5.1. Pareiškėjo padaryti pažeidimai nėra mažareikšmiai ar atsitiktiniai. ALĮ reikalavimai yra labai konkretūs ir nekeliantys abejonių – įtvirtintas reikalavimas pareiškėjui duomenis saugoti tokiu būdu, kad vėliau būtų galima atsekti lošėjų ir lošėjus aptarnaujančių darbuotojų veiksmus bei atliekamas operacijas, įskaitant finansines. Bendrovė ne tik neišsaugojo / sunaikino aktualius duomenis, tačiau ir tie, kurie buvo pateikti, yra netinkami. Sprendimas priimtas pagal asmens (L. A.), apribojusio savo galimybę lošti, skundą dėl to, jog jis neteisėtai įleistas lošti, bei kad praloštos lėšos turi būti grąžintos.

5.2. Pareiškėjas privalo pasirūpinti, jog lošimų patalpose, įrengus skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, vaizdo įrašuose aiškiai matytųsi ne tik lošėjų ir lošėjus aptarnaujančio personalo, atliekančių operacijas su pinigais, veiksmai, tačiau ir patys pinigai, kadangi pinigai yra lošėjo ir lošėjus aptarnaujančio personalo atliekamų operacijų objektas. Pinigai, kaip objektas, yra neatsiejami nuo lošėjus aptarnaujančio personalo ir lošėjo atliekamų veiksmų bei jie privalo matytis vaizdo įrašuose, tam, kad būtų galima tinkamai identifikuoti lošėjus aptarnaujančio personalo ir lošėjo atliekamas operacijas. Pareiškėjo neteisėtas veikimas sudaro prielaidas jam išvengti civilinės atsakomybės, kadangi apsunkinamos arba padaromos neįmanomomis galimybės apskaičiuoti neteisėtai į lošimo namus įleistų asmenų pareiškėjui perduotas grynųjų pinigų sumas.

5.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo reiškė pretenzijas dėl lošimų organizavimo tvarkos, ne tik dėl konkrečių epizodų tam tikrais pareiškėjo nurodomais laiko intervalais. Pareiškėjui trečiojo suinteresuoto asmens skundo turinys buvo žinomas. Bendrovei, kaip verslininkui profesionalui keliami didesni nei vidutiniai atidumo ir rūpestingumo standartai, dėl to ji privalėjo išsaugoti visus ginčui reikšmingus duomenis, nepaisant teisės aktuose numatytų minimalių terminų. Gavęs duomenų apie galimus pažeidimus, pareiškėjas turėjo imtis priemonių reikšmingiems duomenims išsaugoti. Pareiškėjo neteisėti veiksmai, nevykdant imperatyvių ALĮ 15 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir sudarant prielaidas pažeisti asmenų teises, turi didelės reikšmės sprendžiant ne tik dėl pažeidimo nustatymo fakto, tačiau ir dėl sankcijos pareiškėjui dydžio.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog ALĮ paskirtis – lošėjų interesų apsauga, ginčas kyla dėl ALĮ 15 straipsnio 2 dalies aiškinimo. Šiuo atveju nėra galimybės identifikuoti net ir to, kokie dokumentai paduodami – ar vairuotojo pažymėjimas, ar pasas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „TOP SPORT“ skundą.

8. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

8.1. Tarnyboje 2022 m. kovo 15 d. gautas trečiojo suinteresuoto asmens L. A. pranešimas, kuriame nurodyta, jog jis yra pateikęs prašymą neleisti lošti, bet vis tiek yra įleidžiamas į Bendrovės Lažybų punktą ir jam leidžiama lošti. L. A. nurodė, kad Lažybų punkte lankėsi 2022 m. sausio 5 d. tarp 22–23 val., 2022 m. vasario 4 d. 22.40 val., 2022 m. vasario 19 d. 23.20 val., 2022 m. vasario 22 d. 23.30 val.

8.2. Tarnyba 2022 m. balandžio 12 d. priėmė pavedimą patikrinti Nr. PT-14 (toliau – ir Pavedimas patikrinti), kuriuo Tarnybos valstybės tarnautojams pavesta atlikti Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą Bendrovės buveinėje ir lošimų organizavimo vietose nuo 2022 m. sausio 1 d. iki „patikrinimo pabaigos“; patikrinimą pradėti 2022 m. balandžio 12 d., patikrinimą baigti 2022 m. birželio 10 d.; patikrinimo objektas – patikrinti kaip Bendrovė laikosi ALĮ 10 straipsnio 21 dalyje nustatytų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimo tvarką, reikalavimų.

8.3. Tarnybos 2022 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 2E-559 „Dėl pradėto UAB „TOP SPORT“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2022 m. balandžio 12 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-14“ pareiškėjas buvo informuotas, kad Tarnyba priėmė sprendimą pradėti Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą (pagal Pavedimą patikrinti). Bendrovei buvo pateiktas Tarnybos Pavedimas patikrinti.

8.4. Tarnyba, atlikusi patikrinimą, 2022 m. spalio 19 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PT1-38, kurį 2022 m. spalio 24 d. raštu Nr. 2E-1664 „Dėl atlikto patikrinimo“ išsiuntė pareiškėjui, paaiškindama, kad Bendrovė iki 2022 m. lapkričio 3 d. turi teisę pateikti atsiliepimą į Patikrinimo aktą. Bendrovė 2022 m. lapkričio 3 d. pateikė atsiliepimą į Patikrinimo aktą.

8.5. Tarnybos direktorius 2022 m. lapkričio 7 d. priėmė įsakymą Nr. DIE-812 „Dėl atlikto UAB „Top Sport“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2022 m. balandžio 12 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-14“ (toliau – ir Įsakymas Nr. DIE-812), kurio 2.4 punkte konstatavo, kad Bendrovės Įrašuose, fiksuojančiuose kasą ir įeinančius asmenis į Bendrovės lažybų punktą, vaizdas yra neryškus, aiškiai nėra matomi darbuotojos atliekami veiksmai, asmenų paduodamos kortelės, dokumentai ir pinigai, vaizdo kameros įrengtos tokiu būdu, jog peržiūrint vaizdo įrašus, ne visada matėsi, kokia pinigų suma yra priimama ir / ar išmokama, kokia kortelė, dokumentas yra pateikiami.

Bendrovė, tikėtina, pažeidė ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą – vaizdo įrašuose atliekami veiksmai su pinigais turi aiškiai matytis. Iki patikrinimo pabaigos Bendrovė Tarnybai pateikė 2022 m. rugpjūčio 25 d. vaizdo įrašus (vaizdo įrašo dokumento pavadinimas (duomenys neskelbtini)), kurie yra ne trumpesni nei 1 valandos trukmės, juose gerai ir aiškiai matosi asmuo, įeinantis į Lažybų punktą bei prieinantis prie kasos, asmens tapatybės patikra, kasos darbuotojai 10.15 val. paduodami pinigai ir atliekamos operacijos su pinigais 10.24 val.

Bendrovės pateikti vaizdo įrašai atitinka ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatų reikalavimus. Įsakymo Nr. DIE-812 2.5 punkte konstatuota, kad Bendrovė, neišsaugodama visos paros 2022 m. sausio 5 d. ir 2022 m. vasario 19 d. vaizdo įrašų, kurie susiję su asmens pranešime nurodytu laikotarpiu, tikėtina, pažeidė ALĮ 15 straipsnio 5 dalies reikalavimus dėl vaizdo įrašų tinkamo saugojimo termino, vykstant Bendrovės patikrinimui; Bendrovė apie pradėtą specialųjį patikrinimą buvo įspėta išsiunčiant 2022 m. balandžio 12 d.

Pavedimo patikrinti kopiją, kurioje nurodytas numatytas laikotarpis, už kurį atliekamas patikrinimas. Įsakymo Nr. DIE-812 3.4 punktu nutarta Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo medžiagą dėl šio įsakymo 2.4. ir 2.5. punktuose nurodytų galimų ALĮ pažeidimų perduoti Komisijai, sudarytai vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-256 „Dėl Patariamosios komisijos sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“, sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti.

Įsakymo Nr. DIE-812 4.1.1. punkte nurodyta informuoti Bendrovę, kad šis įsakymas yra tarpinis, nesukeliantis teisinių pasekmių, procedūrinio pobūdžio teisės aktas, kuriuo nutarta surašyti administracinio nusižengimo protokolus.

8.6. Komisijos posėdis įvyko 2022 m. gruodžio 16 d., jame dalyvavo Bendrovės direktorius D. G., išdėstė savo poziciją. Komisija 2022 m. gruodžio 22 d. priėmė išvadą Nr. IVL-2145 (toliau – ir Komisijos išvada), kad Bendrovės Įrašuose, fiksuojančiuose Lažybų punkto kasą, vaizdas yra neryškus, aiškiai nėra matomi darbuotojos atliekami veiksmai, asmenų paduodami pinigai, vaizdo kameros įrengtos tokiu būdu, jog peržiūrint vaizdo įrašus, ne visada matėsi, kokia pinigų suma yra priimama ir / ar išmokama, todėl Bendrovė pažeidė ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas (vaizdo įrašuose atliekami veiksmai su pinigais turi aiškiai matytis). Taip pat Komisija padarė išvadą, kad Bendrovė, neišsaugodama visos paros 2022 m. sausio 5 d. ir vasario 19 d. vaizdo įrašų, kurie susiję su asmens pranešime nurodytu laikotarpiu, pažeidė ALĮ 15 straipsnio 5 dalies reikalavimus dėl vaizdo įrašų tinkamo saugojimo termino, vykstant Bendrovės patikrinimui. Komisija, vadovaudamasi Patariamosios komisijos sprendimu dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-256, 32.1 punktu, pasiūlė už ALĮ 15 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių pažeidimus skirti Bendrovei 15 000 Eur baudą.

8.7. Tarnybos direktorius priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad Bendrovės Įrašuose, fiksuojančiuose Lažybų punkto kasą, vaizdas yra neryškus, aiškiai nėra matomi darbuotojų atliekami veiksmai, asmenų paduodami pinigai, vaizdo kameros įrengtos tokiu būdu, jog peržiūrint vaizdo įrašus, ne visada matėsi, kokia pinigų suma yra priimama ir / ar išmokama, todėl Bendrovė pažeidė ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą reikalavimą – vaizdo įrašuose atliekami veiksmai su pinigais turi aiškiai matytis (Sprendimo 2.1 p.); Bendrovė, neišsaugodama visos paros 2022 m. sausio 5 d. ir vasario 19 d. vaizdo įrašų, kurie susiję su asmens pranešime nurodytu laikotarpiu, pažeidė ALĮ 15 straipsnio 5 dalies reikalavimus dėl vaizdo įrašų tinkamo saugojimo termino, vykstant Bendrovės patikrinimui (Sprendimo 2.2 p.). Sprendimu nutarta pritarti Komisijos išvadai ir už Sprendimo 2.1 ir 2.2 punktuose konstatuotus pažeidimus Bendrovei skirti 15 000 Eur baudą.

9. Teismas vadovavosi ALĮ normomis, Reikalavimų, Patikrinimų taisyklių, Mažareikšmių pažeidimų kriterijų nuostatomis.

10. Teismas, vadovaudamasis Sprendimo 2.1 punktu bei pažymėjęs, kad Tarnyba į bylą pateikė vaizdo įrašus iš Lažybų punkto, įskaitant 2022 m. sausio 5 d., 2022 m. vasario 4 d., 2022 m. vasario 19 d., 2022 m. vasario 22 d., 2022 m. rugpjūčio 25 d., 2022 m. rugsėjo 13 d. (kompaktiniuose diskuose, aktyvią nuorodą, kurioje patalpinti visi su konstatuotu pažeidimu susiję vaizdo įrašai iš Lažybų punkto), kurių tikrumo, teisingumo pareiškėjas neginčija, atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemos atitikties teisės aktų reikalavimams.

Teismas pažymėjo, kad Lažybų punkto skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema turi būti tokia, kad užtikrintų įstatyme – ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse – nustatytų reikalavimų dėl skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemos veikimo įgyvendinimą. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis laikėsi žemesnės galios teisės akte (Tarnybos direktoriaus įsakyme) nei įstatymas nustatytų reikalavimų, pažymėjęs, kad byloje nekyla ginčas dėl Reikalavimų neatitikties ALĮ. Teismas atkreipė dėmesį, jog Sprendime pažymėta, kad vaizdo kamera, fiksuojanti bendrą Lažybų punkto kasą, buvo įrengta netinkamoje vietoje, dėl ko Bendrovės pateiktuose Įrašuose ne visada matosi, kokia pinigų suma yra priimama ir / ar išmokama, nesimato dalies veiksmų su pinigais, kadangi lošėjus aptarnaujančio personalo atliekami veiksmai su pinigais, yra užstojami jo paties.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo šių aplinkybių. Teismas priėjo prie išvados, jog skaitmeninio vaizdo fiksavimo (įrašymo) sistema gali būti įdiegta taip, kad bus įgyvendinti Reikalavimuose nustatyti reikalavimai skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemų vaizdo įrašams, tačiau skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema neveiks taip, kaip to reikalauja ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas reguliavimas, nes, pavyzdžiui, vaizdo kamera bus įrengta netinkamoje vietoje. Teismas pritarė Sprendime išdėstytai pozicijai, kad Bendrovė, siekdama įgyvendinti ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, privalo imtis visų tam reikalingų veiksmų, t. y. sureguliuoti lošimo organizavimo vietų apšvietimą, užtikrinti, kad lošėjus aptarnaujančio personalo darbuotojo darbo vieta būtų įrengta taip, kad jo veiksmai, atliekant operacijas su pinigais, būtų aiškiai matomi, neužstojami jo paties ar kitų objektų, įrengti vaizdo kamerą tokiu kampu, iš kurio aiškiai matytųsi lošėjo ir lošėją aptarnaujančio personalo darbuotojo atliekamos operacijos su pinigais.

11. Teismas nurodė, jog tai, kad Lažybų punkto vaizdo įrašai leido identifikuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį, nes jis save atpažino, kad iš vaizdo įrašų galima identifikuoti konkrečius juose užfiksuotus asmenis, savaime nereiškia, kad vaizdo ryškumas yra pakankamas, nes ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalys skaitmeninio vaizdo įrašymo veikimą sieja ne vien tik su aplinkybe, ar iš vaizdo įrašų galima identifikuoti į lažybų punktą, automatų saloną atėjusį asmenį, konkrečius vaizdo įrašuose užfiksuotus asmenis.

12. Teismas pritarė Tarnybos Sprendime išdėstytai pozicijai, kad, siekiant užtikrinti efektyvesnę pinigų plovimo prevenciją, grynųjų pinigų apskaitą ir kontrolę, Bendrovė privalo pasirūpinti, jog lošimų patalpose įrengus skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, vaizdo įrašuose aiškiai matytųsi ir patys pinigai, nes pinigai yra lošėjo ir lošėjus aptarnaujančio personalo atliekamų operacijų objektas; pinigai kaip objektas, yra neatsiejami nuo lošėjus aptarnaujančio personalo ir lošėjo atliekamų veiksmų ir jie privalo matytis vaizdo įrašuose tam, kad būtų galima identifikuoti lošėjus aptarnaujančio personalo ir lošėjo atliekamas operacijas; neidentifikavus pinigų, kuriuo lošėjas bei lošėjus aptarnaujančio personalo darbuotojas paduoda vienas kitam, nebus įmanoma identifikuoti ir jų su pinigais atliekamos operacijos, kas yra esminis dalykas, siekiant užtikrinti efektyvią lošimų priežiūrą, pinigų plovimo prevenciją, grynųjų pinigų apskaitą ir kontrolę. Teismas pažymėjo, kad ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas reguliavimas negali būti savitikslis, o, atsižvelgiant į vartojamas sąvokas „aiškiai matyti“, „atliekančių operacijas su pinigais kasoje, veiksmai“, „atliekančių operacijas su pinigais, veiksmai“, į ALĮ reglamentuojamų santykių pobūdį, į atliekamų veiksmų pobūdį, negali būti aiškinamas abstrakčiai, kaip aiškina pareiškėjas, nes toks aiškinimas nereikštų efektyvaus ir tinkamo ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų nuostatų įgyvendinimo, ALĮ nuostatos būtų savitikslės, būtų fiksuojami ne realūs veiksmai, o jų dalis.

13. Įvertinęs bylos medžiagą bei nustatęs, kad Bendrovė buvo tinkamai informuota, žinojo, jog Tarnyba pradėjo Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą, kad gauta lošėjo pretenzija dėl Bendrovės veiklos, Tarnyba prašė pateikti 2022 m. sausio 5 d. ir 2022 m. vasario 19 d. visos paros vaizdo įrašus iš konkretaus Bendrovės Lažybų punkto, dėl kurio pretenziją Tarnybai parašė lošėjas (trečiasis suinteresuotas asmuo), atsižvelgęs į ALĮ 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą reguliavimą, teismas sprendė, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog Bendrovė, neišsaugodama visos paros 2022 m. sausio 5 d. ir 2022 m. vasario 19 d. vaizdo įrašų, kurie susiję su asmens pranešime nurodytu laikotarpiu, pažeidė ALĮ 15 straipsnio 5 dalies reikalavimus dėl vaizdo įrašų tinkamo saugojimo termino, vykstant Bendrovės patikrinimui. Teismas vertino, jog ALĮ 15 straipsnio 5 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad kai nagrinėjama lošėjo pretenzija ar atliekamas lošimus organizuojančios bendrovės patikrinimas, lošimus organizuojanti bendrovė privalo vaizdo įrašus saugoti ilgiau nei 180 dienų – iki pretenzijos išnagrinėjimo ar lošimus organizuojančios bendrovės patikrinimo pabaigos. BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamais būdais; BDAR 5 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; pagal BDAR 4 straipsnio 2 punktą, duomenų tvarkymas apima ir asmens duomenų saugojimą. Teismas sprendė, kad BDAR įtvirtintas reguliavimas nepaneigia ALĮ 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reguliavimo ir nesudaro prielaidų jo netaikyti.

14. Teismas nustatė, kad Tarnyba Pavedimą patikrinti priėmė 2022 m. balandžio 12 d., jame buvo nurodyta, kad patikrinimą pradėti 2022 m. balandžio 12 d., baigti 2022 m. birželio 10 d. Patikrinimo terminas buvo pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 10 d., vėliau iki 2022 m. spalio 10 d., o byloje nekyla ginčas dėl patikrinimo termino pratęsimo iki 2022 m. spalio 10 d. Patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimas pradėtas 2022 m. balandžio 12 d., baigtas 2022 m. spalio 10 d. (pirmadienis). Patikrinimo aktas surašytas 2022 m. spalio 19 d. (trečiadienis, t. y. Patikrinimo aktas surašytas praėjus 7 darbo dienoms, skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 10 d.). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, Patikrinimo taisyklių 57, 62, 66.2 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, įvertinęs jį sistemiškai, teismas darė išvadą, kad patikrinimo trukmė neviršijo Patikrinimo taisyklių 57 punkte nustatyto maksimalaus 6 mėnesių termino.

15. Kadangi Bendrovė padarė ALĮ 15 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus pažeidimus, Tarnybos patikrinimas neviršijo teisės aktuose nustatytos maksimalios trukmės, teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad Bendrovės padarytų pažeidimų pripažinti mažareikšmiais nebuvo pagrindo, paskirta bauda yra proporcinga padarytiems teisės pažeidimams, adekvati, paskirta remiantis ALĮ ir Aprašo nuostatomis.

16. Teismas Tarnybos Sprendimą pripažino teisėtu bei pagrįstu, atitinkančiu VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintus administraciniam aktui keliamus reikalavimus, atmetė pareiškėjo skundą, nenagrinėjo kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, pripažinęs juos neesminiais, bei netenkino pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, teismas netenkino trečiojo suinteresuoto asmens prašymo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 17. Pareiškėjas UAB „TOP SPORT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su ALĮ 15 straipsnio 2–3, 5 dalių nuostatomis, Bendrovės padaryto ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalių pažeidimo aspektais (vaizdas neryškus, nesimato veiksmų su pinigais), plečiamu ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalių turinio aiškinimu, patikrinimo, pradėto pagal trečiojo suinteresuoto asmens nurodytus konkrečius laikotarpius su laiko intervalais, ribomis, išsaugotais reikiamais vaizdo įrašais, BDAR nuostatomis, bei nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

18.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra priimtas klaidingai interpretuojant faktines aplinkybes, neteisingai aiškinant bei taikant teisės aktus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalių įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Reikalavimai, kurie nustato kriterijus (baigtinį sąrašą), kuriuos turi atitikti lošimus organizuojančių bendrovių fiksuojami (įrašomi) vaizdai. Bendrovėje skaitmeninio vaizdo fiksavimo (įrašymo) sistema buvo įdiegta, išpildant visus Reikalavimuose apibrėžtus kriterijus. Atitiktis Reikalavimų nuostatoms yra ta esminė aplinkybė, pagal kurią turi būti sprendžiama, jog Bendrovė laikėsi ir tinkamai įgyvendino ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalyse nustatytus įpareigojimus. Teismas pastarąją aplinkybę nepagrįstai ignoravo, o tai lėmė neteisingos išvados apie neva padarytą ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalių pažeidimo konstatavimą bei nepagrįsto sprendimo priėmimą.

18.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vaizdo įrašai yra neryškūs ir iš jų negalima nustatyti asmenų tapatybės, o aplinkybė, kad L. A. save atpažino yra nereikšminga ir nereiškia, kad įrašai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas nepagrįstai padarė šias išvadas, kadangi aplinkybė, jog asmuo buvo atpažintas iš vaizdo įrašų leidžia teigti, kad įrašų kokybė yra pakankama ir tinkama bei atitiko Reikalavimuose nustatytus kriterijus.

18.3. Teismas nustatęs, kad būtina automatų salone bei lažybų punkte vaizdo įrašu fiksuoti priimamas ir išmokamas sumas / kupiūras, nepagrįstai ir neteisėtai plečiamai aiškina ALĮ 15 straipsnio 2 dalies, 3 dalies turinį – išplečia reikalavimus skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad plečiamai aiškinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau, negu ją numatė įstatymų leidėjas, negalima (žr., pvz., 2004 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N7-1148/2004; 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N575-475/2012; ir kt.). Bendrovė laikėsi ir įgyvendino ALĮ 15 straipsnio 2 dalį, 3 dalį savo veikloje pagal tai, kaip minėta teisės norma buvo apibrėžta įstatymo tekste. Todėl net ir tuo atveju, jei būtų laikomasi pozicijos, kad ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalių turinys turėtų būti aiškinamas plačiau nei šių teisės normų tekstinė išraiška, visi neaiškumai turėtų būti vertinami Bendrovės naudai. Bendrovės veiksmuose, kuomet Lažybų punkte buvo įdiegta skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema pagal Reikalavimus ir šiose patalpose vykdytas vaizdo filmavimas, nėra ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalių pažeidimo sudėties, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

18.4. Teismas neatsižvelgė, kad Bendrovė, vykdydama ALĮ 15 straipsnio 5 dalies reikalavimus, ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį tinkamai išsaugojo tuos vaizdo įrašus, kurių buvo pareikalauta pagal trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą skundą dėl konkrečių lošėjo nurodytų laikotarpių (t. y. dėl tų laiko intervalų, kurie buvo įvardinti ir galėjo tapti ginčo objektu). Bendrovė neturėjo pareigos saugoti (ji to daryti net ir negalėjo dėl BDAR reikalavimų) visos dienos vaizdo įrašų iš Lažybų punkto. Kadangi Tarnyba vaizdo įrašų už naujus laikotarpius (laiko intervalus) Bendrovės pareikalavo pateikti jau jiems esant ištrintiems, pareiškėjas tokio nurodymo objektyviai negalėjo įvykdyti, tačiau tai jokiu būdu nereiškia ALĮ 15 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo.

19. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą bei pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes, palaiko savo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, jog Bendrovė ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalis interpretuoja pernelyg siaurai ir jas vertina formaliai, jog vertinant, ar Bendrovė pažeidė ALĮ 15 straipsnio 5 dalies reikalavimą dėl vaizdo įrašų tinkamo saugojimo termino, vykstant Bendrovės patikrinimui, svarbu atsižvelgti į tai, ar Bendrovė buvo tinkamai informuota apie patikrinimą, patikrinimo laiką, dalyką ir, ar prašomi pateikti vaizdo įrašai yra susiję su Bendrovės atliktu patikrinimu, sutinka su skundžiamu teismo sprendimu ir papildomai nurodo, kad:

19.1. ALĮ 15 straipsnio 3 dalis įsigaliojo 2019 m. lapkričio 1 d., 2017 m. lapkričio 21 d. priėmus Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325, 10, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151, 161 straipsniais įstatymą Nr. XIII-771. Tikrieji įstatymų leidėjo tikslai, priimant ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalių pakeitimus, atsispinti Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2017 m. lapkričio 8 d. papildomoje išvadoje (toliau – ir Papildoma išvada) dėl minėto įstatymo projekto, kurioje pažymėta, jog „Siekiant užtikrinti efektyvią lošimų organizavimo priežiūrą tikslinga nustatyti reikalavimą visose lošimų organizavimo vietose įrengti skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, kuri fiksuotų į lošimo vietas įeinančius asmenis, lošėjų ir lošėjus aptarnaujančio personalo veiksmus su grynaisiais pinigais. Lošimo organizavimo vietose įrašyti vaizdo įrašai priežiūros institucijoms reikalingi siekiant užtikrinti efektyvesnę pinigų plovimo prevenciją, grynųjų pinigų ir žetonų apskaitą ir kontrolę. Lošimo vietose įrašyti vaizdo įrašai padės greičiau ir objektyviau spręsti ginčus dėl apribojusių savo galimybę lošti asmenų ir nepilnamečių asmenų įleidimo į lošimo vietas“. Taigi, Bendrovė privalo pasirūpinti, jog lošimų patalpose įrengus skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, vaizdo įrašuose aiškiai matytųsi ne tik lošėjų ir lošėjus aptarnaujančio personalo, atliekančio operacijas su pinigais, veiksmai, tačiau ir patys pinigai, priešingu atveju, nebus pasiekti ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalių tikslai.

19.2. Sprendime nurodyta, jog vaizdo kamera, fiksuojanti bendrą Lažybų punkto kasą, buvo įrengta netinkamoje vietoje, dėl ko Bendrovės pateiktuose Įrašuose ne visada matosi, kokia pinigų suma yra priimama ir / ar išmokama, nesimato dalies veiksmų su pinigais, kadangi lošėjus aptarnaujančio personalo atliekami veiksmai su pinigais, yra užstojami jo paties.

19.3. Teismas teisingai pažymėjo, kad skaitmeninio vaizdo fiksavimo (įrašymo) sistema gali būti įdiegta taip, kad bus įgyvendinti Reikalavimuose nustatyti reikalavimai skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemų vaizdo įrašams, tačiau skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema neveiks taip, kaip to reikalauja ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas reguliavimas, nes, pavyzdžiui, vaizdo kamera bus įrengta netinkamoje vietoje. Bendrovė, siekdama įgyvendinti ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalių reikalavimus, privalo imtis visų tam reikalingų veiksmų.

19.4. Bendrovė buvo tinkamai informuota apie patikrinimo laiką, dalyką ir tai, kad prašomi pateikti vaizdo įrašai yra susiję su Bendrovės atliktu patikrinimu, todėl Bendrovės argumentai, kuriais ji prašymą pateikti visos paros 2022 m. sausio 5 d. ir 2022 m. vasario 19 d. vaizdo įrašus, kuriose būtų užfiksuotas lošėjo įėjimo į Lažybų punktą momentas, vertina kaip perteklinį yra siekis išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą (dėl prielaidų išvengti civilinės atsakomybės, pažeidimų nemažareikšmiškumo, reikštų pretenzijų dėl lošimų organizavimo tvarkos), ir papildomai nurodo šiuos argumentus:

20.1. Pareiškėjas nepagrįstai susiaurina ALĮ 15 straipsnio 2 dalies taikymo sritį ir suabsoliutina Reikalavimuose numatytus kriterijus vaizdo įrašams. Reikalavimų taikymo sritis labai siaura – jie numato tik tam tikrus techninius klausimus, susijusius su vaizdo įrašų įrašymu, glaudinimu ir formatavimu, Reikalavimai nereglamentuoja ir nedetalizuoja visos ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalių įgyvendinimo tvarkos, vaizdo kamerų pastatymo vietos, o tik epizodinius techninius klausimus dėl vaizdo įrašų. ALĮ 15 straipsnio 2 dalyje imperatyviai numatyta, kas turi matytis vaizdo įrašuose. ALĮ reikalavimai labai konkretūs ir nekeliantys abejonių – įtvirtintas reikalavimas duomenis saugoti tokiu būdu, kad vėliau būtų galima atsekti lošėjų ir lošėjus aptarnaujančių darbuotojų veiksmus atliekant operacijas su pinigais. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas ir Tarnyba ALĮ 15 straipsnio 2 dalį taiko plečiamai. Apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija šiuo aspektu prieštarauja teisės aktą lydintiems dokumentams – Papildomai išvadai.

20.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ignoruoja aplinkybę, jog ALĮ, be kita ko, yra užtikrinamas ir kitų teisės aktų tinkamas įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas). Pareiškėjas akcentuoja vieną ALĮ 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą „veiksmai“, tačiau sąmoningai ignoruoja tame pačiame straipsnyje įtvirtintą veiksmų aprašymą ir pobūdį. Pareiškėjas nenurodo ir nepagrindžia priežasčių, kodėl vaizdo kamera yra sumontuota kampe, toli nuo kasos, taip sudarant prielaidas neužfiksuoti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjas sau naudingai interpretuoja teisės aktų reikalavimus (BDAR), tačiau šie teisės aktai įtvirtina iš esmės priešingai taisykles, nei nurodo pareiškėjas – šiuo atveju jokių apribojimų nesaugoti duomenų ilgiau nei 180 dienų nei BDAR, nei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nenumato.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. DIE-986 „Dėl atlikto UAB „TOP SPORT“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2022 m. balandžio 12 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. PT-14“, kuriuo pripažinta, jog pareiškėjas UAB „TOP SPORT“ pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 15 straipsnio 2, 3, 5 dalių reikalavimus bei nuspręsta skirti Bendrovei 15 000 Eur baudą, pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, priėjęs prie išvados, kad Bendrovė padarė ALĮ 15 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus pažeidimus, kurių pripažinti mažareikšmiais nebuvo pagrindo, Tarnybos paskirta bauda yra proporcinga ir adekvati padarytiems teisės pažeidimams, o skundžiamas Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, atitinkantis VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintus administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra priimtas klaidingai interpretuojant faktines aplinkybes, neteisingai aiškinant bei taikant teisės aktus.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Azartinių lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje nustato Azartinių lošimų įstatymas (ALĮ 1 str.). Reikalavimai lošimų organizavimo vietų patalpoms įtvirtinti ALĮ 15 straipsnyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-771 redakcija). ALĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog automatų salonai įrengiami izoliuotose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą. Šių salonų patalpos turi atitikti šio straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nustatytus reikalavimus, taip pat jose turi būti įrengta skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema, nepertraukiamai filmuojanti įėjimą į automatų saloną ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą kasą. Automatų salone skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema turi veikti taip, kad vaizdo įrašuose būtų aiškiai matyti į automatų saloną įeinantys asmenys, lošėjų ir lošėjus aptarnaujančių darbuotojų, atliekančių operacijas su pinigais kasoje, veiksmai. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad lažybų ir totalizatoriaus punktai įrengiami izoliuotose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą ir vietą, kurioje lažybų ir totalizatoriaus tarpininkas priima lošėjų statomas sumas ir išmoka pinigus. Lažybų ir totalizatoriaus punktų patalpos turi atitikti šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus, taip pat jose turi būti įrengta skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema, nepertraukiamai filmuojanti įėjimą į lažybų ir totalizatoriaus punktą ir vietą, kurioje lažybų ir totalizatoriaus tarpininkas priima lošėjų statomas sumas ir išmoka pinigus. Lažybų ir totalizatoriaus punktuose skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema turi veikti taip, kad vaizdo įrašuose būtų aiškiai matyti į lažybų ir totalizatoriaus punktą įeinantys asmenys, lošėjų, lažybų ir totalizatoriaus tarpininkų, atliekančių operacijas su pinigais, veiksmai.

26. Lošimų priežiūrai reikalingų skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemos vaizdo įrašų reikalavimai nustato reikalavimus lošimus organizuojančių bendrovių skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemų vaizdo įrašams, kuriuose fiksuojami Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 15 straipsnyje nurodyti vaizdai (Reikalavimų 1 p.). Reikalavimų 4 punkte nustatyta, jog vaizdo įrašas į sistemą privalo būti įrašomas spalvotai: ne mažesniu nei 20 kadrų ir ne didesniu nei 30 kadrų per sekundę greičiu (Reikalavimų 4.1 p.); ne mažesne nei 1920x1080 ir ne didesne nei 2560x1440 skiriamąja geba (Reikalavimų 4.2 p.). Reikalavimų 5 punkte įtvirtinta, kad vaizdo įrašas gali būti glaudinamas bet kuriuo vaizdo įrašo glaudinimo standartu. Suglaudintas vaizdo įrašas privalo atitikti Reikalavimų 4 punkte nurodytus minimalius reikalavimus. Reikalavimų 6 punkte nustatyta, jog kiekvienas vaizdo įrašo kadras turi būti titruojamas datos ir laiko žymėmis. Vaizdo įrašas sistemoje privalo būti saugomas taip, kad būtų galimybė jį peržiūrėti visuotinai prieinamu vaizdo bylų formatu, perduoti jį kompiuteriniu tinklu arba įrašyti į kompiuterinę laikmeną, išsaugant vaizdo įrašo kokybę (Reikalavimų 7 p.).

27. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalyse yra įtvirtinti konkretūs reikalavimai, apibūdinantys vaizdo, kuris turi aiškiai matytis automatų salono / lažybų totalizatoriaus skaitmeninės vaizdo įrašymo sistemos vaizdo įrašuose – į automatų saloną / lažybų ir totalizatoriaus punktą įeinantys asmenys, lošėjų ir lošėjus aptarnaujančių darbuotojų, atliekančių operacijas su pinigais kasoje, lažybų ir totalizatoriaus tarpininkų, atliekančių operacijas su pinigais, veiksmai – apimtis. Reikalavimų paskirtis – nustatyti reikalavimus lošimus organizuojančių bendrovių skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemų vaizdo įrašams, kuriuose fiksuojami ALĮ 15 straipsnyje nurodyti vaizdai. Taigi, skaitmeninio vaizdo fiksavimo (įrašymo) sistema turi būti įdiegta taip, kad būtų įgyvendinti Reikalavimuose nustatyti reikalavimai skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemų vaizdo įrašams ir veikti taip, kaip to reikalauja ALĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintos teisės normos.

28. Pažymėtina, jog skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime buvo detaliai įvertinti bei pripažinti nepagrįstais pareiškėjo argumentai, susiję su Bendrovėje įdiegta, visus Reikalavimuose apibrėžtus kriterijus atitinkančia skaitmeninio vaizdo fiksavimo (įrašymo) sistema, todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

29. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pritaręs Sprendime išdėstytai pozicijai, kad Bendrovė, siekdama įgyvendinti ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalių reikalavimus, privalo imtis visų tam reikalingų veiksmų, t. y. sureguliuoti lošimo organizavimo vietų apšvietimą, užtikrinti, kad lošėjus aptarnaujančio personalo darbuotojo darbo vieta būtų įrengta taip, kad jo veiksmai, atliekant operacijas su pinigais, būtų aiškiai matomi, neužstojami jo paties ar kitų objektų, įrengti vaizdo kamerą tokiu kampu, iš kurio aiškiai matytųsi lošėjo ir lošėją aptarnaujančio personalo darbuotojo atliekamos operacijos su pinigais, pagrįstai atsižvelgė į ALĮ reguliuojamų teisinių santykių pobūdį bei ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalims keliamus tikslus (užtikrinti efektyvesnę lošimų organizavimo priežiūrą, pinigų plovimo prevenciją, grynųjų pinigų ir žetonų apskaitą ir kontrolę). Tai, kad pirmosios instancijos teismas nepritarė pareiškėjo ALĮ 15 straipsnio 2–3 dalių nuostatų interpretacijai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas plečiamai jas išaiškino, t. y. išplėtė reikalavimus skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemai. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktas subjektyvus ginčo situacijos ir teisės aktų nuostatų vertinimas nedaro skundžiamo teismo sprendimo neišsamiu, neteisėtu ar nepagrįstu.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog vaizdo įrašai yra neryškūs, iš jų negalima nustatyti asmenų tapatybės, Lažybų punkte ne visada matosi, kokia suma yra priimama ir / ar išmokama, vaizdo įrašų saugojimas Bendrovėje vykdytas pažeidžiant ALĮ reikalavimus, nesutinka su teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu.

31. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 5 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje esančius įrodymus (be kita ko, 2022 m. sausio 5 d., 2022 m. vasario 4 d., 2022 m. vasario 19 d., 2022 m. vasario 22 d., 2022 m. rugpjūčio 25 d., 2022 m. rugsėjo 13 d. vaizdo įrašus iš Lažybų punkto kompaktiniuose diskuose, Pavedimą patikrinti), atsižvelgusi į pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog Bendrovė neginčija pateiktų Įrašų tikrumo, teisingumo, buvo tinkamai informuota apie Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus (pvz., dėl galimybės iš Įrašų trečiajam suinteresuotam asmeniui save atpažinti, dėl neišsaugotų visos paros 2022 m. sausio 5 d. ir 2022 m. vasario 19 d. vaizdo įrašų, kurie susiję su trečiojo suinteresuoto asmens pranešime nurodytu laikotarpiu) teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, savaime nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, bei padarė pagrįstas išvadas, kad Tarnybos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų (pvz., dėl BDAR reikalavimų), kurie neturi reikšmės bylai teisingai išspręsti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.). Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš pareiškėjo 726 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.).

35. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašomos priteisti atstovavimo išlaidos šių dydžių neviršija, įvertinusi trečiajam suinteresuotam asmeniui atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir jos procesinę baigtį (apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės), trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisia 726 Eur atstovavimo išlaidų.

37. ABTĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 Eur žyminis mokestis. Šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) ir jų priedus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 str. 3 d.). Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą (ABTĮ 38 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjo atstovas apeliacinį skundą teikė elektroninių ryšių priemonėmis, o tai reiškia, kad pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 35 straipsnio 2 ir 3 dalimis, turėjo sumokėti 11,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Pareiškėjo atstovas Advokatų profesinė bendrija NOOR LEGAL už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio, todėl pareiškėjo atstovui grąžinama permokėta 3,75 Eur žyminio mokesčio suma. Permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „TOP SPORT” apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui L. A. iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „TOP SPORT” 726 Eur (septyni šimtai dvidešimt šeši eurai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Grąžinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „TOP SPORT“ atstovui Advokatų profesinei bendrijai NOOR LEGAL 2023 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1732 sumokėto žyminio mokesčio permoką – 3,75 Eur (tris eurus 75 ct).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė