AS-444-360-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS444–360/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-676-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 64.;70.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė teismo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. A-1208 dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) plano rengimo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą (raštą) Nr. (6.3)-2D-10568 (b.l. 153-157). Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. A-1208, leido pradėti rengti žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, planą. Kadangi ginčui, atsiradusiam dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, pareiškėjas per 30 dienų, t. y. 2011 m. balandžio 27 d. skundu kreipėsi į Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, kuris 2011 m. gegužės 19 d. skundą atmetė. Pareiškėjas 2011 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija). Inspekcija, 2011 m. rugpjūčio 19 d. atsakydama į skundą apsiribojo Žemės sklypo plano, prilyginto detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 (toliau – ir Aprašas) nuostatų perrašymu, abstrakčiai nurodė kitų institucijų nuomones nesigilindama į skunde nurodytus argumentus. Be to, analizavo Aprašo 5.2 punkto nuostatas, kurios nesusijusios su nagrinėjamu klausimu. Pareiškėjo vertinimu, tokie pateikti atsakymai į skundą neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų. Kiekviename administraciniame sprendime privaloma išdėstyti skundo atmetimo priežastis, aiškiai nurodyti atitinkamus faktus ir įstatymų sprendimo pagrindus. Pareiškėjo vertinimu, Inspekcijos pateiktos išvados yra nelogiškos, nėra aiškaus sprendimo, nėra individualios argumentacijos, pažeidžiami pareiškėjo teisėti interesai.

Pareiškėjas nepraleisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnyje nustatyto 20 dienų termino, 2011 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Pagal ABTĮ 19 straipsnį, kai skundžiamas centrinis viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas, administracinė byla, teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo, turi būti laikomasi taisyklės, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų centrinio viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju skundo dalyku laikytinas sprendimas, priimtas ne Inspekcijos, o Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus. Inspekcijos sprendimas yra tik išvestinis, nesukeliantis tiesioginių teisinių pasekmių.

Priimant ginčijamą įsakymą netinkamai buvo pritaikyti Aprašo nuostatai, kadangi boilerinės savininkė I. P. 2011 m. vasario 22 d. pateikdama Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, prie prašymo nepridėjo Aprašo 12.1 punkte numatytų būtinų dokumentų. Nors pastatas (duomenys neskelbtini), Kaune, (boilerinė) įregistruotas kaip atskiras statinys, tačiau įregistravimo metu pagal savo atliekamą funkciją buvo inžinerinių šilumos sistemų įrenginių sudedamoji dalis ir gyvenamųjų namų priklausinys. Nuo 2003 metų renovavus šilumos punktą boilerinė nebeatlieka jai priskirtos funkcijos, todėl sklypo formavimas nesusijęs su pastato eksploatavimu. Tokiam pastatui negali būti pradėtas formuoti žemės sklypas, ką imperatyviai įpareigoja Aprašo 5.1 punktas. Suformavus žemės sklypą pastatui (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), namo gyventojams bus atimta dalis automobilių stovėjimo aikštelės, vaikų žaidimo aikštelė, sunaikinta dalis žaliųjų plotų. Tokie veiksmai pažeistų (duomenys neskelbtini) namo gyventojų teisėtus lūkesčius, naudotis žeme ta apimtimi, kuri reikalinga normaliam namo eksploatavimui.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko, atsiliepime į skundą nurodė (b. l. 177-186), kad prie namo (duomenys neskelbtini), Kaune, žemės sklypas nesuformuotas, galimo sklypo ribų nėra, yra tik tikėtina namo teritorija, tad nėra aišku, kuo konkrečiai pasireiškia pareiškėjo teisių pažeidimas. Ginčijamu įsakymu buvo leista pradėti rengti planą tikslu suformuoti žemės sklypą prie privataus pastato, į kurį pareiškėjas neturi jokių turtinių ar neturtinių teisių. Be to, pareiškėjas į teismą dėl įsakymo panaikinimo kreipėsi praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Atnaujinti praleisto termino pareiškėjas neprašė, todėl byla turėtų būti nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu. Teismui nenustačius bylos nutraukimo pagrindų, skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą, kadangi priimant ginčijamą įsakymą buvo vadovautasi Aprašo nuostatomis, be to, skundo tenkinimas nesukels pareiškėjui siekiamų pasekmių, kadangi ginčijamu įsakymu tik leista pradėti žemės sklypo plano rengimo procedūrą.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko, atsiliepime į skundą nurodė (b. l. 193-194), kad teisės aktas, kuris pradeda teritorijų planavimo procedūras, nesukelia jokių subjektinių teisių ir pareigų, todėl negali būti teisminio ginčo dalykas. Be to, pareiškėjai praleido vieno mėnesio terminą. Reikalavimas dėl Inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. (6.3)-2D-10568 panaikinimo yra išvestinis iš pirmo reikalavimo, todėl prašė administracinę bylą nutraukti remiantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinę bylą dalyje dėl skundo reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. A-1208 dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) plano rengimo, nutraukė. Administracinę bylą dalyje dėl skundo reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą (raštą) Nr. (6.3)-2D-10568 perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 ir 3 dalių, 22 straipsnio normomis, padarė išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tuomet, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių negalėtų apginti, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).

Teismas nustatė, kad ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. A-1208 buvo leista trečiajam suinteresuotam asmeniui I. P. pradėti rengti žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) planą (b. l. 25). Skundžiamas įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Aprašo 4.1, 14 punktais, taip pat atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. A-3470 ir I. P. prašymą. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 25 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas.

Analogiškos nuostatos dėl detaliojo planavimo proceso etapų yra įtvirtintos ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (2010 m. rugsėjo 20 d. redakcija Nr. D1-771) (toliau – ir Taisyklės), 27 punkte. Vadovaujantis Taisyklių 27.1 punktu, planavimo tikslų nustatymas, koncepcijos rengimas yra detaliojo planavimo proceso parengiamasis etapas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo ginčijamu įsakymu leistas pradėti rengti žemės sklypo planas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsniu yra prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Leidimas rengti tokį žemės sklypo planą, reikalavimų bei tikslų nustatymas yra priskiriamas Aprašo III dalyje įtvirtintiems Žemės sklypo plano parengiamiesiems darbams (Aprašo 14 punktas). Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą ir ginčijamo akto turinį, teismas padarė išvadą, kad ginčijamas įsakymas yra dokumentas, kuriuo pradedamos (inicijuojamos) teritorijų planavimo procedūros, šis aktas yra tik viena iš prielaidų pradėti teritorijų planavimo procedūrą, todėl jis sukelia procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes.

Tuo tarpu konkrečias teisines pasekmes teritorijų planavimo srityje paprastai sukelia sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punktas, Aprašo 39-41 punktai). Teismo vertinimu, pareiškėjo ginčijamas įsakymas tėra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos administracinės procedūros (kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas) metu priimamų dokumentų. Todėl toks įsakymas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas iš esmės tame pačiame teritorijų planavimo proceso etape priimtus aktus tuo aspektu, ar jie gali būti savarankišku ginčo administracinėje byloje dalyku, taip pat laikosi tokios pozicijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A492-12/2011, 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Išdėstytų aplinkybių pagrindu administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 28 d.

įsakymą Nr. A-1208 dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) plano rengimo nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi bylą nutraukė, skundo argumentų dėl ginčijamo akto neteisėtumo ir nepagrįstumo teismas nevertino. Išaiškino, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnio 3 dalis).

Teismas nustatė, kad Daugiabučio namo bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas V. R. 2011 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos prašydamas nutraukti žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, plano rengimą (b. l. 14-16), į kurį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsakė 2011 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (6.3)-2D-10568 (b. l. 17). Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas.

Administracines bylas, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinio administravimo subjektas, nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas (ABTĮ 19 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad centriniai yra tokie valstybinio administravimo subjektai, kurie vykdo administravimą visoje valstybės teritorijoje. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra centrinis administravimo subjektas, todėl byla dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo (rašto) Nr. (6.3)-2D-10568 panaikinimo nagrinėtina Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teismas nurodė, kad ginčų, kylančių teritorijų planavimo srityje, nagrinėjimo tvarka reglamentuojama Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje bei 32 straipsnio 2-6 dalyse. Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus, taip pat derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinančią medžiagą, kurią kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms.

Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog teritorijų planavimo procese dalyvaujantys asmenys privalo kreiptis į ikiteismines ginčų nagrinėjimo institucijas dėl sprendimų, priimtų teritorijų planavimo proceso stadijose, t. y. nuo planavimo sąlygų išdavimo momento iki valstybinę teritorijų priežiūrą atliekančių institucijų išvados apie parengtą detalųjį planą teikimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-438/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-107/2011).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo teritorijų planavimo proceso etape, kuriame tik pradedamos (inicijuojamos) teritorijų planavimo proceso procedūros, t. y. iki planavimo sąlygų išdavimo momento, todėl jis nepatenka į teritorijų planavimo proceso stadiją, kurios metu kilusiems ginčams numatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju netaikytina taisyklė, pagal kurią ginčo teritorinis teismingumas, kai ginčas buvo išnagrinėtas ikiteismine tvarka centrinėje viešojo administravimo institucijoje, nustatomas pagal institucijos, kuri priėmė pirminį ir ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai skundžiamą sprendimą, buveinę.

Nustatęs, kad byla buvo priimta Kauno apygardos administracinio teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles, teismas bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą (raštą) Nr. (6.3)-2D-10568 perdavė Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

III. Pareiškėjas Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Bendrijos skundą patenkinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde pateikia šiuos argumentus:

1. Pareiškėjas sutiktų su teismo motyvu, kad Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio l dalyje, Taisyklių 27.1 punkte ir Aprašo 14 punkte numatytas teisinis reguliavimas ir ginčijamo akto turinys yra tik viena iš prielaidų pradėti teritorijų planavimo procedūrą, todėl toks administracinis teisės aktas sukelia procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes ir dėl to negali būti savarankišku administracinės bylos ginčo dalyku, jeigu įsakymu inicijuotas procesas būtų absoliučiai leidžiamas, t. y. įstatymo reikalavimus atitinkantis ir ginčas kilęs šioje stadijoje sukeltų tik procesines pasekmes. Pabrėžia, kad tais atvejais, kai inicijuotas procesas pradėtas pažeidžiant imperatyvius teisės aktuose numatytus reikalavimus, nagrinėjamo turinio kontekste draudimą pradėti formuoti sklypus tokio pobūdžio statiniams, kurie atitinka Aprašo 5.1 punktą, toks procesas negalimas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Jeigu administracinis teisės aktas priimtas pažeidžiant imperatyvius norminius reikalavimus, tai tokie administraciniai teisės aktai sukelia ne procesines, bet materialiąsias teisines pasekmes. Planavimo organizatoriui atsiranda teisė reikalauti pateikti sklypo plano rengimo reikalavimus, jų pagrindu formuoti sklypą, finansuoti projektavimą, o Bendrijai susilaikyti nuo veiksmų, ribojančių planavimo organizatoriaus teises, ir naudotis žeme ta apimtimi, kuri buvo jai suteikta iki Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymo priėmimo. Pareiškėjo įsitikinimu, vien tas faktas, kad ginčas kilo iki sąlygų išdavimo, negali būti pagrindas nutraukti bylą. Pabrėžia, kad teisminės gynybos prieinamumo principą garantuoja tiek Konstitucija, tiek ABTĮ 5 straipsnis. Vienas iš reikalavimų, kreipiantis teisminės gynybos į administracinį teismą, yra asmens teisės ar įstatymo intereso ginčijimo/pažeidimo faktas, t. y. objektyviu vertinimu turi būti pažeidžiančio ar ginčijamo elgesio neatitiktis teisės normų reikalavimui ar įstatymo saugomam interesui.

2. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, galimi tam tikri šios teisės apribojimai (1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder v. Jungtinė Karalystė). Svarbiausia, kad jie nesuvaržytų asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi tik tuo atveju, jeigu atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingas ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guerin v. Prancūzija). Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia, kad Konvencija garantuoja „praktines ir efektyvias teises, bet ne teorines ir iliuzines“, todėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą (1979 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Airey v. Airija). Kadangi vienas esminių principų Konvencijos 6 straipsnio kontekste yra teisingumas, tai svarbu, kad teismas, taikydamas procesines taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, pateiktų svarius argumentus ir vadovautųsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotais kriterijais. Žemės sklypo plano rengimas privalo atitikti teisės aktų nuostatas, o viešojo administravimo subjektų priimami sprendimai dėl teritorijų planavimo turi atitikti teisės aktuose išreikštą teisinį reguliavimą. Būtent įstatymų leidėjas Aprašo 12.1 punkte nustatydamas prašymų pateikimo tvarką, 5.1 punkte numatydamas išimtis, neleidžiančias formuoti žemės sklypų, siekė bendrųjų viešųjų tikslų, o ne reglamentuoti paskirų asmenų teisinę padėtį. Todėl teisės normos, kurios skirtos įgyvendinti viešąjį administravimą, yra pagrindas reikalauti teisminės gynybos pagal ABTĮ 5 straipsnio l dalį.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti dėl žemiau nurodytų motyvų:

1. Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 ir 3 dalių, 22 straipsnio normomis administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tuomet, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių negalėtų apginti, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ASl46-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010).

2. Ginčo atveju Aprašo nustatyta tvarka yra formuojamas žemės sklypas prie Nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio, kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuris Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip savarankiškas ir galintis savarankiškai, atskirai nuo bet kokių kitų statinių funkcionuoti statinys, kuriam yra nustatyta ir įregistruota jo naudojimo paskirtis – boilerinė. Pareiškėjas jokių teisių į šį statinį neturi. Šie nekilnojamo turto registre įregistruoti duomenys yra vieši ir nenuginčyti.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1- 40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ patvirtintas Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinio sąrašas numato, kad sklypuose, kuriuose yra esamos arba numatomos statyti boilerinės, nustatomas susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos pobūdis, ir naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi pagrindinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus (atitinkamai pagal teritorijų planavimo dokumentą (ar jam prilygintą dokumentą) yra nustatomas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis. Aprašo 5.2 punktas rengiamam planui negali būti taikomas, kadangi pastato – boilerinės (unikalus Nr. 1997-5018-8013) esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – Boilerinė) užstatytas plotas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, yra 104.00 kv. m.

– didesnis negu minėtame punkte nurodyta inžinerinės infrastruktūros objektui aptarnauti reikalingos teritorijos ribinis dydis. Aprašo 8 punktas numato, kad žemės sklypo plano rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas. Žemės sklypų planų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės žemės patikėtinis, statinių savininkai ar naudotojai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenys, valstybės ar savivaldybės institucijos.

Ginčas kilęs žemės sklypo plano prilyginto teritorijų planavimo dokumentui etape, kuriame tik pradedamos (inicijuojamos) teritorijų planavimo proceso procedūros ir valstybinės žemės naudotojas, nesantis statinio, kuriam eksploatuoti yra formuojamas sklypas, savininku ar teisėtu naudotoju. Inspekcijos nuomone, pareiškėjas neturi subjektinės teisės ginčyti statinio savininko teisės teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti, įregistruoti ir išsinuomoti ar įsigyti nuosavybėn žemės sklypą, kuris yra būtinas statinio eksploatavimui pagal jo tiesioginę paskirtį.

3. Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Iš esmės panašios nuostatos dėl žemės sklypo plano prilyginto teritorijų planavimo dokumentui proceso etapų yra įtvirtintos ir Apraše: numatyti ir sklypo plano parengiamieji darbai, ir plano rengimas, ir visuomenės dalyvavimas plano rengime bei jo derinimas ir tvirtinimas. Ginčijamas įsakymas yra dokumentas, kuriuo pradedama (inicijuojama) teritorijų planavimo procedūra, ir tai pareiškėjui sukelia tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, ginčijamas Kauno miesto savivaldybės priimtas aktas tėra tik prielaida pradėti žemės sklypo planavimo procedūrą. Tuo tarpu konkrečias teisines pasekmes teritorijų planavimo srityje paprastai sukelia sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento (ar jam prilyginto dokumento) tvirtinimo. Pareiškėjo ginčijamas sprendimas tėra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš procedūros (kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas) metu priimamų dokumentų. Todėl šių sprendimų teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. tokie sprendimai negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą šioje teritorijų planavimo procedūroje. Pažymi, kad tokie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai ginčo atveju nėra analogiški nagrinėjamai bylai, tačiau, kadangi Aprašu nustatyta tvarka yra pakankamai nauja, ir teismuose išspręstų bylų, kuriuose būtų nurodyti šio Aprašo taikymo išaiškinimai nėra, tokia teismų praktika galėtų ir turėtų būti taikoma, visų pirma dėl to, kad Aprašu yra nustatyta plano rengimo, viešojo svarstymo, derinimo ir tvirtinimo tvarka (kaip ir bet kurio kito teritorijų planavimo dokumento), kita vertus, Aprašo nustatyta tvarka parengtas planas yra prilyginamas teritorijų planavimo dokumentui.

Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti remdamasi šais motyvais:

1. Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 ir 3 dalių, 22 straipsnio normomis administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tuomet, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių negalėtų apginti, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

2. Pareiškėjo ginčijamu 2011 m. kovo 28 d. įsakymu leistas pradėti rengti žemės sklypo planas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsniu, yra prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Leidimas rengti tokį žemės sklypo planą, reikalavimų bei tikslų nustatymas yra priskiriamas Aprašo III dalyje įtvirtintiems Žemės sklypo plano parengiamiesiems darbams (Aprašo 14 punktas) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 9 d. nutartyje Nr. AS756-868/2011 išaiškino, kad šis parengiamojoje teritorijų planavimo proceso stadijoje išduodamas dokumentas yra prielaidos galutiniam dokumentui – teritorijų planavimo proceso metu parengtam žemės sklypo planui, kuriuo ir būtų įtakojamos pareiškėjo teisės. Teisėjų kolegija minėtoje nutartyje padarė išvadą, kad ginčijamas įsakymas yra vienas iš dokumentų, kuriuo pradedamos (inicijuojamos) teritorijų planavimo procedūros, jie pareiškėjui sukelia tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, šis aktas tėra tik viena iš prielaidų pradėti teritorijų planavimo procedūrą. Tuo tarpu konkrečias teisines pasekmes teritorijų planavimo srityje paprastai sukelia sprendimas dėl plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo (Aprašo 39-41 puktai). Taigi akivaizdu, jog pareiškėjo ginčijamas įsakymas tėra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos administracinės procedūros (kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas) metu priimamų dokumentų, todėl šių sprendimų teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. tokie sprendimai negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka, ginčydamas galutinį sprendimą šioje teritorijų planavimo procedūroje. Tokios pozicijos laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje A492-12/2011.

3. Nors teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, tačiau pažymi, kad priimant ginčijamą Įsakymą, priešingai nei teigia pareiškėjas, buvo vadovautasi Aprašo nuostatomis. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. P., būdama pastato – boilerinės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune – vienintele savininke, turėjo teisę inicijuoti žemės sklypo plano rengimą. 2011 m. vasario 22 d. buvo pateiktas prašymas, kuriame buvo nurodytas plano rengimo tikslas – žemės sklypo suformavimas prie esamo pastato (boilerinės), (duomenys neskelbtini), Kaune. Su prašymu buvo pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys apie statinio (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, iš kurių buvo matyti, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pastatas – boilerinė, asmeninės nuosavybės teise priklausantis I. P.. Statinys, įregistruotas adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atitiko statinio sąvoką (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Aprašo 4.1, 8 punktams numatant statinio savininko teisę inicijuoti žemės sklypo plano rengimą, suformuojant naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius neturėjo jokio teisinio pagrindo nepriimti sprendimo leisti pradėti rengti žemės sklypo planą.

4. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad buvo pateikti visi reikiami dokumentai (Aprašo 12 punktas). Nesutinka, kad turėjo būti pateiktas žemės sklypo savininko (nuomotojo) sutikimas, kai numatoma rengti išnuomoto žemės sklypo detalųjį planą (Aprašo 12.1 punktas). Trečiasis suinteresuotas asmuo prašyme nenurodė, kad numato rengti detalųjį planą, kas dar kartą patvirtina, kad tokio dokumento pateikti nebuvo pagrindo. Be to, pažymėtina, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pats valstybinės žemės patikėtinis, t.y. Nacionalinė žemės tarnyba, suderino parengtą ginčo žemės sklypo planą. Pareiškėjas nagrinėjimo metu taip pat teigė, kad nebuvo pateikta naudojamo žemės sklypo plano kopija iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ar kitų dokumentų, kurių pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, kopijos. Teisės naudoti valstybinę žemę įstatyminiu pagrindu laikytinas teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Be to, šioje byloje yra pateikta (duomenys neskelbtini), Kaunas, namų valdos techninės apskaitos kortelės kopija, kurioje yra pateikti inventoriniai duomenys apie pastatą (duomenys neskelbtini), Kaune.

5. Aprašo nuostatos numato, kad priimant sprendimą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, turi būti pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys apie teisinę statinio registraciją bei daiktinių teisių į jį įregistravimą. Ginčo situacijoje pastatas – boilerinė – Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra įregistruotas kaip atskiras statinys, o ne priklausinys kito (-ų) pastato (-ų). Tokie duomenys buvo pateikti ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, priimant ginčijamą įsakymą. Teisės aktai nenumato savivaldybės administracijos direktoriui teisės vertinti Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų pagrįstumo. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Įrodymų, kad duomenys dėl pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, registracijos kaip atskiro statinio, yra nuginčyti ar ginčijami, nėra pateikta. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neginčija ginčo pastato, kaip atskiro nekilnojamojo daikto, įgijimo pagrindų. Pažymi, kad pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad boilerinė laikytina priklausiniu, paneigia paties pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai: gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)) namų valdos techninės apskaitos byloje nėra jokių įrašų apie šių namų priklausinį, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Pagal pastato – boilerinės (duomenys neskelbtini), Kaune – namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis, šis pastatas inventorizuojamas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Pažymi, kad pareiškėjas apskritai nepateikė jokių įrodymų, jog jų nurodomas statinys yra šalia esančių gyvenamųjų namų priklausinys.

6. Nesutinka, kad dėl priimto įsakymo Bendrija negalės naudotis žeme tokia apimtimi, kiek jai buvo suteikta iki ginčijamo Įsakymo priėmimo. Visų pirma, pareiškėjas nenurodė, kokiu pagrindu jis teigia, kad žemė, kuri yra reikalinga įregistruotos boilerinės eksploatacijai, yra suteikta naudotis Bendrijai. Antra, ginčijamu įsakymu buvo leista tik pradėti rengti žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, planą, o ne patvirtintas šio žemės sklypo planas, kuriuo būtų nustatytos sklypo ribos bei plotas. Trečia, pareiškėjas nepateikia jokių jo nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, o remiasi tik prielaidomis. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kokiame teritorijų planavimo dokumente yra numatyta, kad žemės plotas, esantis po pastatu – boilerine (duomenys neskelbtini), Kaune – yra būtinas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatacijai. Pabrėžia, kad ginčo pastatui, įregistruotam atskiru nekilnojamuoju daiktu, taip pat reikalingas žemės sklypas jo eksploatacijai pagal paskirtį.

7. Atsakovo vertinimu, jei būtų buvę tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimai, toks teismo sprendimas nebūtų sukėlęs pareiškėjo siekiamų pasekmių, kadangi ginčijamu įsakymu tik leista pradėti žemės sklypo rengimo procedūrą. Atlikus visas reikiamas procedūras pagal Aprašo reikalavimus, suderintas žemės sklypo planas ir žemės sklypo plano rengimo byla buvo pateikta savivaldybės administracijos direktoriui dėl sprendimo dėl žemės sklypo plano tvirtinimo priėmimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. vasario 10 d. priėmė įsakymą Nr. A-543 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas apie 185 kv. m žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos). Taigi, tie tikslai, kurių siekia pareiškėjas, nebūtų pasiekti, o tai reiškia, kad nebūtų apgintos jo galimai pažeistos teisės ar teisėti interesai.

8. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas prašo teismo panaikinti teismo nutartį visa apimtimi, tačiau nenurodo jokių argumentų, kodėl turėtų būti panaikinta teismo nutartis dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. (6.3)-2D-10568 perdavimo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsakovo vertinimu, teismas pagrįstai nutarė perduoti bylą dalyje dėl šio reikalavimo, kadangi pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, administracines bylas, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinio administravimo subjektas, nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas, o institucija, priėmusi ginčijamą sprendimą, yra centrinio administravimo subjektas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011).

Ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. A-1208 buvo leista trečiajam suinteresuotam asmeniui Irenai P. pradėti rengti žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) planą (I t., b. l. 25).

Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Analogiškos nuostatos dėl detaliojo planavimo proceso etapų yra įtvirtintos ir Taisyklių 27 punkte. Pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijamu 2011 m. kovo 28 d. įsakymu leistas pradėti rengti žemės sklypo planas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsniu yra prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Leidimas rengti tokį žemės sklypo planą yra priskiriamas Aprašo III dalyje įtvirtintiems Žemės sklypo plano parengiamiesiems darbams (Aprašo 14 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011 išaiškino, kad parengiamojoje teritorijų planavimo proceso stadijoje išduodami dokumentai yra prielaidos galutiniams dokumentams – teritorijų planavimo proceso metu parengtam detaliajam planui bei žemės sklypo planui, kuriais ir būtų įtakojamos pareiškėjo teisės. Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnyje bei Taisyklių IV dalyje yra pateikiamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sąrašas – vieni jų – tai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai, kurie yra detaliojo planavimo proceso galutinis rezultatas – todėl pareiškėjui materialinio pobūdžio teisines pasekmes sukels dokumentas – teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas.

Ginčijamas įsakymas yra dokumentas, kuriuo pradedamos (inicijuojamos) teritorijų planavimo procedūros, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jie pareiškėjui sukelia tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, šie aktai tėra tik viena iš prielaidų pradėti teritorijų planavimo procedūrą. Tuo tarpu konkrečias teisines pasekmes teritorijų planavimo srityje paprastai sukelia sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punktas, Aprašo 39-41 punktai). Kolegijos vertinimu, pareiškėjo ginčijami sprendimai tėra tarpiniai (procedūriniai) dokumentai, t. y. tik vieni iš aptariamos administracinės procedūros (kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas) metu priimamų dokumentų. Todėl šių sprendimų teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. tokie sprendimai negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą šioje teritorijų planavimo procedūroje. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje A492-12/2011, teismas 2012 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011).

Nors pareiškėjas atskiruoju skundu prašo naikinti visą skundžiamą Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, argumentų, kodėl turėtų būti panaikinta teismo nutartis dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. (6.3)-2D-10568 perdavimo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nepateikia. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 136 straipsnio 2 dalimi peržiūrėjo bylą ir sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu pateiktais argumentais, todėl jų nebekartos.

Dėl nurodytų aplinkybių Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius

Skirgailė Žalimienė