f46adcf1-51ee-448f-853e-e888bc4a1a31 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. M1-702-1109/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18408-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14; 1.2.4.4.1; 2.1.10.1; 2.10.11. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 1 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Jolanta Ramonienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei RÅ«tai BalčiÅ«naitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, asmens, kuriam praÅ¡oma paskirti priverčiamÄ sias medicinines priemones – E. D., gynėjui advokatui Arvydui Montrimui, ekspertei S. Å ., nedalyvaujant asmeniui, kuriam praÅ¡oma paskirti priverčiamÄ sias medicinines priemones – E. D. ir jos Å¡eimos nariui, nukentėjusiajai V.

M., nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyvenančiai ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusiai (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokusiai, pensininkei, neteistai, kuri kaltinama padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė :

I. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aplinkybės E. D. 2022 m. gegužės 24 d. apie 09.00 val. (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia sudavė V. M. ne mažiau kaip keturis kartus su Å¡luota per galvÄ , po to, V. M. bandant pabėgti, jÄ pasivijo iki namo lauko durų, pastÅ«mė ir tyčia privėrė su namo lauko durimis kairę rankÄ , taip padarydama kairio stipinkaulio lūžį – sukėlė nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmÄ ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl padaryto sužalojimo V.

M. ilgiau nei 10 dienų buvo sutrikdyta sveikata. II. Ä®rodymai Nukentėjusioji V. M., kurios parodymai buvo perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 24 d. apie 9:00 val. jos kaimynė E. D. kieme jai parodė vidurinį rankos pirÅ¡tÄ . Ji sudrausmino kaimynę žodžiu, po ko E. pribėgo prie jos ir turėta Å¡luota ne mažiau kaip 4 kartus sudavė jai per galvÄ . Ji bandė pasprukti namo, bet E. jÄ truputį pastÅ«mė ir privėrė namo lauko durimis jos kairę rankÄ .

Tai padarė tyčia, norėdama jÄ sulaikyti. Dėl Å¡ių E. D. veiksmų ji patyrė fizinį skausmÄ , dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ . Gydytojai nustatė kairės rankos, o tiksliau – stipinkaulio, lūžį. Civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. E. jos atsiprašė, ji E. atleido (1 t., b. l. 15–22, 53–55). IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta – namas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 24–32).

IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad ikiteisminiam tyrimui E. D. pateikė Å¡luotÄ (b. l. 62–68). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 968/2022 (02) matyti, kad V. M. nustatytas kairio stipinkaulio lūžis, kuris kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas buku daiktu. Sužalojimas ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimo lokacija, pobÅ«dis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (b. l. 69–73).

Teismo posėdžio metu teismo psichiatrė ekspertė S. Š. paaiškino, kad tvirtina pateiktas teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas. Nurodė, kad E. D. psichiatrų įskaitoje yra jau daug metų, daug kartų gydyta dėl psichikos sutrikimo, kuris pradėjo ryškėti nuo (duomenys neskelbtini), po patirtos sunkios galvos smegenų traumos. Dėl psichikos sutrikimo keičiasi jos asmenybė, išryškėja impulsyvumas, piktumas, anksčiau buvę klausos haliucinacijų. Ji buvo lankiusis pas psichiatrus, bet nuo 2016 m. nebesilanko.

Greičiausiai tai ir galėjo sÄ lygoti psichinės bÅ«senos pablogėjimÄ , nes ji nebebuvo psichiatrų žinioje, gydymas nebuvo koreguotas. Piktumas, nepasitenkinimas ir iÅ¡provokavo jos elgesį. Moteris pikta, įsitikinusi, kad ji yra nukentėjusioji. Pokalbio metu ji sakė, kad niekur nesilanko ir nevartoja vaistų. Tai reiÅ¡kia, kad pas jÄ nėra kritikos ligos atžvilgiu. Tokie žmonės po traumų tampa dirglÅ«s, greit iÅ¡siprovokuoja. Koreguojant gydymÄ galimai tokių dalykų nebÅ«tų. Rekomenduoja dėl sutrikimo taikyti priverčiamojo pobÅ«džio medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ psichikos sveikatos centro sÄ lygomis, Å ančių poliklinikoje.

III. Įrodymų vertinimas BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad E. D. veiksmuose yra BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos įstatymo uždraustos veikos objektyvieji požymiai.

Jie įrodyti nukentėjusiosios parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, specialisto iÅ¡vada, kita bylos medžiaga. Nukentėjusioji V. M. parodė, kad 2022 m. gegužės 24 d. apie 9:00 val. jos kaimynė E. D. kieme jai parodė vidurinį rankos pirÅ¡tÄ , dėl ko Å¡iai sudrausminus kaimynę žodžiu, E. pribėgo prie jos ir turėta Å¡luota ne mažiau kaip 4 kartus sudavė jai per galvÄ . Jai bandant pasprukti namo, E. jÄ pastÅ«mė ir norėdama jÄ sulaikyti, namo lauko durimis privėrė jos kairę rankÄ .

Dėl Å¡ių E. D. veiksmų ji patyrė fizinį skausmÄ , pasikreipus į medicinos įstaigÄ , gydytojai jai nustatė stipinkaulio lūžį. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina specialisto iÅ¡vada, iÅ¡ kurios matyti, kad V. M. nustatytas kairio stipinkaulio lūžis, kuris galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis ir yra kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į Å¡iuos aptartus duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje įrodyta, jog E. D. 2022 m. gegužės 24 d. apie 09.00 val. (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia sudavė V.

M. ne mažiau kaip keturis kartus su Å¡luota per galvÄ , po to, V. M. bandant pabėgti, jÄ pasivijo iki namo lauko durų, pastÅ«mė ir tyčia privėrė su namo lauko durimis kairę rankÄ , taip padarydama kairio stipinkaulio lūžį – sukėlė nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmÄ ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl padaryto sužalojimo V. M. ilgiau nei 10 dienų buvo sutrikdyta sveikata. IV. Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo BÅ«tina asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sÄ lyga yra pakaltinamumas.

Tik pakaltinamas asmuo gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam gali bÅ«ti skiriama bausmė, nes tik toks asmuo suvokia savo veikos pavojingumÄ ir bausmės paskirtį bei prasmę. Tuo tarpu nepakaltinamiems asmenims gali bÅ«ti skiriamos priverčiamojo medicinos priemonės. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustÄ veikÄ dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. IÅ¡ VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus duomenų matyti, kad tiriamoji E. D.

VÅ¡Ä® Respublikiniame Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare (duomenys neskelbtini) laikotarpyje gydyta 5 kartus, (duomenys neskelbtini)laikotarpyje Aleksoto sektoriaus stacionare gydyta 7 kartus, paskutinį kartÄ (duomenys neskelbtini) (b. l. 87). 2022 m. rugsėjo 8 d. – 2022 m. lapkričio 3 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-515/2022 nustatyta, kad E. D. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojami psichikos sutrikimai: organinė haliucinozė (F06.0), lengvas kognityvinis sutrikimas (F06.7), potrauminis sindromas (F07.2).

Ä®tariamos nusikalstamos veikos įvykdymo metu tiriamoji E. D. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Å iuo metu E. D. konstatuojami psichikos sutrikimai: organinė haliucinozė (F06.0), lengvas kognityvinis sutrikimas (F06.7), potrauminis sindromas (F07.2). Å iuo metu E. D. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, duoti parodymų ikiteisminiame turime, stoti prieÅ¡ teismÄ , atlikti bausmę. Pas psichiatrus nesilanko, vaistų nevartoja, nekritiÅ¡ka savo bÅ«senai. E. D. reikalinga taikyti priverčiamojo medicininio pobÅ«džio priemones – ambulatorinį stebėjimÄ PSPC sÄ lygomis.

IÅ¡ Å¡io ekspertizės akto matyti, kad iÅ¡vados padarytos įvertinus daugelį aplinkybių. Kaip matyti, E. D. 1978 m. patyrė galvos smegenų traumÄ , buvo be sÄ monės. Traumos pasekoje pasikeitė charakteris, jautė silpnumÄ , prasidėjo nevaldomi pykčio priepuoliai, „norėdavo sukapoti kirviu vaikus“. Daug kartų gydyta Kauno psichiatrijos ligoninėje, diagnozės: trauminė galvos smegenų liga, liekamųjų reiÅ¡kinių periodas su charakterio pakitimais ir silpnaprotystės reiÅ¡kiniais.

Vėliau atsirado imperatyvinės klausos haliucinacijos, regresavo pažintinės funkcijos. 2016 m. gydyta psichiatrijos stacionare, diagnozės: organinė haliucinozė, lengvas kognityvinis sutrikimas, trauminė galvos smegenų liga. Iš psichikos būsenos įvertinimo matyti, kad stebimi nežymūs atminties, dėmesio koncentracijos sutrikimai. Nuotaika dirgli, disforinė, greitai provokuojasi. Kritiškumas nepakankamas savo būsenos, situacijos bei poelgio juridinių pasekmių atžvilgiu. Iš psichologinio įvertinimo matyti, kad tiriamoji laike ir vietoje orientuota pilnai.

Lengvai provokuojasi pyktis, nepasitenkinimas, disforiÅ¡kumas. Emocinės reakcijos permainingos. Tiriamoji pripažįsta Å¡luota sudavusi nukentėjusiajai, bet savo poelgį teisina, tiriamosios teigimu, daugiamečiu iÅ¡ nukentėjusiosios patiriamu psichologiniu smurtu, kategoriÅ¡kai neigia durimis privėrusi nukentėjusiosios rankÄ . Teismo psichiatrė ekspertė S. Å . patvirtino ekspertizės akto iÅ¡vadas. PaaiÅ¡kino, kad E. D. anksčiau daug kartų gydyta dėl 1978 m. patirtos sunkios galvos smegenų traumos, dėl kurios keičiasi jos asmenybė, iÅ¡ryÅ¡kėja impulsyvumas, piktumas.

Nuo 2016 m. nesigydo ir tai galėjo sÄ lygoti psichinės bÅ«senos pablogėjimÄ . Piktumas ir iÅ¡provokavo jos elgesį. E. D. nesilanko pas psichiatrus, nevartoja vaistų, tai reiÅ¡kia, kad nėra kritiÅ¡ka savo ligos atžvilgiu. Rekomenduoja dėl sutrikimo taikyti priverčiamojo pobÅ«džio medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ psichikos sveikatos centro sÄ lygomis, Å ančių poliklinikoje. Teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadas, teismo psichiatrės paaiÅ¡kinimus, nukentėjusiosios parodymus dėl agresyvaus E. D. elgesio, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog dėl psichinės ligos E. D. inkriminuotos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ ji padarė bÅ«dama nepakaltinama, todėl jos veiksmuose nėra kaltės. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes bei teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės iÅ¡vadÄ , psichiatrės paaiÅ¡kinimus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad E. D. yra pavojinga sau ir kitiems, todėl jai reikalingas gydymas. Spendžiant dėl priverčiamosios medicinos priemonės rÅ«Å¡ies, teismas atsižvelgia į tai, kad E. D. nekritiÅ¡ka savo ligos atžvilgiu, mano, kad tai ji yra nukentėjusioji.

Lengvai provokuojasi pyktis, nepasitenkinimas, disforiÅ¡kumas, emocinės reakcijos permainingos. Teismo psichiatrė ekspertė S. Å . patvirtino, kad moteris anksčiau daug kartų gydyta, tačiau nuo 2016 m. nesilanko pas psichiatrus, kas ir galėjo sÄ lygoti psichinės bÅ«senos pablogėjimÄ . Taip pat nurodė, kad tokie žmonės po traumų tampa dirglÅ«s, greit iÅ¡siprovokuoja. Teismo psichiatrė ekspertė rekomenduoja dėl sutrikimo taikyti priverčiamojo pobÅ«džio medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ PSPC sÄ lygomis.

Todėl įvertinus tai, kad E. D. stokoja kritikos savo ligos atžvilgiu, įvertinus padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumÄ â€“ vartotas fizinis smurtas kaimynės atžvilgiu bÅ«tent dėl ligos iÅ¡provokuoto pykčio, smÅ«giuota daugiau nei keturis kartus į gyvybiÅ¡kai žmogui svarbiÄ sritį – galvÄ , be to, durimis buvo priverta ranka, dėl ko lūžo kaulas, teismas sprendžia, kad E. D. turi bÅ«ti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punktas).

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ (BK 98 straipsnio 6 dalis) ne rečiau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius privalo spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. V. Kiti klausimai E. D. taikoma kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, panaikintina.

Daiktas, turėjęs reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Å¡luota, saugoma Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno policijos komisariate (b. l. 118), nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintina kaip menkavertė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 318 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 400–404 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, n u t a r i a : pripažinti, kad E. D. bÅ«dama nepakaltinama padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir taikyti E. D. priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis – Kauno miesto poliklinikos Å ančių padalinyje.

Ä®pareigoti sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ne rečiau nei kartÄ per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius teikti teismui iÅ¡vadÄ apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar panaikinimo bÅ«tinumÄ . KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. DaiktÄ , turėjusį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Å¡luotÄ , saugomÄ Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno policijos komisariate (b. l. 118), nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

Nutartį per 20 dienų Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus apeliacine tvarka gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymÄ , Å¡eimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras. Teisėja Jolanta Ramonienė