f46bb0f2-d80b-4532-8b03-6a4c8b8f2f7b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-295-516/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02844-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, civilinėje byloje Nr. 2-2797-614/2016 pagal ieÅ¡kovės G.

Č. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snorui (trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, ieÅ¡kovei atsisakius ieÅ¡kinio, pagrįstumo ir teisėtumo.IeÅ¡kovė G. Č. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia 2011 m. birželio 11 d.

Indelio sertifikato įsigijimo sutartį, sudarytÄ tarp jos ir atsakovės akcinės bendrovės banko Snoro, taikyti restitucijÄ ir pripažinti ieÅ¡kovės už indėlio sertifikatÄ sumokėtÄ 10 372,21 Lt sumÄ ieÅ¡kovės lėšomis jos sÄ skaitoje, esančioje BAB banke Snore, kurioms taikoma indėlių draudimo apsauga, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki Lietuvos Aukščiausiame Teisme bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-559/2013. 2016 m. rugpjūčio 16 d. teismo nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, o 2016 m. rugsėjo 22 d. ieÅ¡kovė pateikė teismui atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio, patvirtindama, kad procesinės ieÅ¡kinio atsisakymo pasekmės jai yra žinomos.II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi priėmė ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio ir civilinę bylÄ nutraukė bei priteisė valstybei iÅ¡ atsakovei BAB bankui Snorui administruoti skirtų lėšų ir iÅ¡ trečiojo asmens VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – ir IID) po 216,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį atsiima todėl, jog jai buvo iÅ¡mokėta visa ieÅ¡kinio materialinio reikalavimo suma, o tai buvo padaryta po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo.

Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1159-178/2016, analogiÅ¡koje, kaip Å¡i, situacijoje pripažinta, jog ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos patirtos tiek dėl atsakovės, tiek dėl trečiojo asmens veiksmų. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei aktualiÄ teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu, sprendė, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei (kadangi ieÅ¡kovei buvo teikiama valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba) priteistinos iÅ¡ atsakovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis.III.

Atskirojo skundo argumentaiTrečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties dalį, kuria iÅ¡ IID ieÅ¡kovei priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:IID, iÅ¡mokėdama draudimo iÅ¡mokas ieÅ¡kovei, nepripažino ir neįvykdė ieÅ¡kinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, o vadovavosi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad indėlių sertifikatams taikoma indėlių garantijų sistema.

Apeliantė nė viename iÅ¡ teismui teiktų procesinių dokumentų nepripažino ieÅ¡kovės teiginių, kad ji suklydo dėl indėlio sertifikatui taikomos draudiminės apsaugos. IID nesutiko su tariamu ieÅ¡kovės suklydimu. IeÅ¡kovė, atsiimdama draudimo iÅ¡mokÄ , faktiÅ¡kai pripažino, kad indėlio sertifikato sutartis yra galiojanti ir sukurianti Å¡alims teises ir pareigas, taigi ieÅ¡kinio reikalavimai dėl sutarties pripažinimo negaliojančia – netenkintini. IID draudimo iÅ¡mokas apskaičiuoja ir moka tik po to, kai gauna iÅ¡ draudėjo duomenis apie indėlininkus ir (ar) investuotojos bei jiems mokėtinas sumas.

Taigi IID nėra ir negali bÅ«ti atsakinga dėl banko veiksmų ar neveikimo. Apeliantė indėlio draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjo iÅ¡ karto po to, kai gavo iÅ¡ banko Snoro duomenis apie indėlininkus bei jiems priklausančias sumas, t. y. veikė pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – ir IÄ®IDÄ®) nustatytÄ mokėjimo tvarkÄ .Pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės. Taigi teismas, bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisdamas ir iÅ¡ trečiojo asmens, neatsižvelgė į ieÅ¡kovės valiÄ ir peržengė ieÅ¡kinio reikalavimų ribas.IeÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė dėl nepakankamai aiÅ¡kaus buvusio 2011 m. indėlių bei investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo, nulėmusio sudėtingų teisinių klausimų sprendimÄ teismo keliu bei užsitęsusį teismo procesÄ .

Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso, o byloje nėra jokių įrodymų, kad IID procesinis elgesys buvo netinkamas.Teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos analogiÅ¡kose bylose. Å ioje byloje negalima remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016, nes minėtoje byloje IID buvo atsakove, o ne trečiuoju asmeniu. Savo ruožtu 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1197-464/2016, 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1255-943/2016 Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad apeliantė negalėjo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokų ieÅ¡kovams, kol negavo duomenų iÅ¡ banko, IID elgesys buvo tinkamas.

Be to, kasacinis teismas išaiškino, kad ne bet kokie, o būtent šie, banko Snoro išleisti, vertybiniai popieriai, neatitiko perleidžiamų vertybinių popierių sampratos, ir iš esmės prilygo juos paprastam indėliui. Pati IID savarankiškai nebūtų to nustačiusi. Jeigu 2012–2015 m. laikotarpiu būtų bankrutavusi dar kokia nors kredito įstaiga, kuri buvo išlaidusi indėlių sertifikatų, tau už juos lygiai taip pat nebūtų pagrindo mokėti indėlių draudimo išmokų, nes IID privalo griežtai vadovautis IĮIDĮ.Teismask o n s t a t u o j a :IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria valstybei (atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovei buvo teikiama valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba) iÅ¡ trečiojo asmens IID priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas tiek iš atsakovės BAB banko Snoro, tiek ir iš trečiojo asmens IID, nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1159-178/2016, analogiškoje, kaip ši situacijoje pripažinta, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidos patirtos tiek dėl atsakovės, tiek dėl trečiojo asmens veiksmų, todėl iš jų abiejų išlaidos priteistinos lygiomis dalimis.Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieÅ¡kovas atsisako ieÅ¡kinio, turi bÅ«ti įvertinamos ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieÅ¡kovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Jeigu ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl bÅ«tent jam tenka bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

Taigi nutraukus civilinę bylÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kuriÄ lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis Å¡alių elgesys, bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežasčių įvertinimas, Å¡alių apdairumas bei rÅ«pestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieÅ¡kinio padavimÄ nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017).Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus bei įvertinus tÄ aplinkybę, kad G.

Č. atsisakė ieÅ¡kinio tik po to, kai gavo draudimo iÅ¡mokÄ , o draudimo iÅ¡mokos indėlio sertifikatų turėtojams buvo iÅ¡mokėtos tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė materialiuoju teisiniu požiÅ«riu laimėjo bylÄ , o, kaip ne kartÄ buvo pažymėta savo faktinėmis aplinkybėmis iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose bylose, tai, jog pažeistų teisių gynybos bÅ«das buvo realizuotas kitu teisiniu pagrindu, savaime nepaneigia patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlygintinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-639-823/2016; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-728-186/2016; 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1537-464/2016; 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1559-464/2016; 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-137-464/2017).Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat buvo ne kartÄ atsakyta ir IID argumentÄ dėl nepakankamai aiÅ¡kaus 2011 metais buvusio indėlių bei investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo, nurodant, kad vien aplinkybė, jog ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi bÅ«ti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiÅ«riu buvo neaiÅ¡kus, pati savaime nereiÅ¡kia, kad turėtų bÅ«ti ribojama teisėtai teismo procesÄ inicijavusio ieÅ¡kovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensacijÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-728-186/2016; 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1197-464/2016 ir kt.).Tačiau, nors dalis trečiojo asmens skundo argumentų yra nepagrįsti, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės dėstoma pozicija, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė subjektÄ , tiesiogiai atsakingÄ už ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimÄ ir todėl nepagrįstai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ lygiomis dalimis priteisė tiek iÅ¡ atsakovės, tiek ir iÅ¡ trečiojo asmens IID.Kaip pažymėjo skundžiamoje nutartyje ir pats pirmosios instancijos teismas, daugeliu atvejų Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje bÅ«tent atsakovei BAB bankui Snorui, o ne trečiajam asmeniui IID buvo nustatyta atsakomybė už indėlių sertifikatus įgijusių ir į teismus pasikreipusių ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimÄ .

BÅ«tent pastaroji pozicija Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje buvo vyraujanti, tačiau, kaip pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinio teismo praktika Å¡iuo klausimu nebuvo visiÅ¡kai nuosekli ir vienoda. Atsižvelgdama į susidariusiÄ situacijÄ , 2017 m. kovo 2 d. nutartyje Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017 konstatavo, kad bÅ«tent pozicija, jog už atsisakymÄ pripažinti ieÅ¡kovų lėšoms draudimo apsaugos taikymÄ atsakomybė pirmiausia tenka bankui, t. y. atsakovei, kuri ir privalo atlyginti ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teisinio argumentavimo požiÅ«riu yra pagrįsta ir ja turėtų bÅ«ti vadovaujamasi kaip sektina, kadangi, visų pirma, kaip teisingai pastebėjo pati IID savo skunde, trečiasis asmuo draudimo iÅ¡mokas apskaičiuoja ir moka tik po to, kai gauna iÅ¡ draudėjo duomenis apie indėlininkus ir (ar) investuotojos bei jiems mokėtinas sumas, o savo iniciatyva, negavus duomenų, IID pagal įstatymÄ nekyla pareiga apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti iÅ¡mokų, tuo labiau atsakovei BAB bankui Snorui nepripažįstant jos pačios iÅ¡leistam finansiniam produktui, t. y. indėlio sertifikato sutartims, taikytinos draudimo apsaugos.

Teisėjų kolegija pripažino, kad bÅ«tent banko pasyvus elgesys, laiku neperduodant trečiajam asmeniui duomenų apie indėlio sertifikatus, taip pat aktyvios gynybinės pozicijos, jog indėlio sertifikatams netaikytina draudimo apsauga, laikymasis, o ne trečiojo asmens IID atsisakymas apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , gavus atitinkamus duomenis, nulėmė tiek ieÅ¡kovės kreipimÄ si į teismÄ , negalint pasinaudoti bankui patikėtų lėšų draudimo institutu, tiek ir bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymÄ , todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų ir iÅ¡ IID.Ä®vertinęs pirmiau nurodytÄ aktualiausiÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tiek atsakovė, tiek ir trečiasis asmuo atsakingas už ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymÄ , todėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ IID neatitinka bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimo priežasties teorijos ir yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, pakeisti, priteisiant valstybei 432,63 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ tik iÅ¡ atsakovės BAB banko Snorui administruoti skirtų lėšų.Kadangi kiti apeliantės skundo argumentai nedaro įtakos bylos teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, pakeisti ir iÅ¡dėstyti jÄ taip:„Priteisti į valstybės biudžetÄ (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ) iÅ¡ bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snorui (juridinio asmens kodas 112025973) administruoti skirtų lėšų 432,63 Eur (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt du eurus 63 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .GrÄ Å¾inti į Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos banko sÄ skaitÄ Nr. LT987300010127573080 iÅ¡ teismo depozitinės sÄ skaitos 50,79 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų 79 ct).

Apie priimtÄ sprendimÄ grÄ Å¾inti lėšas informuoti Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ el. paÅ¡tu: saskaitos@vgtpt.lt“. Teisėja                                                                  Rasa GudžiÅ«nienė