f466f6ee-6449-4bd2-b702-49f57bb4285b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1016-254/2014;proceso Nr. 2-69-3-19843-2013-1;procesinio dokumento kategorijos: 110.4; 122.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo K. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1114-375/2014 pagal ieÅ¡kovės K.

I. C. ieÅ¡kinį atsakovui K. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė 2013 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismui pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti Å¡alių sÅ«naus L. L. C. (gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; priteisti iÅ¡ atsakovo sÅ«nui 1 500 Lt iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki sÅ«naus pilnametystės ir 4 800 Lt įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki ieÅ¡kinio padavimo dienos.IeÅ¡kovė 2014 m. sausio 10 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 16–18), kuriuo prašė, iki bus priimtas sprendimas byloje, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; uždrausti atsakovui iÅ¡sivežti nepilnametį vaikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo.

PraÅ¡yme nurodoma, jog atsakovas yra Norvegijos Karalystės pilietis, gyvena Norvegijoje, tuo tarpu ieÅ¡kovė su sÅ«numi nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio nuolat gyvena Lietuvoje (Kaune), čia yra deklaruota abiejų gyvenamoji vieta, medicinos priežiÅ«ros įstaigoje užvesta vaiko sveikatos priežiÅ«ros kortelė. Ginčo Å¡alių sÅ«nus yra Lietuvos pilietis, jam suteikta motinos pavardė. Vaikas nuo gimimo gyvena kartu su ieÅ¡kove. Su vaiku atsakovas matėsi vos keletÄ kartų (paskutinį kartÄ 2013 m. spalio mėnesį).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino ir taikė laikinÄ sias apsaugos priemones: nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas; uždraudė atsakovui iÅ¡sivežti nepilnametį sÅ«nų iÅ¡ Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo, iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas Å¡iais motyvais:1. Atsižvelgdamas į tai, jog nutarties priėmimo metu (2014 m. sausio 13 d.) Å¡alių mažametis vaikas yra 9 mėnesių amžiaus, bei į tai, kad Å¡iuo metu vaikas gyvena bÅ«tent su ieÅ¡kove, o įprastinės mažamečio vaiko emocinės, socialinės aplinkos kaita, emocinio ryÅ¡io nutraukimas su motina gali turėti jam neigiamÄ Ä¯takÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausia atitinka vaiko interesus ir jo teisę turėti saugiÄ , stabiliÄ aplinkÄ .

Byloje nėra duomenų apie tai, kad motina netinkamai rÅ«pintųsi vaiko sveikata, jo auklėjimu, priežiÅ«ra, ugdymu, tinkamų buitinių sÄ lygų sudarymu, darytų žalingÄ Ä¯takÄ jam savo elgesiu ar kitaip veiktų jį psichologiÅ¡kai neigiamai ir pan.2. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, jog atsakovas grasina vaikÄ iÅ¡sivežti į NorvegijÄ , nes Lietuva netinkama Å¡alis gyventi, jog atsakovas buvo ėmęsis veiksmų pakeisti sÅ«naus pilietybę, padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė turi pagrindÄ manyti, kad atsakovas, atvykęs aplankyti mažamečio sÅ«naus, gali prieÅ¡ ieÅ¡kovės valiÄ iÅ¡vežti nepilnametį vaikÄ Ä¯ užsienį, dėl ko įprastinės vaiko emocinės, socialinės aplinkos kaita, emocinio ryÅ¡io nutraukimas su motina gali turėti itin neigiamÄ Ä¯takÄ mažamečiam vaikui.

Teismo sprendimo vykdymas žymiai pasunkėtų ar galimai taptų neįmanomas, jeigu iki iÅ¡nagrinėjant bylÄ vaikas bÅ«tų atskirtas nuo motinos ir iÅ¡vežtas iÅ¡ Lietuvos Respublikos. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovas (toliau apeliantas) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti 2014 m. sausio 13 d. nutartį Å¡iais argumentais:1. Norvegijoje byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra pradėta nagrinėti ankščiau (2013 m. lapkričio 19 d.), nei užvesta Å¡i civilinė byla, todėl teismas neturėjo jurisdikcijos spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimo, uždraudžiančio vaikÄ iÅ¡sivežti iÅ¡ Lietuvos.

Jeigu Norvegijoje sprendimas bÅ«tų priimtas ankščiau ir vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatytų su apeliantu, tai sprendimo bÅ«tų neįmanoma įvykdyti.2. IeÅ¡kovė nebuvo pateikusi jokios informacijos apie vaiko ryÅ¡ius su Norvegija, todėl teismas negalėjo įvertinti, kur yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu teismas nustatytų, jog jo gyvenamoji vieta yra Norvegijoje, bÅ«tų nelogiÅ¡ka teismo nutartis, draudžianti vaikÄ iÅ¡vežti į jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Iki vaikui gimstant ir po jo gimimo iki 2013 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 53–54), ieÅ¡kovė gyveno kartu su apeliantu Norvegijoje, joje dirbo pagal darbo sutartį, lankėsi pas gydytojus, prižiÅ«rinčius nėštumÄ , jai buvo paskirta vaiko paÅ¡alpa (b. l. 65–66, 91–93, 57–58, 72–73, 61–64).

Nutraukusi santykius su apeliantu, ieÅ¡kovė kreipėsi Norvegijoje dėl papildomos paÅ¡alpos, kaip vieniÅ¡as asmuo auginantis vaikÄ Norvegijoje nuo 2013 m. spalio 1 d. (b. l. 63–64). Net kelios dienos iki ieÅ¡kinio pateikimo, ieÅ¡kovė gyveno Norvegijoje, kaip nuolatinė gyventoja tebegaudavo paÅ¡alpÄ vaikui (b. l. 69–70). IeÅ¡kovė pati deklaravo vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ Norvegijoje (b. l. 57–58), vaiko gimimas buvo įregistruotas Norvegijoje ir suteiktas asmens kodas (b. l. 55–56). Vaikas buvo prižiÅ«rimas ligoninėje Norvegijoje (b. l. 67–68).

Be apelianto sutikimo nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos ieÅ¡kovė negalėjo pakeisti, todėl tik Norvegijos teismas gali spręsti klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos, įskaitant tokių laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ .3. Didesnį pavojų vaiko saugumui kelia pati ieÅ¡kovė, vaikÄ iÅ¡veždama į EgiptÄ ir tÄ faktÄ nuslėpdama nuo apelianto (b. l. 94–96). IeÅ¡kovė žinojo, jog sutikimo apeliantas neduos, todėl ir kreipėsi į teismÄ dėl laikinųjų priemonių taikymo.

Byloje liko neįvertintas faktas, jog vaikas vienas, be tėvų, buvo paliktas Ispanijoje nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. sausio mėn., pas ieÅ¡kovės tėvus. Tai rodo, kad ieÅ¡kovė netinkamai rÅ«pinasi vaiku. IeÅ¡kovė nuolat keisdama aplinkÄ kenkia vaikui, nes vaikas negyvena stabilioje aplinkoje. Apelianto žiniomis, ieÅ¡kovė 2012 m. rugpjūčio 25 d. paliko vaikÄ Lietuvoje, kuomet buvo iÅ¡vykusi į NorvegijÄ . IeÅ¡kovė pati, vaikÄ palikdama vienÄ ir keisdama jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , pažeidžia vaiko interesu ir jo teises.4.

Teismas nenustatė bendravimo tvarkos su vaiku.IeÅ¡kovė atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti 2014 m. sausio 13 d. nutartį nepakeistÄ Å¡iais argumentais:1. 2014 m. vasario 26 d. nutartimi teismas sustabdė Å¡ios bylos nagrinėjimas, iki kol Norvegijoje bus iÅ¡nagrinėta apelianto užvesta civilinė byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Akivaizdu, jog Norvegijos teismui iÅ¡sprendus bylÄ arba pripažinus, jog byla Norvegijos teisme iÅ¡kelta pažeidus teismingumÄ , Å¡i civilinė byla bÅ«tų atnaujinta ir iÅ¡spręsta iÅ¡ esmės. Todėl apelianto argumentai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali sutrukdyti galimai jam palankaus teismo sprendimo Norvegijoje vykdymui yra nepagrįsti.2.

Teismas pagrįstai iÅ¡sprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , nes vaikas nuo gimimo gyvena su motina. Vaikas yra Lietuvos pilietis, 2013 m. balandžio 22 d. gimė Lietuvoje, nuo 10 dienos nuo vaiko gimimo jo gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) g.

11. Byloje pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ vaiko asmens sveikatos kortelės patvirtina apie mažamečio apsilankymus, apžiÅ«ras bei atliktus tyrimus pas sveikatos gydytojus Lietuvoje 2013-06-14, 2013-06-21, 2013-08-21, 2013-08-23, 2013-09-17, 2013-09-19, 2013-10-11, 2013-10-14, 2013-11-12, 2014-01-16, 2014-01-28 dienomis, kas pagrindžia, jog visÄ minėtÄ laikÄ faktinė vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Norvegijoje, o Lietuvoje. IeÅ¡kovė buvo nuvykusi į NorvegijÄ tik parsivežti savo asmeninių daiktų (iÅ¡skrido sekmadienio vakarÄ ir grįžo - po paros - antradienio rytÄ ), tad tikrai nėra pagrįsta laikyti, kad tokia kelionė kelių mėnesių kÅ«dikiui bÅ«tų į naudÄ (įvertinant, kad skrydis buvo su persėdimu).3.

Apelianto teiginiai apie tai, kad ieÅ¡kovė neva nesudaro jam sÄ lygų bendrauti su sÅ«numi, yra nepagrįsti. Vaikas į EgiptÄ ir IspanijÄ kartu su ieÅ¡kove vyko laikinai (atostogų). Minėtų vizitų metu galimybės apeliantui bendrauti su sÅ«numi niekaip nebuvo apribotos, kliÅ«tys bendravimui nebuvo daromos. PrieÅ¡ingai apelianto teiginiams, jo su atskiruoju skundu į bylÄ pateiktas elektroninis susiraÅ¡inėjimas su ieÅ¡kove tik patvirtina, kad apeliantas yra laukiamas ir jam nėra sudaroma kliūčių susitikti su sÅ«numi.

Å iuo metu ieÅ¡kovė yra vaiko auginimo atostogose, tad tik Å¡iuo metu ir turi galimybę su sÅ«numi aplankyti EgiptÄ ir IspanijÄ - 2014 metų balandžio mėnesį baigiasi vaiko auginimo atostogos, ieÅ¡kovė planuoja grįžti į darbÄ ir tokių iÅ¡vykų nebus.4. Apelianto teiginiai, neva ieÅ¡kovė neužtikrina mažamečiam vaikui stabilios emocinės ir socialinė aplinkos, yra nepagrįsti. Vaikas yra pripratęs ir emociÅ¡kai prisirišęs prie mamos (ieÅ¡kovės) bei artimos aplinkos žmonių, su kuriais nuolat „gyvai“ bendrauja - savo senelių (ieÅ¡kovės tėvų), kurie taip pat gyvena Kaune, Lietuvoje.

IeÅ¡kovė tenkina kasdieninius mažamečio sÅ«naus poreikius, žino jo dienotvarkę, įpročius, kalba vaikui suprantama kalba, tokiu bÅ«du sukuria vaikui emociÅ¡kai ir socialiai stabiliÄ aplinkÄ , prie kurios vaikas yra pripratęs. Atitinkamai, vaikas yra pripratęs ir prie savo senelių (ieÅ¡kovės tėvų), kurie dėl glaudaus ryÅ¡io su dukra (ieÅ¡kove) taip pat neiÅ¡vengiamai nuolat dalyvauja mažamečio gyvenime. IeÅ¡kovė nesamdo auklės - esant reikalui (pvz., apelianto atskirajame skunde nurodomo ieÅ¡kovės trumpo vizito į NorvegijÄ metu arba iÅ¡kilus kitoms bÅ«tinoms aplinkybėms) mažametį vaikÄ prižiÅ«ri berniuko senelė (ieÅ¡kovės mama).

Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-02-10 iÅ¡vada (b. l. 77–79) patvirtina, kad ieÅ¡kovės Å¡eima nėra įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, sÄ raÅ¡Ä ; ieÅ¡kovė tenkina kasdieninius sÅ«naus poreikius, žino jo dienotvarkę, įpročius, taigi, ieÅ¡kovė sÅ«numi rÅ«pinasi tinkamai. IÅ¡kilus aplinkybėms, kai ieÅ¡kovė negali bÅ«ti su sÅ«numi (buitinės priežastys, egzaminai universitete), sÅ«nų prižiÅ«ri ir juo pasirÅ«pina ieÅ¡kovės mama, kuriÄ vaikas puikiai pažįsta, ir prie kurios jis yra pripratęs. Apelianto minimų atostogų Ispanijoje metu, ieÅ¡kovei dėl sesijos universitete grįžus į LietuvÄ anksčiau, vaikas nurodytoje Å¡alyje liko ir ne už ilgo saugiai grįžo bÅ«tent su ieÅ¡kovės mama.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieÅ¡kove ir uždrausta apeliantui iÅ¡sivežti nepilnametį sÅ«nų iÅ¡ Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 144 straipsnio 1 dalis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas, taikytinas ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.170 str., 3.174 str.).

CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iÅ¡ tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kuriÄ ir prašė taikyti ieÅ¡kovė, yra nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iÅ¡ tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Apelianto teigimu, byla dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kompetentinga Norvegijos Bergeno apygardos teismui, nes minėtame teisme byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo apelianto iniciatyva pradėta nagrinėti anksčiau (t. y. 2013 m. lapkričio 19 d.) nei Kauno apylinkės teisme (2013 m. lapkričio 28 d.).

Todėl Norvegijos teismui galimai nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, neva gali susidaryti situacija, jog dėl Kauno apylinkės teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebus galima įvykdyti Norvegijos teismo sprendimo. Be to, Kauno apylinkės teismas laikinÄ sias apsaugos priemones pritaikė neturėdamas duomenų apie vaiko ryÅ¡ius su Norvegija: vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvusi Norvegijoje, o ieÅ¡kovė be atsakovo pritarimo neturėjo teisės jos pakeisti.Nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi sustabdė Å¡iÄ civilinę bylÄ , iki kol bus iÅ¡nagrinėta Norvegijos Bergeno apygardos teisme civilinė byla Nr. 13-190888TVI-BBYR pagal ieÅ¡kovo K.

M. ieÅ¡kinį atsakovei K. I. C. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes byla Norvegijos Karalystės teisme iÅ¡kelta ankščiau nei Lietuvos Respublikos teisme, kas pagal Lugano konvencijos 28 straipsnio 1 dalį yra pagrindas stabdyti Å¡iÄ civilinę bylÄ . Tačiau minėtas civilinės bylos sustabdymas ar sustabdymo pagrindas niekaip neįtakoja pirmiau priimta teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.Sutiktina su apeliantu, kad teismas, užsienio elementÄ turinčioje byloje, pirmiausia turi iÅ¡spręsti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti konkrečiÄ bylÄ .

Jurisdikcijos nustatymo taisyklės ir pagrindai bet kokio pobÅ«džio civilinėse bylose, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu (1 straipsnio 1 dalies b punktas), konkrečiai susijusioms su globos ir bendravimo teisėmis (1 straipsnio 2 dalies a punktas), yra įtvirtintos 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000.

Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Å¡iame Reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiÅ¡kia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, iÅ¡skyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimÄ (Reglamento preambulės 12 punktas, 8 straipsnis). Taigi pagrindinis Å¡ios kategorijos bylų teismingumÄ nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.

Pažymėtina, kad Reglamentas neapibrėžia, kas turėtų bÅ«ti pripažįstama nuolatine gyvenamÄ ja vieta. Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas yra fakto klausimas (Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-383-210/2013; Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-601-324/2014).Å iuo atveju teismas ieÅ¡kinį priėmė, todėl iÅ¡kėlus civilinę bylÄ pagrįstai sprendė klausimÄ pagal ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 137 str., 144 str. 3 d.).

Teismas pagrįstai konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu vaikas faktiškai gyvena su motina (ieškove) Lietuvoje, o ne Norvegijoje ir apeliantas šių aplinkybių neginčija. Vaikas yra Lietuvos pilietis, (duomenys neskelbtini) gimė Lietuvoje (b. l.

10) ir nuo 2013 m. balandžio 22 d., t. y. po deÅ¡imties dienų po jo gimimo, vaiko gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini) g. 11, Kaunas (b. l. 14). Apelianto pateikiami įrodymai, jog iki vaikui gimstant ieÅ¡kovė gyveno kartu su apeliantu Norvegijoje, joje dirbo pagal darbo sutartį, lankėsi pas gydytojus, prižiÅ«rinčius nėštumÄ (b. l. 65–66, 91–93, 57–58, 72–73, 61–64), neturi įtakos laikinųjų apsaugos priemonių klausimo iÅ¡sprendimui, nes visi jie apie ieÅ¡kovės gyvenimÄ iki sÅ«naus gimimo, o ne jam gimus.

Apeliantas taip pat pateikė įrodymus, jog ieÅ¡kovė ir po vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini) nenutraukė sÄ sajų su Norvegija, ji, 2013 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 53–54) nutraukusi santykius su apeliantu, kreipėsi Norvegijoje dėl papildomos paÅ¡alpos, kaip vieniÅ¡as asmuo auginantis vaikÄ Norvegijoje nuo 2013 m. spalio 1 d. (b. l. 63–64); net kelios dienos iki ieÅ¡kinio pateikimo, ieÅ¡kovė gyveno Norvegijoje, kaip nuolatinė gyventoja tebegaudavo paÅ¡alpÄ vaikui (b. l. 69–70); ieÅ¡kovė pati deklaravo vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ Norvegijoje (b. l. 57–58); vaiko gimimas buvo įregistruotas Norvegijoje ir suteiktas asmens kodas (b. l. 55–56); vaikas buvo prižiÅ«rimas ligoninėje Norvegijoje (b. l. 67–68).

Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡ie apelianto įrodymai nepaneigia ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų, jog vaikas gimė Lietuvoje ir nuo gimimo negyveno skyrium nuo motinos ar ilgesnį laikÄ nuo jos buvo atskirtas. Pati ieÅ¡kovė praÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemonės (b. l. 16–18) pripažįsta, jog ji su sÅ«numi nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio, kuriam tuo metu buvo 4 mėn., nuolat gyvena Lietuvoje (Kaune), medicinos priežiÅ«ros įstaigoje užvesta vaiko sveikatos priežiÅ«ros kortelė.

Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis apelianto į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais - Norvegijos institucijos praneÅ¡imu apie sprendimÄ dėl vaiko paÅ¡alpos (b. l. 63–64) - galima daryti iÅ¡vadÄ , kad net ir trumpÄ laikÄ bÅ«dama Norvegijoje ieÅ¡kovė su mažamečiu sÅ«numi gyveno viena, su vaiko tėvu (atsakovu) kartu negyveno (kaip nurodyta minėtame praneÅ¡ime, „vaiko paÅ¡alpÄ JÅ«s gausite didesnę, nei faktinis vaikų skaičius (padidinta vaiko paÅ¡alpa), nes JÅ«s gyvenate viena su vaiku, ir negyvenate kartu su vaiku/vaiku tėvu“).

Kadangi Å¡alys nesutaria dėl to, kur turėtų gyventi vaikas iki bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, tai pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Å¡alių sÅ«nus su motina faktiÅ¡kai gyvena Lietuvoje, visiÅ¡kai pagrįstai ėmėsi spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ . Apelianto pozicija, jog be jo sutikimo sÅ«naus gyvenamosios vietos ieÅ¡kovė negalėjo pakeisti, vertinama kaip neturinti įtakos Å¡io klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, juolab byloje nėra duomenų, kurie įstatymo nustatyta tvarka bÅ«tų konstatavę neteisėtÄ vaiko iÅ¡vežimÄ iÅ¡ Norvegijos.

Nustačius aplinkybę, kad vaikas nuo gimimo visuomet gyveno su motina (ieÅ¡kove), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jo gyvenimas kartu su motina geriausiai atitinka vaiko interesus ir jo teisę turėti saugiÄ , stabiliÄ aplinkÄ , kas buvo pagrindu, kaip laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų.

Teismui bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).Tai, jog vaikas negyveno skyriumi su ieÅ¡kove, nėra byloje duomenų, kad mažamečiu vaiku atsakovas rÅ«pinosi savarankiÅ¡kai, rodo, jog vaikas yra pripratęs ir emociÅ¡kai prisirišęs prie mamos (ieÅ¡kovės) bei artimos aplinkos žmonių (pvz. ieÅ¡kovės tėvų).

Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. vasario 10 d. iÅ¡vada (b. l. 77–79) patvirtina, jog ieÅ¡kovė tenkina kasdieninius mažamečio sÅ«naus poreikius, žino jo dienotvarkę, įpročius, kalba vaikui suprantama kalba, tokiu bÅ«du sukuria vaikui emociÅ¡kai ir socialiai stabiliÄ aplinkÄ , prie kurios vaikas yra pripratęs. Tuo tarpu, dėl gyvenimo skyrium glaudus socialinis ir emocinis ryÅ¡ys tarp tėvo (apelianto) ir sÅ«naus nėra užsimezgęs, dėl ko vaiko atskyrimas nuo motinos (tarp tėvų vykstant ginčui dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo) neabejotinai turėtų neigiamÄ Ä¯takÄ vaiko psichinei ir emocinei bÅ«klei.

Aplinkybė, kad vaikas kartu su motina atostogavo užsienyje nepaneigia teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė užtikrina vaikui stabiliÄ ir įprastÄ emocinę aplinkÄ . IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimu, ji buvo nuvykusi į NorvegijÄ tik parsivežti savo asmeninių daiktų (iÅ¡skrido sekmadienio vakarÄ ir grįžo - po paros - antradienio rytÄ ), tad sutiktina, jog tokia kelionė kelių mėnesių kÅ«dikiui bÅ«tų varginanti. Vaiko priežiÅ«ra ieÅ¡kovė pasirÅ«pino, palikdama jį artimų vaiko giminaičių globai, kuomet vaiko tėvas gyvena skyrium ir dar kitoje valstybėje.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-02-10 iÅ¡vada (b. l. 77–79) taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovės Å¡eima nėra įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, sÄ raÅ¡Ä . Apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje proceso stadijoje neturi duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima manyti, jog iki bylos iÅ¡nagrinėjimo Å¡alių sÅ«naus gyvenimas su motina galėtų pakenkti vaiko ir jo tėvo interesams, kas bÅ«tų pagrindas ginčo laikinosios apsaugos priemonės netaikyti.

Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo iÅ¡reikalauti apelianto praÅ¡omus įrodymus (įrodymus, kuriam laikui ieÅ¡kovė buvo iÅ¡vykusi į EgiptÄ ; kiek laiko vaikas buvo be motinos Ispanijoje; kuriam laikui ieÅ¡kovė buvo iÅ¡vykusi į NorvegijÄ ), kaip neturinčių esminės įtakos apeliacijos rezultatui, kuomet jie negali patvirtinti apelianto nurodomų faktų, kad ieÅ¡kovė daro vaikui socialinę, psichologinę žalÄ ar kelia emocinius iÅ¡gyvenimus. Kita vertus, apeliantas jais siekia įrodyti savo ir vaiko tariamai pažeidžiamas teises tuo, kad be jo sutikimo ieÅ¡kovė nepilnametį vaikÄ buvo iÅ¡sivežusi į EgiptÄ , IspanijÄ .

Tačiau pagal taikytinų teisės aktų reikalavimus, Lietuvos Respublikoje gyvenančiam vaikui su vienu iš tėvų ar esant vieno iš tėvų sutikimui laikinai vykstant į užsienio šalis, kito tėvo sutikimas nėra būtinas (Šengeno sutartis; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. 302 „Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo patvirtinimo“). Toks apelianto reikalavimas yra perteklinis, be pagrindo ribojantis ieškovės teises, kuomet reikalaujama suteikti teisę kontroliuoti motinos išvykas su vaiku (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1239-232/2013).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiama nutartimi vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove negalima pripažinti ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagal Å¡alių pareikÅ¡tus byloje reikalavimus iÅ¡ankstiniu iÅ¡sprendimu, nes Å¡ioje proceso stadijoje taikant laikinÄ sias apsaugos priemones siekiama tik laikinai, bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o ne iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės. Pažymėtina, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvai yra nutraukę santuokÄ ar gyvena skyrium.

Už vaiko auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis). Tokiu bÅ«du byloje nesant duomenų, jog ieÅ¡kovė nesudaro galimybės matytis vaikui su tėvu ar kokiais nors kitais veiksmais riboja vaiko bendravimÄ su tėvu, atsakovui neužkertama galimybė net ir pritaikius minėtas laikinÄ sias apsaugos priemones rÅ«pintis vaiku, dalyvauti jo auklėjime ir pan. Paties apelianto pateiktas jam ieÅ¡kovės raÅ¡ytas elektorinis laiÅ¡kas, jos su vaiku buvimo Egipte metu (b. l. 94–96), patvirtina, kad apeliantas turi galimybes bendrauti su sÅ«numi.

Apelianto bendravimo tvarkos su vaiku apsektu teismas plačiau nepasisako, nes tai nėra Å¡ios bylos ginčo dalykas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog dėl Å¡io ginčo yra priimta atskira Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1114-375/2014, kurios teisėtumas ir pagrįstumas bus sprendžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1046-254/2014.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra jokio pagrindo panaikinti taip pat ir kitÄ pritaikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – uždraudimÄ apeliantui iÅ¡sivežti nepilnametį sÅ«nų iÅ¡ Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo, iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla.

Kaip jau buvo nurodyta, apeliantas Norvegijoje yra užvedęs civilinę bylÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su juo, kas rodo Å¡alių esminį nesutarimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos ir apelianto siekį gyventi kartu su vaiku. Å ios aplinkybės patvirtina, jog tėvas gali mėginti vaikÄ iÅ¡sivežti be ieÅ¡kovės sutikimo, todėl papildoma priemonė – teismo leidimo gavimas, apeliantui siekiant pabÅ«ti su vaiku ne Lietuvos Respublikoje, aptariamu atveju yra tikslinga ir užtikrinanti ieÅ¡kovės interesus bei kartu nepažeidžianti Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo (CPK 17 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl tenkinti atskirÄ jį skundÄ ir panaikinti skundžiamÄ nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėja                                                                               Dalė Burdulienė