2016-11-23 Nr. AB-22169-3-61-3-03497-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-972-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03497-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. A. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo ir nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. A. B. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2016 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-4944 ir 2016 m. rugsėjo 15 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodymą Nr. (2.331-08)-467-168183. Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti išieškojimą iš pareiškėjos sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ banke pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodymą Nr. (2.331-08)-467-168183 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą nagrinėti ir atmetė pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pastaruoju aspektu teismas nurodė, kad nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėja nepagrindė, jog jai gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, ar, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

II. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės.

Nurodo, kad pareiškėjos patikslinto skundo ir prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę klausimas turėjo būti išspręstas ne vėliau kaip 2016 m. spalio 3 d., tačiau tai buvo padaryta tik 2016 m. spalio 11 d. Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pažymi, kad, nurašant mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos sąskaitos, neteko pragyvenimo šaltinio, nebeturi galimybių išlaikyti ūkininko ūkio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Kaip ne kartą savo praktikoje yra akcentavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Pažymėtina ir tai, kad teismas kiekvieną kartą spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi įvertinti, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012 ir kt.).

Šiuo atveju pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia argumentu, jog atsakovui VMI vykdant mokestinės nepriemokos nurašymą iš pareiškėjos sąskaitos, pareiškėjos padėtis taps kritiška: ji neteks pragyvenimo šaltinio, negalės išlaikyti ūkininko ūkio, t. y. prašymą grindžia finansinėmis aplinkybėmis.

Aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad teismas, analizuodamas asmenų, prašančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, finansinę padėtį, privalo įvertinti jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, skirtų baudų dydžius, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438- 527/2009, 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-310/2011, 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-459/2011, 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-487/2011, 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-675/2011).

Taigi prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai, jog atitinkamu administraciniu aktu vykdomas išieškojimas gali padaryti neigiamą finansinę žalą, privalo būti pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais (pavyzdžiui, duomenimis apie rinkos situacijos pokyčius, vykdomos ekonominės veiklos tolesnio vystymosi perspektyvas bei tendencijas), iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes, susijusias su paskirtos baudos (ekonominės sankcijos) išieškojimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013).

Sprendžiant, ar pareiškėja pagrindė teiginius, kad konkrečiu ginčijamu sprendimu skirtų mokestinių prievolių išieškojimas (sprendimo vykdymas) jai gali sukelti didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, vertintini pareiškėjos su skundu, patikslintu skundu bei atskiruoju skundu pateikti įrodymai.

Kaip matyti iš pareiškėjos AB Swedbank banko išrašo, piniginių lėšų judėjimas apžvelgtas tik rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, įvertinus kuriuos neįmanoma spręsti apie tikrąją finansinę pareiškėjos padėtį. Be to, pažymėtina, kad nors pareiškėja nurodo, jog negalės padengti būtinų išlaidų, t. y. pirkti gyvuliams pašaro, sumokėti žemės nuomos mokestį, socialinio draudimo įmokas, tačiau iš pareiškėjos pateiktų banko išrašų matyti, jog buvo nuimamos sumos grynaisiais – nagrinėjamu atveju neįmanoma nustatyti, kokia suma grynųjų galėtų disponuoti pareiškėja, šios aplinkybės nenurodo ir pati pareiškėja.

Pareiškėja taip pat į bylą nepateikia jokių įrodymų, susijusių su jos išlaidomis ūkiui (išskyrus 2016 m. gegužės 1 d. žemės sklypo nuomos sutartį), nors tvirtina, kad tokių turi. Byloje nėra pateiktų ir duomenų apie kitą pareiškėjo turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, esamus kreditorius ir skolininkus. Todėl, įvertinus pareiškėjos pateiktus duomenis, neįmanoma spręsti apie tikrąją pareiškėjos finansinę būklę bei konstatuoti aplinkybės, jog, vykdant išieškojimą iš pareiškėjos sąskaitų ir šio išieškojimo nesustabdžius, pareiškėjai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo laikytinas pagrįstu ir teisėtu,.

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, t. y. į tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nagrinėjamu atveju esminės įtakos neturi pareiškėjos nurodomi pirmosios instancijos teismo nežymūs procesinių terminų pažeidimai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas