f46ce7af-20e1-4e92-9477-816f01bc47a5 · Klaipėdos apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-164-462/2019 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00400-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.20; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 24 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus PreikÅ¡aitis apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal D. G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019-04-02 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Teismas nustatė: I. Bylos esmė 1. D. G. 2019-02-26 administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2019-02-26 10.40 val. automobiliu SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežė popiermedžio krovinį iÅ¡ Ukmergės r. į (duomenys neskelbtini). Bendra transporto priemonių su kroviniu masė – 53 240 kg. Vairuotojas D. G. pateikė leidimÄ važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais didžiagabarite (ar) sunkiasvore transporto priemone Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas maksimalus transporto priemonės svoris – 48 000 kg.

Pasvėrus transporto priemonę nustatyta, kad bendra masė yra 53 240 kg. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 9 dalimi laikoma, kad savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo ir jį 13 240 kg virÅ¡ijo Susisiekimo ministro 2014-12-02 įsakymu Nr. 3-468-(E) (nauja įsakymo Nr. 3-66 redakcija) patvirtintÄ didžiausiÄ (maksimaliÄ ) leistinÄ kelių transporto priemonių masę. Vairuotojas D. G. neturėjo su savimi leidimo važiuoti didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019-04-02 nutarimu D. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 6 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 150 (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties) Eur bauda. II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. G. nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019-04-02 nutarimu, praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ D.

G. veikÄ kvalifikuojant pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį ir paskiriant Å¡velnesnę baudÄ nei numatyta įstatyme minimali bauda. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Dėl leidimo turėjimo 3.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai svorį, virÅ¡ijantį didžiausiÄ leistinÄ masę, skaičiavo nuo 40 t, o ne nuo D. G. turimame leidime nurodytÄ 48 t masę, dėl to veikÄ kvalifikavo pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, tokio sprendimo pirmosios instancijos teismas nemotyvavo. 3.2. 2018-05-19 įsigaliojo Leidimų važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-04-23 įsakymu 3- 289, nauja redakcija.

Ä®sigaliojus Å¡io ApraÅ¡o pakeitimams nuo 2018-05-19 neteko galios ApraÅ¡o 41 punktas, kuriame buvo numatyta, kad kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) aÅ¡ies faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytÄ aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrovÄ daugiau kaip 0,6 tonos, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytÄ masę daugiau kaip 1 tonÄ , laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo vežti krovinį ir taikomi ApraÅ¡o 40.1-40.3 papunkčių reikalavimai.

Taigi panaikinus ApraÅ¡o 41 punktÄ , nustojo galios nuostata dėl leidimo negaliojimo esant didesniam svoriui, nei leidime nurodyta. Nei Kelių įstatyme, nei jokiame kitame teisės akte nėra nuostatos, numatančios, kad nustačius, jog aÅ¡ies faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytÄ aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrovÄ daugiau kaip 0,6 tonos, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytÄ masę daugiau kaip 1 tonÄ , bÅ«tų laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo vežti krovinį, o nesant teisės aktuose nuostatos dėl leidimo negaliojimo, esant atitinkamai didesniam nei leidime nurodytam svoriui, leidimas negali bÅ«ti laikomas negaliojančiu ir virÅ¡svoris turi bÅ«ti skaičiuojamas ne nuo teisės aktuose leistino 40 t svorio, o nuo turimame galiojančiame leidime nurodyto maksimalaus leidžiamo svorio, Å¡iuo atveju nuo 48 t.

Dėl tokio nurodyto teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo bei aplinkybių vertinimo tokios kategorijos bylose yra pasisakęs ir Klaipėdos apygardos teismas 2019-02-01 nutartimi administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-74-417/2019, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mai 2019-02-14 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. Al5.-399-795/2019, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mai 2019-02-01 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A.15.-79-743/2019. 3.3. D. G., kaip vairuotojui, turint galiojantį leidimÄ , suteikiantį teisę transporto priemonių junginiu važiuoti Lietuvos Respublikos keliais, kurio leidžiama didžiausia masė yra 48 tonos, todėl didžiausia leistina bendroji masė buvo virÅ¡yta ne 13 240 kg, bet 5 240 kg tonomis (53 240 kg – 48 000 kg = 5 240 kg), todėl esant svorio virÅ¡svoriui 5,24 tonoms, D.

G. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį bei atitinkamai veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal LR ANK 459 straipsnio 5 dalį, užtraukiančiÄ atsakomybę, kai didžiausia leidžiama masė virÅ¡ijama daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis. Dėl Å¡velnesnės, negu numato įstatymas, administracinės nuobaudos skyrimo 3.4. D. G. teismo prašė spręsti klausimÄ dėl Å¡velnesnės nei įstatyme numatyta minimali administracinė nuobauda paskyrimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik kad netenkino Å¡io praÅ¡ymo, tačiau paskyrė didesnę nei numatyta minimali bauda.

IÅ¡ teismo nutarimo nėra pakankamai aiÅ¡kus baudos parinkimas – ar buvo skirta minimali bauda, ar didesnė nei minimali bauda, tačiau teismas galbÅ«t skirdamas minimaliÄ baudÄ jÄ pareiÅ¡kėjui pritaikė kaip nuobaudÄ , kuri taikoma juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, kadangi paskirtoji bauda sudaro 1 150 Eur sumÄ , tai atitinka minimaliÄ minėtiems subjektams skirtinÄ nuobaudÄ . 3.5. D. G. nėra baustas už administracinius nusižengimus, niekada anksčiau nebuvo baustas už analogiÅ¡kus pažeidimus, nors vairuotoju dirba daug metų, padarytÄ veikÄ pripažino ir dėl savo veiksmų gailisi, jis charakterizuojamas teigiamai, su medienos kroviniais anksčiau nėra tekę dirbti, kad medienos krovinį krovėsi kaip ir įprastai, kad nevirÅ¡ijo leidžiamų gabaritų, kad medienos svorį įvertino pagal nustatytus kubatÅ«ros ir svorio santykius (vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-10 įsakymo Nr. 631 „Dėl apvaliosios medienos bei nenukirsto miÅ¡ko matavimo ir tÅ«rio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis ir transporto priemonių registracijos liudijimų duomenimis), kad vietoje (miÅ¡ke) pasisverti ir tiksliai nustatyti svorį nėra galimybės bei kad medienos svorį galėjo paveikti jos drėgnumas, kurį jis įvertino nepakankamai.

Padarytas pažeidimas jokių neigiamų pasekmių nei kitiems asmenims, nei jų turtui nesukėlė, jokių kitų reikalavimų pažeidėjas nepažeidė. Dėl to manytina, kad sankcijos tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus švelnesnę nei įstatyme numatyta minimali bauda. Be to, teismas teisingai įvertino, kad padarytoji veika nėra tyčinė, kad ji buvo padaryta dėl nepakankamo rūpestingumo, todėl minėta aplinkybė taip pat yra reikšminga vertinant dėl skiriamos nuobaudos dydžio bei siekiamų tikslų.

D. G. pateikė teismui duomenis, liudijančius, kad jis turi iÅ¡laikytinių, kad yra paėmęs 180 000 Lt (52 131 Eur) kreditÄ , kad negrÄ Å¾into kredito likutis sudaro 48 083,27 Eur sumÄ , dėl to net ir minimalios baudos paskyrimas jam turės dideles neigiamas pasekmes.

4. Institucija pateikė atsiliepimÄ , su apeliaciniu skundu nesutinka, nurodo, jog skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019-04-02 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies 5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Naudojimosi valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalis numato, jog naudotis valstybinės reikÅ¡mės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimÄ . Leidimai važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais iÅ¡duodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

7. PraÅ¡ymų iÅ¡duoti leidimÄ važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone arba važiavimo valstybinės reikÅ¡mės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone deklaracijos pateikimo, nagrinėjimo, leidimų važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone iÅ¡davimo, naudojimo ir panaikinimo tvarkÄ nustato Leidimų važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-04-23 įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ApraÅ¡as).

ApraÅ¡o 4 punktas numato, jog didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis valstybinės reikÅ¡mės keliais galima važiuoti tik gavus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimÄ .

8. Nagrinėjamu atveju D. G. 2019-02-26 vežė popiermedžio krovinį turėdamas iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), kuriame nurodyta, jog transporto priemonių junginiui galima vežti krovinį, kurio bendroji masė yra 48 t. Patikrinus ir pasvėrus D. G. vairuojamÄ sunkiasvorę transporto priemonę su priekaba, paaiÅ¡kėjo, jog faktinė bendroji masė (įvertinus paklaidÄ ) yra 53,24 t (b. l. 5). D. G. Å¡ių aplinkybių neginčija, tačiau nesutinka su Institucija, jog tokiu atveju, kai yra virÅ¡ijama bendroji masė, darytina iÅ¡vada, jog leidimas vežti krovinį nėra iÅ¡duotas.

9. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 9 dalis numato, jog jeigu nustatoma, kad transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) aÅ¡ies (aÅ¡ių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytÄ apkrovÄ daugiau kaip 0,6 t ir (ar) faktinė bendroji masė yra didesnė už leidime nurodytÄ masę daugiau kaip 1 t, mutatis mutandis taikomi Å¡io straipsnio 10 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, D.

G. vairuotos sunkiasvorės transporto priemonės faktinė bendroji masė (įvertinus paklaidÄ ) yra 53,24 t, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 10 dalies 1, 2 ir (ar) 3 punktų nuostatos. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 10 dalies 1 punktas numato, jog jeigu nustatoma, kad transporto priemonės matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: ilgį daugiau kaip 1 m, aukÅ¡tį daugiau kaip 10 cm, plotį daugiau kaip 9 cm ir (ar) aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiÄ jÄ leidžiamÄ jÄ aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrovÄ daugiau kaip 0,6 t ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiÄ jÄ leidžiamÄ jÄ masę daugiau kaip 1 t, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo, transporto priemonei leidžiama važiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimÄ ir gavus leidimÄ .

Jeigu leidimas važiuoti tokia transporto priemone negali bÅ«ti iÅ¡duotas, turi bÅ«ti sumokėtas mokestis už nuvažiuotÄ marÅ¡rutÄ , o toliau transporto priemonei važiuoti turi bÅ«ti draudžiama iki tol, kol didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone vežamas krovinys nebus nukrautas arba krovinys nebus perkrautas į kitÄ transporto priemonę, kuriai yra iÅ¡duotas leidimas vežti tokį krovinį. IÅ¡ pacituotos teisės akto nuostatos akivaizdu, jog ji taikytina trimis alternatyviais atvejais:

1) kai nustatoma, kad transporto priemonės matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: ilgį daugiau kaip 1 m, aukštį daugiau kaip 10 cm, plotį daugiau kaip 9 cm, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo;

2) kai nustatoma, kad aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiÄ jÄ leidžiamÄ jÄ aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrovÄ daugiau kaip 0,6 t, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo arba 3) kai nustatoma, kad bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiÄ jÄ leidžiamÄ jÄ masę daugiau kaip 1 t, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo.

10. Kaip minėta, D. G. neginčija aplinkybės, jog jo vairuotos sunkiasvorės transporto priemonės faktinė bendroji masė (įvertinus paklaidÄ ) yra 53,24 t (leidime nurodytÄ 48 t bendrÄ jÄ masę virÅ¡ija 3,94 t) ir bÅ«tent tokios masės kroviniui vežti leidimo D. G. neturi, todėl konstatuotina, jog D. G. vairuojama sunkiasvorė transporto priemonė patenka į Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 10 dalies 1 punkte reglamentuojamų atvejų sÄ raÅ¡Ä ir transporto priemonei leidžiama važiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimÄ ir gavus leidimÄ .

11. Nors iki 2018-05-18 galiojusioje ApraÅ¡o redakcijoje buvo imperatyviai nurodyta, jog kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) aÅ¡ies (aÅ¡ių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytÄ aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrovÄ daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytÄ masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo ir taikomi ApraÅ¡o 40.1–40.3 papunkčių reikalavimai (ApraÅ¡o 41 punktas), o nuo 2018-05-19 galiojančioje ApraÅ¡o redakcijoje 40 ir 41 punktas neteko galios, tačiau pastebėtina tai, jog analogiÅ¡kos iki 2018-05-18 galiojusio ApraÅ¡o 40.1–40.3 papunkčiuose įtvirtintos nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 10 dalies 1–3 papunkčiuose, o, kaip minėta, nagrinėjamu atveju D.

G. vairuojama sunkiasvorė transporto priemonė patenka į Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 10 dalies 1 punkte reglamentuojamų atvejų sÄ raÅ¡Ä , todėl apygardos teismas konstatuoja, jog prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, D. G. galiojančio leidimo neturėjo, todėl bendroji masė su kroviniu yra didesnė už didžiausiÄ jÄ leidžiamÄ jÄ masę 13,24 t. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus konstatuotina, jog administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai D.

G. padarytÄ administracinį nusižengimÄ kvalifikavo pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį.

12. D. G. apeliaciniame skunde nurodo Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-01 nutartį, priimtÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-74-417/2019, tačiau pastebėtina tai, jog priimdamas minėtÄ nutartį Klaipėdos apygardos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos taikant ATPK 1428 straipsnio 7 dalį (dabar ANK 459 straipsnio 6 dalis). Minėtoje kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-66-677/2016 analogiÅ¡komis faktinėmis aplinkybėmis suformuota praktika, jog „formuojant tokiÄ praktikÄ , jog, virÅ¡ijus leidime nurodytus dydžius, bÅ«tų baudžiama tik už tÄ dalį, kuri virÅ¡ija leidime nurodytus dydžius <...>, reikÅ¡tų, kad vežėjai tiesiog bÅ«tų skatinami rizikuoti eismo dalyvių saugumu, nes dėl perkrovų gali neatlaikyti automobilio ar kelio konstrukcijos, sunkiau bÅ«tų sustabdyti automobilį ir pan.“.

Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numato, jog vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Aukščiausiasis Teismas, todėl nagrinėjamu atveju taikytina ne Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-01 nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-74-417/2019, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-25 nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-66-677/2016.

13. Apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 9 ir 10 dalimis, ApraÅ¡o 4 punktu, atsižvelgdamas į nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , į tai, kad D. G. neturėjo leidimo vežti 53,24 t krovinio, konstatuoja, jog D. G. leidžiamÄ 40 t bendrÄ jÄ masę virÅ¡ijo 13,24 t.

14. ANK 459 straipsnio 6 dalyje, numatančioje, jog važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) virÅ¡ijant leidžiamÄ aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrovÄ daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiÄ jÄ leidžiamÄ jÄ masę daugiau kaip 8 tonomis užtraukia baudÄ vairuotojams nuo devynių Å¡imtų iki dviejų tÅ«kstančių eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt iki trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų.

15. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudÄ , atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, į pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka už nusižengimÄ , susijusį su transportu ir kelių Å«kiu, tačiau tokio pobÅ«džio pažeidimÄ padaro pirmÄ kartÄ , į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į pažeidimo padarymo aplinkybes, t. y. kad D.

G. nesiėmė veiksmų, siekdamas sužinoti tikslų krovinio svorį ir tikėjosi, kad krovinys nevirÅ¡ys leidime nurodyto maksimalaus leistino svorio, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog administracinėn atsakomybėn traukiamas D. G. pasielgė nerÅ«pestingai. Be to, įvertinęs D. G. pateiktus duomenis apie finansinius įsipareigojimus, darbdavio charakteristikÄ bei duomenis apie iÅ¡laikomus asmenis, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nepateikta jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad D.

G. paskyrus net ir Å¡velniausiÄ nuobaudÄ , numatytÄ ANK 459 straipsnio 6 dalies sankcijoje, jos įvykdymas taptų nepakeliama naÅ¡ta pažeidėjui ar turėtų neigiamos įtakos jo artimiesiems, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir D. G. skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta ANK 459 straipsnio 6 dalyje minimali, todėl paskyrė jam 1 150 Eur baudÄ .

16. Apygardos teismas sutinka, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Taigi įstatymas reglamentuoja visumÄ administracinės nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, į kurias bÅ«tina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali bÅ«ti veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Nagrinėjamu atveju tokių ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui, nenustatyta. Tačiau pastebėtina tai, jog skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog D. G. skirtina minimali ANK 459 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatyta bauda, tačiau, kaip minėta, paskyrė 1 150 Eur baudÄ , todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019-04-02 nutarimas keistinas, sumažinant D. G. paskirtÄ administracinę nuobaudÄ (1150 Eur baudÄ ) iki minimalios ANK 459 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos 900 Eur baudos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutaria: D. G. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019-04-02 nutarimÄ pakeisti. Sumažinti D. G. paskirtÄ administracinę nuobaudÄ nuo 1 150 Eur iki minimalios ANK 459 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos 900 Eur baudos. KitÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019-04-02 nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama. Teisėjas Remigijus Preikšaitis