f46ca784-7411-49bb-8749-4edcba3fd2e5 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-4400-430/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01523-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Maksimali sauga“ (toliau – BUAB „Maksimali sauga“), atstovaujamos bankroto administratoriaus V.

T., ieÅ¡kinį atsakovui M. J. (M. J.) dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė BUAB „Maksimali sauga“, atstovaujama bankroto administratoriaus V. T., pateikė teismui ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo M. J. 42 977,26 Eur nuostolių atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2018 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismas iÅ¡kėlė ieÅ¡kovei BUAB „Maksimali sauga“ bankrotÄ bylÄ ir bankroto administratoriumi paskyrė V.

T.. Bankroto administratorius, vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) nuostatas, nustatė, kad įmonės vadovu nuo 2010 m. birželio 15 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo M. J.. 2018 m. vasario 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas įpareigojo UAB „Maksimali sauga“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ ir visus dokumentus. 2018 m. kovo 5 d. bankroto administratorius siuntė atsakovui raÅ¡tÄ dėl dokumentų ir ilgalaikio įmonės turto pateikimo, 2018 m. balandžio 6 d. raÅ¡tas buvo iÅ¡siųstas pakartotinai, papildomai apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ buvo paskelbta vieÅ¡ai. 2018 m. spalio 24 d.

Vilniaus apygardos teismas pagal bankroto administratoriaus pareiÅ¡kimÄ skyrė buvusiam UAB „Maksimali sauga“ vadovui M. J. 250 Eur baudÄ už dokumentų ir turto neperdavimÄ , baudÄ sumokant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ . 2018 m. gegužės 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Maksimali sauga“ kreditorių sÄ raÅ¡as, kuris buvo patikslintas 2018 m. rugsėjo 6 d., 2019 m. birželio 25 d. nutartimis. IeÅ¡kovės vertinimu, buvęs UAB „Maksimali sauga“ vadovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes neperdavė įmonės turto pagal balansÄ , sudaryto nutarties iÅ¡kelti bankroto įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visų duomenų apie bendrovės turto panaudojimÄ , dėl to atliko neteisėtus veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio prasme.

Teigia, kad atsakovui tinkamai nevykdant pavestų pareigų, nesiimant priemonių turto iÅ¡saugojimui ir teisingai apskaitai užtikrinti, tokiu bÅ«du jis pažeidė savo kaip įmonės vadovo pareigas, veikė prieÅ¡ingai įmonės interesams, dėl to laikytina, jog visos bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos, tiek žalos faktas, tiek jos dydis įrodyti. Atsakovui M. J. ieÅ¡kinio su priedais kopijos ir teismo praneÅ¡imas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2019 m. lapkričio 16 d., t. y. atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini).

Procesinių dokumentų įteikimo pažymoje pasirašė atsakovo sutuoktinė J. J.. Atsakovas atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ 14 dienų terminÄ nepateikė, dėl to esant tokioms aplinkybėms ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymui priimti sprendimÄ už akių, yra pagrindas nagrinėti bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, nepraneÅ¡us Å¡alims apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ , ir dėl atsakovo priimti sprendimÄ už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). IeÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2832-910/2018 (dabartinis Nr. eB2-340-910/2019) ieÅ¡kovei UAB „Maksimali sauga“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas V. T., taip pat įmonės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (e. b. l. 7–8).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Å¡i nutartis įsiteisėjo. Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas M. J. nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2018 m. kovo 12 d. (iki nutarties dėl bankroto iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo) buvo UAB „Maksimali sauga“ vadovas. 2018 m. kovo 5 d. bankroto administratorius V. T. priėmė įsakymÄ dėl valdymo organų įgaliojimų, tÄ pačiÄ dienÄ priėmė įsakymÄ dėl atskaitomybės sudarymo ir turto bei dokumentų perdavimo (e. b. l. 11–12). 2018 m. kovo 5 d. bankroto administratorius siuntė atsakovui raginimÄ dėl UAB „Maksimali sauga“ turto ir dokumentų perdavimo (e. b. l. 13, 14). 2018 m. spalio 1 d. bankroto administratorius pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo buvusiam UAB „Maksimali sauga“ vadovui M.

J. (e. b. l. 15–17). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2832-910/2018 atsakovui skirta 250 Eur bauda už dokumentų ir turto neperdavimÄ (e. b. l. 18–19). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, kuris buvo tikslinamas 2018 m. liepos 4 d., 2018 m. rugsėjo 6 d. ir 2019 m. balandžio 2 d. nutartimis (e. b. l. 22–26). Juridinių asmenų registro duomenimis taip pat nustatyta, kad Juridinių asmenų registrų centrui nuo pat įmonės įsteigimo nebuvo teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai.

Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bendrovės vadovas, siejamas su bendrovė fiduciariniais ryÅ¡iais, todėl privalo Å¡iuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros, valdant įmonę, laikytis įstatymų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje tokio pobÅ«džio bylose pasisakoma, kad iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015, 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019). Pažymėtina, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu.

Ä®statyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 straipsnio 1 dalis); bÅ«ti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui;

įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio (pagal pareigas) veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju Å¡ias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ .

Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar kituose norminiuose aktuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ (CK 2.87 straipsnio 7 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). IeÅ¡kovė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ grindė aplinkybėmis, kad įmonės vadovas neiÅ¡saugojo ir neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti įmonės turto masę, realizuotinÄ siekiant atsiskaityti pagal įmonės prievoles kreditoriams, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis.

IeÅ¡kovės vertinimu, tokiu bÅ«du atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, tinkamai nevykdė jam pavestų pareigų, nesiėmė priemonių įmonės turto iÅ¡saugojimui ir teisingai apskaitai užtikrinti, pažeidė savo kaip įmonės vadovo pareigas ir tokiu bÅ«du prisidėjo prie situacijos, kad įmonė neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, kurių bendri patvirtinti reikalavimai bankroto byloje sudaro 42 997,26 Eur. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. civilinėje byloje Nr. eB2-2832-910/2018 atsakovui buvo skirta 250 Eur bauda už dokumentų ir turto neperdavimÄ .

Pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtÄ paskutiniam bendrovės valdymo organui įtvirtintÄ Ä¯statyme. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 4 dalies 6 punktÄ priėmęs nutartį iÅ¡kelti bankroto bylÄ , teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

To paties straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯monės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Bendrovės vadovui gali atsirasti civilinė atsakomybė už tinkamÄ Ä¯monės ir turto neperdavimÄ bendraisiais pagrindais, ne tik pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 1 punkto nuostatas.

Å i pareiga kildintina iÅ¡ CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iÅ¡ specialiųjų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – Ä®FAÄ®) nuostatų. ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ ir bendrovės metinio praneÅ¡imo parengimÄ bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimÄ Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Ä®FAÄ® 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio praneÅ¡imo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ Ä¯monei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal BAÄ® 4 straipsnį Å«kio subjektai turi tvarkyti apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams.

Å io įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Ginčo atveju įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2832-910/2018 nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad vadovas nevykdė įstatyme numatytos pareigos teikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus įmonei.

Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieÅ¡kinį, neginčijo ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių. Pabrėžtina, kad anksčiau minėtos įstatymų nuostatos įpareigoja bendrovės vadovÄ imtis visų įmanomų priemonių, jog įmonei priklausantis turtas bÅ«tų ne tik įtrauktas į apskaitÄ , bet ir realiai iÅ¡saugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Ä®monės vadovui nevykdant Å¡ių reikalavimų ar juos vykdant nerÅ«pestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymÄ , pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindÄ atsirasti jo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu.

Å iuo atveju bylos medžiaga, jÄ vertinant formaliai, patvirtina, kad UAB „Maksimali sauga“ buvęs vadovas atsakovas M. J. netinkamai organizavo ir vadovo įmonės veiklai, neperdavė bankroto administratoriui bendrovės dokumentų ir turto, tokiu bÅ«du pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo, pažeidė BAÄ® ir ABÄ® įstatymuose įtvirtintus juridinio asmens valdymo organams nustatytus reikalavimus dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo, ir prisidėjo prie situacijos, kad BUAB „Maksimali sauga“ neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais ir neįmanoma nustatyti įmonės turto.

Kadangi BUAB „Maksimali sauga“ turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui, jis negali būti realizuotas bankroto procese, o iš realizavimo gautos lėšos negali būti panaudotos kreditorinių reikalavimo ir administravimo išlaidų dengimui. Taigi, byloje įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai.

Jeigu nepakanka bendrovės turto Å¡iems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad Å¡io turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma iÅ¡vestine iÅ¡ įmonei padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

Toks žalos dydžio nustatymas gali bÅ«ti taikomas tuo atveju, kai jÄ lemia įmonės vadovo (valdymo organų) neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Byloje nustatyta, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė esminius BAÄ®, ABÄ® ir CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo, ir prisidėjo prie situacijos, kad BUAB „Maksimali sauga“ neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, neįmanoma nustatyti įmonės turto, nes neiÅ¡saugoti ir bankroto administratoriui neperduoti visi privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti bendrovės turto masę, realizuotinÄ siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis (t. y. atliko neteisėtus veiksmus), dėl to pripažintina, kad yra padaryta žala bendrovei ir jos kreditoriams.

Patvirtina kreditorinių reikalavimų suma (42 977,26 Eur) bendrovės bankroto byloje, nesant duomenų apie didesnį ar mažesnį įmonės vadovo padarytos žalos dydį, pripažintina pagrįstu įmonei ir kreditoriams padarytos žalos dydžiu. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog bedrovės vadovui atsakingai vykdant jam įstatymu ir vidaus aktais nustatytas funkcijas bendrovė nebÅ«tų patyrusi žalos, kas patvirtina priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ . Taigi, ieÅ¡kovė įrodė atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinas taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Kaip minėta, nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėjo Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti, tačiau jos nepaneigė, ir Å¡io teisminio proceso metu buvo pasyvus (neteikė teismui nei atsiliepimo į ieÅ¡kinį, nei kitų procesinių dokumentų), dėl to laikoma, kad atsakovas kaltės prezumpcijos nepaneigė.

Atsižvelgiant į nurodytÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 42 977,26 Eur žalai atlyginti (CK 6.249 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (42 977,26 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 870 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo, patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi ir 285–286 straipsniais n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Priteisti iÅ¡ atsakovo M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės BUAB „Maksimali sauga“ (j. a. k. 3042568529) naudai 42 977,26 Eur (keturiasdeÅ¡imt du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus ir 26 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (42 977,26 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 870 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Å alis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad už pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo mokamas 50 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 3 dalis). IeÅ¡kovas per dvideÅ¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja Loreta Braždienė