f46d077d-ecee-4c88-8d8b-0d25ecf0952c · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis                                 Baudžiamoji byla Nr.1A-209-462/2012Teisėja Ingrida Krušienė                                           (Proceso Nr. 1-31-1-00737-2011-7)                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.;

  1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.                                                                                                                                                   (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Rumbinaitei,nuteistajam A.

M., gynėjui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui,vertėjai Anžela Tyščukienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. M. (A. M.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-14 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės A. G. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės L.

R. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės A. N. ir V. J. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (dėl A. N. turto sugadinimo) – 30 (trisdešimt) parų arešto;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės J. J. L. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 d., 65 str. 1 d. 1 p. „a“ p p., bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl vagystės A. N. ir V. J. atžvilgiu) bei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. (dėl A. N. turto sugadinimo), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., subendrinta bausmė ir bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (dėl vagystės A.

G. atžvilgiu), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl vagystės L. R. atžvilgiu), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (dėl vagystės J. J. L. atžvilgiu), subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios pridedant dalį švelnesnių, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-13 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2011-06-16 iki 2011-06-17 (dvi paros) ir nuo 2011-06-27 iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė – suėmimas palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. IÅ¡ J. M. ir A. M. nukentėjusiajai A. G. solidariai priteista 453 Lt turtinei žalai atlyginti.

IÅ¡ A. M. nukentėjusiajam A. N. priteista 200 Lt turtinei žalai atlyginti. Procesas dėl nukentėjusiojo L. R. bei nukentėjusiojo V. J. civilinių ieÅ¡kinių nutrauktas, pastariesiems jų atsisakius. Å iuo nuosprendžiu taip pat nuteistas J. M., tačiau dėl jo apeliacinių skundų paduota nebuvo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: A. M. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su J. M., pagrobė svetimÄ turtÄ : jie, laikotarpiu nuo 2011-06-08 18.00 val. iki 2011-06-09 19.30 val., tikslus laikas nenustatytas, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , sulaužę 13 Lt vertės įleidžiamÄ durų spynÄ , įsibrovė į sandėliukÄ Nr. 1203, esantį „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, ir pagrobė A.

G. priklausančius daiktus: 800 Lt vertės dviratį „Mongoose”, 200 Lt vertės palapinę, žvejybinius rÅ«bus – 80 Lt vertės kombinezonÄ , 20 Lt vertės megztinį, 40 Lt vertės striukę, 100 Lt vertės batus. Tokiu bÅ«du, J. M. ir A. M., veikdami bendrininkų grupe, pagrobė A. G. priklausantį turtÄ už 1 240 Lt. Be to, J. M. ir A. M., veikdami bendrininkų grupe, pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ : jie 2011-06-09, apie 03.14 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , sulaužę durų spynos užraktÄ ir rankenÄ bendros 100 Lt vertės, įsibrovė į sandėliukÄ Nr. 1204, esantį „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, ir pasikėsino iÅ¡ sandėliuko pagrobti L.

R. priklausančius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi į sandėliukÄ atėjo nukentėjusysis L. R., kuriam A. M. pasakęs: „neÅ¡auk”, o J. M. rankoje laikant peilį, abu iÅ¡ įvykio vietos pabėgo.Be to, A. M. pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ bei sugadino nedidelės vertės svetimÄ turtÄ : jis 2011-06-13, apie 03:30 val., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , sulaužęs 200 Lt vertės įleidžiamos durų spynos užraktÄ , įsibrovė į sandėliukÄ Nr. 22, esantį „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, ir pasikėsino pagrobti A.

N. priklausančius daiktus, bei iÅ¡plėšęs 50 Lt vertės metalinės spynos užtvarÄ , įsibrovė į sandėliukÄ Nr. 23, esantį „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, ir pasikėsino pagrobti V. J. priklausančius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. Be to, A. M. pagrobė svetimÄ turtÄ : jis 2011-06-16, apie 04.50 val., nulaužęs 5 Lt vertės pakabinamos spynos laikiklį, įsibrovė į sandėliukÄ Nr. 64, esantį „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, ir pagrobė J.

J. L. priklausančius daiktus: 180 Lt vertės dviratį „Fort”, 2 vnt. metalinių žirklių bendros 6 Lt vertės, 30 Lt vertės vandens kranÄ , 5 Lt vertės prožektorių, 2 Lt vertės reples, 2 vnt. atsuktuvų bendros 2 Lt vertės, 2 vnt. kiÅ¡eninių laikrodžių bendros 6 Lt vertės, 6 vnt. vandens krano vamzdelių bendros 18 Lt vertės, 3 Lt vertės laužtuvÄ , 2 vnt. metalinių krano vamzdelių bendros 2 Lt vertės. Tokiu bÅ«du A. M. pagrobė J. J. L. priklausantį turtÄ už 254 Lt.

Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o iÅ¡teisinti jį dėl trijų nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo jis yra nepagrįstai nuteistas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl trijų jam inkriminuotų nusikaltimų jis buvo nuteistas nepagrįstai. Kiekvienas kaltinimas turi bÅ«ti paremtas konkrečiais ir neginčijamais įrodymais, daktiloskopinės ekspertizės ir specialistų iÅ¡vadomis, patvirtinančiomis bÅ«tent įtariamojo kaltę, liudytojų neprieÅ¡taringais parodymais, bei DNR tyrimų iÅ¡vadomis, kurios arba įrodo arba paneigia bÅ«tent įtariamojo kaltę.Apeliantas pažymi, kad visÄ bylos tyrimo laikÄ jo teisės ne tik kaip įtariamojo, bet ir kaip žmogaus nuolat buvo pažeidžiamos.

Byloje yra aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis, jis gimė Baltarusijoje ir gimtoji kalba yra rusų. Jam yra reikalingas rusų kalbos vertėjas, jis kartÄ kreipėsi į tyrėjÄ bei teisėjÄ , praÅ¡ydamas, jog visi svarbÅ«s bylos dokumentai jam bÅ«tų pateikiami ne tik valstybine, bet ir jo gimtÄ ja kalba. SkundžiamÄ nuosprendį gavo tik Lietuvių kalba. Taip buvo pažeistos jo teisės į gynybÄ , nes jis nesupranta nuosprendžio esmės ir todėl negali jo tinkamai apskųsti.

Be to, teismo posėdžiuose 2011 m. lapkričio 16 d. ir gruodžio 14 d. nebuvo jam reikalingo rusų kalbos vertėjo. Taip jam nebuvo suteikta galimybė suprasti kuo yra kaltinamas ir tinkamai pasinaudoti teise į gynyba. Taip pat ne kartÄ buvo pažeistos jo teisės turėti gynėjÄ , jam nebuvo paskirtas gynėjas akistatos su J. M. metu, nei ikiteisminio tyrimo baigimo metu.Jis yra nuteistas dėl penkių vagysčių, nors jis nuoÅ¡irdžiai prisipažino dėl dviejų įvykdytų nusikalstamų veikų, atsiprašė nukentėjusiųjų, atgailavo.

Teismas ne tik neįvertino jo nuoÅ¡irdaus prisipažinimo lengvinančia aplinkybe, tačiau nesant jokių jo kaltės įrodymų pripažino jį kaltu dėl kitų trijų vagysčių. Todėl apeliantas praÅ¡o peržiÅ«rėti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nes jis yra per griežtas jo atžvilgiu. Nuteistasis A. M. ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo A. M. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Teisėjų kolegija susipažinusi su apelianto skundo argumentais daro iÅ¡vadÄ , kad skundas susideda iÅ¡ dviejų dalių, t. y. pirmiausia A. M. kelia reikalavimÄ iÅ¡teisinti jį dėl trijų nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo jis yra nepagrįstai nuteistas.

Kita apeliacinio skundo dalis yra susijusi su jo (apelianto) teisių pažeidimu tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu. Å i skundo dalis iÅ¡ esmės motyvuojama tuo, kad jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis, jis gimė Baltarusijoje ir jo gimtoji kalba yra rusų. Todėl jam buvo reikalingas rusų kalbos vertėjas, jis kartÄ kreipėsi į tyrėjÄ bei teisėjÄ , praÅ¡ydamas, jog visi svarbÅ«s bylos dokumentai jam bÅ«tų pateikiami ne tik valstybine, bet ir jo gimtÄ ja kalba. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisako dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymÄ apeliantas neigia, taip pat dėl jo tariamo teisių pažeidimo proceso metu.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su apelianto teisų pažeidimu Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme apeliantas paaiÅ¡kino, kad pirmosios instancijos teisme paskelbus nuosprendį jis raÅ¡tu prašė, kad jis bÅ«tų iÅ¡verstas į rusų kalbÄ , jam pažadėjo, bet vertimo jis taip ir negavo, todėl negalėjo tinkamai suraÅ¡yti ir apeliacinio skundo, nors jam padėjo kiti suimtieji, jie padiktavo jam. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija 2012-02-23 posėdyje tenkino nuteistojo praÅ¡ymÄ iÅ¡versti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir jį iÅ¡siųsti nuteistajam (b. l. 166, t. 3).

Todėl byloje buvo paskelbta pertrauka, kad nuteistasis galėtų tinkami susipažinti su priimtu apkaltinamuoju Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-14 nuosprendžiu rusų kalba ir tinkamai pasinaudoti savo teise į apeliacijÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 312 str.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8 straipsnio 1–3 dalyse nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba; lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiÅ¡kimus, duoti parodymus ir paaiÅ¡kinimus, paduoti praÅ¡ymus ir skundus, kalbėti teisme gimtÄ ja kalba arba kita kalba, kuriÄ jie moka; visais Å¡iais atvejais, taip pat susipažindami su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis Å¡io kodekso nustatyta tvarka; bylos dokumentai, kurie Å¡io kodekso nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi bÅ«ti iÅ¡versti į jų gimtÄ jÄ kalbÄ arba į kitÄ kalbÄ , kuriÄ jie moka.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 7 punkte, be kita ko, įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu įtariamo ar kaltinamo asmens teisė, kad jam suprantama kalba bÅ«tų skubiai ir nuodugniai praneÅ¡ta apie jam pareikÅ¡to kaltinimo pobÅ«dį bei pagrindÄ , nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviÅ¡kai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte taip pat įtvirtinta asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A.

M. yra gimęs Baltarusijoje, be pilietybės, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, be nuolatinės gyvenamosios vietos (b. l. 24, t. 3). Bylos duomenys patvirtina, kad 2011-08-09 Teisės turėti gynėjÄ iÅ¡aiÅ¡kinimo protokole įtariamasis A. M. nurodė, kad teisė turėti gynėjÄ jam iÅ¡aiÅ¡kinta (b. l. 186, t. 2). Ä®tariamojo papildomos apklausos 2011-08-09 metu A. M. nurodė, kad nemoka lietuvių kalbos. Å ioje apklausoje dalyvavo vertėja Aurelija Narmontienė (b. l. 191-194, t. 4). IÅ¡ Ä®tariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ paskelbimo 2011-08-24 protokolo matyti, kad vertėja Aurelija Narmontienė Å¡iame procesiniame veiksme taip pat dalyvavo (b. l. 16, t. 3).

Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio 2011-10-06 protokolas patvirtina, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ dalyvavo vertėja Danutė Kontarienė (b. l. 93, t. 3). Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad A. M. teisės tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu naudotis vertėjo paslaugomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka buvo pažeistos.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors nuteistasis (apeliantas) tvirtino, kad nemoka valstybės (lietuvių) kalbos, tačiau apeliacinės instancijos teismas teismo posėdžio metu įsitikino, jog A.

M. lietuvių kalbÄ moka tikrai gerai. Tai patvirtina ir byloje darytas garso įraÅ¡as. Dėl iÅ¡vardytų motyvų apelianto argumentai susiję su tariamu jo teisių pažeidimu dėl proceso kalbos yra nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta.Nors apeliantas teigia, kad apylinkės teismo posėdžiuose 2011 m. lapkričio 16 d. ir gruodžio 14 d. nebuvo jam reikalingo rusų kalbos vertėjo, tačiau teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nebuvo pažeistos nuteistojo teisės daryti pareiÅ¡kimus, duoti parodymus ir paaiÅ¡kinimus, paduoti praÅ¡ymus ir skundus, kalbėti teisme gimtÄ ja kalba arba kita kalba, kuriÄ jis moka.

Kadangi bylÄ nagrinėjusi teisėja jau teisiamojo posėdžio 2011-10-06 metu (kurio metu dalyvavo vertėja) galėjo įsitikinti, kad kaltinamasis yra tikrai gerai įvaldęs valstybinę (lietuvių) kalbÄ . Be to, iÅ¡ bylos protokolo matyti, kad 2011-12-14 posėdyje buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, protokole užfiksuota, jog proceso dalyviai nuosprendį, jo apskundimo tvarkÄ ir terminus suprato (b. l. 128, t. 3). Taigi minėti apeliacinio skundo motyvai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl nuteistojo A.

M. kaltės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis dėl dalies nusikalstamų veikų prisipažįsta (dėl pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiajam L. R. priklausantį turtÄ bei dėl nukentėjusiojo J. J. L. turto vagystės), todėl apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina ir pasisako tik pagal A.

M. apeliacinį skundÄ ir apeliacinės instancijos teisme duotus paaiÅ¡kinimus tik dėl tų nusikalstamų veikų dėl kurių padarymo nuteistasis neprisipažįsta. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme 2012-03-29 metu nuteistasis paaiÅ¡kino, kad nėra liudytojų, kad bÅ«tų matę, kad jis ėjo į sandėliukus, kad nešė kažkokius daiktus, ar siÅ«lė juos parduoti. Niekas nematė, kad jis birželio 8 d. ėjo į tÄ namÄ ar iÅ¡ jo išėjo. Jokių jo pirÅ¡tų pėdsakų nerasta.

Tačiau tokie apelianto A. M. aiÅ¡kinimai nepaneigia jo kaltės, todėl yra nepagrįsti, apeliacinės instancijos teismas juos vertina kaip pasirinktÄ gynybos taktika ir siekimÄ iÅ¡vengti griežtesnės galutinės bausmės. Byloje esantis 2011-06-27 Asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis L. R. atpažino nuteistÄ jį A. M. (b. l. 67-70, t. 3). Å io procesinio veiksmo metu nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad tai yra tas pats vyriÅ¡kis, kurį jis aptiko 2011-06-09 savo namo sandėliuke Nr. 1203.

Tas sandėliukas priklauso jo kaimynei vardu A. Tas vyriškis stovėjo sandėliuko viduje, arčiau jo. Jis prašė nešaukti...Įvykio metu jis pabėgo (b. l. 68, t. 1). Nukentėjusioji A. G. apklausta liudytoja parodė, kad 2011-06-09 apie 19.30 val., Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“ 22-ojo namo „H“ korpuso rūsyje aptiko, jog yra išlaužta jai priklausančio sandėliuko Nr. 1203 įleidžiama durų spyna, kurios vertė su pakeitimu 13 Lt, buvo patekta į sandėliuko patalpas ir iš sandėliuko pagrobti jų šeimai priklausantys daiktai...Savo dviratį pasiėmė, todėl dėl dviračio materialinė žala nepadaryta.

Paskutinį kartÄ prieÅ¡ vagystę sandėliuke buvo 2011-06-08 apie 18.00 val., grįžusi tuo metu iÅ¡ pliažo dviratį pasidėjo sandėliuke, visi sandėliuke esantys daiktai buvo sudėti tvarkingai savo vietose, iÅ¡eidama iÅ¡ sandėliuko duris užrakino viena įleidžiama spyna. Viso jai padaryta 453 Lt materialinė žala (b. l. 75, t. 1). Byloje esantis 2011-06-09 ApžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad buvo apžiÅ«rėti namo, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, rÅ«syje esantys sandėliukai Nr. 1204 ir Nr. 1203 (b. l. 17-18, t. 1).

Protokole pažymėta, kad apžiÅ«rint sandėliukÄ Nr. 1203 matoma, kad yra atlenkta durų spynos apdaila. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji A. G. parodė, kad jai priklausančiame sandėliuke ji buvo įvykio iÅ¡vakarėse, jame paliko jai priklausantį dviratį bei kitus savo Å¡eimai priklausančius daiktus. SandėliukÄ ji paliko užrakintÄ . Po to savo dviratį matė toliau jau kitame sandėliuke (b. l. 47-48, t. 3). Nukentėjusysis L. R. apylinkės teisme parodė, kad gavęs praneÅ¡imÄ , jog jo sandėliuke suveikė signalizacija ir po 5 min. nusileidęs į rÅ«sį, pamatė, kad jo sandėliuko Nr. 1204 durys atidarytos, o abu kaltinamieji tuo metu iÅ¡lindo iÅ¡ gretimo sandėliuko, t. y. 1203, kuris priklauso nukentėjusiajai A.

G. A. M. iÅ¡lindo ir liepė jam neÅ¡aukti pamačius peilį (b. l. 97, t. 3). Todėl apelianto argumentai, kad nėra liudytojų, kurie bÅ«tų matę kaip jis ėjo į sandėliukus bei, kad nešė kažkokius daiktus, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Tai, kad byloje nėra nustatyta konkrečių liudytojų, kurie bÅ«tų matę kaip nuteistasis su bendrininku nešė daiktus, nepaneigia to, jog nuteistasis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija neabejoja, kad apeliantas su kitu nuteistuoju nukentėjusiajai A.

G. priklausančius daiktus jau buvo išnešę. Nuteistasis buvo užkluptas nusikaltimo vietoje, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad niekas kitas negalėjo įvykdyti šio nusikaltimo. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiųjų asmenų paaiškinimais. Nuteistieji J. M. ir A. M. buvo užklupti įvykio vietoje, t. y. nukentėjusiajai A. G. priklausančiame sandėliuke. Šio sandėliuko durys buvo išlaužtos. Jokių kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo.

Juoba, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neginčija nuosprendžio dalies, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iÅ¡ nukentėjusiojo L. R., t. y. kad jis 2011-06-09, apie 03.14 val., veikdamas bendrininkų grupe su J. M., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , sulaužęs durų spynos užraktÄ ir rankenÄ bendros 100 Lt vertės, įsibrovė į sandėliukÄ Nr. 1204, esantį „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, ir pasikėsino iÅ¡ sandėliuko pagrobti L.

R. priklausančius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi į sandėliukÄ atėjo nukentėjusysis L. R. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Teisėjų kolegija įvertinusi visus byloje surinktus duomenis bei jau aptartus įrodymus neabejoja, kad apeliantas kartu su kitu nuteistuoju J.

M. įvykdė nukentėjusiosios A. G. turto vagystę. Todėl konstatuotina, kad į nukentėjusiajai A. G. priklausantį sandėliukÄ Ä¯silaužė ir iÅ¡ jo kaltinime nurodytus daiktus pagrobė bÅ«tent nuteistieji, t. y. A. M. ir J. M. Atsižvelgiant į tai, apelianto veika dėl nukentėjusiosios A. G. turto vagystės teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliantas teisėjų kolegijai taip pat nurodė, kad neprisipažįsta dėl 3-io epizodo, t. y. dėl pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiesiems A.

N. ir V. J. priklausantį turtÄ bei nukentėjusiojo A. N. turto sugadinimo „(duomenys neskelbtini)“, nes iÅ¡ tikrųjų jis nuėjo į tÄ namÄ permiegoti. Gal ir sukėlė triukÅ¡mo kiek tamsoje, kol rado kaip geriau įsitaisyti, tai gyventojai ir iÅ¡kvietė policijÄ . Jį ten sulaikė, ten buvo daugiau sandėliukų pradarytų, bet jis jų nelaužė. Tam ir įrankių juk reikia, plikomis rankomis to nepadarysi. Ir žmonės kiti jokių pareiÅ¡kimų nerašė. Nei jo pirÅ¡tų atspaudų, nei jo batų pėdsakų tuose sandėliukuose nerasta.

PraÅ¡o iÅ¡teisinti Å¡iame epizode. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantÄ iÅ¡teisinti dėl pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiesiems A. N. ir V. J. priklausantį turtÄ bei nukentėjusiojo A. N. turto sugadinimo nėra pagrindo. Jo kaltė padarius Å¡ias nusikalstamas veikas yra įrodyta visiÅ¡kai.Padarytos nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui Å¡iuo atveju svarbu tai, kad pats apeliantas neneigia, kad 2011-06-13, apie 03.30 val., t. y. nakties metu nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ namo rÅ«sius.

Visi kiti apelianto išdėstyti argumentai vertintini kritiškai kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Aplinkybė, kad byloje nepavyko surinkti įrodymų, kurie patvirtintų, kad „(duomenys neskelbtini)“ namo sandėliukuose buvo rasta apelianto pirštų atspaudų (b. l. 43-44, t. 1), nesudaro pagrindo jį išteisinti dėl šio epizodo. Kadangi byloje yra surinkta pakankamai kitų įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę dėl pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiesiems A.

N. ir V. J. priklausantį turtÄ bei nukentėjusiojo A. N. turto sugadinimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2011-06-13 buvo atlikta įvykio vietos apžiÅ«ra. IÅ¡ ApžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rint sandėliuko Nr. 22 matyti, jog yra sulaužytas įleidžiamos spynos užrakto liežuvėlis, pagal durų apačiÄ yra iÅ¡daužtas cementinis grindinys. ApžiÅ«rint sandėliukÄ Nr. 23 matosi, kad yra sulaužytas durų užraktas, yra nulenktas skersinis metalinis strypas (b. l. 34-35, t. 1).

Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. J. parodė, kad tikslios datos neprisimena, kai naktį, apie 3.00 val., į duris paskambino kaimynas ir pranešė, kad kažkoks vyras rÅ«syje laužo sandėliukus. Jam nusileidus į apačiÄ , jau buvo atvykusi policija. RÅ«syje buvo sulaikytas nuteistasis A. M.. Jam priklausančio sandėliuko Nr. 23, esančio „(duomenys neskelbtini)“, durų spyna buvo sugadinta, durų stakta – iÅ¡sukta. Jis sandėliuke laikė dviratį, pompÄ , 50 l dyzelinio kuro, tačiau iÅ¡ sandėliuko niekas nepavogta, kadangi vagis to padaryti nespėjo.

Jam padaryta 50 Lt turtinė žala, susijusi su durų tvarkymu, tačiau civilinio ieÅ¡kinio atsisako. Paskutinį kartÄ sandėliuke lankėsi įvykio iÅ¡vakarėse, apie 21.00 val. – 22.00 val. SandėliukÄ paliko užrakintÄ (b. l. 99, t. 3). Nukentėjusysis A. N. ikiteisminio tyrimo metu 2011-06-14 parodė, kad 2011-06-13 apie 3.30 val. adresu „(duomenys neskelbtini)“ kaimynas jam pranešė, kad nepažįstamas asmuo namo rÅ«syje kažkÄ laužė. Nuėjus į namo rÅ«sį pastebėjo, kad jo sandėliuko, kurio Nr. 22 įleidžiama spyna yra sulaužyta bei sandėliuko durys yra praviros.

Durys taip pat apgadintos, dėl to jam padaryta materialinė 200 Lt žala. IÅ¡ sandėliuko pavogta niekas nebuvo. Kai jis nusileido į rÅ«sį jame jau buvo policijos pareigÅ«nai, kurie buvo sulaikę vagį...sandėliukÄ tvarkingÄ paskutinį kartÄ matė 2011-06-13 apie 17.00 val. Pagrindinės rÅ«sio durys yra rakinamos, jos visada bÅ«na užrakintos (b. l. 83-85, t. 1). Nukentėjusysis A. N. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad patvirtina kÄ yra jau anksčiau pasakęs (b. l. 101, t. 3). Liudytojas J.

S. P. apylinkės teisme paaiÅ¡kino, kad gyvena „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje. Tikslios datos neprisimena, kai atsibudęs apie 02.30 val. nakties iÅ¡girdo, kaip kažkas plėšia, suka geležį. Išėjęs į balkonÄ iÅ¡girdo, kad tai vyksta rÅ«syje. Išėjęs pažiÅ«rėti, pamatė, kad rÅ«syje degė Å¡viesa. Kai jis Å¡viesÄ iÅ¡jungė, viskas nutilo. Jam belaukiant prie laukinių durų, pasirodė nedidelio Å«gio žmogus, tačiau jį pamatęs, nubėgo atgal į rÅ«sį.

Po to atėjo pirmininkė ir iÅ¡kvietė policijÄ . Atvykus policijai, kartu užėjo į rÅ«sį, tačiau vyriÅ¡kis buvo užsidaręs viename sandėliuke, tad teko laužti duris. Nuteistasis A. M. buvo vienas. IÅ¡laužtų sandėliukų buvo ne vienas (b. l. 99-100, t. 3). Apelianto teiginiai apie tai, kad jis gal ir sukėlė triukÅ¡mÄ tamsoje, kol rado kaip geriau įsitaisyti, vertintini kritiÅ¡kai. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, kad tokia kaltinamojo pozicija paneigta liudytojo J.

S. P. parodymais, kuris girdėjo, kaip plėšiamas ir sukamas geležis rÅ«syje, o jam nuėjus iki rÅ«sio bei iÅ¡jungus Å¡viesÄ ir belaukiant prie laukinių durų, pasirodė nedidelio Å«gio žmogus, kuris, jį pamatęs, nubėgo atgal į rÅ«sį. Tiek nukentėjusieji, tiek liudytojas J. S. PetroÅ¡iaus parodė, jog įvykio vietoje sulaikytas buvo bÅ«tent nuteistasis A. M.. VersijÄ , kad apeliantas nuėjo į to namo rÅ«sį permiegoti taip pat paneigia tyrimo metu apklausto pareigÅ«no R. S. parodymai.

Jis nurodė, kad buvo gautas pranešimas, jog „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, namo sandėliuke yra vagis. Nuvykus nurodytu adresu bei apžiūrėjus namo rūsyje esančius sandėliukus pastebėjo, kad apie 8 sandėliukai yra išlaužti. Namo rūsyje buvo vienos durys užrakintos iš vidaus. Gyventojas iš 1 buto paaiškino, kad tos durys nėra rakinamos, jos visada būna atidarytos ir jas užrakinti galima tik iš vidaus. Tuomet suprato, kad tame koridoriuje kažkas yra, buvo paprašyta, kad atidarytų duris.

Tačiau niekas neatsiliepė. Pradėjus laužti minėtas duris, vyriÅ¡kis pasakė, kad nelaužtų durų, nes jis pats atidarys. Atidarius duris koridoriuje buvo vyriÅ¡kis, kuris paaiÅ¡kino, kad atėjo čia pamiegoti. VyriÅ¡kis buvo pristatytas į Klaipėdos miesto I policijos komisariatÄ , kur buvo nustatyta, kad tai A. M. (b. l. 113-115, t. 1). Taigi, Å¡ios nurodytos aplinkybės leidžia neabejotinai teigti, kad supratęs, jog susirinko namo gyventojai, apeliantas stengėsi pasislėpti už rÅ«syje esančių tik iÅ¡ vidaus rakinamų durų.Apeliantas neigdamas savo kaltę taip pat nurodė, kad ten buvo daugiau sandėliukų pradarytų, bet jis jų nelaužė.

Tam ir įrankių juk reikia, plikomis rankomis to nepadarysi. Tačiau tokie argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, be to, apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad jeigu nuteistasis būtų turėjęs specialius įrankius (priemones) sandėliukams plėšti, liudytojai ir nebūtų girdėję kaip kažkas plėšia, suka geležį rūsyje. Neabejotina, kad turėdamas specialius įrankius apeliantas nebūtų sukėlęs tiek triukšmo. Baudžiamosios teisės teorijoje tęstiniu nusikaltimu laikoma veika, kuri susideda iš tapačių veiksmų, esant vieningai tyčiai ir siekiant vieningo rezultato.

Tokio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne iÅ¡tisai, o susideda iÅ¡ atskirų veiksmų, kurie kitomis aplinkybėmis sudaro savarankiÅ¡kus nusikaltimus. Nustačius vieningÄ tyčiÄ , jos realizavimo laikas nėra reikÅ¡mingas. Baudžiamojo kodekso 63 straipsnyje numatytas bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas. To paties straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamÄ veikÄ . Nėra abejonių, kad A. M.

įsibrovimas į sandėliukus Nr. 22 ir Nr. 23, esančius „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, susidėjo iÅ¡ tapačių veiksmų, nuteistojo veikė esant vieningai tyčiai ir siekdamas vieningo rezultato – pasikėsindamas pagrobti svetimÄ turtÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nuteistojo veiksmai laikytini kaip viena tęstinė veika, kadangi įsibrovimai atlikti mažais laiko intervalais, tapačiais, vieningos tyčios apjungtais veiksmais, kurie nukreipti į tÄ pačiÄ baudžiamojo įstatymo saugomÄ vertybę – asmeninę nuosavybę.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptarti įrodymai yra visiÅ¡kai pakankami tam, jog apeliantas bÅ«tų pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį pasikėsinus pagrobti turtÄ iÅ¡ A. N. ir V. J. priklausančių sandėliukų, taip pat pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, už tai, kad sugadino svetimÄ , t. y. nukentėjusiojo A. N. turtÄ už 200 Lt sumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 str. 1 d.).

Bylos duomenys patvirtina, kad jog iš nukentėjusiajai A. G. buvo pagrobti daiktai: 800 Lt vertės dviratis (vėliau rastas tame pačiame rūsyje), nauja palapinė 200 Lt vertės, jos vyro žvejybos rūbai – kombinezonas 80 Lt vertės, 100 Lt vertės žvejybiniai botai, 20 Lt vertės pilkas megztinis, striukė 40 Lt vertės, žvejybinis peilis ir kt. Įleidžiama durų spyna kainavo 13 Lt. Jai buvo padaryta 453 Lt turtinė žala (b. l. 75-77, t. 1). Todėl teismas pagrįstai tenkino civilinį ieškinį ir iš nuteistųjų J.

M. ir A. M. nukentėjusiajai A. G. solidariai priteisė 453 Lt turtinei žalai atlyginti.Nukentėjusysis A. N. byloje pareiÅ¡kė 200 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį, kadangi apelianto nusikalstamais veiksmais buvo sulaužytas jo sandėliuko Nr. 22 įleidžiamos spynos užrakto liežuvėlis, pagal durų apačiÄ buvo iÅ¡daužtas cementinis grindinys (b. l. 34-35, 87, t. 1). Todėl apylinkės teismas pagrįstai tenkino civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ A. M. nukentėjusiajam A. N. priteisė 200 Lt turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d.).

Paskirdamas bausmes nuteistajam A. M. (dėl nukentėjusiosios A. G. turto vagystės bei dėl pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiesiems A. N. ir V. J. priklausantį turtÄ bei nukentėjusiojo A. N. turto sugadinimo), pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į Å¡ių padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę. A. M. nuteistas už tyčinių nusikalstamų veikų nuosavybei padarymÄ (dviejų apysunkių nusikaltimų ir vieno baudžiamojo nusižengimo).

Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Apylinkės teismas iÅ¡samiai įvertino kaltininko asmenybę. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad jis nusikalto lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos metu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad A. M. tik 2011-06-07 buvo paleistas iÅ¡ Alytaus pataisos namų (b. l. 159, t. 1), o jau 2011-06-08, t. y. sekančiÄ dienÄ pradėjo daryti nusikalstamas veikas.

Tai apibÅ«dina jį itin neigiamai. A. M. niekur nedirba, neturi kito legalaus pragyvenimo Å¡altinio, padarytos žalos nukentėjusiesiems neatlygino ir nesiėmė veiksmų jÄ sumažinti, savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, kas rodo, jog nei savo elgesio nei nusikalstamo gyvenimo bÅ«do jis nevertina kritiÅ¡kai (b. l. 23-32, 129-139, t. 3).Apylinkės teismas nuteistajam už nusikalstamų veikų (apysunkių nusikaltimų), numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., įvertinęs kaltininko asmenybę skyrė mažesnes bausmes už straipsnio sankcijoje numatytus bausmių vidurkius, t. y. 1 metus 6 mėnesius ir 1 metus laisvės atėmimo.

Už baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d., skyrė 30 parų areÅ¡to bausmę. Å i bausmė artima sankcijos vidurkiui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. M. bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje iÅ¡dėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rÅ«Å¡is bei jos dydžiai paskirti teisingai, nėra jokio pagrindo jas vertinti kaip griežtas. ApeliantÄ iÅ¡teisinti aptartuose epizoduose, Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę ar kitaip keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-14 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo A.

M. apeliacinį skundÄ atmesti.                           Kolegijos pirmininkas                                                                              Remigijus PreikÅ¡aitis Teisėjai                                                                                           Aurelija Sadauskaitė                                                                                                         Linas Pauliukėnas