Legislator Case Law & Legislation
f468ec45-b4df-49d7-bb74-77121e716f84 AI generated

Appeal dismissed; temporary custody restrictions upheld as legally sound and in child's best interest.

Case Number f468ec45-b4df-49d7-bb74-77121e716f84
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the mother's appeal, upholding the lower court's order restricting her visitation rights to specific times and conditions. The mother argued for reduced child support and changed visitation rules, while the father claimed his initial allegations of harm were valid. The court ruled that the first-instance judge correctly prioritized the children's expressed wishes and best interests when establishing temporary measures.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 337 para. 1; Art. 338: Temporary protective measures in custody disputes must prioritize the child's best interests and expressed wishes, and a first-instance ruling based on these factors is legally sound if no new evidence warrants reversal.

Keywords

AI generated
temporary protective measures custody visitation restrictions child best interests expressed child wishes appeal dismissal family law procedure child support reduction

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 337 para. 1
Civil Procedure Code Art. 338

Cited Case Law

AI generated
Supreme Court 2010-10-05, case 3K-3-382/2010
Supreme Court 2010-12-20, case 3K-3-536/2010

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2S-2576-866/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03138-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.18.2.13; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantės (atsakovės) D. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D.

D. ieÅ¡kinį atsakovei D. D. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo arba bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovės D. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl bendravimo tvarkos ir iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas D. D. (toliau – ieÅ¡kovas) praÅ¡o apriboti atsakovės D.

D. (toliau – atsakovė) motinos teises nepilnamečiams vaikams D. G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini), nepaliekant jai teisės bendrauti su vaikais arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1718-1043/2019 nustatytÄ atsakovės D. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , nustatant, kad atsakovė su vaikais gali bendrauti tik ryÅ¡io priemonėmis kiekvienÄ savaitės penktadienį nuo 16 val. iki 18 val. ir tik jei vaikas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kia norÄ bendrauti su motina, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas 2.

PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė praÅ¡o sumažinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1718-1043/2019 nustatytÄ iÅ¡laikymo dydį, priteisiant iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui D. G. D., D. D. po 60,00 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki sÅ«naus pilnametystės, ir pakeisti atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , nustatant prieÅ¡ieÅ¡kinyje detaliai iÅ¡dėstytÄ tvarkÄ .

3. IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti laikinÄ atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , pagal kuriÄ atsakovė gali bendrauti su D. G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. D., (duomenys neskelbtini), tik ryÅ¡io priemonėmis kiekvienÄ savaitės penktadienį nuo 16 val. iki 18 val. ir tik jei vaikas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kia norÄ bendrauti su motina.

4. PraÅ¡ymas grindžiamas aplinkybėmis, jog bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovo pirminiai teiginiai apie vaikams daromÄ Å¾alÄ yra pagrįsti ir teisingi. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir vaiko teisių apsaugos specialistas V. K., betarpiÅ¡kai bendravęs su vaikais ir jų dėl motinos elgesio patiriamÄ Å¾alÄ fiksavęs savo iÅ¡vadoje. IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį į vaiko teisių apsaugos specialisto D. A. iÅ¡vadÄ , kurioje teigiama, kad įvertinus vaikų iÅ¡sakytas nuomones dėl bendravimo su motina, Skyriaus nuomone, vaikų atsakovės bendravimas su nepilnamečiais vaikais jiems sukelia neigiamas emocijas ir iÅ¡gyvenimus; taip pat Skyriaus manymu, Å¡ioje byloje priimant procesinį sprendimÄ , teismas turėtų maksimaliai atsižvelgti į nepilnamečių vaikų nuomonę, kuri yra objektyvi, pagrįsta ir argumentuota.

IeÅ¡kovo teigimu, akivaizdu, kad atsakovės elgesys piktnaudžiaujant jai suteikta teise bendrauti su vaikais traumuoja vaikus psichologiÅ¡kai, kelia jiems stresÄ , verčia juos jaustis nesaugiai.

5. Atsakovė su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu nesutiko, kadangi pritaikius ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų tam reikÅ¡mingų aplinkybių, o bylos nagrinėjimui užtrukus, galimai susidarytų situacija, kad motinos teisė matytis, bendrauti su vaikais bÅ«tų nepagrįstai apribota, dėl ko ryÅ¡ys su motina gali dar labiau susilpnėti ar net nutrÅ«kti, kas prieÅ¡tarautų vaikų interesams. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovas ir jo partnerė nuolat ir sistemingai tyčia neleidžia bendrauti su vaikais, užblokuodami vaikų telefonus, vaikams neleisdami atsiliepti, įsikiÅ¡dami į pokalbius arba tyčia motinos skambučių metu skatina tuo metu eiti valgyti, eiti pasivaikščioti į laukÄ .

Atsakovė pažymi, kad nei ieÅ¡kovas, nei Tarnyba neaiÅ¡kina vaikams pareigos gerbti motinÄ , gražiai ir mandagiai atsakyti į motinos užduodamus klausimus. IeÅ¡kovas dovanomis skatina vaikų nepagarbų elgesį, „mėtyti telefono ragelį“, daro neigiamÄ poveikį, skatina vaikus tyčiotis iÅ¡ motinos, vaikams diegia, jog jo partnerė yra nauja motina. Atsakovė su vaikais nesimato, kadangi ieÅ¡kovo buvo apgaule, Å¡meižtu ir jėga buvo iÅ¡mesta į gatvę be savo asmeninių daiktų, todėl savo nepilnamečiams vaikams negali daryti jokios įtakos.

Jokių įrodymų apie žalÄ vaikams ir kokie asmenys tÄ Å¾alÄ padarė nėra pateikta, nes nėra atlikta teismo paskirta psichologijos ekspertizė nepilnamečiams vaikams. Atsakovė pažymi, kad vaikų nenoras bendrauti neatitinka jų interesų ir pažeidžia atsakovės teisę ir pareigÄ rÅ«pintis, bÅ«ti su vaikais ir vaikams bendrauti maksimaliai su skyrium gyvenančia motina. Atsakovė patvirtina, kad D. G. D. ir D. D. Å¡iuo metu beveik nebendrauja su ja, nesusitinka. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ji neturi pakankamai pajamų dėl silpnos sveikatos bei ligos ir nuolatinės gyvenamosios vietos, kurioje galėtų bendrauti su vaikais.

6. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į esamÄ situacijÄ praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neprieÅ¡tarautų vaikų interesams, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikai Å¡iuo metu nebendrauja/minimaliai bendrauja su skyriumi gyvenančia motina, siÅ«lytina atkurti ir stiprinti vaikų ir motinos ryšį, tam į pagalbÄ gali bÅ«ti pasitelktas pasirinktas psichologas.

7. IeÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir papildomus įrodymus. PaaiÅ¡kinimuose akcentuoja, jog atsakovės pareiÅ¡kimai, kad atskirs vaikus nuo tėvo ir toliau jie augs „be Å¡eimos“ ir „gyvens vaikų namuose“ daro didžiulę žalÄ vaikų, o ypatingai jauniausiojo vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimÄ ir dėl to esančio itin jautriu emocinei bÅ«klei. IeÅ¡kovas pažymi, kad Tarnybos iÅ¡vadoje nurodytÄ rekomendacijÄ motinos bendravimo su vaikais stiprinimui pasitelkti psichologus iÅ¡ esmės jau buvo bandoma įvykdyti skiriant psichologines-psichiatrines ekspertizes, tačiau daugiau nei per metus laiko nei vienas susitikimas neįvyko dėl atsakovės netinkamo elgesio ir Å¡ių ekspertizių ignoravimo.

Todėl nėra jokio pagrindo tikėtis, kad kontaktas su psichologu Å¡iuo atveju įvyktų. IeÅ¡kovas pažymi, kad praÅ¡ymu nebÅ«tų užkirstas kelias motinai bendrauti su vaikais, tiesiog ieÅ¡kovas praÅ¡o minimalizuoti šį bendravimÄ , kad vaikams bÅ«tų daroma kuo mažesnė žala. Ir tokiu bÅ«du bÅ«tų galima įvertinti motinos teisės skambinėti vaikams bet kuriuo paros metu apribojimo poveikį: vaikų reakcija bus teigiama ar neigiama. Ir tai tik padėtų priimti pagrįstÄ sprendimÄ , kuris labiausiai atitiktų vaikų teises ir jų teisėtus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino.

9. Teismas nustatė, kad atsakovė su vaikais nesusitinka, bendrauja tik telefonu, vaikai kategoriÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kia nenorÄ bendrauti su motina. Vertinant ieÅ¡kovo ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, teismas padarė iÅ¡vadÄ apie atsakovės aktyvų norÄ bendrauti su vaikais ir tuo pačiu daromÄ neigiamÄ Ä¯takÄ , žalÄ vaikų interesams, t. y. atsakovė Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nesilaiko, piktnaudžiauja Sprendime numatytu bendravimu su vaikais telefonu, nesilaikydama numatyto bendravimo laiko ir nepaisydama vaikų iÅ¡reikÅ¡to nenoro bendrauti, t. y. skambina kiekvienÄ dienÄ , anksti ryte (4 val. ryto), naktimis, bendraujant – vartoja necenzÅ«rinius žodžius, vaikams atsisakius bendrauti motina kviečia policijos pareigÅ«nus, byloje esančiuose garso įraÅ¡uose motina grasina vaikams tėvo įkalinimu, vaikų atskyrimu nuo tėvo, vaikų globos namais.

10. Atsižvelgiant į tai, kad byloje matyti motinos aktyvus noras palaikyti ryšį su vaikais ir tam tikrais atvejais bendravimo su vaikais tvarkos realizavimas neatitinka vaikų interesų, kelia vaikams baimės, nesaugumo jausmÄ , vaikai gyvena įtampoje, preliminariai vertinant bylos duomenis, manytina, kad atsakovė galimai nesuvokia savo elgesiu realizuojamos teisės bendrauti su vaikais telefonu daromos žalos vaikams, todėl Å¡iuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad motinos realizuojama Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nepažeistų vaikų interesų.

11. Spręsdamas dėl ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio, teismas atsižvelgė į tai, jog:

1) realus tiesioginis motinos bendravimas su vaikais nevyksta;

2) motina piktnaudžiauja nustatytu bendravimu su vaikais telefonu;

3) vaikai kategoriškai atsisako bet kokiu būdu bendrauti su atsakove;

4) nepilnamečiai vaikai turi sveikatos sutrikimų;

5) Tarnybos vertinimu, ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka neprieÅ¡tarauja vaikų interesams, vaikai geba iÅ¡reikÅ¡ti objektyviÄ , pagrįstÄ ir argumentuotÄ nuomonę, todėl teismas laikė, kad neturi pagrindo abejoti vaikų gebėjimu iÅ¡reikÅ¡ti (ne)norÄ bendrauti su motina.

12. Teismas vertino, kad Tarnybos siÅ«lymas atkurti vaikų ir motinos ryšį, pasitelkiant psichologo pagalbÄ yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas. Juolab, kad vienas iÅ¡ Å¡ioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų yra motinos valdžios apribojimas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nerado laiko ir galimybių nuvykti Å¡eimos psichologinei ekspertizei atlikti, nors ekspertizės įstaiga ne kartÄ keitė susitikimų datÄ . Teismas pažymėjo, kad vieno iÅ¡ tėvų ryÅ¡io atkÅ«rimas su vaikais galimas tik bendradarbiaujant abiem pusėms, prieÅ¡ingu atveju susidarytų situacija, kuomet teismo sprendimas bus vykdomas tik vienos iÅ¡ Å¡alies, įtraukiant į tai nepilnamečius vaikus, o tai neatitiktų jų interesų.

Ä®vertinus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus ir byloje esamus duomenis Å¡ioje proceso stadijoje, teismas sprendė, kad Å¡ios bylos aplinkybių kontekste, psichologo tarpininkavimas motinos ir vaikų ryÅ¡io atkÅ«rimui yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai 13. Apeliantė (atsakovė) D. D. atskiruoju skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti bei priimti naujÄ nutartį, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti.

14. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra iÅ¡ esmės neteisėta ir nepagrįsta, remiasi specialistams teikiama melaginga informacija, kuri pateikta iÅ¡ ieÅ¡kovo žodžių, kas visiÅ¡kai neatitinka faktų ir tikrovės. Visa tai neatitinka teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, be kita ko, teismo procesinio sprendimo motyvai turi tarpusavyje neprieÅ¡tarauti, visos procesinio sprendimo dalys turi sudaryti bendrÄ visumÄ , bÅ«ti suderintos ir nuoseklios.

15. Nurodo, kad yra bÅ«tina įvertinti, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nėra pagrįstos visapusiÅ¡ku ir iÅ¡samiu visų byloje esančių aplinkybių bei įrodymų iÅ¡tyrimu ir įvertinimu. Nagrinėjamoje byloje be parengiamojo posėdžio įvyko keli teismo posėdžiai, kurių metu buvo atliekami žemiau aptariami procesiniai veiksmai: (i) Nutartimi buvo atmestas Å¡ioje byloje analogiÅ¡kas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; (ii) Buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, kuri nėra atlikta; (iii) AntrÄ kartÄ tuo pačiu klausimu teismas priėmė visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas vertino ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus preliminariai, netikrinant klastojimo ar melavimo faktų, nevertinant neadekvataus vaikų nenoro bendrauti priežastis, neatlikus ekspertizės, vadovaujantis tik pateikta vyro pozicija, ignoruojant motinos atsiliepimÄ .

16. Apeliantė pabrėžia, kad ekspertų iÅ¡vada buvo suformuota iÅ¡ vyro žodžių, o ne faktų. Ekspertai konstatavo, kad ekspertizė neįvyko dėl atsakovės kaltės. FaktiÅ¡kai situacija yra kitokia. 2022 m. vasario 4 d. ekspertizė neįvyko dėl objektyvių priežasčių, t. y. atsakovės ligos, 2022 m. vasario 11 d. – dėl vaiko ligos ir vaikų senelio netekties. Vaikai gyveno kartu su seneliais, vaikams buvo trauma. 2022 m. balandžio 29 d. iÅ¡ vakaro vyras su D. D. kreipėsi pas gydytojus, kur vaikui buvo nustatyta pakilusi temperatÅ«ra, vidinės ausies uždegimas ir perÅ¡alimas. Sergantis vaikas negalėjo vykti į ekspertizę, todėl vyras melavo, kad gali atvykti. Apeliantė pažymi ir tai, kad pirma kartÄ pats vyras skambino ir klausinėjo ar ieÅ¡kovė pateikė ekspertizei ir teismui kokius nors įrodymus. Todėl ieÅ¡kovas pats skambino į ekspertizę ir imitavo galimÄ savo ir vaikų atvykimÄ .

17. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra prieÅ¡taraujanti. D. D. yra autistas, vaikas turintis nusiraminimo ritualÄ , tai yra motinÄ , betarpiÅ¡kÄ bendravimÄ , iÅ¡ kurio motina yra atimta, neprileidžiama prie vaiko, gydytojų specialistų vertinimu, vaiko ir motinos ryÅ¡ys ypač stiprus, vaikui reikalinga motina, o ne kiti asmenys. Pažymi, kad vaikas turi nusiraminimų ritualų, atskirtas ir nematydamas motinos, patyrė psichologinę traumÄ , ko pasėkoje priaugo per beveik 4 metus daugiau kaip 25 kg svorio, vaikui padaryta žala, sutrikdyta sveikata, todėl bÅ«tina atlikti medicininį auditÄ ir teismo paskirtÄ ekspertizę, nustatant kaltus asmenis.

18. Apeliantė pažymi, kad D. D. 2018 m. gegužės 14 d. – 2018 m. gegužės 25 d. laikotarpiu gulėjo (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nustatytas vaikystės autizmas, emocijų sutrikimas, specifinė kalbos raida dėl vaikystės autizmo, turi raminimosi ritualus, trina savo plaÅ¡takos į motinos rankÄ , raminasi į motinos balsÄ , tai nustatė medikų komisija. Atskyrus vaiko motinÄ nuo vaiko, sveikatos bÅ«klė blogėjo, vaikas visur yra nerimastingas, atsiranda baimė prarasti tėvus, ypač vaikui svarbu neprarasti motinos ir tėvo ryÅ¡io.

19. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog realus tiesioginis motinos bendravimas su vaikais nevyksta, nurodydama, kad teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių ir priežasties, kurios yra sukeltos dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes nuolat ir sistemingai vengia susitikimų ir atsakymų į SMS žinutes kada gali atvykti ieÅ¡kovė. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ ieÅ¡kovo žodžių, ekspertų ir kitų specialistų nepatikrintos informacijos, sprendė kad motina piktnaudžiauja nustatytu bendravimu su vaikais telefonu. Pažymi, kad buvo remtasi tik ieÅ¡kovo pozicija, neiÅ¡klausius atsakovės, - nėra pateikta ir ekspertų nustatyta kokių nors pažeidimų, kad su vaikais buvo kalbėta ar panaÅ¡iai.

20. Apeliantės teigimu, nustatyta laikina bendravimo tvarka sudaro manipuliacijas bei pastovų ryÅ¡io su vaikais nebuvimÄ , kas pažeidžia vaiko interesus, pareigÄ gerbti motinÄ , vaikai mokami nepagarbos, amoralaus elgesio, skatinami meluoti, tėvas su sugyventine skatina patyčias motinos atžvilgiu. Kartu apeliantė teigia, kad nepilnamečiai vaikai turi sveikatos sutrikimų, dėl ko bÅ«tinas betarpiÅ¡kas vaiko bendravimas su motina.

21. IeÅ¡kovas D. D. atsiliepimu praÅ¡o apeliantės atskirÄ jį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

22. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovės argumentai dėl tariamų materialinės teisės pažeidimų, kuriais remiasi atsakovė atskirajame skunde, iÅ¡ esmės yra atmestini, nes atsakovė bando įrodinėti reikalingumÄ nustatyti faktines aplinkybes, kurios turėtų ir galėtų bÅ«ti nustatytos tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu. Å ioje bylos nagrinėjimo stadijoje tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių taikymo tikslingumas pagrįstas ne tik ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais ir argumentais (kaip bandoma įteigti atskirajame skunde), bet ir specialistų iÅ¡vadomis.

23. Atsakovė atskirajame skunde pateikia visÄ eilę aplinkybių (vaiko sveikatai neva tai bÅ«tinas bendravimas su atsakove, ieÅ¡kovas neva tai padarė įtakÄ tarnybos specialistams, kad Å¡ie pateiktų bÅ«tent tokiÄ iÅ¡vadÄ , ieÅ¡kovo neva tai manipuliavimas vaikais ir kt.), kurios nepagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais. Kita vertus, nors tiek ieÅ¡kovas savo praÅ¡yme, tiek teismas rėmėsi be kita ko taip pat ir garso įraÅ¡ais, kuriuose girdėti, kaip vaikų motina gÄ sdina vaikus ir grasina jiems, kad iÅ¡kvies policijÄ , kad sieks jų perkėlimo gyventi į vaikų namus ir panaÅ¡iai, tačiau atsakovė atskirajame skunde net nebando neigti Å¡ių aplinkybių ar kažkokiu bÅ«du paaiÅ¡kinti tokio elgesio su vaikais priežastis ir pasekmes.

24. Teigia, kad geriausiai atsakovės pozicijÄ ir jos požiÅ«rį į vaikus atspindi teiginys atskirajame skunde, kad vaiko pareiga yra gerbti tėvus ir jų norÄ / nenorÄ bendrauti su tėvais keisti į reikia. Tokiu bÅ«du jau pati atsakovė parodo, kad vaikų emocijos, jų psichinė/psichologinė savijauta ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės jai neturi reikÅ¡mės. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

26. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

27. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta tenkinti ieÅ¡kovo D. D. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų pateikimo 28. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Kasacinio teismo praktikoje dėl Å¡ios normos taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktÄ Ä¯rodymÄ nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

29. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: (i) paÅ¡to kvitÄ ; (ii) voko kopijÄ ; (iii) VšĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymo formÄ . Pirmuoju ir antruoju įrodymais apeliantė įrodinėja aplinkybę, kad atsiliepimas į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buvo pateiktas nepraleidžiant termino nustatytu laiku iki rugsėjo 6 dienos. Nors iÅ¡ apeliantės pozicijos atskirajame skunde galima suprasti, jog pirmosios instancijos teismas nepriėmė ir nevertino atsakovės atsiliepimo, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsiliepimas buvo priimtas 2022 m. rugsėjo 8 d. rezoliucija.

Trečiuoju pateiktu įrodymu apeliantė įrodinėja tai, kad nuo rugsėjo 10 d. iki rugsėjo 17 d. buvo nedarbinga, vis dėlto, Å¡iuo atveju teismas nenustatė nurodytos aplinkybės sÄ sajumo su byloje nagrinėjamais klausimais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad minėti įrodymai neturi esminės įtakos teisingam tarp Å¡alių kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, sprendžiama praÅ¡omų prijungti naujų įrodymų nepriimti.

30. Apeliantė taip pat pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ portalo e.sveikata, kuriuo įrodinėja tai, kad ekspertizė neįvyko ne dėl atsakovės kaltės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas įrodymas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, taip pat teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad apeliantė piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise, be to, ieÅ¡kovės teikiamas naujas įrodymas yra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali turėti reikÅ¡mės tarp Å¡alių kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl minėtas įrodymas prijungiamas prie bylos. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktu raÅ¡ytiniu įrodymu bei dėl jo pasisakyti atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ .

31. Apeliantė teismo posėdžio dienÄ pateikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus – pažymÄ dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, el. laiÅ¡kÄ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raÅ¡tÄ dėl skolos valstybės biudžetui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Å¡ių naujų įrodymų turinį, neturi pagrindo juos priimti ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Pažymėtina, kad Å¡ie įrodymai nėra aktualÅ«s sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ nagrinėjamoje byloje. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 32. Teismo posėdžio dienÄ apeliantė kartu pateikė ir praÅ¡ymÄ dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Nurodė, kad praÅ¡oma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė ypatingai riboja apeliantės bendravimÄ su vaikais, kenkia vaikų interesams.

33. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami, kiek tai yra aktualu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, įvertinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Dėl bylos faktinių aplinkybių 34. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas D. D. ir atsakovė D. D. yra nepilnamečių vaikų D. G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. D., (duomenys neskelbtini) tėvai. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1718-1043/2019, be kita ko, nutraukta ieÅ¡kovo ir atsakovės santuoka, Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kovu ir nustatyta atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagal kuriÄ : 34.1.

Atsakovė bendrauja su vaikais D. D., D. G. D., D. D., kas antrÄ savaitgalį, nuo Å¡eÅ¡tadienio 10.00 val. iki Å¡eÅ¡tadienio 18.00 val., ir nuo sekmadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. atsakovei pasiimant nepilnamečius vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir juos grÄ Å¾inant atgal tokia pat tvarka; 34.2. Atsakovė įsipareigoja ne vėliau kaip iki atitinkamo penktadienio 16.00 val. informuoti ieÅ¡kovÄ D. D., nurodant ar atsakovė D. D. atvyks pas nepilnamečius vaikus ir juos pasiims. Jeigu iki nurodyto laiko, atsakovė D.

D. ieÅ¡kovo D. D. apie tai neinformuoja, laikoma, kad atsakovė D. D. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , jog su vaikais ji tÄ Å¡eÅ¡tadienį nebendraus. Apie ketinimÄ pasiimti vaikus sekmadienį, atsakovė D. D. ieÅ¡kovÄ D. D. informuoja atitinkamÄ Å¡eÅ¡tadienį, kuomet vaikus grÄ Å¾ina ieÅ¡kovui D. D.; 34.3. Atsakovė bendrauja telefonu su nepilnamečiais vaikais D. D., D. G. D., D. D. kasdien ne anksčiau kaip nuo 12.00 val. ir ne vėliau kaip iki 18.00 val. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių 35. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad bÅ«simas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iÅ¡ tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumÄ .

36. CPK 384 straipsnio 5 dalis numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinÄ sias apsaugos priemones, taigi ir laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymÄ . Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

37. Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

38. Ä®vertinus apeliantės (atsakovės) D. D. atskirojo skundo turinį, nustatyta, kad apeliantė pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumÄ , be kita ko, įrodinėja tuo, kad ginčijama nutartis buvo priimta nevertinant aplinkybės, jog ieÅ¡kovas nuolat ir sistemingai vengia susitikimų ir atsakymų į SMS žinutes kada gali atvykti ieÅ¡kovė, taip pat tuo, kad vaikai turi sveikatos sutrikimų, dėl ko bÅ«tinas betarpiÅ¡kas bendravimas su atsakove, D. D. yra nustatytas autizmas, o vaikas turi nusiraminimo ritualÄ tik su atsakove. Apeliantė taip pat nurodo, jog ekspertų ir kitų specialistų informacija, kad motina piktnaudžiauja nustatytu bendravimu su vaikais telefonu nėra patikrinta.

39. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė atskirajame skunde akcentuoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepagrįstumÄ iÅ¡samiu byloje esančių aplinkybių bei įrodymų iÅ¡tyrimu ir įvertinimu ( specialistų iÅ¡vadų nepatikimumu ir kita), pabrėžiama, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ . Tačiau asmuo, praÅ¡antis pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi pareigÄ Ä¯rodyti bÅ«tinybę taikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones.

40. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantė iÅ¡dėsto teiginius jog ieÅ¡kovas vengia susitikimų ir atsakymų į SMS žinutes, D. D. bendravimas su apeliante yra bÅ«tinas nes vaikas turi nusiraminimo ritualÄ su atsakove, tačiau preliminariai įvertinus bylos duomenis, Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra pateikta. PrieÅ¡ingai, kaip tai nustatė ir pirmosios teismas, Å¡iuo metu realus, tiesioginis ir betarpiÅ¡kas atsakovės bendravimas su vaikais nevyksta ir atsakovė patvirtina, jog tam neturi galimybių. 41. 2022 m. rugpjūčio 10 d. 2P-VSV-72; 2P-VSV-71 Vaiko situacijos vertinimo anketos duomenimis nustatyta, kad Skyriuje buvo iÅ¡klausytos Å¡alių nepilnamečių vaikų D.

D. ir D. G. D. nuomonės. Mažametis D. D. nurodė, kad atsakovė dažnai skambina ir jis su ja dažniausiai nenori kalbėti, skambinėja kiekvienÄ dienÄ , kvietinėja policijÄ . Su atsakove bendrauti nenori, nes sako, kad ji nori bendrauti su juo, bet jis nenori bendrauti su ja. D. G. D. nurodė, kad paskutinį kartÄ atsakovė skambino jam vakar. Pakėlė, pasakė, kad nenori kalbėtis, bet ji skambino. Kai mokslai prasidės atsakovė su skambučiais trukdys mokytis, neseniai motina skambino 4 ryto. Su motina kalbėtis nenori, nes ji kviečia policijÄ .

Grasina, kad jei nekalbės, atsidurs vaikų namuose, bijo, nes nežinia kÄ ji gali padaryti. Kol motina nepaskambina, jaučiasi gerai, laimingas, o kai pamato jos skambutį, pradeda nervuotis. Kai atsakovei pasako, kad nenori bendrauti, ji pasikeičia, supyksta, grasina, sako, kad jei nepakalbės su atsakove, tai atskirs nuo tėčio, naudoja necenzÅ«rinius žodžius.

42. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Å¡iuo atveju egzistuoja aktyvus motinos noras palaikyti ryšį su vaikais, tačiau tam tikrais atvejais bendravimo su vaikais tvarkos realizavimas neatitinka vaikų interesų, kelia vaikams baimės, nesaugumo jausmÄ , vaikai gyvena įtampoje. Preliminariai vertinant bylos duomenis, manytina, kad atsakovė galimai nesuvokia savo elgesiu realizuojamos teisės bendrauti su vaikais telefonu daromos žalos vaikams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymas, policijos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimai bei atsakovės grasinimai suponuoja prielaidÄ dėl grėsmės asmeninėms neturtinėms vaikų teisėms, o kartu ir bÅ«tinybę nustatyti laikinÄ bendravimo tvarkÄ iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.

43. Nors apeliantė, nesutikdama su ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti laikina bendravimo tvarka, taip pat tiek atskirajame skunde, tiek teismo posėdžio dienÄ pateiktame praÅ¡yme dėl ekspertizės skyrimo iÅ¡reiÅ¡kia teiginius dėl bÅ«tinybės skirti teismo psichiatrinę ekspertizę ir nurodo, kad vaikams yra padaryta įtaka iÅ¡ vaikų tėvo ir sugyventinės pusės, tačiau pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti, kokia atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek atsakovės, tiek vaikų interesus. Kita vertus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad nepilnamečių vaikų D. G. ir D. D. nuomonė bus iÅ¡klausoma iÅ¡ anksto suplanuotame teismo posėdyje, t. y. 2022 m. gruodžio 6 d.

44. Taigi, bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu teismas turės galimybę kompleksiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat iÅ¡tirti ir įvertinti visus Å¡alių į bylÄ pateiktus įrodymus. Tik iÅ¡samaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi bÅ«ti atsakyta į ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dalykÄ sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaikais negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinÄ ja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, trumpuoju laikotarpiu iki byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės.

45. Atskirajame skunde iÅ¡dėstomos aplinkybės, įrodinėjant, apeliantės teigimu, objektyvias priežastis, dėl kurių neįvyko teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės, ir tokiu bÅ«du siekiant paneigti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl atsakovės nebendradarbiavimo, siekiant tėvų ryÅ¡io atkÅ«rimo, nagrinėjamu atveju esminės reikÅ¡mės neturi. Bylos duomenimis, vaikams paskirta kompleksinė teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizė buvo atidėta net 4 kartus ir iki Å¡iol nėra atlikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė Å¡iuo atveju turėtų dėti pastangas vaikų norui bendrauti su atsakove atkurti, ieÅ¡koti galimybių, iÅ¡eičių savo ir / ar pasitelktų trečiųjų asmenų (psichologų, kt.) pagalba sukurti tokiÄ aplinkÄ vaikams, kuri skatintų juos iÅ¡saugoti ryšį su abiem tėvais.

46. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobÅ«džio situacijos sureguliavimas. Kaip žinia, santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl laikino bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl procesinės bylos baigties 47. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, taip pat Å¡alių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiÅ¡kinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tokiÄ atsakovės laikinÄ bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , kokia galima pagal byloje nustatytÄ esamÄ situacijÄ , sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaikais, kol byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikinÄ jÄ bendravimo tvarkÄ , atsižvelgė į vaikų iÅ¡sakytÄ nuomonę, jų interesus, taip pat į Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei kompetentingos institucijos iÅ¡vadas, prioritetÄ teikdamas bÅ«tent vaiko interesams.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Ä® esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : apeliantės D. D. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Asta Pikelienė