Legislator Case Law & Legislation
f46961a5-090c-4edb-984d-4fa90eb657ea AI generated

f46961a5-090c-4edb-984d-4fa90eb657ea · Panevėžio apygardos teismas

Case Number f46961a5-090c-4edb-984d-4fa90eb657ea
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog po jo žmonos P. L. mirties 2002-12-24, atsakovė A. L. (mirusiosios dukra) priėmė jos palikimÄ , pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , tame tarpe ½ dalį buto, esančio P.Å irvio g. 12-11, Zarasų m; 2) atidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybės 2 kambarių butÄ , jį natÅ«ra priteisiant atsakovės nuosavybėn , o jam- 15.000 Lt piniginę kompensacijÄ ;

Legislator headnote

AI generated

f46961a5-090c-4edb-984d-4fa90eb657ea · Panevėžio apygardos teismas:  atidėti 525 Lt žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad po sutuoktinės mirties liko turtas, tame tarpe ½ buto. Kita buto dalis priklauso jam. Dėl to, kad atsakovė su Å¡eima nuo 2002 m. gyvena ir naudojasi visu butu , laiko, kad ji  faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ â€“ CK 5.50 str. 2 d. , tačiau apmoka tik dalį iÅ¡laidų už suteiktas komunalines paslaugas. Dėl atsakovės nesugyvenamumo pats negali naudotis jam priklausančia buto dalimi.  Yra senatvės pensininkas, turi iÅ¡laidų vaistams, pragyvenimui, todėl sumokėjo dalį (143 Lt) žyminio mokesčio ir likusios dalies mokėjimÄ praÅ¡o atidėti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr Pirmosios instancijos teismo teisėjas                           Civilinė byla Nr. 2S-331-227/2013 Vladimiras Kurasovas                                            Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00208-2013-0                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 103.4  (S)                                                                                                                    PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 25 d.

Panevėžys           Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo F. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-258-420/2013 pagal ieÅ¡kovo F. L. ieÅ¡kinį atsakovei A. L. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ir n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas F. L. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu. Prašė:

1) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog po jo žmonos P. L. mirties 2002-12-24, atsakovė A. L. (mirusiosios dukra) priėmė jos palikimÄ , pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , tame tarpe ½ dalį buto, esančio P.Å irvio g. 12-11, Zarasų m; 2) atidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybės 2 kambarių butÄ , jį natÅ«ra priteisiant atsakovės nuosavybėn , o jam- 15.000 Lt piniginę kompensacijÄ ;

3) priteisti 2.501,79 Lt;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas;

5)  atidėti 525 Lt žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad po sutuoktinės mirties liko turtas, tame tarpe ½ buto. Kita buto dalis priklauso jam. Dėl to, kad atsakovė su Å¡eima nuo 2002 m. gyvena ir naudojasi visu butu , laiko, kad ji  faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ â€“ CK 5.50 str. 2 d. , tačiau apmoka tik dalį iÅ¡laidų už suteiktas komunalines paslaugas. Dėl atsakovės nesugyvenamumo pats negali naudotis jam priklausančia buto dalimi.  Yra senatvės pensininkas, turi iÅ¡laidų vaistams, pragyvenimui, todėl sumokėjo dalį (143 Lt) žyminio mokesčio ir likusios dalies mokėjimÄ praÅ¡o atidėti.

Zarasų rajono apylinkės teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ ,  2013 m. kovo 25 d. nutartimi nustatė F. L. terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti iki 2013 m. balandžio 16 d. Teismas konstatavo, kad reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme, nes 2006 m. gegužės 15 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-386-356/2006, konstatuota, kad atsakovė A. L. priėmė palikimÄ po motinos P. L. mirties: jai iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į kitÄ turtÄ ir pagal įstatymÄ ji paveldėjo 3/8 dalis ginčo buto.

Nurodytoje byloje teismo nustatyti faktai yra prejudiciniai, kurių naujai nustatinėti nereikia. Atsakovė palikimo neatsisakė. Nurodė ieÅ¡kovui patikslinti savo reikalavimus ir pateikti naujÄ ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo, grindžiamo tik gaunama senatvės pensija. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė kitų įrodymų apie savo turtinę padėtį: nekilnojamÄ jį turtÄ , indėlius. Padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis nėra sunki ir jis iÅ¡gali sumokėti visÄ Å¾yminį mokestį.            IeÅ¡kovas F.

L. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Å¡iÄ nutartį ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Panaikinti nutartį žyminio mokesčio dalyje ir  iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atidėti 522 Lt žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo.            Nurodo, kad 2006 m. gegužės 15 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-386-356/2006 nėra nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad atsakovė priėmė P. L. palikimÄ , pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti turtÄ .

Mano, kad sprendimas ir  byloje surinkta medžiaga gali bÅ«ti vertinama kaip įrodymai sprendžiant klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, tačiau negali atstoti paties juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo teismo sprendimu.            Nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog ieÅ¡kovo gaunama senatvės pensija yra 980 Lt, kurios didžiÄ jÄ dalį iÅ¡leidžia vaistams, komunaliniams mokesčiams už butÄ , esantį P. Å irvio g. 12-11, Zarasai, priklausantį ieÅ¡kovui ½ asmeninės nuosavybės teise ir kuriuo negali naudotis dėl A.

L. neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad butas, esantis P. Širvio g. 12-11, Zarasai, yra jo vienintelis turimas nekilnojamas turtas, o teismo nurodytas sodo namelis ir žemės sklypas priklausė ieškovo mirusiai sutuoktinei P. L.. Nurodo, kad nesiekia būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau dėl savo turtinės padėties negali mokėti iš karto visos sumos. Atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nuo ieškinio priėmimo stadijos (CPK 337 str.1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.  CPK 137 str. 2 d. nustato priimti ieškinį atsisakymo pagrindus. Vienas iš jų- kai yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teismas, atsisakydamas priimti pareiÅ¡kimÄ , priima dėl to motyvuotÄ nutartį ir nurodo kaip paÅ¡alinti aplinkybes, kliudančias priimti ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieÅ¡kovas turi patikslinti savo ieÅ¡kininius reikalavimus ir pateikti naujÄ ieÅ¡kinį, nes 2006-09-15 Utenos rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-368-356/2006 konstatuota, kad A. L. priėmė palikimÄ po motinos P. L. mirties: jai iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentÄ Ä¯ kitÄ turtÄ , ji pagal įstatymÄ paveldėjo 3/8 dalis buto, esančio P. Å irvio g. 12-11, Zarasų m., palikimo neatsisakė.

Byloje dalyvavo tos pačios Å¡alys ir teismo nustatyti faktai joms yra prejudiciniai, todėl jų įrodinėti nereikia. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡ia iÅ¡vada. Nurodytoje Utenos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-368-356/2006  vyko ginčas tarp kitų bylos Å¡alių, t.y. tarp ieÅ¡kovo AB „Panevėžio energija“ ir atsakovų: F. L. ir A. L. dėl apmokėjimo už Å¡ilumos energijÄ . Teismas, spręsdamas apie  kiekvienam atsakovui tenkančios skolos dalį už butui pateiktÄ Å¡ilumos energijÄ , motyvuojamoje dalyje nurodė, kad palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi ¼ palikimo, nenustatyta, kad po P. L. mirties atsakovai, likę gyventi bute ir mokėję mokesčius, bÅ«tų padavę pareikimus atsisakyti palikimo- ½ dalies buto ir todėl sprendė, kad atsakovas F.

L. turi sumokėti 5/8, o A. L. -3/8 dalis įsiskolinimo. Taigi, nurodytoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl P. L. palikimo priėmimo, taip pat iÅ¡ bylos duomenų nenustatyta, kad viena iÅ¡ byloje dalyvaujančių Å¡alių kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ( CK 5.51 str. 1d.) ar kad atsisakė priimti palikimÄ ir kad dėl P. L. palikimo priėmimo buvo priimtas teismo sprendimas. Todėl ieÅ¡kovo F. L. reikalavimas turi bÅ«ti sprendžiamas teismine tvarka. Pažymėtina, kad nenustačius juridinio fakto ar A.

L. priėmė palikimÄ po P. L. mirties faktiÅ¡kai pradėdama valdyti mirusiosios turtÄ , jei priėmė, tai kas jį sudaro, negalima spręsti kito ieÅ¡kovo reikalavimo, neatsiejamai susijusio su pirmuoju, t.y. praÅ¡ymo atidalinti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės - 2 kambarių buto, esančio P. Å irvio 12-11, Zarasai. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo iki sprendimo priėmimo dienos atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ , motyvuodamas, kad jis nepateikė jokių kitų įrodymų apie savo turtinę padėtį.

Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus apie savo turtinę padėtį – VSDFV Utenos skyriaus pažymÄ apie F. L. priskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas (b.l. 27), Valstybinės įmonės registrų centro Utenos filialo pažyma apie nekilnojamÄ jį turtÄ (b.l. 28-30). Å ie dokumentai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir teismas dėl nurodytos aplinkybės neturėjo galimybės jų įvertinti. Tačiau kiekvienu atveju sprendžiant praÅ¡ymÄ dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, vertinant pateiktus įrodymus, teismas turi teisę pasiÅ«lyti asmeniui, praÅ¡ančiam atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ , pagrįsti įrodymais praÅ¡ymo pagrįstumÄ - bÅ«tinumÄ atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ .

Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo paskirtis yra suteikti realiÄ galimybę asmeniui teismine tvarka ginti savo pažeistas teises, kuomet jis dėl laikinų finansinių sunkumų neturi galimybės iÅ¡ karto sumokėti žyminį mokestį. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų atimta galimybė apeliantui ginti savo teises teismine tvarka ir tuo bÅ«tų pažeistas vienas iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 5 straipsnyje- teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos.   Atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl iÅ¡sprendė neteisingai ir tai yra pagrindas skundžiamÄ nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , tuo pačiu įvertins ir iÅ¡spręs praÅ¡ymÄ Â dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagal naujus su skundu pateiktus apelianto įrodymus.            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu, n u t a r ė: Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                                             Margarita Dzelzienė