f46d6e7e-9c31-40d1-af81-e77ce35aa498 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-2255-328/2013(Proceso Nr. 2-06-3-00642-2013-9)Procesinio sprendimo kategorija: 42.11.1.; 63.2.; 99.5.; 99.7.; 116.1.; 116.4. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 11 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant atsakovo AB SEB banko atstovei advokato padėjėjai S. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui AB SEB bankui, trečiajam asmeniui UAB „Prekybos grupė“ dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, praÅ¡ydamas pripažinti kredito sutarties Nr. 0460618011234/52 su vėlesniais pakeitimais, vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ neteisėtu bei pripažinti 2009-07-09 susitarimo dėl 2006-07-21 kredito sutarties Nr. 0460618011234/52 sÄ lygų pakeitimo 6.2.1. punktÄ , kuriuo buvo padidintas banko maržos dydis negaliojančiu bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 3-5).

Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2006-07-21 sudarė kredito sutartį Nr. 0460618011234/52, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui buvo suteikta 370 000 litų kredito suma 252/400 dalių buto (toliau - buto), esančio Kanto g. 14-6, Klaipėdoje, įsigijimu. Galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas – 2036-07-20. Prievolės kreditoriui įvykdymas buvo užtikrintas įkeitimu - bankui įkeistas ieÅ¡kovui priklausantis butas, esantis Kanto g. 14-6, Klaipėdoje, taip pat 2009-07-09 laidavimo sutartimi Nr. 04/090126, pagal kuriÄ laiduotojas įsipareigojo visu savo turtu atsakyti bankui ta pačia suma, kaip ir kredito gavėjas visu kredito sutarties galiojimo laikotarpiu.

Kredito sutarties pradinės sÄ lygos buvo pakeistos 2009 m. liepos 9 d. susitarimu dėl 2006 m. liepos 21 d. kredito sutarties Nr. 0460618011234/52 sÄ lygų pakeitimo. Å iuo susitarimu buvo suteikta papildoma 6585,86 eurų kredito suma, skirta pagal sutartį uždelstai kredito daliai, sukauptoms palÅ«kanoms sumokėti; nustatyta nauja kredito suma, sudaryta iÅ¡ kredito likučio ir papildomai suteikiamos kredito dalies, - 110 549,01 eurų. Papildomai suteiktos kredito dalies grÄ Å¾inimo terminas, numatytas susitarime, - 2010 m. liepos 20 d.

Susitarimu taip pat pakeistas banko maržos dydis - vietoj buvusių 1,2 proc., nustatytas 2,5 proc. dydis. Atsakovas kredito sutartį, sudarytÄ su ieÅ¡kovu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė. Apie sutarties nutraukimÄ sužinojo iÅ¡ Hipotekos skyriui pateiktų duomenų, kad sutartis nutraukta nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. Atsakovo duomenimis ieÅ¡kovo įsiskolinimas AB „SEB" bankas sutarties nutraukimo dienai sudarė 6880,89 eurų skola ir 5591,88 eurų nesumokėtų palÅ«kanų, (duomenys iÅ¡ teismo nutarties).

Susidarius tokiai situacijai buvo pažeistos ieÅ¡kovo vartotojo teisės bei teisėti interesai, bankas elgėsi nesÄ Å¾iningai, nebendradarbiavo su ieÅ¡kovu ir nesilaikė įstatyme nustatytų reikalavimų dėl vienos iÅ¡ sutarties Å¡alies teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, todėl teismo praÅ¡o vienaÅ¡aliÅ¡kÄ kredito sutarties nutraukimÄ pripažinti neteisėtu. IeÅ¡kovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė praÅ¡ymÄ skirti kitÄ parengiamÄ jį posėdį arba bylÄ nagrinėti pagal pateiktus dokumentus /b.l. 70/.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka, nurodė, kad ieÅ¡kovas privalo kas mėnesį pagal kredito sutartyje nustatytÄ grafikÄ mokėti bankui sutartyje nustatytas palÅ«kanas, kas mėnesį kreditÄ sutartyje nustatytomis dalimis grÄ Å¾inti bankui; tÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo sutarties bendrosios dalies 4.1 punkte.

Nepriklausomai nuo to, ar sutartis yra nutraukta, ar ne, skolininkas privalo vykdyti savo prievoles pagal kredito sutartį. Tačiau jokie mokėjimai neatliekami. Tai yra esminis sutarties pažeidimas. Neadekvatu bÅ«tų manyti, kad bankas toleruos mokėjimų pradelsimus. TÄ ieÅ¡kovas privalėjo žinoti, o taip pat žinoti, kokias pasekmes jam gali sukelti savo prievolių nevykdymas. Pagal minėtos sutarties 5.2 punktÄ bankas turi teisę nutraukti sutartį, jei kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų.

Kaip minėta, palÅ«kanų, netesybų nemokėjimas ir kredito dalimis pagal grafikÄ negrÄ Å¾inimas yra esminis sutarties pažeidimas. Bankas, kaip kreditorius, turėjo teisę nutraukti kredito sutartį vadovaudamasis ne tik sutartimi, bet ir Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies 4 punktu, Civilinio kodekso 6.217 straipsnio l dalimi, Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Pastarojo įstatymo 19 straipsnio 2 punktas kreditoriui suteikia teisę nutraukti sutartį, jei mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vienÄ mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrÄ Å¾intos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas pradelstas ilgiau kaipo tris mėnesius iÅ¡ eilės. Kadangi bankas, nutraukdamas sutartį, įstatymų reikalavimų nepažeidė, mano, kad nėra teisinio pagrindo sutarties nutraukimÄ pripažinti neteisėtu.

Pažymi, kad ieÅ¡kovo nurodytame 2009 m. liepos 9 d. susitarime dėl kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo užfiksuota, jog susidarė pradelstų mokėjimų 6.585,86 eurų suma (susitarimo 1.1, 4.1 punktai). Jau tada atsirado teisinis pagrindas sutarties nutraukimui dėl ieÅ¡kovo netinkamo prievolių vykdymo. Bendradarbiaudamas su skolininku, bankas ėjo į kompromisÄ : ne tik kad neinicijavo sutarties nutraukimo, bet susitarimu (susitarimo 5.3 punktas) vienos kredito dalies grÄ Å¾inimÄ atidėjo 12- kai mėnesių, kitos - Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Tačiau Å¡ios nuolaidos nedavė pageidaujamo efekto, nes skolininkas ir toliau netinkamai vykdė savo prievoles. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje nurodo, kad jis gali ir toliau vykdyti prievolę. Tačiau tokie jo tvirtinimai yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nes jokių mokėjimų jis nevykdo nuo 2010 m. gruodžio 7 d. iki Å¡iol. Bendras visų pradelstų mokėjimų laikotarpis -1.141 diena. Todėl jo ieÅ¡kinį laiko savitiksliu, siekiant vilkinti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto vertės. IeÅ¡kinys atmestinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp Å¡alių 2006-07-21 sudaryta kredito sutartis Nr. 0460618011234/52, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo suteikti ieÅ¡kovui 370000,00 Lt dydžio kreditÄ , o ieÅ¡kovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grÄ Å¾inti gautÄ kreditÄ , mokėti apskaičiuotas palÅ«kanas ir kitus mokesčius (b. l. 8-12). 2009-07-09 sudarytas susitarimas dėl 2006-07-21 kredito sutarties Nr. 0460618011234/52 sÄ lygų pakeitimo (b.l. 13-14). 2009-07-09 sudaryta laidavimo sutartimis Nr. 04/090126, pagal kuriÄ laiduotojas UAB „Prekybos grupė“ įsipareigojo visu savo turtu atsakyti bankui ta pačia suma (b.l. 15-16).

IÅ¡ paskolos sÄ skaitos iÅ¡klotinės matyti, kad sutartis nebuvo vykdoma tinkamai ir laiku (b.l. 17-23). IÅ¡tyrus byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad tarp Å¡alių sudarytos sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio, apibrėžiančio kreditavimo sutarties sÄ vokÄ , 1 dalies nuostatÄ kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sÄ lygomis pinigines lėšas (kreditÄ ), o kredito gavėjas įsipareigoja gautÄ sumÄ grÄ Å¾inti kreditoriui ir mokėti palÅ«kanas.

Tarp Å¡alių 2006-07-21 sudarytos kredito sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo suteikti ieÅ¡kovui 370000,00 Lt dydžio kreditÄ , o ieÅ¡kovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grÄ Å¾inti gautÄ kreditÄ , mokėti apskaičiuotas palÅ«kanas ir kitus mokesčius, o pagal 2009-07-09 susitarimo dėl 2006-07-21 kredito sutarties Nr. 0460618011234/52 sÄ lygų pakeitimo 6.2.1. punktÄ buvo padidintas banko maržos dydis. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡ko tarp Å¡alių sudarytos kredito sutarties nutraukimo teisėtumo.

VienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo atvejai, sÄ lygos ir tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimÄ , kvalifikuojantys požymiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties Å¡alims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso prasme pažeidimas nėra esminis, arba Å¡alys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtÄ pagrindÄ jos nutraukimui, tačiau Å¡ie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienaÅ¡aliÅ¡ki jos nutraukimo pagrindai ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami.

Tai yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.156 straipsnis). Tarp Å¡alių 2006-07-21 sudarytoje kredito sutartyje 5.2. punkte numatyta sÄ lyga, kad bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieÅ¡ 15 kalendorinių dienų raÅ¡tu įspėjęs kredito gavėjÄ , jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų. Pagal kredito sutarties 5.2. punktÄ esminiais pažeidimais laikomi bendrosios dalies 4.1.-4.10. punktuose nustatytų įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, t. y. kreditÄ naudoti pagal nustatytÄ paskirtį, nuo gautos kredito sumos mokėti palÅ«kanas, vykdyti prievoles bankui pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafikÄ grÄ Å¾inti kreditÄ bankui bei sumokėti apskaičiuotas palÅ«kanas ir kt.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytus sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarkÄ , į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , įvertinus byloje esančius duomenis ir tarp Å¡alių sudarytoje kredito sutartyje nustatytas sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, ar ieÅ¡kovo padarytas kredito sutarties pažeidimas yra esminis, neturi teisinės reikÅ¡mės, vienaÅ¡aliÅ¡kas sutarties nutraukimo pagrindas yra numatytas tarp Å¡alių sudarytoje sutartyje. IÅ¡ atsakovo pateiktos kredito panaudojimo ataskaitos matyti, jog ieÅ¡kovas pažeidžia įmokų mokėjimo terminus (b. l. 17-23).

IeÅ¡kovas pats neneigia bei teigia, kad dėl ekonominės krizės padarinių jo pajamos sumažėjo, jis neturėjo objektyvių galimybių vykdyti sutartį pradinėmis jų sÄ lygomis mokant pilnas kredito įmokas atsakovui. IeÅ¡kovas nemokėjo sutartyje numatytais terminais nustatyto dydžio įmokų, tuo pažeisdamas kredito sutarties 4.1 punktÄ ir suteikdamas atsakovui teisę pasinaudoti savo teisių gynimo bÅ«du, numatytu kredito sutarties 5.2. punkte, t. y. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ , sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai. Vienos Å¡alies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos Å¡alies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ gali bÅ«ti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis. Sutarties Å¡aliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties Å¡alis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo bÅ«dais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose.

Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir termino praleidimÄ , reguliavimo bÅ«das Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimÄ nacionalinėje teisėje. Å is principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys turi siekti iÅ¡saugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimÄ naudoti tik kaip ultima ratio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-07-09 susitarime dėl kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo užfiksuota, jog susidarė pradelstų mokėjimų 6585,86 EUR. Jau tada atsirado teisinis pagrindas sutarties nutraukimui dėl ieÅ¡kovo netinkamo prievolių vykdymo. Bendradarbiaudamas su skolininku, bankas ėjo į kompromisÄ : ne tik kad neinicijavo sutarties nutraukimo, bet susitarimu (susitarimo 5.3 punktas) vienos kredito dalies grÄ Å¾inimÄ atidėjo 12- kai mėnesių, kitos - Å¡eÅ¡iems mėnesiams, tačiau skolininkas ir toliau netinkamai vykdė savo prievoles.

IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje nurodo, kad jis gali ir toliau vykdyti prievolę, bet byloje neteikiami įrodymai, patvirtinantys mokumÄ , ieÅ¡kovas nuo 2010 m. gruodžio 7 d. jokių mokėjimų nevykdė, todėl fiksuotas bendras visų pradelstų mokėjimų laikotarpis -1.141 diena /b.l.8-23/. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas visais įmanomai bÅ«dais bandė iÅ¡saugoti sutartinius Å¡alių santykius, geranoriÅ¡kai siÅ«lė problemų sprendimo bÅ«dus, taigi atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ panaudojo kaip ultima ratio priemonę, kai objektyviai nebebuvo galimybės iÅ¡saugoti sutartinių Å¡alių santykių.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog kreditavimo sutartyje įtvirtintos sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios sÄ lygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl nurodytos sutarties sÄ lygos pripažįstamos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo AB DnB NORD banko pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-7-272/2011).

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta iÅ¡vengti stipresnės Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant atkurti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Tačiau Å¡i papildoma apsauga nedaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v.

A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2012). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, atsakovas geranoriÅ¡kai bandė spręsti susidariusiÄ ieÅ¡kovui nepalankiÄ situacijÄ , tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė ilgÄ laikÄ ir toliau jų nevykdo, pagal byloje esančiÄ atsakovo pateiktÄ kredito panaudojimo ataskaitÄ ieÅ¡kovas vėlavo mokėti įmokas, todėl darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas iki kredito sutarties nutraukimo sistemiÅ¡kai nevykdė savo įsipareigojimų, pažeidinėjo kredito sutartyje numatytus kredito grÄ Å¾inimo terminus.

Taigi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieÅ¡kovas pažeidė tarp Å¡alių sudarytÄ kredito sutartį iÅ¡ esmės, taip pat kad atsakovas nepasinaudojo savo pranaÅ¡umu prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ kaip vartotojÄ nutraukiant sutartį, nes formaliai nesivadovavo sutartyje numatytomis teisėmis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, sutartis buvo nutraukta tik po bandymų iÅ¡saugoti sutartinius santykius, todėl nėra pagrindo pripažinti sutarties sÄ lygas negaliojančiomis, todėl nėra pagrindo laikyti vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ su vėlesniais pakeitimais, neteisėtu, taigi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir jų dydį, todėl Å¡is klausimas nespręstinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                            Dalė Žukauskienė