Legislator Case Law & Legislation
f4649add-fe0b-4fc5-b8df-c989cff508d0 AI generated

f4649add-fe0b-4fc5-b8df-c989cff508d0 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number f4649add-fe0b-4fc5-b8df-c989cff508d0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešejas Stasys LemežisPranešejas Stasys LemežisTeiseja Leonora Jakubauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-218-209/10 Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 2.1.7.4.; 1.2.25.4.2.; (S). Nuorašas VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 9 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,teiseju Vlado Nikitino, Stasio Punio, sekretoriaujant Vaidai Jurkeviciutei, dalyvaujant prokurorui Kestuciui Bieliauskui, gynejui advokatui Antanui Skomantui,išteisintajam M.

Legislator headnote

AI generated

f4649add-fe0b-4fc5-b8df-c989cff508d0 · Vilniaus apygardos teismas: Teismas nepagristai kritiÅ¡kai vertines liudytojo T. M. parodymus motyvuodamas tuo, kad jis yra A. D. brolis, kadangi jo parodymai yra nuoseklus, atitinka eismo ivykio ekspertiziu Nr. 11-3695(07) ir Nr. 11-3074 (07) iÅ¡vadas. Apeliantui nesuprantamas teismo motyvas, kad A. D. parodymai, kad jis iki eismo ivykio nevartojo alkoholiniu gerimu, prieÅ¡taringi, kadangi tai paneigia medicinos apžiuros neblaivumui nustatyti aktas, liudytoju M. M., R. Å . ir S. S. parodymai, nes 2007-01-08 M. R. Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 139/07(01) nurodyta, kad A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešejas Stasys LemežisPranešejas Stasys LemežisTeiseja Leonora Jakubauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-218-209/10 Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 2.1.7.4.; 1.2.25.4.2.; (S). Nuorašas VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 9 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,teiseju Vlado Nikitino, Stasio Punio, sekretoriaujant Vaidai Jurkeviciutei, dalyvaujant prokurorui Kestuciui Bieliauskui, gynejui advokatui Antanui Skomantui,išteisintajam M.

M., nukentejusiajam A. D., nukentejusiojo atstovei pagal istatyma N. D., teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Druskininku miesto apylinkes prokuraturos prokuroro ir nukentejusiojo A. D. apeliacinius skundus del Druskininku miesto apylinkes teismo 2009 m. gegužes 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. M., gimes (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedes, neteistas, išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., nenustacius, kad padare šia nusikalstama veika, Valstybines teritorines ligoniu kasos civilini ieškini paliekant nenagrinetu, nukentejusiojo A.

D. atstoves pagal istatyma N. D. civilini ieškini atmetant. Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, n u s t a t e:              M. M., vairuodamas keliu transporto priemone, budamas apsvaiges nuo alkoholio, pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o butent: 2006 m. gruodžio 29 d. apie 8 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), kelyje link (duomenys neskelbtini) ežero, 490 m. atstumu nuo kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobili „Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti L. M., pažeide keliu eismo saugumo taisykliu 53, 68, 172, 173 punktu reikalavimus, tai yra, apsvaiges nuo alkoholio, nesilaikes visu butinu atsargumo priemoniu nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, nepasirinkes saugaus greicio, neatsižvelges i kelio ir meteorologines salygas, kad kiekvienu metu galetu suvaldyti transporto priemone, iškilus gresmei eismo saugumui nesuletino greicio ir nesustabde transporto priemones, del ko išvažiavo i priešinga kelio juosta, nuvažiavo nuo kelio i kaire puse ir atsitrenke i pakeles medi, ir taip sukele eismo ivyki, del ko nukentejusiajam A.

D. nesunkiai sutrikde sveikata del galvos smegenu sukretimo, nosies kaulo lužimo, muštines kairio kelio sanario žaizdos, odos nubrozdinimo veide, poodines kraujosruvos kakle. Šiais veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. M. M. buvo kaltinamas, kad jis, vairuodamas keliu transporto priemone, budamas apsvaiges nuo alkoholio, pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o butent: 2006 m. gruodžio 29 d. apie 8 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), kelyje link (duomenys neskelbtini) ežero, 490 m. atstumu nuo kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobili „Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti L. M., pažeide keliu eismo saugumo taisykliu 53, 68, 172, 173 punktu reikalavimus, tai yra, apsvaiges nuo alkoholio, nesilaikes visu butinu atsargumo priemoniu nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, nepasirinkes saugaus greicio, neatsižvelges i kelio ir meteorologines salygas, kad kiekvienu metu galetu suvaldyti transporto priemone, iškilus gresmei eismo saugumui nesuletino greicio ir nesustabde transporto priemones, del ko išvažiavo i priešinga kelio juosta, nuvažiavo nuo kelio i kaire puse ir atsitrenke i pakeles medi, ir taip sukele eismo ivyki, del ko nukentejusiajam A.

D. nesunkiai sutrikde sveikata del galvos smegenu sukretimo, nosies kaulo lužimo, muštines kairio kelio sanario žaizdos, odos nubrozdinimo veide, poodines kraujosruvos kakle, t.y. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. Druskininku miesto apylinkes teismo 2009 05 07 nuosprendžiu M. M. pagal BK 281 str. 2 d. išteisintas nenustacius, kad jis padare šia veika. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 14 d. nuosprendžiu Druskininku miesto apylinkes teismo 2009 m. gegužes 7 d. nuosprendis panaikintas, priimant nauja nuosprendi:

M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir jam paskirta 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda, taikyta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimas vairuoti keliu transporto priemones trims metams, Vilniaus teritorines ligoniu kasos civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš M. M. 5691,60 Lt A. D. ir M. M. gydymo išlaidoms atlyginti, nukentejusiojo istatymines atstoves N. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš AB „Lietuvos draudimas“ N. D. naudai 610 Lt turtinei ir 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš M.

M. N. D. naudai 7273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 3000 Lt advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. liepos 14 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota nagrineti apeliacine tvarka iš naujo. Apeliaciniu skundu Druskininku miesto apylinkes prokuraturos prokuroras prašo panaikinti Druskininku miesto apylinkes teismo 2009 m. gegužes 7 d. nuosprendi del teismo išvadu neatitikimo faktinems bylos aplinkybems ir priimti nauja apkaltinamaji nuosprendi: pripažinti M.

M. kaltu padarius nusikaltima, numatyta BK 281 str. 2 d. ir nuteisti ji laisves atemimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) menesiams, vadovaujantis BK 75 str. bausmes vykdyma atideti 2 metams, ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms ir atlyginti nusikaltimu padaryta žala, vadovaujantis BK 67 ir 68 str. taikyti baudžiamojo poveikio priemone – uždrausti vairuoti keliu transporto priemones 3 metams, M. M. paskirta kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti palikti nepakeista iki isiteises teismo nuosprendis, daiktini irodyma: automobili „AUDI 80“ v/n (duomenys neskelbtini) gražinti jo savininkei L.

M. , iš M. M. Vilniaus teritorines ligoniu kasai priteisti 5691,60 Lt A. D. ir M. M. gydymo išlaidu, nukentejusiojo atstovei pagal istatyma N. D. – 610 Lt turtinei žalai atlyginti, 30000 Lt – neturtinei žalai atlyginti ir 3000 Lt nukentejusiuju N. D. ir A. D. advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti ir nurodo, kad teismas nenurodo kokiomis konkreciai prielaidomis ir abejonemis buvo grindžiamas kaltinimas, del kuriu prieštaravimu negalima priimti apkaltinamojo nuosprendžio. Teismas remdamasis vien liudytojos L. A. parodymais daro išvada, kad nukentejusiojo A.

D. sumušimas budingas susimušus krutine i vaira, kai nukentejusysis A. D. tvirtina, kad jis krutines nesusimuše, atkartojama kas nustatyta ekspertiziu Nr. 11-3695(07), Nr. 11-3074 (07) išvadose, teismo medicinos eksperto parodymai, jog medicinineje dokumentacijoje duomenu, kad A. D. buvo susižalojes krutine, nera. Atkartojami M. M. paaiškinimai, S. S. ir E. G. parodymai toje apimtyje, kad jie nepatvirtina, kad buvo leista A. D. pavairuoti automobili, liudytojo T. M. parodymai, kad po eismo ivykio M. M. pasake, kad automobili vairavo pats ir nereikia kviesti policijos, buvo gerai orientuotas ir kalbejo aiškiai.

Teismas nepagristai kritiškai vertines liudytojo T. M. parodymus motyvuodamas tuo, kad jis yra A. D. brolis, kadangi jo parodymai yra nuoseklus, atitinka eismo ivykio ekspertiziu Nr. 11-3695(07) ir Nr. 11-3074 (07) išvadas. Apeliantui nesuprantamas teismo motyvas, kad A. D. parodymai, kad jis iki eismo ivykio nevartojo alkoholiniu gerimu, prieštaringi, kadangi tai paneigia medicinos apžiuros neblaivumui nustatyti aktas, liudytoju M. M., R. Š. ir S. S. parodymai, nes 2007-01-08 M. R. Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 139/07(01) nurodyta, kad A.

D. kraujyje etilo alkoholio nera (t.1, b.1. 72). A. D. parodymai nepagristai vertinti kaip noras išvengti atsakomybes, kadangi nera aišku kaip ir kokios atsakomybes jis tuo gali išvengti. Teismui kilusi abejone, kad M. M. per trumpa laika esant tokiems sužalojimams, galejo perlipti iš vairuotojo priekines sedynes i keleivio priekine sedyne yra nepagrista, nes eismo ivykio ekspertiziu Nr. 11-3695(07) ir Nr. 11-3074 (07) išvados neatmeta tokios galimybes, teisme teismo medicinos ekspertas šios galimybes perlipti nepaneige. Liudytojas A.

S. neparode, kad išteisintasis nepersedo, jis didelio skausmo nejaute, nes bande išlipti iš automobilio. Teismas remesi tik kaltinamojo M. M. , siekusio išvengti baudžiamosios atsakomybes, jam palankiu aiškinimu, o ne nukentejusiojo A. D. parodymais, liudytojo T. M. parodymais, ekspertiziu išvadomis, bei kita bylos medžiaga, kuo yra pagristas nukentejusiojo A. D. aiškinimas, kad automobili vairavo ne jis, o kaltinamasis M. M. . Teismas nepasisake del 2008-07-15 patikslinto civilinio ieškinio, kuris turi buti patenkintas.

Šios aplinkybes rodancios, kad nuosprendyje išdestytos teismo išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, teismas nesivadovavo baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo nagrinejimo metu patvirtintais irodymais, o dare niekuo nepagristas išvadas ir nepagristai išteisino M. M. . Apeliaciniu skundu nukentejusisis A. D. prašo panaikinti Druskininku miesto apylinkes teismo 2009 m. gegužes 7 d. nuosprendi, kuriuo M. M. išteisintas pagal BK 281 str. 2 d., nenustacius, kad jis padare nusikalstama veika ir priimti nauja nuosprendi – M.

M. pripažinti kaltu pagal BK 281 str. 2 d. ir nuteisti, patenkinti jo civilini ieškini ir nurodo, kad baudžiamoji byla išnagrineta šališkai, teismas nuosprendyje nenurodo konkreciai kokie kaltinimo teiginiai yra tik prielaidos ir abejones, kokiais konkreciais prieštaravimais paremtas kaltinimas. Teismas visus irodymus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posedyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka. Nuosprendyje tik išvardinti parodymai, ekspertiziu išvados, bet išsamios parodymu bei išvadu analizes ir ju vertinimo nera, neaišku, kuriais parodymais teismas remiasi ir kodel jais remiasi, o kuriuos parodymus atmeta ir del kokiu aplinkybiu atmeta.

Nuosprendyje nurodoma, jog pats kaltinamasis nei paneige, nei patvirtino, kad apeliantas vairavo automobili. Liudytojai E. G. ir S. S. teismo posedyje parode kad girdejo, jog jis praše kaltinamojo duoti pavairuoti automobili, tokios aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nenurode, bet teismas nesiaiškino, kodel šie liudytojai pakeite savo parodymus ir ar tokiais parodymais galima remtis. Mineti liudytojai netvirtino mate, kad jis butu vairaves automobili, taigi ju parodymai esmines reikšmes neturi. Teismas nuosprendyje apelianto parodymus nepagristai vertino kaip prieštaringus ir kaip nora išvengti atsakomybes, nes jis nebuvo ir nera traukiamas kokion nors atsakomyben, todel tikslo išvengti atsakomybes neturi.

Atkartojamos ekspertizes aktu (2008-04-10 Nr. 11-3695 (07) ir Nr. 11-952 (08), 2009-03-06 Nr. 11-3074(07)) išvados apie labiausiai tiketina išvada, kad šio eismo ivykio metu automobilio vairuotojo vietoje sedejo M. M., o A. D. priekineje dešineje keleivio vietoje, kuriose neatmeta galimybes, kad po galvos smegenu sukretimo atgaves samone, M. M. galejo atlikineti savarankiškus veiksmus, teigiama, kad vien tik jo patirti sužalojimai negalejo jam sutrukdyti persesti iš vairuotojo sedynes i greta esancia priekine keleivio sedyne, nurodoma, kad iš automobilio salono keleivio vietos vaizdo po eismo ivykio fotonuotraukos (t. 2, b.l. 201, 3 pav.) akivaizdu, kad automobilio vidinio salono daliu sugadinimai negalejo sutrukdyti M.

M. iš vairuotojo sedynes persikelti i priekine keleivio sedyne. Teigiama, kad nuosprendyje teismas minetu ekspertizes aktu išvadu neanalizavo, nevertino ir ju nepaneige, liudytojo A. S. paaiškinimo, jog i ivykio vieta atbeges greitai, gal but, per 20-30 sekundžiu, negalima traktuoti kaip kategoriškos aplinkybes laiko atžvilgiu, nes tikslaus laiko niekas nefiksavo, juo labiau, kad jis pradžioje pribego prie apelianto, stovincio ant kelio, su juo šnekejosi. Apeliantas nemokejo vairuoti automobilio. Teismas netinkamai ir neobjektyviai ivertino irodymus, padare neteisingas išvadas ir nepagristai M.

M. išteisino, nesireme objektyviais bylos duomenimis, kurie neabejotinai patvirtina ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinejimo metu nustatytas faktines ivykio aplinkybes. Apeliacines instancijos teismo posedyje prokuroras praše Druskininku miesto apylinkes teismo nuosprendi panaikinti ir priimti nauja apkaltinamaji nuosprendi, pripažistant M. M. kaltu pagal BK 281 str. 2 d., tenkinti apeliacinius skundus, nukentejusisis A. D. praše 30 tukst. Lt neturtinei žalai atlyginti, nes prarado draugus, iki šiol jaucia galvos skausmus.

Išteisintasis M. M. praše abu skundus atmesti, jo gynejas praše skundus atmesti, palikti galioti Druskininku miesto apylinkes teismo 2009-05-12 nuosprendi. Skundai tenkintini. Išteisintasis M. M. kaltu del jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. neprisipažino. Apeliacines instancijos teismo posedyje jis paaiškino, kad pacio ivykio neatsimena. Atsimena tik tiek, kad grižo iš Anglijos, tada važiavo i vila. Atvažiavo ir jis jau nebeatsimena to namo, i kuri važiavo. Kiek jam pasakojo, bet jis to neatsimenu, link kelio važiavo keturiese, sustojo prie kelio, palauke kito automobilio, jie išlipo, o jie grižo dviese.

Jis nera greicio megejas, to kelio nežinojo, todel nemano, kad galejo nežinomu keliu važiuoti dideliu greiciu. Pagal aplinkybes, grižtant atgal nuo pagrindinio kelio i vila, už automobilio vairo sedo A. D.. Jis sedejo keleivio puseje, mano, kad A. D. ne per ji perlipo, bet išlipo pro langa, nes mašina tuo metu buvo nusedus. Vairuotojo puses dureles buvo taip sugadintos, kad net neatsidare ir nebuvo galima išlipti, buvo išdaužtas langas, pagal aplinkybes gali patvirtinti, kad sedejo keleivio puseje. Nesamone, kad jis sake liudytojui, jog vairavo ir praše nekviesti policijos.

Kiek žino, kai atbego S., D. rado vaikšciojanti, o ji rado sedinti keleivio sedyneje. Gali buti, kad susitrenke galva ir del to neatsimena, nes alkoholio kiekis nebuvo didelis – 0,3 promiles. Gydytojai sako, kad taip gali buti. Pirmosios instancijos teismo posedyje M. M. paaiškino, kad jis kaltu neprisipažista, nes neprisimena kas vairavo automobili. 2006-12-28 vakare jis grižo i namus iš Anglijos. Jam paskambino M. M. ir pasiule atvažiuoti i poilsio nameli esanti Druskininku sav., prie (duomenys neskelbtini) ežero. I poilsio nameli jis važiavo su draugais R.

Š., A. G., D. Ž., S. S. ir E. G.. Jis neprisimena kaip atrodo ta vila. Kas ivyko po to neprisimena, tikriausiai del sužalojimu, patirtu eismo ivykio metu. Jis tik prisimena, kad buvo ligonineje operacineje. Jis negali sakyti, kad vairavo automobili, ir negali sakyti, kad automobili vairavo A. D.. Jis civilinio ieškinio tokiai sumai nepripažista. Po eismo ivykio, bendraudamas ligonineje su draugais, sužinojo, kad po avarijos jie ji rado sedinti priekineje keleivio sedyneje. Ar iš karto po eismo ivykio kas nors priejes prie jo klause kas vairavo automobili ir ar ka nors atsake, parodyti negali, nes neprisimena del patirtu sužalojimu.

Jis nera mates ar A. yra vairaves automobili. Po ivykio jis negalejo kalbeti, nes buvo be samones, negalejo iš vairuotojo puses perlipti i keleivio puse, nes buvo smarkiai sudaužytas automobilis, o jis buvo stipriai sužalotas, jam buvo sulaužyta koja. Vairuotojo puses dureles neatsidarinejo, buvo išmuštas langas. Po avarijos jam Druskininku ligonineje buvo nustatytas 1,3 promiliu girtumas. Jis niekur nedirba, nes mokosi Alytaus kolegijoje, jokio turto neturi, gyvena su mama, tevas yra užsienyje. A. D. sportuoja ir dabar, nes prieš kelias dienas ji mate žaidžianti futbola.

Po avarijos A. D. susižalojo krutine, - policijos tyrejas parode lapa, kad A. D. sužalota krutine, jo mama tai gales paliudyti, nes kartu su juo buvo pas tyreja. Jis iš kalbu žinojo, kad A. D. vaikšto i ligonine del krutines sužalojimo. Dabar, jam atrodo, to lapo byloje nera. Jam draugai sake, tada A. D. vartojo alkoholinius gerimus. Iki ivykio jis automobili vairavo puse metu, o prieš tai kokius 4 metus mokinosi vairuoti automobili su teciu. Ikiteisminio tyrimo, 2007-02-02 liudytojo apklausos metu, M. M. parode, kad (t.2, b.l.

24) nuvyko i poilsio nameli, automobili vairavo jis, kas vyko toliau, nepamena, kas eismo ivykio metu vairavo automobili, nepamena del patirtu sužalojimu, del eismo ivykio metu patirtu sužalojimu pretenziju neturi, civilinio ieškinio nereiškia. 2007-07-30 itariamojo apklausos metu (t.2, b.l. 30-31) M. M. parode, kad vykstant i poilsio nameli automobili vairavo jis, kas vyko po to, kai atvažiavo i poilsio nameli, neprisimena, tikriausiai del eismo ivykio metu patirtu sužalojimu. Po eismo ivykio ligonineje bendraudamas su draugais sužinojo, kad po avarijos jie ji rado sedinti priekineje keleivio sedyneje, todel mano, kad ne jis vairavo ir kaltu padarius eismo ivyki neprisipažista.

Ar iš karto po eismo ivykio kas nors priejes prie jo klause kas vairavo automobili ir ar jis ka nors atsake, parodyti negali, nes neprisimena del patirtu sužalojimu. 2007-10-22 akistatos tarp liudytojo T. M. ir itariamojo M. M. metu (t.1, b.l. 163) T. M. M. M. parodymu netvirtino, kadangi del patirtu galvos sužalojimu jis negalejo bendrauti, nes buvo nesamoningas. Iš šiu M. M. parodymu ir paaiškinimu matyti, kad jis neprisimena eismo ivykio, todel jie nei paneigia, nei patvirtina jo kalte.Nukentejusisis A. D. apeliacines instancijos teismo posedyje parode, kad su išteisintuoju pirma karta tada ir susitiko.

Ivykio metu jam buvo 16 metu, anksciau transporto priemones niekas neleisdavo vairuoti, jam neužejo tada noras vairuoti, jis nepraše leisti pavairuoti, niekada nera vairaves. Pirmas iš mašinos išlipo jis, atsimena po autoivykio, kad stovejo ant kelio. S. anksciau pažinojo. Krutines skausmais nesiskunde. Prašo 30 tukst. Lt neturtinei žalai atlyginti, nes tuo metu mokesi vidurineje mokykloje, iki šiol jaucia galvos skausmus, prarado draugus, nes M. pripasakojo, kad jis vairavo girtas ir todel nelabai nori su juo bendrauti.

Pirmosios instancijos teismo posedyje A. D. parode, kad namelyje viena stikliuka degtines išgere del draugiškumo. Jam atrodo, kad M. M. ryte žadino M. M., kad jis parodytu kelia iki pagrindinio kelio, bet M. M. nesikele, nes buvo išgeres ir jis pasiule parodyti kelia. I automobili atsisedo priekineje keleivio sedyneje, M. M. vairuotojo puseje, o panele ir vaikinas automobilio galineje sedyneje. M. M. pradejo važiuoti greitai, bet jam liepe taip greitai nevažiuoti, nes pasake, kad ant kelio yra duobe. Jie pirmi atvažiavo prie kelio (duomenys neskelbtini), bet tuoj iš Alytaus atvažiavo mašina paimti M. draugu.

M. M. pakalbejes su jais. Mergina ir vaikinas išlipo, isedo i automobili ir nuvažiavo link A.. Ar jis buvo išlipes iš automobilio, neprisimena. M. M. atsisedo vairuoti automobili, o jis sedejo keleivio priekineje sedyneje ir daugiau nieko neprisimena. Prisimena, kad buvo A., kuris jam liepe eiti i nameli. Avarijos vietoje jis M. M. nemate, kur tuo metu buvo M. M., nežino. Niekada nera vairaves automobilio, kiek laiko buvo be samones, nežino. Automobili po avarijos mate tik nuotraukose. Jam buvo sužalota koja, lužusi nosis, smegenu sutrenkimas ir supjaustytas šukemis veidas.

Po ivykio gulejo ligonineje. Jis anksciau lanke Alytaus jauniu rinktineje futbolo treniruotes ir dalyvaudavo varžybose, o dabar jam svaigsta galva, todel negali sportuoti, yra galvos skausmai, blogai su atmintimi. Ji M. M. draugai kaltina, kad jis vairavo automobili. Mokslai ir iki avarijos sekesi nelabai gerai, po avarijos sveikata pablogejo. Ikiteisminio tyrimo metu, 2007-01-11 liudytojo apklausos metu (t.1, b.l. 40-41), A. D. parode, kad ivykio diena, apie 7 val., M. M. papraše, kad jis parodytu kelia nuo poilsio namelio iki kelio (duomenys neskelbtini).

Jis sutiko, sedo vairuoti automobilio, atsisedo priekineje keleivio sedyneje, o ant galines sedynes atsisedo mergina ir vaikinas, saugos diržu neprisisege, nuvažiavo prie kelio (duomenys neskelbtini), mergina ir vaikinas išlipo iš automobilio. Jie laukti „BMW“ automobilio išlipo, maždaug po 5 min. atvyko baltos spalvos „BMW“, iš kurio išlipo vaikinas apie 20 metu amžiaus, kuris pasisveikino su M. M. , su jais kartu važiavusi mergina ir vaikinas isedo i „BMW“ automobili ir nuvažiavo link Alytaus.

Jis sedo i priekine keleivio sedyne, o M. M. atsisedo vairuoti automobilio, saugos diržu neprisisege. Nuo pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini) M. M. pradejo važiuoti link poilsio namelio. M. M. paklause ar eis miegoti, jis atsake, kad eis. Kas vyko toliau, nepamena. Pradejo atsiminti tik po ivykusio eismo ivykio. Kai vaikštinejo ant kelio, šalia saves pamate A. S.. Jis jam liepe eiti i poilsio nameli. Poilsio namelyje broliui paklausus ka skauda, atsake, kad galva, nugara ir kaire koja. Liudytoja N. D. pirmosios instancijos teismo posedyje parode, kad jai sunus A. iš karto pasake, kad ne jis vairavo automobili, o automobili vairavo M..

Civilini ieškini palaike.              Liudytojas A. S. pirmosios instancijos teismo posedyje parode, kad ryte jau buvo atsikeles, kai išgirdo kaip netoli jo namo esanciu keliu nuvažiavo automobilis, išgirdo duslu trenksma. Jis suprato, kad automobilis atsitrenke i medi, nubego pažiureti. Paejes apie 50-100 m. pamate baltos spalvos automobili Audi 80, kuris buvo nuvažiaves nuo kelio, kaireje puseje ir priekine dalimi atsitrenkes i pakeles medi. Išgirdes trenksma i ivykio vieta atbego per 20-30 sekundžiu.

Šone automobilio pamate vaikšciojanti A. D., kurio paklause kas yra. Jam kalbant su A. D. iš automobilio, pro dešines puses priekines dureles, bande išlipti jam nepažistamas jaunuolis. Vairuotojo dureles buvo uždarytos, taip pat buvo uždarytos ir galines tiek kaires, teik dešines puses dureles. Nemate ar automobilio šoniniai langai buvo išdaužti. Tas jaunuolis iš automobilio iškrito, jis suprato, kad jaunuolis negali atsistoti, nes buvo sužalota koja. Jaunuoliui iš veido bego kraujas, jis A. D. pasake, kad eitu i nameli pakviesti pagalbos, o nukritusi vaikina pasodino.

Kas vairavo automobili, niekas nesake. Jis lauke kol kas ateis, bet kai niekas neatejo, bego link nameliu ir sutiko ateinancius mergina ir vaikina, kurie kažkam mobiliu telefonu skambino. Su A. D. buvo susitikes, taip pat buvo susitikes ir su jo motina, kuri pasake, kad neišsiaiškina kas vairavo automobili. Ikiteisminio tyrimo, 2007-01-11 liudytojo apklausos metu, A. S. parode, kad (t.2, b.l. 15-16) 2006-12-29 apie 7 val. 30 min. šalimais namo esanciu keliu nuvažiavo automobilis. Automobilio jis nemate, tik girdejo, automobilis važiavo nuo pagrindinio kelio.

Pravažiavus automobiliui po 20-30 sekundžiu išgirdo duslu trenksma, suprato, kad automobilis atsitrenke i medi, po 10-20 sekundžiu išejo i kiema, ejo link tos vietos kur išgirdo trenksma. Paejus 50-100 m, pamate baltos spalvos automobili „Audi 80“, nuvažiavusi nuo kelio, kaireje puseje, atsitrenkusi i pakeles medi, o kita kliudes. Stabdymo žymiu nebuvo. Priejus prie automobilio pamate A. D., kuris jau buvo išlipes iš automobilio, stovejo važiuojamojoje dalyje. Jam kalbant su A. D. automobilio dešines puses priekines dureles atsidare ir bande išlipti iš automobilio kitas jaunuolis, taciau atsistoti negalejo, kadangi buvo sužalota koja, paklausus kaip ivyko eismo ivykis, jis jam nieko neatsake, kas vairavo, neatsake.

Vairuotojo dureles buvo uždarytos, taip pat buvo uždarytos ir galines tiek kaires, tiek dešines puses dureles. Kadangi A. D. negrižo apie 10-15 min., jis pats nubego link poilsio namelio, noredamas iškviesti med. pagalba, begdamas sutiko mergina su vaikinu, kuriu jis nepažista, jie ejo nuo poilsio namelio link eismo ivykio vietos, kartu grižo i eismo ivykio vieta. Ikiteisminio tyrimo, 2007-01-11 liudytojo apklausos metu, A. S. dave analogiškus parodymus (t.2, b.l. 17-20), tame tarpe parode, kad jam einant link automobilio ir bunant ant asfaltuoto kelio, maždaug 15 ar 20 metru nuo automobilio, jis pamate ant asfaltuoto kelio ratais maždaug 5 m atstumu nuo automobilio vaikšciojanti A.

D. Kaip jis išlipo, pro kur išlipo, nemate. Priejus prie D. klause kas cia atsitiko, ka jis susižalojo. Jis skundesi, kad skauda koja, kuria, nepamena, dar skundesi, kad jam skauda krutine. Kas vairavo automobili, jis nesake, nors to jo irgi klause. Jam kalbant su A. D. (tai galejo trukti ne ilgiau kaip minute), išgirdo atsidarancias automobilio dureles, pamate atidarytas automobilio priekines dešines puses dureles ir viduje priekineje keleivio sedyneje sedinti jam nepažistama vaikina. Prieš tai, kad jis yra automobilyje, jis nebuvo pastebejes, nes i automobilio vidu nežiurejo.

Mate, kaip jis iškele iš automobilio kojas ir sukniubo šalia automobilio atidarytu dureliu, bande dar kelis kartus keltis, bet jam nepavyko, todel jis jam padejo atsistoti ir po to atsisesti ant priekines keleivio sedynes. Jis liko sedeti nuleides kojas ant žemes. Priejus prie automobilio mergina ir vaikinas buvo prieje prie pat sužaloto vaikino. Kažko jie klause, taciau ko, negirdejo, nes stovejo atokiau, maždaug 2 ar 3 m. atstumu nuo automobilio ir kadangi suprato, kad jie yra draugai, i pokalbi nesikišo ir ju pokalbio neklause.

Liudytojo A. S. parodymais netiketi nera pagrindo – jie nuoseklus, juos patvirtina kitu liudytoju parodymai apimtyje, kad M. M. keleivio vietoje sedejo nuleides kojas ant žemes. Liudytojas T. M. pirmosios instancijos teismo posedyje parode, kad nukentejusysis yra jo brolis ir automobilio vairuoti nemoka. Jis A. D. nemoke vairuoti automobilio, taip pat jis ir mokykloje nesimoke vairuoti automobilio. Ji pažadino ir jis pamate sužalota broli A. D., brolis nelabai orientavosi aplinkoje, jis broli pasodino ant lovos ir liepe giliai kvepuoti, tada jis jam pasake, kad ivyko avarija.

Jis paskambino Nr. 112. Nuo namelio iki ivykio vietos yra apie 500 metru, i ivykio vieta jis galejo nubegti per 2 minutes. Prieš ji i ivykio vieta nuejo vaikinas ir mergina, juos pamate ivykio vietoje. Jam atbegus i ivykio vieta M. M. sedejo automobilyje priekineje keleivio sedyneje, automobilio durys buvo praviros, o jo kojos iš automobilio buvo nuleistos lauke ant žemes. T. M. M. M. paklause kas vairavo automobili, jis jam atsake, kad jis vairavo automobili, bet praše nekviesti policijos. Tai girdejo mergina ir vaikinas, kuriu pavardžiu nežino.

Jis M. M. paklause ar jis neturi mobilaus ryšio telefono, nes jo telefonas buvo išsikroves. Vaikinas ir mergina, kurie ten stovejo, jam dave mobilaus ryšio telefona. Jo brolis buvo nelabai orientuotas, todel jis jo neklause kas vairavo automobili. Broliui A. D. mokslai anksciau sekesi normaliai, o po ivykio jam mokslai sekasi blogiau, po šio ivykio brolis nebesportuoja. Ikiteisminio tyrimo, 2007-01-04 liudytojo apklausos metu, T. M. parode, kad (t.1, b.l. 158-159) automobilyje priekineje keleivio sedyneje, sedejo M. M., automobilio durys buvo praviros ir jis buvo iškišes kojas.

Jo paklausus kas vairavo automobili jis atsake, kad jis. Jis paklause todel, kad jam apie tai nurode brolis A. D.. Vykstant greitosios med. pagalbos automobilyje jis brolio paklause kas vairavo automobili ir del kokios priežasties ivyko eismo ivykis. Jis jam pasake, kad važiuojant link (duomenys neskelbtini) ežero M. M. nesuvalde automobilio ir nuvažiaves nuo kelio atsitrenke i pakeles medi. Jis sedejo priekineje automobilio sedyneje, o automobili vairavo M. M.. 2007-10-22 papildomos liudytoju apklausos metu (t.1, b.l. 160-161) M. M. dave analogiškus parodymus, tame tarpe parode, kad tiek jo brolis, tiek M.

M. buvo samoningi, normaliai orientavosi vietoveje, suprato, kas ivyko. M. M., sedint jam automobilyje, praše jo nekviesti policijos, greitosios pagalbos, paklausus, kas vairavo automobili, jis pasake, kad automobili vairavo M. M.. 2007-10-22 akistatos tarp liudytojo T. M. ir itariamojo M. M. metu (t.1, b.l. 163) liudytojas T. M. savo parodymu nepakeite. 2007-12-07 akistatos tarp liudytoju T. M. ir E. G. metu, T. M. parodymu nekeite, bet parode, kad ligonineje jis paklause M. M. kas vairavo automobili, o jam atsakius, kad M., pasake, kad nebandytu meluoti.

Šiais T. M. parodymais teismas tiki, nors jis yra nukentejusiojo A. D. brolis, kadangi jie nuoseklus, juos iš dalies patvirtina L. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad M. M. paklausus kas vairavo automobili, atsake, kad jis, kitu byloje surinktu duomenu visuma. Liudytoja L. A. pirmosios instancijos teismo posedžio metu parode, kad kaltinamaji M. M. ta diena ji mate pirma karta, o nukentejusysis yra jos draugo T. M. brolis. Ryte namelyje ji pamate sužalota A. D., kuriam skaudejo krutine, galva, veidas buvo kruvinas, sužalota koja. Ji nubegusi i ivykio vieta pamate M.

M. sedinti automobilyje, priekineje keleivio sedyneje. Automobilio durys buvo praviros, kojos iškištos i lauka. Ji M. M. neklause kas vairavo automobili. Ji ivykio vietoje nemate, kad T. M. kalbetusi su M. M.. Ikiteisminio tyrimo, 2007-01-04 liudytojo apklausos metu (t.1, b.l. 165-167), L. A. parode, kad M. M. sedejo priekineje keleivio sedyneje, automobilio durys buvo praviros ir jo kojos buvo iškištos i lauka. Ji jo paklause kas vairavo automobili, jis atsake, kad jis. Tai girdejo mergina ir vaikinas, kuriu ji pavardžiu nežino. 2007-10-22 papildomos liudytojo apklausos metu L.

A. (t.1, b.l. 169-170) jau parode, kad su M. M. po eismo ivykio nei veliau nekalbejo. Analogiškus parodymus L. A. dave ir 2007-11-21 liudytojo apklausos metu (171-172). Liudytojas Valdas Žvinakevicius pirmosios instancijos teismo posedžio metu parode, kad kaltinamojo nepažista, pažista nukentejusiji A. D.. Nubegus i ivykio vieta automobilyje priekineje keleivio puseje mate sedinti M. M., jo kojos buvo iškištos lauke, o šone stovejo iš namelio ateje mergina ir vaikinas. Jis nemate ar T. M. kalbejosi su M. M. ivykio vietoje, pats nekalbejo.

Liudytoja S. S. pirmosios instancijos teismo posedyje parode, kad ivykio metu jie su E. G. buvo pora, M. – tik jos ir E. G. draugas. Atsikele anksti ryte, gal apie 4 val. Buvo susitarusi, kad prie pagrindinio kelio juos paims draugas ir nuveš i Alytu. Pažadino M. M., kad ja su draugu pavežtu, kuris pažadino A. D.. Jiems keturiems einant link automobilio A. D. papraše M. M., kad leistu pavairuoti automobili, praše ikyriai, taciau M. tik numojo ranka. Be to, ji prieštaravo. Prie vairo sedo M. M., šalia- A. D., o ji su draugu E. G. atsisedo ant užpakalines sedynes.

Privažiavus pagrindini kelia, išlipo ir apie 10 min. laukdami automobilio atvykstant su draugu pasiimti visi pasikalbejo. Girdejo, kai A. D. vel praše M. M., kad šis jam leistu sesti prie vairo. M. atsake neigiamai. Kas buvo toliau- nemate. Ji ikiteisminiame tyrime nenurode aplinkybes, kad A. D. ikyriai praše leisti pavairuoti, nes jos niekas to neklause. A. D. dabar gerokai ugtelejes, sportiškesnis. Ivykio metu jis buvo gerokai mažesnis. Suinteresuotumo sakyti netiesa neturi. S. S. parodymai apimtyje, kad A. D. praše M. M., kad šis jam leistu sesti prie vairo, vertintini kritiškai, todel atmestini, kadangi jie nenuoseklus (liudytoja to neparode ikiteisminio tyrimo metu), M.

M. yra tiek jos, tiek jos draugo E. G. draugas. Liudytojas E. G. pirmosios instancijos teismo posedžio metu parode, kad kaltinamasis M. M. yra jo draugas. Jis ryte paskambino draugui ir papraše, kad jis atvažiuotu ir ji parvežtu i Alytu. Draugas papraše, kad jis butu prie kelio (duomenys neskelbtini), nes jis nežino kur yra poilsio namelis. M. M. sedo už automobilio, kartu su jais iki pagrindinio kelio važiavo ir A., kuri iš miego prikele M. M.. A. sedo i priekine keleivio sedyne. A. D. praše M., kad jis jam leistu pavairuoti automobili.

Privažiavus prie kelio jie visi išlipo iš automobilio ir lauke atvažiuojancio draugo gal 10 minuciu. Bunant namuose jam paskambino S. S. ir pasake, kad M. M. ir A. pateko i eismo ivyki. Jie atvažiavo i Druskininku ligonine, prie jo priejo A. D. brolis T. M. ir pasake, kad jis nekištu jo brolio A.. Ikiteisminio tyrimo, 2007-03-13 liudytoju apklausos metu (t.1, b.l. 196-197) E. G. parode, kad link kelio (duomenys neskelbtini) M. M. važiavo 40-50 km/h greiciu. Kas sedo vairuoti automobilio, „Audi 80“ pasakyti negali, kadangi jie nuvažiavo ir jis nemate. 2007-11-30 papildomos liudytojo apklausos metu jis parode (b.l. 198-200) tame tarpe ir tai, kad jam bunant lauke prie jo priejo A.

D. brolis T.. Jis pakviete ji paeiti i šali. Paejus nuo rampos apie 5 m. jis pasake „žiurek, kad klaus pareigunai aš sakyciau, kad jo brolis nevairavo automobili ir daugiau nieko“. Liudytojo E. G. parodymai apimtyje, kad A. D. praše M. M., kad jis jam leistu pavairuoti automobili, vertintini kritiškai, kadangi jie nenuoseklus (liudytojas to neparode ikiteisminio tyrimo metu), M. M. yra jo draugas, todel atmestini. Liudytojas R. S. pirmosios instancijos teismo posedyje parode, kad A. ir dabar sportuoja, žaidžia futbola ir krepšini.

Liudytoja L. M. pirmosios instancijos teismo posedyje parode, kad ji nuvažiavo i Kauno klinikas. Kai sunus atsigavo, jai pasake, kad jis to nepadare. Sunus paaiškino, kad nieko neprisimena. M. automobilio nevairavo, jis sedejo priekineje keleivio puseje. N. D. papraše, kad sumoketu 20000 Lt. K. M. buvo ligonineje, jai paskambino N. D. ir paklause ar nesužalota M. krutine, ji jai pasake, kad ne, o ji pasake, kad jos sunaus A., sužalota krutine. Kai atvyko pas ikiteisminio tyrimo tyreja, jis jo paklause ar sužalota A. krutine, tyrejas pasake, kad sužalota.

Jos sunus M. mokosi. Iš šiu parodymu matyti, kad Kauno klinikose atsigaves M. M. nieko neprisimine.Ikiteisminio tyrimo, 2007-08-22 liudytojo apklausos metu (t.1, b.l. 133-134), A. K. parode, kad dirba greitosios medicinos pagalbos vairuotoju. Atvykus vienas jaunuolis sedejo automobilio „Audi 80“ keleivio sedyneje. Jis savarankiškai i greitosios pagalbos automobili nenuejo, del kokios priežasties, nurodyti negali, kadangi nepamena. Ji nuneše neštuvais, kas ji neše, nepamena. Ikiteisminio tyrimo, 2007-08-23 liudytojo apklausos metu, J.

T. parode, kad (t.1, b.l. 135-136) ji dirba greitosios med. bendruomenes slaugytoja. Atvykus i ivykio vieta, automobilyje „Audi 80“ priekineje dešineje keleivio sedyneje sedejo jaunuolis. M. M. buvo samoningas. Iš šiu ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu matyti, kad mineti liudytojai nauju aplinkybiu nei nustatyta bylos duomenimis neparodytu. Iš išdestyto – liudytoju S. S. , E. G. ir nukentejusiojo A. D. parodymu, matyti, kad automobili „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykstant nuo poilsinio namuko, keliu nuo (duomenys neskelbtini) ežero link (duomenys neskelbtini) kelio, vairavo M.

M. . Iš liudytojo T. M. parodymu matyti, kad A. D. automobilio vairuoti nemoka. Iš nukentejusiojo A. D. apeliacines instancijos teismo posedyje parodymu matyti, kad anksciau transporto priemones jam niekas neleisdavo vairuoti. S. S. , E. G. parodymai apimtyje, kad A. D. praše M. M. , kad jis jam leistu pavairuoti automobili, nuosprendyje nurodytais motyvais atmestini, be to, net neatmetus minetu parodymu, iš ju matyti, kad M. M. A. D. automobilio vairuoti nedave, t.y., esant išdestytoms aplinkybems, nera pagrindo manyti, kad M. M. eismo ivyko metu nevairavo automobilio „Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Priešingai, byloje iš nuosekliu liudytojo T. M. parodymu matyti, kad po eismo ivykio M. M. i klausima kas vairavo automobili atsake, kad jis, bet praše nekviesti policijos. Kaip matyti iš 2007-01-03 apžiuros protokolo (t.1, b.l. 24), del sulenkto priekiniu kaires puses dureliu statramscio, ju atidaryti neimanoma. Iš fotolenteliu (t.1, b.l. 10, 11, 12, 19), - automobilio salono vaizdo (t.1, b.l.

12) ir deformuotu dureliu formos (t.1, b.l. 11), automobilio salono vaizdo pro priekines dešines puses dureles (t.1, b.l. 19), darytina išvada, kad, tiketina, kad turint sužalojimus minetoje situacijoje vairuotojo vietoje sedejusiam sužalotam asmeniui lengviausias išlipimo iš automobilio kelias yra per keleivio vieta. Iš liudytojo A. S. parodymu matyti, kad M. M. aktyviais, pakankamai greitais veiksmais stengesi išlipti iš automobilio (bande išlipti, iš automobilio iškrito, jis suprato, kad jaunuolis negali atsistoti, nes buvo sužalota koja).

Minetos aplinkybes suponuoja tai, kad M. M. iš vairuotojo vietos per keleivio vieta lipo iš mašinos, o ne tai, kad jis eismo ivykio metu buvo keleivio vietoje. Kolegija vertina ir tai, kad, kaip matyti iš Lietuvos Teismo ekspertizes centro ekspertizes akto Nr. 2008-04-10 Nr. 11-952 (08) (t.2, b.l. 70-72), priimant, kad už kelio ribu iki atsitrenkimo i medi automobilio „Audi 80“ vairuotojas nespaude akseleratoriaus pedalo ir automobilis letejo stabdomas varikliu, prieš nuvažiuojant nuo kelio jo greitis buvo apie 62 km/h.

Atveju, jeigu automobilis važiuojant iki atsitrenkimo i medi buvo stabdomas, jo greitis buvo didesnis nei apskaiciuotas 62 km/h., t.y. greitis, esant žiemai, itin ankstyvam metui, buvo gana didelis, iš ko matyti, kad labai mažai tiketina, kad tokiu greiciu butu važiaves nemokantis vairuoti asmuo, be to, tai, kad minetas greitis artimas greiciui, kuriuo M. M. važiavo link kelio (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo, 2007-03-13 liudytoju apklausos metu (t.1, b.l. 196-197) E. G. parode, kad link kelio (duomenys neskelbtini) M.

M. važiavo 40-50 km/h greiciu). Kolegija vertina ir tai, kad Lietuvos Teismo ekspertizes centro 2008-04-10 ekspertizes akte Nr. 11-3695(07) konstatuota, kad (t. 2, b.l. 67-68) šiuo atveju labiausiai turejo buti traumuojama vairuotojo vietoje sedincio asmens dešine puse ir keleivio sedyneje sedejusio asmens puse, o 1 minetos ekspertizes išvadoje konstatuota, kad A. D. nustatytas nosies kaulu lužimas, odos nubrozdinimai veide, tiketina padaryti jam veidu atsitrenkiant i priekini paneli salono viduje, muštine kairio kelio sanario žaizda i priekine apatine automobilio salono apdaila esancia tarp vairuotojo ir keleivio vietos besideformuojant automobilio viduriniai daliai. 2 minetos ekspertizes išvadoje konstatuota, kad M.

M. kunui judant link automobilio priekio jo dešine koja tiketina kontaktavo su automobilio vidurineje dalyje nuo atsitrenkimo i medi besideformuojanciomis automobilio salono priekio dalimis ir tuo metu buvo padarytas dešinio blauzdikaulio lužimas ir odos nubrozdinimai, vidines kulkšnies lužimas. Dešines akies vokuose muštines žaizdos ir apatinio ašaru kanalo plyšimas tiketina buvo padaryti veidu atsitrenkus i priekini stikla ar paneli. 4 minetos ekspertizes išvadoje konstatuota, kad labiausiai tiketina, kad šio eismo ivykio metu automobilio „Audi 80“ vairuotojo vietoje sedejo M.

M., o A. D. priekineje dešineje keleivio vietoje. Iš išdestytu aplinkybiu visumos darytina negincijama išvada, kad eismo ivykio metu automobili „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo M. M. . Nors apžiuros ir medicinos dokumentu duomenu M. R. universiteto teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. G 112/07 (06) (t.1, b.l. 46-48) matyti, kad iš 2007-01-22 pateiktos gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 4602 matyti, kad A. D. susimuše galva, krutine, dešini peti, kaktos srityje nubrozdinimas, taciau 3 išvadoje konstatuota, kad pateiktoje medicinineje dokumentacijoje sužalojimu krutines srityje neužfiksuota.

Pirmosios instancijos teismo posedyje ekspertas paaiškino, kad kompleksineje ekspertizeje visi A. D. sužalojimai, kurie buvo užfiksuoti, imti domen. Krutines sužalojimas nebuvo užfiksuotas. Yra tik mediku užfiksuotas nusiskundimas, kad jam skauda krutines lasta. Nei išoriniai, nei vidiniai krutines sužalojimai neužfiksuoti. Del ko skustasi krutines lastos skausmais, nera jokiu irašu. Užfiksuotas paties nukentejusiojo žodinis nusiskundimas, bet irašu apie jokius objektyvius krutines lastos sužalojimus nera.

Atsižvelgus i išdestyta, tai, kad krutines skausmai galejo kilti nebutinai vairuotojui, o ypac i objektyviu sužalojimu pobudi, konstatuotina, kad galimai kile krutines skausmai nepaneigia, kad eismo ivykio metu automobili „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo M. M. . Iš M. R. universiteto teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. G 112/07 (06) (t.1, b.l. 46-48) išvadu matyti, kad A. D. nustatyta galvos smegenu sukretimas, nosies kaulu lužimas, muštine kairio kelio sanario žaizda, odos nubrozdinimai veide, poodines kraujosruvos kakle padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodytu aplinkybiu ir laiko.

Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes del galvos smegenu sukretimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienu laikotarpiui. Atsižvelgus i bylos aplinkybes nustatyta abejoniu nekelia.Iš M. R. universiteto teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos specialisto išvados (t.2, b.l.

37) Nr. T-A 140/07 (01) matyti, kad M. M. kraujyje buvo rasta 1,31 promiliu etilo alkoholio. Iš Lietuvos Teismo ekspertizes centro 2008-04-10 ekspertizes akto Nr. 11-952 (08) matyti, kad techniniu požiuriu pagrindine salyga kilti šiam eismo ivykiui buvo automobilio „Audi 80“ vairuotojo veiksmai - nevažiavo kelio trajektorija arciau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o nuvažiavo nuo kelio i kaire už važiuojamosios dalies ribu, kur atsitrenke i pakeles medi. M. M. , kaip matyti iš 2006-12-29 apžiuros protokolo (t.1, b.l. 3-4), važiavo dregnu asfaltu, žiema, kelio aplinkai esant miškui.

Jo kraujyje buvo apie 1,31 promiliu etilo alkoholio. Atsižvelgus i išdestyta ir ivertinus visas bylos aplinkybes darytina išvada, kad jis, apsvaiges nuo alkoholio, nesilaikes visu butinu atsargumo priemoniu nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, nepasirinkes saugaus greicio, neatsižvelges i kelio ir meteorologines salygas, kad kiekvienu metu galetu suvaldyti transporto priemone, iškilus gresmei eismo saugumui, nesuletino greicio ir nesustabde transporto priemones, del ko išvažiavo i priešinga kelio juosta, nuvažiavo nuo kelio i kaire puse ir atsitrenke i pakeles medi, ir taip sukele eismo ivyki, del ko nukentejusiajam A.

D. nesunkiai sutrikde sveikata. Kolegija galimai patirtus A. D. krutines skausmus priešingai nei pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju, nevertina kaip budingus susimušus krutine i vaira, kadangi tai nera vienintele galima krutines skausmu priežastis, o, be to, Lietuvos Teismo ekspertizes centro 2008-04-10 ekspertizes akte Nr. 11-3695(07) konstatuota, kad (t. 2, b.l. 67-68) labiausiai tiketina, kad šio eismo ivykio metu automobilio „Audi 80“ vairuotojo vietoje sedejo M. M. , o A. D. priekineje dešineje keleivio vietoje.

Kolegija atmeta pirmosios instancijos teismo analize, susijusia su tuo ar A. D. iki autoivykio nevartojo alkoholiniu gerimu, kadangi tai nera reikšminga nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Pirmosios instancijos teismui kele abejoniu ar galejo M. M. per toki trumpa laika, esant tokiems sužalojimams, suvokti, kad reikia perlipti iš vairuotojo puses i keleivio puse ir perlipti, taciau atkreiptinas demesys, kad per ta laiko tarpa A. D. jau buvo išlipes iš mašinos, be to, irodymu visuma, tame tarpe patirti sužalojimai, rodo, kad M.

M. minetus veiksmus atliko. Kolegija nemano, kad aplinkybe, kad M. M. suklupo, t.y., negalejo atsistoti, paneigia aplinkybe, kad M. M. galejo persesti iš vairuotojo sedynes i keleivio, kadangi persikelti iš vienos (vairuotojo) vietos i kita (keleivio) vieta galima ranku pagalba, nenaudojant koju kaip atramu. Kolegija remdamasi jau išdestytais argumentais, kurie atitinka eismo ivykio ekspertiziu ir kitu duomenu visumai, šiuo atveju, kritiškai nevertina ir liudytojo T. M. parodymus, nors jis yra nukentejusiojo brolis. Del bausmes skyrimo M.

M. atsakomybe sunkinanciu ir lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta.Skiriant bausme, teismas vadovaujasi bausmes paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmes skyrimo taisyklemis. M. M. padare viena neatsargu nusikaltima (BK 281 str. 2 d., 16 str.), anksciau neteistas (t.2, b.l. 47), Alytaus profesinio rengimo centro charakterizuojamas teigiamai (t.2, b.l. 51), mokosi, administracine tvarka buvo baustas viena karta 2004-12-06 už alkoholiniu gerimu gerima viešose vietose, baustumas išnykes (t.3, b.l. 18).

Už nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 2 d., padaryma nustatyta bauda arba arešto, arba laisves atemimo iki treju metu bausme. Atsižvelgiant i visas aukšciau išvardintas aplinkybes, M. M. skirtina bauda, lygi už neatsargius nusikaltimus numatytos baudos bausmes (BK 47 str. 3 d. 5 p.) vidurkiui – 38 MGL (4750 Lt). Del neturtines žalos Neturtines žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje., i kuriuos kolegija atsižvelgia (teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus), t.y. i tai, kad neturtine žala padaryta del neatsargaus nusikaltimo, M.

M. turtine padeti – jis, kaip parode pirmosios instancijos teismo posedyje, niekur nedirba, nes mokosi Alytaus kolegijoje, jokio turto neturi, gyvena su mama, yra jauno amžiaus, kas rodo jo tam tikras galimybes atlyginti neturtine žala, sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kuriais remiantis siekiama išlaikyti skirtingu interesu pusiausvyra ir veliau aptariamas turincias reikšmes bylai aplinkybes. Neturtines žalos dydis nustatomas pagal žalai reikšmingu aplinkybiu visuma. Teismu praktikoje siekiama nustatyti kiek imanoma sažininga ir teisinga atlyginamos žalos dydi, kartu nepažeidžiant teisines interesu pusiausvyros taip, kad priteisiamas neturtines žalos dydis taptu nepateisinama našta šia žala padariusiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-27 nutartis civilineje byloje Nr. 2A-526/2008).

A. D. prašo priteisti jam 30.000 litu neturtinei žalai atlyginti. Apeliacines instancijos teismo posedyje jis nurode, kad tuo metu mokesi vidurineje mokykloje, iki šiol jaucia galvos skausmus, prarado draugus, nes M. pripasakojo, kad jis vairavo girtas ir todel nelabai nori su juo bendrauti. Pirmosios instancijos teismo posedyje jis nurode, kad po ivykio gulejo ligonineje. Jis anksciau lanke Alytaus jauniu rinktineje futbolo treniruotes ir dalyvaudavo varžybose, o dabar jam svaigsta galva, todel negali sportuoti, yra galvos skausmai, blogai su atmintimi.

Ji M. M. draugai kaltina, kad jis vairavo automobili. Mokslai ir iki avarijos sekesi nelabai gerai, po avarijos sveikata pablogejo. Civiliniame ieškinyje taip pat nurodyta, kad A. D. padaryta neturtine žala pasireiške fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nes buvo sutrikdyta sveikata del galvos smegenu sukretimo, nosies kaulu lužimo, muštines kairio kelio sanario žaizdos, odos nubrozdinimu veide, poodiniu kraujosruvu kakle buvo gydomas ligoninese, ambulatoriškai poliklinikose, atliekami tyrimai, rentgenogramos, kompiuterine tomografija ir proceduros, taikytas sveikata gražinantis sanatorinis gydymas, jam teko mokytis namuose, sanatorijoje, del ko nukentejo mokymo lygis, jis iki šiol greitai pavargsta, skundžiasi galvos skausmais, neaišku kada baigsis gydymas ir pilnai pasveiks.

Iki autoivykio A. sportavo, lanke futbolo treniruotes ir atstovavo Alytaus miesto jaunuciu futbolo rinktinei, ka rodo Alytaus sporto ir rekreacijos centro pažyma. Šiuo metu jam negalima sportuoti ir treniruotis, del ko prarado sportine forma, negali dalyvauti varžybose, jam tai moraline skriauda. Iš M. R. universiteto teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. G 112/07 (06) (t.1, b.l. 46-48) išvadu matyti, kad A. D. nustatyta galvos smegenu sukretimas, nosies kaulu lužimas, muštine kairio kelio sanario žaizda, odos nubrozdinimai veide, poodines kraujosruvos kakle padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodytu aplinkybiu ir laiko.

Iš 2009-03-27 pažymos del A. D. Nr. S-431 (t.3, b.l.

9) matyti, kad jo pažymiai 2005-2006 ir 2007-2008 m. ženkliau nepasikeite. Iš VšI Alytaus sporto ir rekreacijos centro pažymos (t.2, b.l. 167) matyti, kad A. D. 2005-2006 lanke futbolo treniruotes ir atstovavo Alytaus miesto jaunuciu futbolo rinktinei. Kolegija, vertindama liudytoju parodymus, kad A. D. toliau žaidžia futbola, atsižvelgia i tai, kad žaisti futbola ir atstovauti Alytaus miesto jaunuciu futbolo rinktinei nera tapatu. Taip pat atsižvelgiama i tai, kad A. D., matydamas, kad M. M. yra neblaivus, važiavo jo vairuojamu automobiliu.

Atsižvelgus i išdestyta, kolegija mano, kad A. D. priteistinas 10 000 Lt neturtines žalos dydis. Del turtines žalos ir proceso išlaidu atlyginimo Vilniaus teritorine ligoniu kasa 2007-02-19 ieškiniu Nr. 35-422 (t.1, b.l. 59-60) kaip nukentejusiuosius ivardina A. D. ir M. M. ir prašo iš itariamojo priteisti 5691,6 Lt LT LT VLK patirta žala už nukentejusiuju gydyma. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 283 str. 1 d. nustatyta, jog žala, padaryta asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo.

Pripažinus M. M. kaltu del A. D. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, M. M. privalo ligoniu kasai atlyginti nukentejusiojo gydymo išlaidas. Iš mineto ieškinio ir bylos duomenu matyti, kad nukentejusiojo A. D. gydymo išlaidos sudaro 1426,00 Lt (b.l. 52, 63), todel ši suma priteistina iš M. M.. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi buti atlyginami visiškai. Pagal Civilinio kodekso 6.249 str. žala yra turetos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), asmens turto sumažejimas. Iš byloje esancio 2008-07-15 patikslinto civilinio ieškinio (t.2, b.l. 134-136) matyti, kad juo prašoma priteisti iš M.

M. A. D. 610 Lt turtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodoma, kad turtine žala sudaro šios išlaidos: už sunaus A. D. pervežima greitosios medicinos pagalbos automobiliu iš Druskininku ligonines i Alytaus apskrities ligonine sumoketa 127,50 Lt, (mineta žala patvirtina kasos cekis 127,5 Lt sumai už pervežima (t.2, b.l. 141). Jie buvo kvieciami ir važiavo iš Alytaus i Druskininku policijos komisariata 8 kartus (2007 01 03, 2007 01 04, 2007 01 11, 2007 06 28, 2007 10 22, 2007 11 21, 2007 12 07, 2008 04 17), veže iš Alytaus i Druskininkus ir atgal savo automobiliu TOYOTA AVENSIS kitas sunus, kiekviena karta pravažiuodavo 112 km. (56 km x2 = 112 km).

Gydantis sunui A. D. vaiku sanatorijoje, iš Alytaus i Druskininkus važiavo 10 kartu (nuveže, parveže ir 8 kartus buvo aplankyti). Viso per 18 kartu pravažiavo iš Alytaus i Druskininkus ir atgal 2016 km (112 km x 18). Automobilis 100-tui kilometru naudoja 8 litrus dyzelinio kuro po 3 Lt už litra, viso už 161 litra dyzelinio kuro sumoketa 483 litai. Viso išlaidu turejo 610 litu (127 Lt + 483 Lt). Pažymetina, kad sutinkamai su BPK 104 str. 1 d., proceso išlaidos liudytojui, nukentejusiajam, ekspertui, specialistui, vertejui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo istaigu, prokuraturos ar teismo lešu, todel kelioniu i Druskininku policijos komisariata 8 kartus išlaidos, šiuo atveju, iš M.

M., kaip turtine žala, nepriteistina. Pažymetina, kad, šiuo atveju, nesant prašymo, teismas nesprendžia sutinkamai su BPK 105 str. atlygintu proceso išlaidu išieškojimo iš nuteistojo klausimo. Atkreiptinas demesys, kad A. D. lankymo išlaidas patyre ne pats A. D., todel jam jos nepriteistinos. Šioje dalyje ieškinys atmestinas. Dalyje, kurioje prašoma priteisti už A. D. pervežima greitosios medicinos pagalbos automobiliu iš Druskininku ligonines i Alytaus apskrities ligonine sumoketa 127,50 Lt ir už keliones i Druskininku vaiku sanatorija iš Alytaus i Druskininkus (112x2x8/100*3=53,76 Lt) ieškinys tenkintinas ir A.

D. naudai iš M. M. priteistina 181 Lt 26 ct. Lietuvos Respublikos BK 106 str. 2 d. nustatyta, kad, pripažines kaltinamaji kaltu, teismas, priimdamas nuosprendi, turi teise nuspresti iš kaltinamojo išieškoti nukentejusiojo ir civilinio ieškovo turetas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentejusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmoketi. Iš byloje esancio 2008-07-15 patikslinto civilinio ieškinio (t.2, b.l. 134-136) matyti, kad juo prašoma priteisti iš M. M. N. D. 3000 Lt advokato atstovavimo išlaidu.

Iš 2007-01-03 nutarimo leisti atstovui pagal istatyma dalyvauti procese (t.1, b.l. 154) matyti, kad nepilnamecio A. D. atstove pagal istatyma yra N. D.. Iš 2008-06-17 pinigu priemimo kvito serija LAT Nr. 452203 matyti, kad N. D. už atstovavima, dokumento surašyma, patarima, kitas teisines paslaugas advokatei sumokejo 3000 Lt. Atsižvelgus i išdestyta, N. D. iš M. M. priteistina 3000 Lt advokato paslaugoms apmoketi. Del kitu apeliacinio skundo argumentu Skundo argumentas, kad pats nukentejusysis A. D. tvirtina, kad jis krutines nesusimuše, neduoda pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad jis po eismo ivykio neteige, kad jam skauda krutine, nes tokie nusiskundimai užfiksuoti medicinine dokumentacija, liudytoju parodymais, taciau jo pacio nusiskundimai nesant kitu objektyviu krutines sumušimo duomenu, nelaikytini patvirtinanciais ši fakta.

Kolegija sutinka, kad M. R. Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 139/07(01) nurodyta, kad A. D. kraujyje etilo alkoholio nera (t.1, b.1. 72), kad A. D. parodymai nepagristai vertinti kaip noras išvengti atsakomybes, kadangi jie, duoti teismo posedžio metu, iš esmes, nei patvirtina, nei paneigia, kad jis vairavo automobili. Kolegija pritaria skundo argumentui, kad teismui kilusi abejone, kad M. M. per trumpa laika esant tokiems sužalojimams galejo perlipti iš vairuotojo priekines sedynes i keleivio priekine sedyne yra nepagrista, nes eismo ivykio ekspertiziu Nr. 11-3695(07) ir Nr. 11-3074 (07) išvados neatmeta tokios galimybes, teisme teismo medicinos ekspertas šios galimybes perlipti nepaneige.

Pritartina skundo argumentui, kad iš automobilio salono keleivio vietos vaizdo po eismo ivykio fotonuotraukos (t. 2, b.l. 201, 3 pav.) akivaizdu, kad automobilio vidinio salono daliu sugadinimai negalejo sutrukdyti M. M. iš vairuotojo sedynes persikelti i priekine keleivio sedyne. Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., n u s p r e n d e: Druskininku miesto apylinkes teismo 2009 m. gegužes 7 d. nuosprendi panaikinti. M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir nuteisti 38 MGL (4750 Lt) dydžio bauda.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ Valstybinei ligoniu kasai 1426 Lt (tukstanti keturis šimtus dvidešimt šešis litus) už nukentejusiojo A. D. gydyma, 1726 Lt 40 ct (tukstanti septynis šimtus dvidešimt šešis Lt 40 ct.) A. D. naudai neturtinei žalai atlyginti ir 181 Lt 26 ct. (šimta aštuoniasdešimt viena lita 26 ct) A. D. naudai turtinei žalai atlyginti. Priteisti iš M. M. A. D. 8273,6 Lt (aštuonis tukstancius du šimtus septyniasdešimt tris Lt 60 ct) neturtines žalos atlyginimo.

Priteisti iš M. M. N. D. 3000 Lt (tris tukstancius Lt) advokato paslaugoms apmoketi. Daiktini irodyma - automobili Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) saugoma automobiliu aikšteleje, esancioje (duomenys neskelbtini), - gražinti savininkei L. M.. Kolegijos pirmininkas             Teisejai Stasys Lemežis Vladas Nikitinas Stasys Punys Nuorašas tikras:                                                                                 Stasys LemežisTeisejas