f4708eb1-e5b6-4179-9d52-e4e73fb5672d · Å akių rajono apylinkės teismas

Nuorašas            Civilinė byla Nr. 2-496-829/2011Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00350-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 128.2., 116.1.(S) ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                          2011 m. liepos 20 d.  Šakiai              Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant pareiškėjams A.

P. J., Z. J., B. S., suinteresuotų asmenų Marijampolės apskrities VMI bei Å akių rajono savivaldybės administracijos CMS atstovams nedalyvaujant,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. P. J., Z. J. ir B. S. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant Marijampolės apskrities VMI, Å akių rajono savivaldybės administracijos CMS, ir n u s t a t ė:              pareiÅ¡kėjai praÅ¡o teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad:

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir A. J., miręs (duomenys neskelbtini), giminystės ryÅ¡yje buvo broliai; S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po A. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti ir tvarkyti savo interesais; R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti ir tvarkyti savo interesais.PareiÅ¡kėjai, palaikydami savo pareiÅ¡kimÄ , paaiÅ¡kino, kad A.

J. ir S. J. yra broliai. Jų tėtis yra A. J., o S. J. buvo jo brolis. S. J. buvo pareiÅ¡kėjos B. S. krikÅ¡to tėvas. Dokumentus, kuriuos pavyko gauti, pridėjo prie bylos. Užklausė archyvÄ apie A. J., bet archyvuose nėra duomenų apie gimimo liudijimÄ ar kada jam iÅ¡duotas asmens pasas. Tačiau yra duomenys apie krikÅ¡tÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad tiek A. J., tiek S. J. tėvai yra tie patys – J. J. ir A. J.. Jų tėvas mirė 1984 m., o S. J. mirė 1993 m. Tiek A. J., tiek S. J. gyveno kaimynystėje (duomenys neskelbtini).

S. J. buvo vedęs A. J.. Jie turėjo dukrÄ R. J., kuri mirė 2010 m. spalio mėnesį. R. J. buvo netekėjusi, Å¡eimos neturėjo. Po jos mirties palikėjų grandinė užsidarė. Jų tėvas A. J. turėjo 4 vaikus: Z. J., B. J. – (duomenys neskelbtini), A. P. J. ir E. J. – (duomenys neskelbtini), kuri mirė 1977 ar 1978 m. A. J. ir S. J. visada save laikė broliais, nes jie ir buvo broliai. Pirmiausiai - (duomenys neskelbtini) metais mirė A. J.. Po jos mirties liko ½ dalis namų valdos, esanti (duomenys neskelbtini), bei ½ santaupų, esančių AB Swedbank banke.

Å is turtas buvo įgytas A. J. gyvenant santuokoje su S. J.. Po A. J. mirties namuose liko gyventi mirusiosios vyras S. J. ir dukra R. J., kurie naudojosi turtu, prižiÅ«rėjo jį, tačiau į notarÄ nesikreipė. Dėl turto jiems pretenzijų niekas nereiÅ¡kė. S. J. ir R. J. nesikreipė į notarÄ , nes R. J. buvo neįgali, sirgo psichine liga, tačiau ji su tėvu liko gyventi po mamos mirties likusiuose namuose ir naudojosi likusiu turtu. Aktyviais veiksmais buvo priimtas po A. J. mirties likęs turtas. 1993 m. mirė S. J..

Namuose liko gyventi mirusiojo dukra R. J.. Kadangi jie buvo vieninteliai artimi giminaičiai – pirmieji R. J. pusbroliai, tai jai padėjo palaidoti S. J., nes ji dėl sveikatos bÅ«klės nesugebėjo to padaryti. Jie tvarkė dokumentus, padėjo jai rÅ«pintis ir naudotis visų po S. J. mirties likusiu turtu, taip pat prižiÅ«rėjo neįgaliÄ R. J.. Po tėvo mirties R. J. nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Po R. J. mirties liko tik jie, pusbroliai, kurie buvo mirusiosios patys artimiausi giminaičiai.

Ir dabar rÅ«pinasi mirusiųjų kapais. Tik po R. J. mirties sužinojo, kad ji po tėvo S. J. mirties nesikreipė į notarÄ . Ji į notarÄ nesikreipė dėl tos pačios priežasties - ji sirgo psichine liga. R. J. globa ir rÅ«pyba buvo nustatyta tik tada, kai jai suėjo pensijinis amžius. Su R. J. bendravo nuo pat vaikystės iki jos mirties. Vaikystėje gyveno kaimynystėje, paskui ji atsikėlė į Vilnių, todėl ir toliau bendravo ir rÅ«pinosi vieni kitais (b.l. 53-54). Suinteresuoti asmenys Marijampolės apskrities VMI bei Å akių rajono savivaldybės administracijos CMS nurodo, kad neprieÅ¡tarauja praÅ¡omų juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymui.

Taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant ir į paskirtÄ teismo posėdį neatvyko, nors buvo tinkamai – Lietuvos Respublikos CPK 130 str. nustatyta tvarka, informuoti apie posėdžio vietÄ ir laikÄ (b.l. 38, 39).             PareiÅ¡kimas tenkintinas visiÅ¡kai.Kadangi faktų nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiÅ¡kėjai negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridiniai faktai nustatytini teismo keliu (Lietuvos Respublikos CPK 445 str. 2 d. 8 p.).IÅ¡ pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimų bei kitų byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog pareiÅ¡kėjai kreipėsi į Å akių rajono CMS dėl S. J. gimimo liudijimo iÅ¡davimo, tačiau suinteresuotas asmuo pateikė iÅ¡vadÄ , kad gimimo įraÅ¡o iÅ¡raÅ¡o iÅ¡duoti negali (b.l. 25).

Pareiškėjai nurodo, kad dėl to, jog nėra išlikusio S. J. gimimo liudijimo negali įrodyti, kad S. J. ir jų tėvas A. J. buvo broliai ir įforminti palikimo priėmimo fakto. Taip pat paaiškina, kad jų šeimos visuomet gyveno kaimynystėje Griškabūdžio miestelyje, Šakių rajone, nuo vaikystės bendravo, taip pat rūpinosi savo pussesere R. J., kadangi po savo tėvų mirties, daugiau artimųjų ši neturėjo (b.l. 53-54). Kad S. J. ir A. J. buvo broliai patvirtino ir apklausti liudytojai L.

M., T. Š. bei Z. L. (b.l. 55-56). Nors nėra išlikusio S. J. gimimo liudijimo, tačiau, kad S. J. ir A. J. yra broliai, netiesiogiai taip pat patvirtina A. J. gimimo liudijimas bei R. J. gimimo liudijimas. Iš jų matyti, kad tiek S. J., tiek A. J. tėvo vardas buvo (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, 13). Pareiškėjų bei liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti. Nustatytos aplinkybės bei pateikti įrodymai leidžia teismui labiau tikėti, kad nurodomas faktas buvo, todėl tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvo A. J. brolis S. J.. Iki mirties jis gyveno (duomenys neskelbtini). Jo sutuoktinė A. J. mirė anksčiau - (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Nei A. J., nei S. J. po mirties nepaliko testamento. S. J. ir A. J. turėjo vienintelę dukterį - R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). Mirus A. J. liko paveldimo turto ½ dalis namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), bei ½ santaupų, esančių AB Swedbank (buv.

Lietuvos taupomasis bankas). Å is turtas buvo įgytas A. J. gyvenant santuokoje su S. J. ir priklausė jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Visas Å¡is turtas buvo S. J. vardu. Po A. J. mirties jos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti priėmė S. J., nes jis liko gyventi toje pačioje vietoje, naudojosi A. J. daiktais, prižiÅ«rėjo jos turtÄ ir jį saugojo bei juo rÅ«pinosi. S. J. duktė R. J. buvo neįgali, sirgo psichine liga, todėl nesugebėjo tinkamai tvarkytis ir rÅ«pintis A. J. turtu, tačiau ji liko gyventi toje pačioje vietoje ir naudojosi motinos paliktu turtu.

Dėl nežinojimo ir nesupratimo, kad A. J. priklauso ½ dalis santuokoje įgyto turto, jos sutuoktinis S. J. ir dukra R. J. nesikreipė į notarÄ dėl paveldėjimo, tačiau savo aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė, kad jie priima faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti turtÄ , likusį po A. J. mirties. Niekam nekilo jokių abejonių, kad jie nėra to turto savininkai. Po S. J. mirties liko paveldimas turtas - namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), santaupos, esančios AB Swedbank (buv. Lietuvos taupomasis bankas).

Jo turtÄ faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti priėmė jo duktė R. J., nes ji liko gyventi toje pačioje vietoje, tačiau dėl savo sveikatos bÅ«klės į notarÄ dėl palikimo nesikreipė. Å iuo turtu pareiÅ¡kėjai jai rÅ«pintis ir prižiÅ«rėti padėjo, rėmė jÄ materialiai. Nei S. J., nei R. J. dėl palikimo priėmimų niekas jokių pretenzijų nepareiÅ¡kė. Dėl turto ginčų nėra ir dabar. TÄ patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Suinteresuotasis asmuo Marijampolės apskrities VMI prieÅ¡taravimų pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymui taip pat nereiÅ¡kia.             Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d. numatyta, kad vienas iÅ¡ atsiradusio palikimo priėmimo bÅ«dų yra pradėjimas faktiÅ¡kai jį valdyti, tai yra rÅ«pintis kaip savo turtu.

Mirusiųjų A. J., po to S. J. asmeninių daiktų, asmens bei turto dokumentų, namų buities reikmenų paėmimas, naudojimas bei nekilnojamojo turto faktinis valdymas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad iÅ¡ pradžių S. J. bei R. J., o S. J. mirus, R. J. aktyviais ir vieÅ¡ais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ siekdami įgyti teises į atsiradusį palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iÅ¡ palikimo, tai yra faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti, taigi ir priėmė jį per įstatymo nustatytÄ terminÄ .

Tenkinant pareiÅ¡kimÄ , iÅ¡ pareiÅ¡kėjų lygiomis dalimis į valstybės biudžetÄ priteistinos teismo turėtos 20 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų ir Å¡aukimų įteikimu dalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 1 d., 443 str. 6 d.).             Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 444-448 str., teismas n u s p r e n d ž i a:              pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A.

J., miręs (duomenys neskelbtini) giminystės ryÅ¡yje buvo broliai.Nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po A. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimÄ turtÄ .Nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimÄ turtÄ .                   Faktai nustatyti dėl turto paveldėjimo.Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ pareiÅ¡kėjų A.

P. J., Z. J. bei B. S. dvideÅ¡imt litų (20 Lt) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ per Å akių rajono apylinkės teismÄ .             Teisėjos paraÅ¡as.NuoraÅ¡as tikras: Teisėja                                                                                            Loreta MasevičiÅ«tė