2022-03-16 Nr. BB-1866-1-01-1-20160-2020-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1164/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20160-2020-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo A. V. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 17 d. nutarties, prašymu sustabdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio vykdymą ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniame skunde prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 17 d. nutartį ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o jei teismas nenustatys bylos grąžinimo apeliacinės instancijos teismui pagrindų, pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 17 d. nutartį ir iš naujo paskirti A. V. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, mažesnę nei penkerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę arba skirti kitą bausmės rūšį.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę A. V. neįvertino bausmės paskirties ir paskyrė jam griežtą laisvės atėmimo bausmę, neatitinkančią padarytos veikos ir asmenybės pavojingumo. Nors įvykdyta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, šios veikos aplinkybės, įvykdymo būdas rodo mažesnį jos pavojingumą, nes psichotropinė medžiaga nebuvo išplatinta, joje pavojingų žmonių gyvybei ar sveikatai priemaišų nenustatyta. Teismai formaliai aptarė A. V. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tačiau jų neįvertino. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino su atsikirtimu į bylą pateiktų naujų A. V. charakterizuojančių duomenų, tai rodo, kad teismas buvo šališkas ir subjektyvus, turėjo susiformavęs išankstinę nuomonę apie skirtinos bausmės dydį. Skundžiamuose sprendimuose išskirtinė reikšmė suteikta neigiamai nuteistąjį apibūdinančioms aplinkybėms. Teismai nepagrįstai akcentavo padarytus administracinius nusižengimus, kurie šiuo metu yra negaliojantys. Kasatorius kritiškai vertina savo elgesį, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, dirba, dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, savanoriauja, yra Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno bendruomenės narys, išsigydė priklausomybę nuo narkotikų, yra silpnos sveikatos, turi šeimą ir rūpinasi vaiku. Jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų pagrįstas laisvės atėmimo bausmės skyrimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą priėmė skubotai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes neištyrė bei neįvertino visų įrodymų, nutartis yra pagrįsta prielaidomis bei abejonėmis. Iš esmės pažeistos BPK 332 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, nes suvaržyta A. V. teisė žinoti, kodėl nėra galimybės sušvelninti paskirtosios bausmės.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

A. V. padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, už kurį jam paskirta minimali sankcijoje numatyta bausmė, o taikant BK 641 straipsnį paskirta bausmė sumažinta trečdaliu.

Kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl nepilnai įvertintų visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, negali būti pripažįstami bylos kasacinio nagrinėjimo pagrindu, nes pateikti dokumentai buvo pridėti prie bylos. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nelaikė jų reikšmingais bausmės skyrimui, yra teismo diskrecijos sritis, nes kaip minėta A. V. paskirta minimali sankcijoje numatyta bausmė.

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas priskiriamas išimtiniams atvejams, kai teismas nustato, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimas prieštarautų teisingumo principui. Šių aplinkybių nustatymas ir jų vertinimas nėra bylos kasacinio nagrinėjimo pagrindas.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas atsakė į iš esmės analogiškus nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, išdėstydamas motyvuotas išvadas dėl pirmiau nurodytų BK bendrojoje dalyje įtvirtintų taisyklių aiškinimo ir taikymo. Teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nepateikta.

Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, tačiau jokių teisinių argumentų nenurodyta, apsiribota išimtinai deklaratyviais teiginiais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. V. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas

Alvydas Pikelis