Appeal dismissed; temporary custody restrictions upheld as legally sound and in child's best interest.
Legislator summary
AI generatedThe Court of Appeal dismissed the mother's appeal, upholding the lower court's order restricting her visitation rights to specific times and conditions. The mother argued for reduced child support and changed visitation rules, while the father claimed his initial allegations of harm were valid. The court ruled that the first-instance judge correctly prioritized the children's expressed wishes and best interests when establishing temporary measures.
Legislator headnote
AI generatedCivil Procedure Code Art. 337 para. 1; Art. 338: Temporary protective measures in custody disputes must prioritize the child's best interests and expressed wishes, and a first-instance ruling based on these factors is legally sound if no new evidence warrants reversal.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
? CivilinÄ byla Nr. e2S-2576-866/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03138-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.18.2.13; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkriÄio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Asta PikelienÄ teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal apeliantÄs (atsakovÄs) D. D. atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. rugsÄjo 9 d. nutarties civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo D.
D. ieÅ¡kinį atsakovei D. D. dÄl neterminuoto motinos valdžios apribojimo arba bendravimo su nepilnameÄiais vaikais tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovÄs D. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį dÄl bendravimo tvarkos ir iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija â ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas D. D. (toliau â ieÅ¡kovas) praÅ¡o apriboti atsakovÄs D.
D. (toliau â atsakovÄ) motinos teises nepilnameÄiams vaikams D. G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini), nepaliekant jai teisÄs bendrauti su vaikais arba pakeisti Kauno apylinkÄs teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. e2-1718-1043/2019 nustatytÄ atsakovÄs D. D. bendravimo su nepilnameÄiais vaikais tvarkÄ , nustatant, kad atsakovÄ su vaikais gali bendrauti tik ryÅ¡io priemonÄmis kiekvienÄ savaitÄs penktadienį nuo 16 val. iki 18 val. ir tik jei vaikas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kia norÄ bendrauti su motina, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas 2.
PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovÄ praÅ¡o sumažinti Kauno apylinkÄs teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. e2-1718-1043/2019 nustatytÄ iÅ¡laikymo dydį, priteisiant iÅ¡ atsakovÄs iÅ¡laikymÄ nepilnameÄiui sÅ«nui D. G. D., D. D. po 60,00 Eur kiekvienam kas mÄnesį mokamomis periodinÄmis iÅ¡mokomis nuo sprendimo priÄmimo dienos iki sÅ«naus pilnametystÄs, ir pakeisti atsakovÄs bendravimo su nepilnameÄiais vaikais tvarkÄ , nustatant prieÅ¡ieÅ¡kinyje detaliai iÅ¡dÄstytÄ tvarkÄ .
3. IeÅ¡kovas pateikÄ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones â nustatyti laikinÄ atsakovÄs bendravimo su nepilnameÄiais vaikais tvarkÄ , pagal kuriÄ atsakovÄ gali bendrauti su D. G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. D., (duomenys neskelbtini), tik ryÅ¡io priemonÄmis kiekvienÄ savaitÄs penktadienį nuo 16 val. iki 18 val. ir tik jei vaikas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kia norÄ bendrauti su motina.
4. PraÅ¡ymas grindžiamas aplinkybÄmis, jog bylos nagrinÄjimo metu paaiÅ¡kÄjo, kad ieÅ¡kovo pirminiai teiginiai apie vaikams daromÄ Å¾alÄ yra pagrįsti ir teisingi. Å iÄ aplinkybÄ patvirtino ir vaiko teisių apsaugos specialistas V. K., betarpiÅ¡kai bendravÄs su vaikais ir jų dÄl motinos elgesio patiriamÄ Å¾alÄ fiksavÄs savo iÅ¡vadoje. IeÅ¡kovas atkreipia dÄmesį į vaiko teisių apsaugos specialisto D. A. iÅ¡vadÄ , kurioje teigiama, kad įvertinus vaikų iÅ¡sakytas nuomones dÄl bendravimo su motina, Skyriaus nuomone, vaikų atsakovÄs bendravimas su nepilnameÄiais vaikais jiems sukelia neigiamas emocijas ir iÅ¡gyvenimus; taip pat Skyriaus manymu, Å¡ioje byloje priimant procesinį sprendimÄ , teismas turÄtų maksimaliai atsižvelgti į nepilnameÄių vaikų nuomonÄ, kuri yra objektyvi, pagrįsta ir argumentuota.
IeÅ¡kovo teigimu, akivaizdu, kad atsakovÄs elgesys piktnaudžiaujant jai suteikta teise bendrauti su vaikais traumuoja vaikus psichologiÅ¡kai, kelia jiems stresÄ , verÄia juos jaustis nesaugiai.
5. AtsakovÄ su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu nesutiko, kadangi pritaikius ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonÄ neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų tam reikÅ¡mingų aplinkybių, o bylos nagrinÄjimui užtrukus, galimai susidarytų situacija, kad motinos teisÄ matytis, bendrauti su vaikais bÅ«tų nepagrįstai apribota, dÄl ko ryÅ¡ys su motina gali dar labiau susilpnÄti ar net nutrÅ«kti, kas prieÅ¡tarautų vaikų interesams. Atsiliepime nurodÄ, kad ieÅ¡kovas ir jo partnerÄ nuolat ir sistemingai tyÄia neleidžia bendrauti su vaikais, užblokuodami vaikų telefonus, vaikams neleisdami atsiliepti, įsikiÅ¡dami į pokalbius arba tyÄia motinos skambuÄių metu skatina tuo metu eiti valgyti, eiti pasivaikÅ¡Äioti į laukÄ .
AtsakovÄ pažymi, kad nei ieÅ¡kovas, nei Tarnyba neaiÅ¡kina vaikams pareigos gerbti motinÄ , gražiai ir mandagiai atsakyti į motinos užduodamus klausimus. IeÅ¡kovas dovanomis skatina vaikų nepagarbų elgesį, âmÄtyti telefono ragelįâ, daro neigiamÄ poveikį, skatina vaikus tyÄiotis iÅ¡ motinos, vaikams diegia, jog jo partnerÄ yra nauja motina. AtsakovÄ su vaikais nesimato, kadangi ieÅ¡kovo buvo apgaule, Å¡meižtu ir jÄga buvo iÅ¡mesta į gatvÄ be savo asmeninių daiktų, todÄl savo nepilnameÄiams vaikams negali daryti jokios įtakos.
Jokių įrodymų apie žalÄ vaikams ir kokie asmenys tÄ Å¾alÄ padarÄ nÄra pateikta, nes nÄra atlikta teismo paskirta psichologijos ekspertizÄ nepilnameÄiams vaikams. AtsakovÄ pažymi, kad vaikų nenoras bendrauti neatitinka jų interesų ir pažeidžia atsakovÄs teisÄ ir pareigÄ rÅ«pintis, bÅ«ti su vaikais ir vaikams bendrauti maksimaliai su skyrium gyvenanÄia motina. AtsakovÄ patvirtina, kad D. G. D. ir D. D. Å¡iuo metu beveik nebendrauja su ja, nesusitinka. AtsakovÄ atkreipia dÄmesį, kad ji neturi pakankamai pajamų dÄl silpnos sveikatos bei ligos ir nuolatinÄs gyvenamosios vietos, kurioje galÄtų bendrauti su vaikais.
6. IÅ¡vadÄ teikianti institucija ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos (toliau â ir Tarnyba) pateikÄ iÅ¡vadÄ , kurioje nurodÄ, kad atsižvelgiant į esamÄ situacijÄ praÅ¡ymas dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neprieÅ¡tarautų vaikų interesams, taÄiau atsižvelgiant į tai, kad vaikai Å¡iuo metu nebendrauja/minimaliai bendrauja su skyriumi gyvenanÄia motina, siÅ«lytina atkurti ir stiprinti vaikų ir motinos ryšį, tam į pagalbÄ gali bÅ«ti pasitelktas pasirinktas psichologas.
7. IeÅ¡kovas pateikÄ raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir papildomus įrodymus. PaaiÅ¡kinimuose akcentuoja, jog atsakovÄs pareiÅ¡kimai, kad atskirs vaikus nuo tÄvo ir toliau jie augs âbe Å¡eimosâ ir âgyvens vaikų namuoseâ daro didžiulÄ Å¾alÄ vaikų, o ypatingai jauniausiojo vaiko, turinÄio autizmo spektro sutrikimÄ ir dÄl to esanÄio itin jautriu emocinei bÅ«klei. IeÅ¡kovas pažymi, kad Tarnybos iÅ¡vadoje nurodytÄ rekomendacijÄ motinos bendravimo su vaikais stiprinimui pasitelkti psichologus iÅ¡ esmÄs jau buvo bandoma įvykdyti skiriant psichologines-psichiatrines ekspertizes, taÄiau daugiau nei per metus laiko nei vienas susitikimas neįvyko dÄl atsakovÄs netinkamo elgesio ir Å¡ių ekspertizių ignoravimo.
TodÄl nÄra jokio pagrindo tikÄtis, kad kontaktas su psichologu Å¡iuo atveju įvyktų. IeÅ¡kovas pažymi, kad praÅ¡ymu nebÅ«tų užkirstas kelias motinai bendrauti su vaikais, tiesiog ieÅ¡kovas praÅ¡o minimalizuoti šį bendravimÄ , kad vaikams bÅ«tų daroma kuo mažesnÄ Å¾ala. Ir tokiu bÅ«du bÅ«tų galima įvertinti motinos teisÄs skambinÄti vaikams bet kuriuo paros metu apribojimo poveikį: vaikų reakcija bus teigiama ar neigiama. Ir tai tik padÄtų priimti pagrįstÄ sprendimÄ , kuris labiausiai atitiktų vaikų teises ir jų teisÄtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 8. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2022 m. rugsÄjo 9 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino.
9. Teismas nustatÄ, kad atsakovÄ su vaikais nesusitinka, bendrauja tik telefonu, vaikai kategoriÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kia nenorÄ bendrauti su motina. Vertinant ieÅ¡kovo ir ValstybinÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ apie atsakovÄs aktyvų norÄ bendrauti su vaikais ir tuo paÄiu daromÄ neigiamÄ Ä¯takÄ , žalÄ vaikų interesams, t. y. atsakovÄ Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nesilaiko, piktnaudžiauja Sprendime numatytu bendravimu su vaikais telefonu, nesilaikydama numatyto bendravimo laiko ir nepaisydama vaikų iÅ¡reikÅ¡to nenoro bendrauti, t. y. skambina kiekvienÄ dienÄ , anksti ryte (4 val. ryto), naktimis, bendraujant â vartoja necenzÅ«rinius žodžius, vaikams atsisakius bendrauti motina kvieÄia policijos pareigÅ«nus, byloje esanÄiuose garso įraÅ¡uose motina grasina vaikams tÄvo įkalinimu, vaikų atskyrimu nuo tÄvo, vaikų globos namais.
10. Atsižvelgiant į tai, kad byloje matyti motinos aktyvus noras palaikyti ryšį su vaikais ir tam tikrais atvejais bendravimo su vaikais tvarkos realizavimas neatitinka vaikų interesų, kelia vaikams baimÄs, nesaugumo jausmÄ , vaikai gyvena įtampoje, preliminariai vertinant bylos duomenis, manytina, kad atsakovÄ galimai nesuvokia savo elgesiu realizuojamos teisÄs bendrauti su vaikais telefonu daromos žalos vaikams, todÄl Å¡iuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių tikslas â užtikrinti, kad motinos realizuojama Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nepažeistų vaikų interesų.
11. SprÄsdamas dÄl ieÅ¡kovo praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«džio, teismas atsižvelgÄ Ä¯ tai, jog:
1) realus tiesioginis motinos bendravimas su vaikais nevyksta;
2) motina piktnaudžiauja nustatytu bendravimu su vaikais telefonu;
3) vaikai kategoriškai atsisako bet kokiu būdu bendrauti su atsakove;
4) nepilnameÄiai vaikai turi sveikatos sutrikimų;
5) Tarnybos vertinimu, ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka neprieÅ¡tarauja vaikų interesams, vaikai geba iÅ¡reikÅ¡ti objektyviÄ , pagrįstÄ ir argumentuotÄ nuomonÄ, todÄl teismas laikÄ, kad neturi pagrindo abejoti vaikų gebÄjimu iÅ¡reikÅ¡ti (ne)norÄ bendrauti su motina.
12. Teismas vertino, kad Tarnybos siÅ«lymas atkurti vaikų ir motinos ryšį, pasitelkiant psichologo pagalbÄ yra bylos nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs dalykas. Juolab, kad vienas iÅ¡ Å¡ioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų yra motinos valdžios apribojimas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovÄ nerado laiko ir galimybių nuvykti Å¡eimos psichologinei ekspertizei atlikti, nors ekspertizÄs įstaiga ne kartÄ keitÄ susitikimų datÄ . Teismas pažymÄjo, kad vieno iÅ¡ tÄvų ryÅ¡io atkÅ«rimas su vaikais galimas tik bendradarbiaujant abiem pusÄms, prieÅ¡ingu atveju susidarytų situacija, kuomet teismo sprendimas bus vykdomas tik vienos iÅ¡ Å¡alies, įtraukiant į tai nepilnameÄius vaikus, o tai neatitiktų jų interesų.
Ä®vertinus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus ir byloje esamus duomenis Å¡ioje proceso stadijoje, teismas sprendÄ, kad Å¡ios bylos aplinkybių kontekste, psichologo tarpininkavimas motinos ir vaikų ryÅ¡io atkÅ«rimui yra bylos nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs dalykas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai 13. ApeliantÄ (atsakovÄ) D. D. atskiruoju skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti bei priimti naujÄ nutartį, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti.
14. ApeliantÄ pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra iÅ¡ esmÄs neteisÄta ir nepagrįsta, remiasi specialistams teikiama melaginga informacija, kuri pateikta iÅ¡ ieÅ¡kovo žodžių, kas visiÅ¡kai neatitinka faktų ir tikrovÄs. Visa tai neatitinka teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, be kita ko, teismo procesinio sprendimo motyvai turi tarpusavyje neprieÅ¡tarauti, visos procesinio sprendimo dalys turi sudaryti bendrÄ visumÄ , bÅ«ti suderintos ir nuoseklios.
15. Nurodo, kad yra bÅ«tina įvertinti, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nÄra pagrįstos visapusiÅ¡ku ir iÅ¡samiu visų byloje esanÄių aplinkybių bei įrodymų iÅ¡tyrimu ir įvertinimu. NagrinÄjamoje byloje be parengiamojo posÄdžio įvyko keli teismo posÄdžiai, kurių metu buvo atliekami žemiau aptariami procesiniai veiksmai: (i) Nutartimi buvo atmestas Å¡ioje byloje analogiÅ¡kas praÅ¡ymas dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; (ii) Buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizÄ, kuri nÄra atlikta; (iii) AntrÄ kartÄ tuo paÄiu klausimu teismas priÄmÄ visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ nutartį dÄl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas vertino ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus preliminariai, netikrinant klastojimo ar melavimo faktų, nevertinant neadekvataus vaikų nenoro bendrauti priežastis, neatlikus ekspertizÄs, vadovaujantis tik pateikta vyro pozicija, ignoruojant motinos atsiliepimÄ .
16. ApeliantÄ pabrÄžia, kad ekspertų iÅ¡vada buvo suformuota iÅ¡ vyro žodžių, o ne faktų. Ekspertai konstatavo, kad ekspertizÄ neįvyko dÄl atsakovÄs kaltÄs. FaktiÅ¡kai situacija yra kitokia. 2022 m. vasario 4 d. ekspertizÄ neįvyko dÄl objektyvių priežasÄių, t. y. atsakovÄs ligos, 2022 m. vasario 11 d. â dÄl vaiko ligos ir vaikų senelio netekties. Vaikai gyveno kartu su seneliais, vaikams buvo trauma. 2022 m. balandžio 29 d. iÅ¡ vakaro vyras su D. D. kreipÄsi pas gydytojus, kur vaikui buvo nustatyta pakilusi temperatÅ«ra, vidinÄs ausies uždegimas ir perÅ¡alimas. Sergantis vaikas negalÄjo vykti į ekspertizÄ, todÄl vyras melavo, kad gali atvykti. ApeliantÄ pažymi ir tai, kad pirma kartÄ pats vyras skambino ir klausinÄjo ar ieÅ¡kovÄ pateikÄ ekspertizei ir teismui kokius nors įrodymus. TodÄl ieÅ¡kovas pats skambino į ekspertizÄ ir imitavo galimÄ savo ir vaikų atvykimÄ .
17. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra prieÅ¡taraujanti. D. D. yra autistas, vaikas turintis nusiraminimo ritualÄ , tai yra motinÄ , betarpiÅ¡kÄ bendravimÄ , iÅ¡ kurio motina yra atimta, neprileidžiama prie vaiko, gydytojų specialistų vertinimu, vaiko ir motinos ryÅ¡ys ypaÄ stiprus, vaikui reikalinga motina, o ne kiti asmenys. Pažymi, kad vaikas turi nusiraminimų ritualų, atskirtas ir nematydamas motinos, patyrÄ psichologinÄ traumÄ , ko pasÄkoje priaugo per beveik 4 metus daugiau kaip 25 kg svorio, vaikui padaryta žala, sutrikdyta sveikata, todÄl bÅ«tina atlikti medicininį auditÄ ir teismo paskirtÄ ekspertizÄ, nustatant kaltus asmenis.
18. ApeliantÄ pažymi, kad D. D. 2018 m. gegužÄs 14 d. â 2018 m. gegužÄs 25 d. laikotarpiu gulÄjo (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nustatytas vaikystÄs autizmas, emocijų sutrikimas, specifinÄ kalbos raida dÄl vaikystÄs autizmo, turi raminimosi ritualus, trina savo plaÅ¡takos į motinos rankÄ , raminasi į motinos balsÄ , tai nustatÄ medikų komisija. Atskyrus vaiko motinÄ nuo vaiko, sveikatos bÅ«klÄ blogÄjo, vaikas visur yra nerimastingas, atsiranda baimÄ prarasti tÄvus, ypaÄ vaikui svarbu neprarasti motinos ir tÄvo ryÅ¡io.
19. ApeliantÄ ginÄija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog realus tiesioginis motinos bendravimas su vaikais nevyksta, nurodydama, kad teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių ir priežasties, kurios yra sukeltos dÄl ieÅ¡kovo kaltÄs, nes nuolat ir sistemingai vengia susitikimų ir atsakymų į SMS žinutes kada gali atvykti ieÅ¡kovÄ. ApeliantÄ taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ ieÅ¡kovo žodžių, ekspertų ir kitų specialistų nepatikrintos informacijos, sprendÄ kad motina piktnaudžiauja nustatytu bendravimu su vaikais telefonu. Pažymi, kad buvo remtasi tik ieÅ¡kovo pozicija, neiÅ¡klausius atsakovÄs, - nÄra pateikta ir ekspertų nustatyta kokių nors pažeidimų, kad su vaikais buvo kalbÄta ar panaÅ¡iai.
20. ApeliantÄs teigimu, nustatyta laikina bendravimo tvarka sudaro manipuliacijas bei pastovų ryÅ¡io su vaikais nebuvimÄ , kas pažeidžia vaiko interesus, pareigÄ gerbti motinÄ , vaikai mokami nepagarbos, amoralaus elgesio, skatinami meluoti, tÄvas su sugyventine skatina patyÄias motinos atžvilgiu. Kartu apeliantÄ teigia, kad nepilnameÄiai vaikai turi sveikatos sutrikimų, dÄl ko bÅ«tinas betarpiÅ¡kas vaiko bendravimas su motina.
21. IeÅ¡kovas D. D. atsiliepimu praÅ¡o apeliantÄs atskirÄ jį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .
22. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovÄs argumentai dÄl tariamų materialinÄs teisÄs pažeidimų, kuriais remiasi atsakovÄ atskirajame skunde, iÅ¡ esmÄs yra atmestini, nes atsakovÄ bando įrodinÄti reikalingumÄ nustatyti faktines aplinkybes, kurios turÄtų ir galÄtų bÅ«ti nustatytos tik bylos nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs metu. Å ioje bylos nagrinÄjimo stadijoje tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonÄs, kurių taikymo tikslingumas pagrįstas ne tik ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais ir argumentais (kaip bandoma įteigti atskirajame skunde), bet ir specialistų iÅ¡vadomis.
23. AtsakovÄ atskirajame skunde pateikia visÄ eilÄ aplinkybių (vaiko sveikatai neva tai bÅ«tinas bendravimas su atsakove, ieÅ¡kovas neva tai padarÄ Ä¯takÄ tarnybos specialistams, kad Å¡ie pateiktų bÅ«tent tokiÄ iÅ¡vadÄ , ieÅ¡kovo neva tai manipuliavimas vaikais ir kt.), kurios nepagrįstos jokiais byloje esanÄiais įrodymais. Kita vertus, nors tiek ieÅ¡kovas savo praÅ¡yme, tiek teismas rÄmÄsi be kita ko taip pat ir garso įraÅ¡ais, kuriuose girdÄti, kaip vaikų motina gÄ sdina vaikus ir grasina jiems, kad iÅ¡kvies policijÄ , kad sieks jų perkÄlimo gyventi į vaikų namus ir panaÅ¡iai, taÄiau atsakovÄ atskirajame skunde net nebando neigti Å¡ių aplinkybių ar kažkokiu bÅ«du paaiÅ¡kinti tokio elgesio su vaikais priežastis ir pasekmes.
24. Teigia, kad geriausiai atsakovÄs pozicijÄ ir jos požiÅ«rį į vaikus atspindi teiginys atskirajame skunde, kad vaiko pareiga yra gerbti tÄvus ir jų norÄ / nenorÄ bendrauti su tÄvais keisti į reikia. Tokiu bÅ«du jau pati atsakovÄ parodo, kad vaikų emocijos, jų psichinÄ/psichologinÄ savijauta ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybÄs jai neturi reikÅ¡mÄs. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 25. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
26. ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs atskirÄ jį skundÄ , absoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatÄ (CPK 329, 338 straipsniai).
27. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nusprÄsta tenkinti ieÅ¡kovo D. D. praÅ¡ymÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisÄtumo ir pagrįstumo patikrinimas. DÄl naujų įrodymų pateikimo 28. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakÄ priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau.
Kasacinio teismo praktikoje dÄl Å¡ios normos taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apeliacinÄs instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galÄjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priÄmus vÄliau pateiktÄ Ä¯rodymÄ nebus užvilkintas bylos nagrinÄjimas, ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginÄo iÅ¡sprendimui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
29. ApeliantÄ kartu su atskiruoju skundu pateikÄ: (i) paÅ¡to kvitÄ ; (ii) voko kopijÄ ; (iii) VšĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymo formÄ . Pirmuoju ir antruoju įrodymais apeliantÄ Ä¯rodinÄja aplinkybÄ, kad atsiliepimas į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buvo pateiktas nepraleidžiant termino nustatytu laiku iki rugsÄjo 6 dienos. Nors iÅ¡ apeliantÄs pozicijos atskirajame skunde galima suprasti, jog pirmosios instancijos teismas nepriÄmÄ ir nevertino atsakovÄs atsiliepimo, taÄiau Lietuvos teismų informacinÄs sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsiliepimas buvo priimtas 2022 m. rugsÄjo 8 d. rezoliucija.
TreÄiuoju pateiktu įrodymu apeliantÄ Ä¯rodinÄja tai, kad nuo rugsÄjo 10 d. iki rugsÄjo 17 d. buvo nedarbinga, vis dÄlto, Å¡iuo atveju teismas nenustatÄ nurodytos aplinkybÄs sÄ sajumo su byloje nagrinÄjamais klausimais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad minÄti įrodymai neturi esminÄs įtakos teisingam tarp Å¡alių kilusio ginÄo iÅ¡sprendimui, sprendžiama praÅ¡omų prijungti naujų įrodymų nepriimti.
30. ApeliantÄ taip pat pateikÄ iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ portalo e.sveikata, kuriuo įrodinÄja tai, kad ekspertizÄ neįvyko ne dÄl atsakovÄs kaltÄs. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, pateiktas įrodymas neužvilkins bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme, taip pat teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad apeliantÄ piktnaudžiauja vÄlesne įrodymų pateikimo teise, be to, ieÅ¡kovÄs teikiamas naujas įrodymas yra susijÄs su nagrinÄjamos bylos dalyku ir gali turÄti reikÅ¡mÄs tarp Å¡alių kilusio ginÄo iÅ¡sprendimui, todÄl minÄtas įrodymas prijungiamas prie bylos. PažymÄtina, kad ieÅ¡kovas turÄjo galimybÄ susipažinti su naujai pateiktu raÅ¡ytiniu įrodymu bei dÄl jo pasisakyti atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ .
31. ApeliantÄ teismo posÄdžio dienÄ pateikÄ papildomus raÅ¡ytinius įrodymus â pažymÄ dÄl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, el. laiÅ¡kÄ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos KlaipÄdos skyriaus raÅ¡tÄ dÄl skolos valstybÄs biudžetui. ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs Å¡ių naujų įrodymų turinį, neturi pagrindo juos priimti ir vertinti kartu su kitais byloje esanÄiais duomenimis. PažymÄtina, kad Å¡ie įrodymai nÄra aktualÅ«s sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ nagrinÄjamoje byloje. DÄl bylos nagrinÄjimo žodinio proceso tvarka 32. Teismo posÄdžio dienÄ apeliantÄ kartu pateikÄ ir praÅ¡ymÄ dÄl žodinio bylos nagrinÄjimo. NurodÄ, kad praÅ¡oma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonÄ ypatingai riboja apeliantÄs bendravimÄ su vaikais, kenkia vaikų interesams.
33. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas bÅ«tinas. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nusprÄsti dÄl bylos nagrinÄjimo žodinio proceso tvarka, taÄiau Å¡i teisÄ ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.
NagrinÄjamu atveju teismas nenustatÄ aplinkybių, kurios galÄtų bÅ«ti vertinamos, kaip suteikianÄios pagrindÄ sprÄsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinÄti žodinio proceso tvarka. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami, kiek tai yra aktualu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, įvertinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinÄs instancijos teisme nagrinÄtina raÅ¡ytinio proceso tvarka.
DÄl bylos faktinių aplinkybių 34. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas D. D. ir atsakovÄ D. D. yra nepilnameÄių vaikų D. G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. D., (duomenys neskelbtini) tÄvai. Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu, priimtu civilinÄje byloje Nr. e2-1718-1043/2019, be kita ko, nutraukta ieÅ¡kovo ir atsakovÄs santuoka, Å¡alių nepilnameÄių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kovu ir nustatyta atsakovÄs bendravimo su nepilnameÄiais vaikais tvarka, pagal kuriÄ : 34.1.
AtsakovÄ bendrauja su vaikais D. D., D. G. D., D. D., kas antrÄ savaitgalį, nuo Å¡eÅ¡tadienio 10.00 val. iki Å¡eÅ¡tadienio 18.00 val., ir nuo sekmadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. atsakovei pasiimant nepilnameÄius vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir juos grÄ Å¾inant atgal tokia pat tvarka; 34.2. AtsakovÄ Ä¯sipareigoja ne vÄliau kaip iki atitinkamo penktadienio 16.00 val. informuoti ieÅ¡kovÄ D. D., nurodant ar atsakovÄ D. D. atvyks pas nepilnameÄius vaikus ir juos pasiims. Jeigu iki nurodyto laiko, atsakovÄ D.
D. ieÅ¡kovo D. D. apie tai neinformuoja, laikoma, kad atsakovÄ D. D. iÅ¡reiÅ¡kÄ valiÄ , jog su vaikais ji tÄ Å¡eÅ¡tadienį nebendraus. Apie ketinimÄ pasiimti vaikus sekmadienį, atsakovÄ D. D. ieÅ¡kovÄ D. D. informuoja atitinkamÄ Å¡eÅ¡tadienį, kuomet vaikus grÄ Å¾ina ieÅ¡kovui D. D.; 34.3. AtsakovÄ bendrauja telefonu su nepilnameÄiais vaikais D. D., D. G. D., D. D. kasdien ne anksÄiau kaip nuo 12.00 val. ir ne vÄliau kaip iki 18.00 val. DÄl laikinųjų apsaugos priemonių 35. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujanÄių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikÄtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiÄmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Laikinosios apsaugos priemonÄs užtikrina, kad bÅ«simas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminÄ gynyba iÅ¡ tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas â tai preliminari priemonÄ, kuria siekiama užkirsti keliÄ aplinkybÄms, galinÄioms apsunkinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumÄ .
36. CPK 384 straipsnio 5 dalis numato galimybÄ teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinÄ sias apsaugos priemones, taigi ir laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymÄ . Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonÄmis Å¡eimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnameÄių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priÄmimo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
37. Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tÄvai turi teisÄ ir pareigÄ auklÄti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklÄjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. TÄvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisÄ ir pareigÄ bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklÄjant. Vaikai, kurių tÄvai gyvena skyrium, turi teisÄ nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tÄvais, nesvarbu, kur tÄvai gyventų. TÄvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisÄs kliudyti antrajam iÅ¡ tÄvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklÄjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenanÄio tÄvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybÄ skyrium gyvenanÄiam tÄvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklÄjant vaikÄ .
38. Ä®vertinus apeliantÄs (atsakovÄs) D. D. atskirojo skundo turinį, nustatyta, kad apeliantÄ pirmosios instancijos teismo nutarties neteisÄtumÄ , be kita ko, įrodinÄja tuo, kad ginÄijama nutartis buvo priimta nevertinant aplinkybÄs, jog ieÅ¡kovas nuolat ir sistemingai vengia susitikimų ir atsakymų į SMS žinutes kada gali atvykti ieÅ¡kovÄ, taip pat tuo, kad vaikai turi sveikatos sutrikimų, dÄl ko bÅ«tinas betarpiÅ¡kas bendravimas su atsakove, D. D. yra nustatytas autizmas, o vaikas turi nusiraminimo ritualÄ tik su atsakove. ApeliantÄ taip pat nurodo, jog ekspertų ir kitų specialistų informacija, kad motina piktnaudžiauja nustatytu bendravimu su vaikais telefonu nÄra patikrinta.
39. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantÄ atskirajame skunde akcentuoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepagrįstumÄ iÅ¡samiu byloje esanÄių aplinkybių bei įrodymų iÅ¡tyrimu ir įvertinimu ( specialistų iÅ¡vadų nepatikimumu ir kita), pabrÄžiama, kad sprÄsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dÄl ginÄo esmÄs, teismas tik sprendžia dÄl laikinųjų priemonių reikalingumo konkreÄiu atveju, atsižvelgiant į Å¡eimos bylų nagrinÄjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintÄ prioritetinÄs vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ . TaÄiau asmuo, praÅ¡antis pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi pareigÄ Ä¯rodyti bÅ«tinybÄ taikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones.
40. Kartu atkreiptinas dÄmesys, kad nors apeliantÄ iÅ¡dÄsto teiginius jog ieÅ¡kovas vengia susitikimų ir atsakymų į SMS žinutes, D. D. bendravimas su apeliante yra bÅ«tinas nes vaikas turi nusiraminimo ritualÄ su atsakove, taÄiau preliminariai įvertinus bylos duomenis, Å¡ias aplinkybes patvirtinanÄių įrodymų nÄra pateikta. PrieÅ¡ingai, kaip tai nustatÄ ir pirmosios teismas, Å¡iuo metu realus, tiesioginis ir betarpiÅ¡kas atsakovÄs bendravimas su vaikais nevyksta ir atsakovÄ patvirtina, jog tam neturi galimybių. 41. 2022 m. rugpjÅ«Äio 10 d. 2P-VSV-72; 2P-VSV-71 Vaiko situacijos vertinimo anketos duomenimis nustatyta, kad Skyriuje buvo iÅ¡klausytos Å¡alių nepilnameÄių vaikų D.
D. ir D. G. D. nuomonÄs. Mažametis D. D. nurodÄ, kad atsakovÄ dažnai skambina ir jis su ja dažniausiai nenori kalbÄti, skambinÄja kiekvienÄ dienÄ , kvietinÄja policijÄ . Su atsakove bendrauti nenori, nes sako, kad ji nori bendrauti su juo, bet jis nenori bendrauti su ja. D. G. D. nurodÄ, kad paskutinį kartÄ atsakovÄ skambino jam vakar. PakÄlÄ, pasakÄ, kad nenori kalbÄtis, bet ji skambino. Kai mokslai prasidÄs atsakovÄ su skambuÄiais trukdys mokytis, neseniai motina skambino 4 ryto. Su motina kalbÄtis nenori, nes ji kvieÄia policijÄ .
Grasina, kad jei nekalbÄs, atsidurs vaikų namuose, bijo, nes nežinia kÄ ji gali padaryti. Kol motina nepaskambina, jauÄiasi gerai, laimingas, o kai pamato jos skambutį, pradeda nervuotis. Kai atsakovei pasako, kad nenori bendrauti, ji pasikeiÄia, supyksta, grasina, sako, kad jei nepakalbÄs su atsakove, tai atskirs nuo tÄÄio, naudoja necenzÅ«rinius žodžius.
42. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Å¡iuo atveju egzistuoja aktyvus motinos noras palaikyti ryšį su vaikais, taÄiau tam tikrais atvejais bendravimo su vaikais tvarkos realizavimas neatitinka vaikų interesų, kelia vaikams baimÄs, nesaugumo jausmÄ , vaikai gyvena įtampoje. Preliminariai vertinant bylos duomenis, manytina, kad atsakovÄ galimai nesuvokia savo elgesiu realizuojamos teisÄs bendrauti su vaikais telefonu daromos žalos vaikams. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymas, policijos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimai bei atsakovÄs grasinimai suponuoja prielaidÄ dÄl grÄsmÄs asmeninÄms neturtinÄms vaikų teisÄms, o kartu ir bÅ«tinybÄ nustatyti laikinÄ bendravimo tvarkÄ iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priÄmimo, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.
43. Nors apeliantÄ, nesutikdama su ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti laikina bendravimo tvarka, taip pat tiek atskirajame skunde, tiek teismo posÄdžio dienÄ pateiktame praÅ¡yme dÄl ekspertizÄs skyrimo iÅ¡reiÅ¡kia teiginius dÄl bÅ«tinybÄs skirti teismo psichiatrinÄ ekspertizÄ ir nurodo, kad vaikams yra padaryta įtaka iÅ¡ vaikų tÄvo ir sugyventinÄs pusÄs, taÄiau pažymÄtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybÄs iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti, kokia atsakovÄs ir nepilnameÄių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek atsakovÄs, tiek vaikų interesus. Kita vertus, Lietuvos teismų informacinÄs sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad nepilnameÄių vaikų D. G. ir D. D. nuomonÄ bus iÅ¡klausoma iÅ¡ anksto suplanuotame teismo posÄdyje, t. y. 2022 m. gruodžio 6 d.
44. Taigi, bylos nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs metu teismas turÄs galimybÄ kompleksiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat iÅ¡tirti ir įvertinti visus Å¡alių į bylÄ pateiktus įrodymus. Tik iÅ¡samaus teisminio nagrinÄjimo metu gali ir turi bÅ«ti atsakyta į ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dalykÄ sudaranÄius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaikais negyvenanÄiam tÄvui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinÄ ja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnameÄių vaikų interesus, trumpuoju laikotarpiu iki byla bus iÅ¡nagrinÄta iÅ¡ esmÄs.
45. Atskirajame skunde iÅ¡dÄstomos aplinkybÄs, įrodinÄjant, apeliantÄs teigimu, objektyvias priežastis, dÄl kurių neįvyko teismo psichiatrinÄs psichologinÄs ekspertizÄs, ir tokiu bÅ«du siekiant paneigti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dÄl atsakovÄs nebendradarbiavimo, siekiant tÄvų ryÅ¡io atkÅ«rimo, nagrinÄjamu atveju esminÄs reikÅ¡mÄs neturi. Bylos duomenimis, vaikams paskirta kompleksinÄ teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizÄ buvo atidÄta net 4 kartus ir iki Å¡iol nÄra atlikta. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovÄ Å¡iuo atveju turÄtų dÄti pastangas vaikų norui bendrauti su atsakove atkurti, ieÅ¡koti galimybių, iÅ¡eiÄių savo ir / ar pasitelktų treÄiųjų asmenų (psichologų, kt.) pagalba sukurti tokiÄ aplinkÄ vaikams, kuri skatintų juos iÅ¡saugoti ryšį su abiem tÄvais.
46. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobÅ«džio situacijos sureguliavimas. Kaip žinia, santykiai dÄl bendravimo su vaikais ir auklÄjimo tvarkos yra tÄstinio pobÅ«džio, todÄl, pasikeitus faktinÄms aplinkybÄms, tÄvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklÄjant bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tÄvų turi teisÄ kreiptis į teismÄ dÄl laikino bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
DÄl procesinÄs bylos baigties 47. ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, taip pat Å¡alių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiÅ¡kinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatÄ tokiÄ atsakovÄs laikinÄ bendravimo su nepilnameÄiais vaikais tvarkÄ , kokia galima pagal byloje nustatytÄ esamÄ situacijÄ , sudarydamas galimybÄ skyrium gyvenanÄiam tÄvui bendrauti su vaikais, kol byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikinÄ jÄ bendravimo tvarkÄ , atsižvelgÄ Ä¯ vaikų iÅ¡sakytÄ nuomonÄ, jų interesus, taip pat į Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei kompetentingos institucijos iÅ¡vadas, prioritetÄ teikdamas bÅ«tent vaiko interesams.
Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nÄra teisinio pagrindo, todÄl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Ä® esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dÄl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinÄs instancijos teismas plaÄiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisÄtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinÄs instancijos teismas iÅ¡ esmÄs pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : apeliantÄs D. D. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. rugsÄjo 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄja Asta PikelienÄ