f46126fb-e2fc-4415-879b-e06c30ec6b6d · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-263-988/2023

Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00122-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.28.2.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aistei Bareikei,

vertėjaujant Zakaria El Osta (nuotoliniu vaizdo ir garso perdavimo būdu),

dalyvaujant prokurorei Irenai Sakson (nuotoliniu vaizdo ir garso perdavimo būdu),

nuteistiesiems J. B., B. H. (nuotoliniu vaizdo ir garso perdavimo būdu) ir jų gynėjui advokatui Dariui Raulušaičiui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų J. B., B. H. gynėjo advokato Dariaus RauluÅ¡aičio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo

J. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 1 dalį 174 MGL (8 700 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į J. B. paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. spalio 21 d., iki 2021 m. spalio 22 d. bei laikas, iÅ¡bÅ«tas suėmime, nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d., iÅ¡ viso 58 paros (viena para prilyginama 2 MGL baudos). Neatlikta bausmės dalimi laikytina 58 MGL (2 900 Eur) dydžio bauda.

J. B. paskirta kardomoji priemonė – užstatas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus užstatas – 1 500 Eur grÄ Å¾intinas užstato davėjui.

B. H., pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 292 straipsnio 1 dalį 174 MGL (8 700 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į B. H. paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. spalio 21 d., iki 2021 m. spalio 22 d. bei laikas, iÅ¡bÅ«tas suėmime, nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d., iÅ¡ viso 58 paros (viena para prilyginama 2 MGL baudos). Neatlikta bausmės dalimi laikytina 58 MGL (2 900 Eur) dydžio bauda.

B. H. paskirta kardomoji priemonė – užstatas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus užstatas – 1 500 Eur grÄ Å¾intinas užstato davėjui.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas automobilis „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. B. nuteistas už tai, kad iÅ¡ anksto susitaręs bei veikdamas bendrai su B. H. ir nuteistaisiais W. I., N. A. S. (jų atžvilgiu įsiteisėjo 2022 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas), Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno neteisėtai valstybės sienÄ perėjusius, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, o bÅ«tent: jis, 2021 m. spalio 21 d., apie 9.00 val., iÅ¡ Molėtų miesto prieigų, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, vykdamas kaip keleivis, automobiliu „Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo W. I., kartu automobilyje važiuojant B. H., važiuodamas priekyje lydėjo automobilį „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o bÅ«tent jis žvalgė vietovę, ar nėra teisėsaugos pareigÅ«nų, taip sudarydamas sÄ lygas iÅ¡ paskos važiuojančiam automobiliui „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. A. S., netrukdomai neteisėtai gabenti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius: M. B., B. A., S. A., H. A., tokiu bÅ«du neteisėtai gabeno minėtus asmenis Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2021 m. spalio 21 d., 10.00 val., kol (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nų. J. B. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 292 straipsnio 1 dalyje.

2. B. H. nuteistas už tai, kad iÅ¡ anksto susitaręs bei veikdamas bendrai su J. B. ir nuteistaisiais W. I., N.  A.  S. (jų atžvilgiu įsiteisėjo 2022 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas), Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno neteisėtai valstybės sienÄ perėjusius, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, o bÅ«tent: jis 2021 m. spalio 21 d., apie 9.00 val. iÅ¡ Molėtų miesto prieigų, tyrimo metu tiksliai nenustatytos vietos, vykdamas kaip keleivis automobiliu „Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo W. I., kartu automobilyje važiuojant J. B., važiuodami priekyje lydėjo automobilį ,,Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o bÅ«tent jis žvalgė vietovę ar nėra teisėsaugos pareigÅ«nų, taip sudarydamas sÄ lygas iÅ¡ paskos važiuojančiam automobiliui „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. A. S., netrukdomai neteisėtai gabenti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius: M. B., B. A., S. A., H. A., tokiu bÅ«du neteisėtai gabeno minėtus asmenis Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2021 m. spalio 21 d. 10.00 val., kol (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nų. B. H. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 292 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistųjų J. B. ir B. H. gynėjas advokatas Darius RauluÅ¡aitis praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – J. B. ir B. H. iÅ¡teisinti, esant nepadarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimÄ , kadangi nuosprendį grindė bylos nagrinėjimo teisme metu neapklausto G. A. nepatikimais parodymais (BPK 329 straipsnio 4 punktas). G. A. parodymai yra vienintelis duomenų Å¡altinis, susiejantis J. B. su nelegaliai valstybės sienÄ perėjusių asmenų gabenimu, tačiau Å¡ie parodymai buvo duoti atliekant kitus ikiteisminius tyrimus (ne teisme), todėl J. B. ir jo gynėja advokatė neturėjo galimybės užduoti G. A. klausimų. Tokiu bÅ«du buvo pažeista J. B. teisė į gynybÄ .

3.2. Gynėjas advokatas skunde teigia, kad vertinant G. A. kituose ikiteisminiuose tyrimuose duotų parodymų patikimumÄ , atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ių ikiteisminių tyrimų ir vėliau teismuose nagrinėtų bylų aplinkybės yra visiÅ¡kai nesusijusios su Å¡ios bylos aplinkybėmis. Kitose bylose G. A. nuteistas dėl kitų asmenų, kilusių iÅ¡ kitų valstybių (Libano), valstybės sienÄ perėjusių kitose vietose, neteisėto gabenimo. Å iose bylose, iÅ¡skyrus G. A., nei vienas apklaustas asmuo nepaminėjo, jog pažįsta J. B. ar bent žino apie tokio asmens egzistavimÄ . PrieÅ¡ingai, tose bylose apklausti asmenys, nurodo, kad nelegalų sienos kirtimÄ organizavo asmuo vardu R..

3.3. Skunde teigiama, kad kitose bylose G. A. savo kaltę pripažino ir bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais, todėl ir Å¡ioje byloje pastarasis galėjo neteisėtai padėti įrodinėjant nuteistųjų kaltę. G. A. parodymai, kiek tai susiję su J. B., yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Vienoje baudžiamojoje byloje G. A. teigė, kad niekada nebuvo susitikęs su J. B., nors ir teigia, kad pastarajam pinigus perdavė, bendravo per „WhatsApp“ programėlę (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. gruodžio 22 d. baudžiamasis įsakymas), o kitoje byloje G. A. teigia, kad J. B. pinigus sumokėjo Vokietijoje, o vėliau J. B. dingo, G. A. ketino pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl Å¡ių pinigų (Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų posėdžio protokolas). G. A. nurodomos aplinkybės, kad J. B. po pinigų jam perdavimo dingo, o sužinojęs apie G. A. sutuoktinės atvykimÄ Ä¯ LietuvÄ nustebo, nedera su jo parodymais,

3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis 2021 m. gruodžio 3 d. asmens parodymo atpažinti protokolu neįvertino, kad pirmosios apklausos metu G. A. nurodė visai kitokius J. B. iÅ¡orės požymius – teigė, kad J. B. be barzdos, nors Å¡is visuomet neÅ¡iojo barzdÄ , nurodė, kad J. B. važinėja juodos spalvos „Audi“ visureigiu, tačiau J. B. niekuomet tokio automobilio neturėjo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iki atpažinimo J. B. ir G. A. buvo laikomi tame pačiame kalėjime, ten buvo ne kartÄ susitikę. Taigi, labai tikėtina, kad G. A. atpažino J. B. pagal jo iÅ¡orės požymius, kuriuos pamatė tik bÅ«damas tame pačiame kalėjime, o ne bendraudamas su juo dėl savo žmonos gabenimo per sienÄ . Teismas neįvertino ir to, kad G. A. apklausos metu teigė, jog visa jo ir J. B. komunikacija yra jo telefone, tačiau prie bylos taip ir nebuvo prijungti jokie duomenys, pagrindžiantys bent vienÄ ankstesnį J. B. ir G. A. kontaktÄ .

3.5. Gynėjas advokatas pabrėžia, jog skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados, kad nuteistieji žvalgė vietovę ar nėra teisėsaugos pareigÅ«nų, neatitinka bylos aplinkybių. Nuteistųjų ir kartu su jais vykusių N. A. S. ir W. I. teisme duoti parodymai yra teisingi, bent jau kiek tai susiję su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie vietovės žvalgymÄ ir padėjimÄ gabenti nelegaliai sienÄ perėjusius asmenis, labai tikėtina, buvo nulemti siekio greičiau bÅ«ti paleistiems iÅ¡ suėmimo ir tuo metu buvusio sumanymo procesÄ užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Tokios iÅ¡vados grindžiamos Å¡iais duomenimis: nuteistieji ir kartu su jais automobiliu vykę W. I. ir N. A. S. (nuteisti kitoje byloje) pakeitė savo ankstesnius parodymus po to kai pusantro mėnesio praleido suėmime; Nuteistieji, W. I. ir N. A. S. pakeitė parodymus, pripažino kaltę tuo pat metu: Nuteistieji – 2021 m. gruodžio 8 d., W. I. ir N. A. S. – 2021 m. gruodžio 9 d.; Nuteistųjų, W. I. ir N. A. S. papildomos apklausos buvo atliekamos tomis pat dienomis – 2021 m. gruodžio 17 d. ir 2022 m. gegužės 20 d. ir bÅ«tent Å¡ių apklausų metu visi parodė, kad „žvalgėsi ar nėra kelyje teisėsaugos pareigÅ«nų, stebėjo keliÄ , taip norėdami palengvinti N. A.

S. žmonių gabenime kad vykdami automobiliu“. Visų apklausų protokoluose suraÅ¡ytas vienodas tekstas; visose apklausose, kai nuteistieji J. B. ir B. H., W. I. ir N. A. S. pripažino kaltę bei davė parodymus apie „vietovės žvalgymÄ â€œ, dalyvavo tas pats gynėjas (W. I. ir N. A. S. 2021 m. gruodžio 9 d. apklausos metu kita tos pačios advokatų kontoros advokatė). Nuteistieji J. B. ir B. H., W. I. ir N. A. S. iÅ¡ suėmimo buvo paleisti tÄ pačiÄ dienÄ (2021 m. gruodžio 17 d.), kai davė parodymus, jog vykdami automobiliu „žvalgė vietovę“ ir tÄ pačiÄ dienÄ visiems buvo įteikti praneÅ¡imai apie proceso užbaigimÄ teismo baudžiamuoju įsakymu.

Taigi, nuteistųjų J. B. ir B. H., taip pat W. I. ir N. A. S. 2021 m. gruodžio 8 d., 2021 m. gruodžio 17 d. ir 2022 m. gegužės 20 d. duoti parodymai laikytini nepatikimais ir neatitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimų, todėl Å¡iais jų parodymais negali bÅ«ti grindžiamas skundžiamas nuosprendis. Byloje nėra jokių kitų duomenų pagrindžiančių, kad nuteistieji J. B. ir B. H. žvalgė vietovę ir taip padėjo gabenti per valstybės sienÄ neteisėtai perėjusius užsieniečius, tuo labiau, kad tokio pobÅ«džio žvalgymas, kai automobiliai važiuoja vienas paskui kitÄ yra visiÅ¡kai neefektyvus.

Teismo iÅ¡vada, jog nuteistieji, vykę automobiliu „Audi Q7“ žvalgė teritorijÄ , ar nėra teisėsaugos pareigÅ«nų, yra tik prielaida, kurios nepagrindžia jokie byloje esantys duomenys.

3.6. Apeliaciniame skunde gynėjas advokatas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nėra individualizuojami J. B. ir B. H. atlikti veiksmai ir jų psichinis santykis su atliktais veiksmais. Abiejų nuteistųjų veiksmai ir kaltė apraÅ¡omi kartu, nors byloje esantys duomenys rodo, jog B. H. veiksmai apsiribojo tik važiavimu automobilyje, o pastarasis supyko, kai sužinojo, jog N. A. S. nori paimti seserį, nelegaliai perėjusiÄ valstybės sienÄ . Nors teismui ir kilo abejonių dėl nuteistųjų atvykimo į LietuvÄ ieÅ¡koti darbuotojų, su kuo yra sutiktina, tačiau liko nepaneigtos versijos, jog nuteistieji teikė vertimo paslaugas savo tautiečiams bei siÅ«lė neteisėtai sienÄ perėjusiems asmenims kreiptis į teisėsaugos pareigÅ«nus ir praÅ¡yti prieglobsčio.

3.7. Nuteistųjų gynėjo advokato teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Prokurorės nutarimu, kurį patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas, yra konstatuota, kad visi valstybės sienÄ perėję asmenys, dėl kurių gabenimo yra nuteisti J. B. ir B. H., laikytini prieglobsčio praÅ¡ytojais ir pagal 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso (Konvencija) ir BK 292 straipsnio 2 dalies nuostatas negali bÅ«ti baudžiami. Todėl darytina iÅ¡vada, kad negali bÅ«ti baudžiami ir asmenys, kurie prieglobsčio praÅ¡ytojams, jau bÅ«nant Lietuvos teritorijoje teikia pagalbÄ . Kitu atveju bÅ«tų sukurta teisiÅ¡kai ydinga situacija, kai valstybės institucijos ir pareigÅ«nai, tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais yra įpareigojami tokiems asmenims teikti pagalbÄ , o fiziniai asmenys už tokios pagalbos teikimÄ traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Tam tikras delsimas kreipiantis į Migracijos departamentÄ yra pateisinamas, todėl kad užsieniečiams sudėtinga suvokti, kada ir kaip kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo.

3.8. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad J. B. ir B. H. pagal BK 292 straipsnio 1 dalį yra nuteisti kaip vykdytojai, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad jie neatliko nei vieno BK 292 straipsnio 1 dalyje numatyto alternatyvaus veiksmo, užtraukiančio atsakomybę pagal šį straipsnį, nuteistiesiems nei vienas straipsnyje nurodomas požymis net nebuvo inkriminuojamas. Kaltinime nurodomos tik bendro pobÅ«džio frazės, kurios nepagrindžia nei vieno BK 292 straipsnio 1 dalyje nurodyto veiksmo. Be to, pagal byloje nustatytas aplinkybes, net ir pripažinus, jog pastarieji automobiliu „Audi Q7“ žvalgė teritorijÄ , taip siekdami sudaryti sÄ lygas netrukdomai gabenti užsieniečius, tokie nuteistųjų veiksmai galėtų bÅ«ti kvalifikuojami tik kaip padėjimas (BK 24 straipsnio 6 dalis) padaryti BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ (esant kitiems nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 straipsnio 1 dalyje, požymiams). Taip pat, BK 292 straipsnio 1 dalies objektyviosios pusės požymių neatitinka ir skundžiamame nuosprendyje daroma iÅ¡vada, kad nuteistieji kartu su N. A. S.ir W. I. kartu vyko pasiimti imigrantų. Vien tai, kad nuteistieji vyko pasiimti neteisėtai sienÄ perėjusių asmenų, tačiau jų nepaėmė ir fiziÅ¡kai negabeno, negali užtraukti atsakomybės pagal BK 292 straipsnio 1 dalį.

3.9. Gynėjas advokatas apeliaciniame skunde teigia, kad nuteisti asmenį pagal BK 292 straipsnio 1 dalį galima tik tada, jeigu yra nustatoma, kad asmuo suvokė, jog neteisėtai Lietuvos teritorijoje gabena nuolatinės gyvenamosios vietos neturintį užsienietį, ir siekia tai daryti. Tačiau nuosprendyje teismas nurodė, kad nuteistieji žinojo apie nelegalų asmenų atvykimÄ ir važiavo su tikslu juos nugabenti į Vokietijos FederacijÄ .

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o nuteistųjų gynėjas advokatas – tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų J. B. ir B. H. gynėjo advokato Dariaus Raulušaičio skundas atmetamas

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ nuteistųjų gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir J. B. bei B. H. nuteisimu dėl BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023  m. vasario 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

7. Pažymima, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos. Ä®rodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiÅ¡kiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), kas taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nesant pagrįstų abejonių dėl nuteistųjų nusikalstamos veikos požymių, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, kurį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 292 straipsnio 1 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo

9. Pagal BK 292 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sienÄ perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje.

10. BK 292 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma alternatyviais veiksmais: neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabenant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sienÄ perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba neteisėtai valstybės sienÄ perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį slepiant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, Å¡io nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad bÅ«tų atliktas bet kuris vienas iÅ¡ Å¡io straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Pabrėžtina, kad nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio gabenimu Lietuvos Respublikoje laikomi bet kokie veiksmai, kuriais neteisėtai valstybės sienÄ perėjęs užsienietis perkeliamas iÅ¡ vienos vietos į kitÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje nekertant valstybės sienų. Å ios veikos objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiek vedant, vežant, plukdant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturintį užsienietį, pavyzdžiui, iÅ¡ vienos slaptavietės į kitÄ .

11. BK 292 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia. Sprendžiant dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo nuteistųjų J. B. bei B. H. veikoje, turi bÅ«ti nustatytas toks tyčinės kaltės turinys: kad nuteistieji suprato, jog gabena neteisėtai valstybės sienÄ perėjusius, nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius Lietuvos Respublikoje asmenis ir norėjo taip veikti.

12. Nuteistųjų gynėjas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis G. A. parodymais, kurie buvo duoti kitoje baudžiamojoje byloje, kadangi nuteistieji ir jų gynėjas neturėjo galimybės užduoti klausimų Å¡iam asmeniui, tokiu bÅ«du buvo pažeista jų teisė į gynyba. Gynėjas taip pat pažymi, jog minėtas G. A. kitose baudžiamosiose bylose savo kaltę pripažino ir bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais, todėl ir Å¡iuo atveju galėjo pareigÅ«nams neteisėtai padėti įrodinėti nuteistųjų kaltę nagrinėjamoje byloje. Be to, kitose bylose G. A. parodymai apie J. B. yra prieÅ¡taringi. Apylinkės teismas remiasi ir kitoje byloje esančiu asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame G. A. taip pat pateikė prieÅ¡taringÄ J. B. apibÅ«dinimÄ .

12.1. Teisėjų kolegija su tokiais gynėjo argumentais sutinka. Pažymima, kad BPK nuostatos nedraudžia teismams remtis iÅ¡ kitų baudžiamųjų bylų gautais duomenimis, tačiau visi jie turi bÅ«ti patikrinami teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2009, 2K-601/2012, 2K-23-976/2015 ir kt.). Toks patikrinimas daromas BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiu bÅ«du teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais gali bÅ«ti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ BPK 242 straipsnio nuostatų, numatančių bylos žodinį ir tiesioginį nagrinėjimÄ teisme, taip pat iÅ¡plaukia, kad nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas tiesiogiai teismo iÅ¡tirtais bylos duomenimis. Jeigu pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėjami ne visi bylai reikÅ¡mingi įrodymai, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio nuostatomis, pats atlieka įrodymų tyrimÄ . Teismų praktikoje pažymima, kad tiesioginis įrodymų iÅ¡tyrimas teisiamajame posėdyje ir ypač liudytojo apklausa neatsiejamai susiję su BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalyse įtvirtinta asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punkte taip pat įtvirtintas principas, pagal kurį, prieÅ¡ nuteisiant kaltinamÄ jį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi bÅ«ti pateikti jam dalyvaujant vieÅ¡ame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti bylos nagrinėjimo rungtyniÅ¡kumÄ . Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ yra galimos iÅ¡imtys, tačiau jos Å¡ioje byloje nenustatytos (pavyzdžiui, LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-719/2022).

12.2. Atsižvelgiant į aptartÄ teismų praktikÄ , pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, negalėjo vadovautis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. gruodžio 22 d. baudžiamajame įsakyme užfiksuotais duomenimis: liudytojo G. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 86-90), 2021 m. gruodžio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolu (t. 7, b. l. 82-85), taip pat Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendyje užfiksuotais G. A. parodymais. G. A. bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo apklaustas, todėl tiesiogiai neiÅ¡tyrus (nepatikrinus) jo parodymų teisiamajame posėdyje, Å¡iais parodymais grįsti nuteistųjų kaltės nėra galimybės.

12.3. Kartu Å¡iame kontekste pažymima, kad, viena vertus, Å¡ie G. A. parodymai nepatvirtina nuteistiesiems inkriminuoto neteisėtai valstybės sienÄ perėjusių asmenų gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, o tik galimai atskleidžia nuteistųjų sÄ sajas su neteisėtai Lietuvos valstybės sienÄ perėjusių asmenų patekimo į VokietijÄ organizavimu.

12.4. Kita vertus, nuteistųjų J. B. ir B. H. kaltė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įrodinėjama ne tik G. A. parodymais, atpažinimo protokolu pagal nuotraukÄ kitoje baudžiamojoje byloje, tačiau ir kitais įrodymais: liudytojų – valstybės sienos apsaugos pareigÅ«nų E. V., N. G., M. B., G. K.-Å ., N. P., M. A. parodymais, apžiÅ«ros protokolais, tarnybiniais praneÅ¡imais, kitais raÅ¡ytiniais ir daiktiniais įrodymais, esančiais baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių įrodymų visumos visiÅ¡kai pakanka konstatuoti, jog nuteistieji buvo pagrįstai nuteisti pagal BK 292 straipsnio 1 dalį.

13. Atsakydamas į apelianto argumentus dėl nuteistųjų parodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas pateikia nuteistųjų J. B. ir B. H. (taip ir kitų dviejų nuteistųjų teismo baudžiamuoju įsakymu, kurie Å¡ioje byloje laikomi liudytojais – N. A. S. ir W. I.) parodymų vertinimÄ jų pačių anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir kitų bylos įrodymų kontekste. Kaip matyti iÅ¡ byloje medžiagos, nuteistieji J. B. ir B. H. savo parodymus keitė net kelis kartus. Pirminiuose parodymuose savo kaltę pastarieji neigė, vėliau apklausiami net tris kartus savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, sutiko su baudžiamojo proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau priėmus teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , J. B. ir B. H. pateikė praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, kur savo kaltės vėl nepripažino. Toliau pateikiamas detalesnis jų parodymų turinys.

13.1. 2021 m. spalio 21 d. J. B. apklausiamas įtariamuoju kaltės nepripažino ir parodė, kad kartu su B. H. ir W. I. automobiliu „Audi Q7“ iÅ¡ Vokietijos atvyko į LietuvÄ ieÅ¡koti darbuotojų savo bendrovėms Vokietijoje. Dar bÅ«nant Vokietijoje į jį kreipėsi N. A. S. praÅ¡ydamas padėti susikalbėti su Baltarusijos pareigÅ«nais dėl jo sesers, kuri mėgino nelegaliai kirsti Lietuvos sienÄ iÅ¡ Baltarusijos pusės. J. B. skambino Baltarusijos pasieniečiams ir prašė leisti N. A. S. seseriai grįžti atgal į MinskÄ . J. B., B. H. ir W. I. atvykus į LietuvÄ , prie jų prisijungė N. A. S., kuris vėliau pasakė, kad jo sesuo jau Lietuvoje. J. B. ir kiti buvę kartu sakė, kad taip negalima, kad N. A. S. sesuo tegul važiuoja kur nori. Tačiau vis tiek visi kartu nuvažiavo paimti N. A. S. sesers prie parduotuvės už miesto. N. A. S. persėdo į jo sesers vairuotÄ automobilį „Volvo“ ir iÅ¡ paskos jų „Audi Q7“ atvažiavo į vieÅ¡butį, kur juos visus sulaikė (t. 3, b. l. 108).

13.2. 2021 m. gruodžio 8 d. J. B. apklausiamas įtariamuoju kaltę pripažino visiÅ¡kai. Parodė, kad N. A.  S. praÅ¡ymu kalbėjosi su Baltarusijos pareigÅ«nais dėl jo sesers mėginančios kirsti Lietuvos Baltarusijos sienÄ . Jis žinojo, kad su N. A. S. seserimi keliauja ir daugiau žmonių. Kartu su N. A. S., B. H. ir W. I. automobiliu „Audi Q7“ atvyko į LietuvÄ . Važiuojant į LietuvÄ ir jau esant Lietuvoje J. B. skambino Baltarusijos pasieniečiams ir taksi, tarėsi, kad N. A. S. seseriai bÅ«tų leista grįžti į MinskÄ . Vėliau susižinojo, kad N. A. S. sesuo jau atvyko į LietuvÄ ir kažkokiu automobiliu kartu su kitais asmenimis atvyko prie parduotuvės Å¡alia Vilniaus. Jie nuvyko prie tos parduotuvės ir visi kartu dviem automobiliais vyko į Vilnių norėdami kreiptis į Migracijos pareigÅ«nus dėl prieglobsčio (t. 3, b. l. 117-119).

13.3. 2021 m. gruodžio 17 d. J. B. apklausiamas įtariamuoju davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus, kaip ir 2021 m. gruodžio 8 d. apklausos metu, tik parodė, jog nelegaliai sienÄ perėjusius asmenis ketino gabenti į VokietijÄ , o ne perduoti migracijos tarnybai (t. 3, b. l. 128-131)

13.4. 2022 m. gegužės 20 d. J. B. apklaustas įtariamuoju patvirtino savo ankstesnius parodymus ir papildomai parodė, kad kartu su B. H. ir W. I. automobiliu ,,Audi Q7“ važiuodami priekyje automobilio ,,Volvo“, kuriuo važiavo neteisėtai valstybės sienÄ kirtę asmenys, žvalgė ar kelyje nėra teisėsaugos pareigÅ«nų, taip norėdami palengvinti žmonių gabenimÄ (t. 6, b. l. 46-49).

13.5. 2021 m. spalio 21 d. B. H. apklausiamas įtariamuoju kaltės nepripažino. Parodė, kad kartu su N. A. S., J. B. ir W. I. automobiliu „Audi Q7“ vyko į LietuvÄ ieÅ¡koti darbuotojų jų bendrovei. Apie nelegaliai sienÄ perėjusius asmenis nieko nežino.

13.6. 2021 m. gruodžio 8 d. B. H. dar kartÄ apklaustas įtariamuoju kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad J. B. jo, kaip mokančio rusų kalbÄ , paprašė kartu vykti į LietuvÄ ir padėti susikalbėti jų tautiečiams, kurie yra įstrigę Baltarusijos – Lietuvos pasienyje. Be to, jam buvo įdomu pamatyti LietuvÄ ir norėjo paieÅ¡koti darbuotojų savo bendrovei. Nemanė, kad tokia kelionė gali bÅ«ti įvertinta kaip nusikaltimas. Jei bÅ«tų žinojęs, bÅ«tų nevažiavęs nes Vokietijoje turi didelę bendrovę su daug darbuotojų. Vykstant į LietuvÄ sužinojo, kad Baltarusijos pusėje yra įstrigusi N. A. S. sesuo ir kiti jų tautiečiai. J. B. telefonu jiems mėgino iÅ¡kviesti taksi. J. B. telefonu rusiÅ¡kai kalbėjo su baltarusių pasieniečiais prašė, kad jie leistų N. A. S. seseriai grįžti atgal į MinskÄ . Vėliau sužinojo, kad visi nelegalÅ«s migrantai jau perėjo valstybės sienÄ ir yra prie parduotuvės miesto pakraÅ¡tyje. B. H., N. A. S., J. B. ir W. I. automobiliu „Audi Q7“ nuvyko į tÄ vietÄ , N. A. S. persėdo į migrantų turimÄ automobilį ,,Volvo“ ir visi atvažiavo iki vieÅ¡bučio, kur juos sulaikė (t. 4, b. l. 38-41).

13.7. 2021 m. gruodžio 17 d. B. H. apklaustas įtariamuoju davė analogiÅ¡kus parodymus, kaip ir 2021 m. gruodžio 8 d. apklausos metu tik teigė, kad nelegaliai sienÄ perėjusius asmenis ketino gabenti į VokietijÄ , o ne priduoti juos migracijos tarnybai (t. 4, b. l. 47-50).

13.8. 2022 m. gegužės 20 d. B. H. apklaustas įtariamuoju patvirtino savo ankstesnius parodymus ir papildomai parodė, kad kartu su J. B. ir W. I. automobiliu ,,Audi Q7“ važiuodami priekyje automobilio ,,Volvo“, kuriuo važiavo neteisėtai valstybės sienÄ kirtę asmenys, žvalgė ar kelyje nėra teisėsaugos pareigÅ«nų, taip norėdami palengvinti žmonių gabenimÄ (t. 6, b. l. 76-79).

13.9. J. B. ir B. H. apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kai pripažino savo kaltę ir teigė, jog ketino nelegaliai sienÄ perėjusius asmenis nelegaliai gabenti į VokietijÄ , davė dėl to, kad jau ilgÄ laikÄ buvo suimti, o tuometis jų gynėjas sakė, kad jie bus paleisti iÅ¡ suėmimo tik tuo atveju jei pripažins kaltę ir sakys, kad padėjo gabenti nelegaliai valstybės sienÄ perėjusius asmenis.

13.10. J. B. apklaustas apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad G. A. nepažįsta, apie jį iÅ¡girdo tik kalėjime, po to kai buvo sulaikytas. PaaiÅ¡kino, kad jis turi įmonę ir jam trÅ«ksta darbuotojų. Tarp lapkričio ir gruodžio mėn., labiausiai jų trÅ«ko. Jis atvažiavo su kitu žmogumi, kuris taip pat turėjo įmonę Vokietijoje. IÅ¡ pradžių važiavo į VarÅ¡uvÄ , porÄ dienų pabuvo, susitiko su įdarbinimo agentÅ«romis. Paskui buvo planas vykti į LietuvÄ . Atvažiavo į LietuvÄ , susitiko su įdarbinimo agentÅ«romis. O po to jau buvo planas važiuoti į LatvijÄ . Tikslas buvo - darbuotojų paieÅ¡ka. Taip pat nurodė, kad jis nevažiavo du kartus, jis važiavo tik vienÄ kartÄ po pietų. Tikslas buvo važiuoti, nes draugo sesė dingo trims dienoms ir nebuvo jokio ryÅ¡io su ja, tai važiavo ieÅ¡koti kur ji ir ar kirto sienÄ , ar ne. SÄ lygos buvo tokios, kad jeigu ras savo sesę, tai tada tikrai pristatys į policijÄ ir jis buvo tik kaip vertėjas. Atvažiavo automobiliu „Porche Cayene“ su B. H.. Neprisimena, kÄ anksčiau sakė, bet atvažiavo su B. H.. Kitus draugus sutiko Lietuvoje, kurie buvo iÅ¡ anksčiau atvykę. N. A. S. jam pasakė, kad jo sesuo galimai nelegaliai kirto sienÄ ir jis važiavo su tikslu ne ieÅ¡koti, o tik kaip vertėjas. Važiavo trise „Audi“ automobiliu, buvo: jis pats, W. I. ir N. A. S.. B. H. miegojo automobilyje. Važiavo maždaug po pietų, o kai policija sulaikė buvo kita diena. TÄ dienÄ , kai buvo sulaikyti ryte, jis su B. H. pusryčiavo 100 m. nuo vieÅ¡bučio kavinėje. Tada gavo žinutę iÅ¡ N. A. S., kad jis rado sesę. Jis jam patarė pristatyti į policijos punktÄ . Tuomet jis atvažiavo pas juos su „Audi“ maÅ¡ina. Visi iÅ¡važiavo ir tada sulaikė policija. N. A. S. buvo su kita maÅ¡ina. Jis tuo metu nedalyvavo, buvo tik N. A. S. ir W. I., kurie važiavo pasitikti savų giminaičių.

13.11. B. H. apklaustas apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad su J. B. dirba toje pačioje srityje apie 20 metų, pažįsta vienas kitÄ , yra draugai. Pabėgėlių nepažįsta ir nei vieno nematė. Kaip ir jo draugas J. B. paminėjo, paskambino N. A. S., kurį pažįsta ne pirmÄ dienÄ , jis taip pat dirba toje pačioje srityje. Girdėjo kaip N. A. S. vis skambinėdavo J. B. ir jis padėdavo su vertėjavimu. Kai jį sulaikė Vilniuje, jis buvo „Audi“ automobilyje. Pats nustebo, kai jie atsidÅ«rė Ignalinoje. TÄ dienÄ buvo pavargęs ir kai maÅ¡ina pradėjo važinėti, jis užmigo. Prabudo, kai policija sustabdė ir paprašė dokumento. Grįžtant į Vilnių, girdėjo J. B. vertimÄ , jis kalbėjo telefonu ir suprato kokiu jie tikslu važiavo. Tuomet jis labai supyko. TÄ dienÄ susipyko, bet visi važiavo iÅ¡ nevilties. N. A. S. prarado ryšį su savo sese. Ir jie važiavo su ta mintimi, ras ar neras. Jis pats pabėgėlių nematė, faktiÅ¡kai jo nebuvo ir todėl policijai nepranešė. Jei bÅ«tų pamatę tikrus pabėgėlius, bÅ«tų pranešę policijai. Papildomai nurodė, kad spalio 21 d. ryte, netoli vieÅ¡bučio, nuėjo į armėniÅ¡kÄ virtuvę pusryčiauti. Pusryčių metu J. B. skambino W. I.. Tai buvo apie 8 val. gal Å¡iek tiek vėliau. Jis prašė pasakyti kur jie dabar randasi. Vėliau jie atvažiavo pas juos „Audi“ automobiliu. Pasakė, lipti į maÅ¡inÄ , nes turi gerų naujienų ir reikia važiuoti. Važiuojant link vieÅ¡bučio W. I. pasakė, kad N. sesė ir kitas giminaitis jau yra Lietuvoje. Jis supyko, prašė jį iÅ¡leisti, nes nesutiko dalyvauti, tačiau nespėjo, nes policijos pareigÅ«nai sulaikė ir areÅ¡tavo. N. tikrai nepasakė ir nepripažino, kad su W. I. važiavo pasitikti pabėgėlių už Vilniaus ribų.

14. Šie nuteistųjų J. B. ir B. H. parodymai turi būti analizuojami kartu su liudytojų W. I. ir N. A. S., kurių atžvilgiu įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. baudžiamasis įsakymas, parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu bei keturis kartus ikiteisminio tyrimo metu.

14.1. 2021 m. spalio 21 d. W. I. apklausiamas įtariamuoju nepripažino, jog padarė nusikaltimÄ ir parodė, kad B. ir J. pažįsta, nes yra dirbęs vairuotoju B. įmonėje. Jie visi kartu (B., J. ir N.) atvyko į LietuvÄ dėl B. ir J. verslo reikalų, taip pat aplankyti Vilnių. Apie automobilį „Volvo V40“ nieko nežino, automobiliu „Audi Q7“ „Volvo V40“ nelydėjo. Apie įvykio aplinkybes pakomentuoti nieko negali, 2021 m. spalio 21 d. ryte keturiese – jis, B., J. ir N. buvo išėję pasivaikščioti po Vilniaus miestÄ , po to buvo sulaikyti netoli vieÅ¡bučio, kuriame buvo apsistoję (t. 4, b. l. 92-95).

14.2. 2021 m. gruodžio 9 d. W. I. apklausiamas įtariamuoju kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad įvykio dienÄ jis, B., N. ir B. nuvyko prie parduotuvės netoli Molėtų, apie 8:00 val. ryto. Tuo metu prie jų atvažiavo neteisėtai valstybės sienÄ perėję migrantai. Su N. pasitarė ir nusprendė, jog reikia migrantus nuvežti iki Vilniaus, Migracijos tarnybos. Kai iÅ¡ parduotuvės grįžo B. ir B., jo vairuojamu automobiliu „Audi Q7“ iÅ¡važiavo į Vilnių, „Volvo“ važiavo paskui. Važiuojant kelyje pastebėjo, kad N. sesers vairuojamas automobilis „Volvo“ mėtosi po keliÄ , todėl sustojo ir automobilio „Volvo“ vairavimÄ perėmė N.. Jis su „Audi Q7“ važiavo priekyje, o N. su „Volvo“ važiavo paskui (t. 4, b. l. 101-105).

14.3. 2021 m. gruodžio 17 d. W. A. apklaustas įtariamuoju parodė, kad kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai. Į LietuvÄ 2021 m. spalio 19 d. su kitais įtarime iÅ¡vardintais asmenims jis atvyko paimti neteisėtai per valstybės sienÄ perėjusiÄ N. A. S. seserį ir kitus tautiečius, kurių jis nepažįsta. Juos turėjo nuvežti į VokietijÄ , o ne priduoti policijai Vilniuje. Jis su įtarime nurodytais asmenimis žinojo ko vyksta į Vilnių. 2021 m. spalio 20 d., apie 17.00 val., automobiliu „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo prie valstybės sienos, esančios Ignalinos r., kadangi iÅ¡ ten norėjo paimti per valstybės sienÄ Â neteisėtai perėjusius asmenis, tačiau to nepadarė, nes tautiečius apgriežė pareigÅ«nai. IÅ¡važiavę iÅ¡ tos vietos, jie laukė, kol jų tėvynainiams pavyks pereiti valstybės sienÄ . N. sesė nuolat praneÅ¡inėjo kur yra ir siuntė koordinates. 2021 m. spalio 21 d., tikslaus laiko nepamena, N. gavo SMS iÅ¡ sesers, kad ji jau važiuoja. Pastaroji nurodė, kad jo lauks prie parduotuvės. Nuvykę į N. sesers nurodytÄ vietÄ , N. persėdo už automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, nes jo sesuo negalėjo vairuoti, ir jie nuvažiavo į Vilnių, kadangi vieÅ¡butyje liko jų daiktai. Paėmę daiktus, jie bÅ«tų važiavę į VokietijÄ . Jis su B. H., J. B. automobiliu „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo priekyje, žvalgė, ar nėra teisėsaugos pareigÅ«nų, N. su kitais važiavo automobiliu „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ paskos (t. 4, b. l. 113-116).

14.4. 2022 m. gegužės 20 d. W. A. apklaustas įtariamuoju parodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta pilnai. Lieka prie parodymų, duotų 2021 m. gruodžio 17 d. apklausos metu, jie yra teisingi. Dėl patikslintame įtarime nurodytos vietos ir laiko sutinka. Pripažįsta, kad 2021 m. spalio 21 d. apie 09.00 val. ryte jis vairavo automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu automobilyje važiavo su B. H. bei J. B.. Jie važiavo į Vilnių. Jie važiavo pirmi, už jų važiavo automobilis „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. A. S., jis vežė neteisėtai per valstybės sienÄ perėjusius asmenis. Jie važiavo pirmi, nes stebėjo keliÄ , o bÅ«tent žiÅ«rėjo ar nėra kelyje teisėsaugos pareigÅ«nų. Taip norėjo palengvinti N. A. S. žmonių gabenimÄ (t. 4 b. l. 66-69).

14.5. 2021 m. spalio 21 d. N. A. S. apklausiamas įtariamuoju kaltės nepripažino ir parodė, kad prieÅ¡ 2 dienas automobiliu „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko su trimis asmenimis, su kuriais buvo sulaikytas. Atvyko norėdamas suirasti darbuotojÄ savo įmonei. 2021 m. spalio 20 d. paskambino jam sesuo ir pasakė, kad yra Baltarusijoje, prie miÅ¡ko, pasieniečiai verčia jÄ pereiti valstybės sienÄ . 2021 m. spalio 21 d. sesuo atsiuntė koordinates, kurioje vietoje yra, ir jis su trimis draugais nuvyko pasitikti sesers. Sesuo buvo pavargusi, todėl jis sėdo vairuoti automobilį „Volvo“ (t. 4, b. l. 180-183).

14.6. 2021 m. gruodžio 9 d. N. A. S. apklausiamas įtariamuoju prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir parodė, kad pirmos apklausos metus davė neteisingus parodymus, nes buvo iÅ¡sigandęs. Jį sesuo apie kelionės eigÄ informuodavo telefonu, siųsdavo bÅ«vimo vietos koordinates. Kadangi pereiti Lietuvos-Baltarusijos sienÄ buvo sudėtinga, jis dėl sesers buvo persigandęs, sakė jai, kad nebebandytų eiti į LietuvÄ ir grįžtų į MinskÄ . Vokietijoje turi draugÄ J. B., kuris padėjo jam kalbėtis telefonu su Baltarusijos pasieniečiais, jog seseriai leistų grįžti į MinskÄ .

Vėliau su juo sukontaktavo I. W., kurio sesers vyras keliauja kartu su jo seserimi. Nusprendė važiuoti į LietuvÄ ir padėti seseriai, kartu prisijungė ir I. W., kadangi norėjo padėti sesers vyrui, J. B. vyko kartu, nes mokėjo rusų kalbÄ . J. B. pasakė, kad kartu važiuos ir pastarojo draugas B., kadangi pastarasis irgi moka rusiÅ¡kai. Automobiliu Lietuvos teritorijoje nuvažiavo iki tos vietos, kur turėjo kirsti sienÄ jo sesuo. Tikėjosi suteikti seseriai pagalbÄ . Miestelyje juos buvo sustabdžiusi policija patikrinti dokumentų, po to grįžo atgal į Vilnių.

IÅ¡ sesers pasakojimų žinojo, kad kelionės organizatoriai Lietuvos teritorijoje buvo palikę automobilį, su kuriuo perėję valstybės sienÄ migrantai tęstų kelionę savarankiÅ¡kai automobiliu į VokietijÄ . Jis seseriai nusiuntė parduotuvės, esančios prie Molėtų, koordinates ir čia jie turėjo susitikti. Tiksliai neįvardytu metu su juo susiekė asmuo, kuris teigė, jog gavo jo kontaktÄ per bendruomenės narius, A. G.. Pastarojo žmona keliavo kartu su neteisėtais migrantais ir N. seserimi.

N. A. G. pasakė, kad su migrantais, tarp kurių buvo pastarojo žmona, susitiks prie parduotuvės. A. G. atvažiavo, pasiėmė žmonÄ ir iÅ¡važiavo. Prie parduotuvės jie atvyko sulaikymo dienÄ , apie 8:00 val. B. ir B. nuėjo į parduotuvę, tuo metu atvažiavo migrantai su „Volvo“. Pasakė, kad sesuo važiuotų paskui juos iki Vilniaus, iki vieÅ¡bučio, kurie jie buvo apsistoję ir ten iÅ¡kvies migracijos pareigÅ«nus. Tačiau matė, jog sesuo yra iÅ¡sekusi, iki Vokietijos nenuvairuos.

Sėdo į automobilius, sesuo, kuri vienintelė mokėjo vairuoti automobilį, katu su kitais migrantais vyko automobiliu „Volvo“, priekyje Å¡io automobilio važiavo „Audi Q7“. Pamatė, kad sesei sunkiai sekasi vairuoti, todėl jis paprašė I. W., kuris vairavo „Audi Q7“, sustoti ir persėdo už „Volvo“ automobilio vairo. Privažiavus prie vieÅ¡bučio, buvo sulaikyti pareigÅ«nų. Å iÄ veikÄ padarė, siekdamas padėti Å¡eimos nariui (t. 4, b. l. 191-195).

14.7. 2021 m. gruodžio 17 d. N. A. S. apklausiamas įtariamuoju kaltę dėl padarytos veikos pripažino pilnai ir parodė, kad 2021 m. spalio 19 d. atvyko į LietuvÄ su įtarime nurodytais asmenims. Ä® LietuvÄ atvažiavo tam, kad paimti sesę bei kitus asmenis, kurie neteisėtai perėjo valstybės sienÄ . Visus tuos asmenis turėjo nuvežti į VokietijÄ . Vilniuje į policijÄ jie neplanavo kreiptis. Jis su įtarime nurodytais asmenimis žinojo, kokiu tikslu vyksta į LietuvÄ . 2021 m. spalio 20 d. apie 17.00 val. automobiliu „Audi Q7“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo prie valstybės sienos, esančios Ignalinos r., pasitikti sesers ir kitų asmenų, tačiau tÄ kartÄ jo sesei ir tėvynainiams nepavyko pereiti valstybės sienos, nes jie buvo pareigÅ«nų apgręžti. Jie iÅ¡važiavo. Jie laukė, kol jų tėvynainiai pereis valstybės sienÄ . Sesė B. A. nuolat praneÅ¡inėjo, raÅ¡ydama jam į jo telefonÄ apie situacijÄ , ir siuntė jų buvimo koordinates. 2021-10-21, tikslaus laiko nurodyti negali, nes nepamena, gavo SMS iÅ¡ sesers. Žinutėje pastaroji nurodė, kad ji jau važiuoja. Pastaroji paaiÅ¡kino, kad sustos prie parduotuvės, kur lauks, kol jis atvažiuos. Sesuo jam atsiuntė vietos koordinates. Nuvykęs į tÄ vietÄ , jis persėdo už ,,Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, kadangi sesuo negalėjo vairuoti. Po to jie iÅ¡važiavo į Vilnių. Jie turėjo užsukti į vieÅ¡butį pasiimti daiktų, po ko turėjo vykti į VokietijÄ . Priekyje automobiliu AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo W. I., J. B. ir B. H., kurie žvalgėsi, ar nėra teisėsaugos pareigÅ«nų, o jis automobiliu ,,Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo jiems iÅ¡ paskos. Jis automobiliu ,,Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė savo sesę ir kitus tėvynainius (t. 5, b. l. 4-7).

14.8. 2022 m. gegužės 20 d. N. A. S. apklausiamas įtariamuoju kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir parodė, kad lieka prie parodymų duotų 2021 m. gruodžio 17 d. apklausos metu, jie yra teisingi. Dėl patikslintame įtarime nurodytos vietos ir laiko sutinka. Pripažįsta, kad 2021 m. spalio 21 d. apie 09.00 val. ryte jis vairavo automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo į Vilnių. Kartu automobilyje važiavo neteisėtai valstybės sienÄ perėję asmenys, o bÅ«tent: M. B., B. A. (jo sesuo), S. A. bei H. A.. PrieÅ¡ jo vairuojamÄ automobilį važiavo automobilis „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo W. I., su juo vyko B. H. ir J. B.. Jie važiavo priekyje, jis važiavo už jų. priekyje važiavę asmenys važiuodami dairėsi ar kelyje nėra teisėsaugos pareigÅ«nų bei taip jie jam padėjo neteisėtai gabenti Lietuvoje per valstybės sienÄ perėjusius asmenis (t. 6, b. l. 56-59).

14.9. Apklaustas apylinkės teismo posėdžio metu W. I. parodė, kad buvo gavęs skambutį, kad jo svainis kažkur miÅ¡ke įstrigęs ir yra sunkios bÅ«klės. Pagal jų arabų papročius, jie negali nieko nedaryti, jei Å¡eimai reikia pagalbos. Todėl norėjo bet kokia kaina tik nuvažiuoti ir padėti. Jis su N. A. S. kartu atvyko į LietuvÄ , bet apie Å¡iÄ Å¡alį nieko nežinojo. Paskambino J. B., jis tuo metu su B. H. pusryčiavo ir paprašė jo pagalbos, kad nuvažiuoti ten ir pargabenti sesę su svainiu. Pažymėjo, kad jis su svainiu nebendravo. Jo sesė tuo momentu verkė, ir sake, kad kažkur jos vyras įstrigęs. Atvykus, maÅ¡inoje buvo jo svainis ir dar trys asmenys. Tiksliai nebepamena, bet gal du vyrai, dvi moterys, tačiau ne daugiau nei keturi asmenys. Jie nespėjo net pakalbėti, norėjo greičiau nuvežti į policijos nuovadÄ . Atvažiavo prie vieÅ¡bučio ir buvo laimingi, nes atvyko ir policija. Suprato, kad asmenys kirto sienÄ nelegaliai. Jis su savo maÅ¡ina „Audi Q7“ buvo priekyje. Vairavo ramiai, vienas paskui kitÄ . Jis vairavo link vieÅ¡bučio pagal GPS, ,,Volvo“ taip pat važiavo pagal GPS. Su J. B. ir B. H. gyveno nedideliame miestelyje ir dirbo kartu. Kai atvyko į VokietijÄ , dirbo pas B. H. vairuotoju. Ä® LietuvÄ vyko su N. A. S.. Pirma apklausa buvo chaotiÅ¡ka, kalbėjo bet kÄ . Sakė, kad visi pažįstami. Tuo metu jų bÅ«sena buvo beprotiÅ¡ka. Viskas vyko labai greitai, jis buvo su savo maÅ¡ina ir važiavo su jo maÅ¡ina, jis net neturėjo kitų rÅ«bų. SpontaniÅ¡kai sėdo ir nuvyko. Buvo blogas GPS ryÅ¡ys. Juos sustabdė policija du kartus. Galėjo visÄ LietuvÄ apvažiuoti, kad padėti. N. sesuo parašė žinutę, kad yra netoli Vilniaus. Kiek atsimena, buvo 10 min. iki Vilniaus. Sesė iÅ¡siuntė koordinates ir jie iÅ¡važiavo. J. B. ir B. H. pusryčiavo ir jie paprašė, kad galėtų su jais nuvažiuoti ir padėtų juos nuvežti į policijÄ . J. B. ir B. H. sutiko. PirmÄ kartÄ B. H. pasakė, kad važiuojama pasivažinėti, bet po to jis užmigo. AntrÄ dienÄ B. H. neprieÅ¡taravo važiuoti.

14.10. Apklaustas apylinkės teismo posėdžio metu N. A. S. parodė, kad į LietuvÄ jis atvyko kartu su W.  I., tik dviese. Apsistojo vieÅ¡butyje, prie kurio buvo sulaikytas. Paskambino J. B., kad reikia pagalbos. B. H. buvo kartu su J. B.. Susitiko prie vieÅ¡bučio, kur vėliau buvo sulaikyti. J. B. buvo apsitojęs tame vieÅ¡butyje, todėl ir jis kartu su W. I. registravosi tame pačiame vieÅ¡butyje. Vakare visi kartu iÅ¡vyko į Ignalinos rajonÄ , juos ten sustabdė policija, patikrino dokumentus. Nurodė, kad B. H. automobilyje miegojo, o privažiavus prie sienos pabudo, paklausė, kur esame ir nesutiko bei nenorėjo dalyvauti paimant migrantus. Nežino, kodėl B. H. buvo kartu maÅ¡inoje ir miegojo. dienÄ jis vairavo automobilį ,,Volvo“ apie 10 min., „Audi“ automobilis juos kaip ir lydėjo. IÅ¡važiavo su „Audi“, pasitiko „Volvo“. Po to juos lydėjo Audi, kad pristatyti asmenys į policijos nuovadÄ . Patvirtina, kad sesuo kirto sienÄ nelegaliai, ji turėjo Sirijos pasÄ . Jo tikslas buvo gelbėti sesę, žino, kad kirto sienÄ nelegaliai ir kad ji neįklimptų į didesnes bėdas, iÅ¡kart norėjo pristatyti į policijos nuovadÄ , kad žinoti kÄ daryti.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek nuteistųjų J. B. ir B. H., tiek liudytojų W. I. ir N. A. S. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje apylinkės teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, minėtų asmenų parodymus, duotus teisiamajame posėdyje apylinkes teisme, vertina kritiškai, nes teisiamojo posėdžio metu šie asmenys sutartinai nurodė tam tikras aplinkybes skirtingai nei buvo nurodę ankstesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė naujas aplinkybes, kurių ikiteisminio tyrimo metu apskritai nebuvo nurodę. Šie neatitikimai aptariami toliau.

15.1. Sugretinus apelianto J. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, matyti, kad apklaustas teisiamajame posėdyje apylinkės teisme jis parodė, jog iÅ¡ pradžių važiavo į VarÅ¡uvÄ , kur buvo porÄ dienų, susitiko su įdarbinimo agentÅ«romis, vėliau atvyko į LietuvÄ , kur taip pat susitiko su įdarbinimo agentÅ«romis. Vis dėlto, 2021 m. spalio 21 d., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad gyvai nuvažiavęs į įdarbinimo įmones Lietuvoje nebuvo, skambino joms telefonu. O vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu minėtÄ aplinkybę paneigė ir pripažino, kad pagrindinis tikslas, dėl kurio atvyko į Vilnių, buvo paimti neteisėtai per valstybės sienÄ perėjusiÄ jo draugo N. A. S. seserį ir kitus jam nepažįstamus asmenis. Be to, apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad jis kartu su B. H. į LietuvÄ atvyko automobiliu „Porche Cayene“, kai viso ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad į LietuvÄ automobiliu ,,Audi Q7“ atvyko kartu su B. H., W. I. ir N. A. S.. Be to, pirmosios instancijos teisme J. B. parodė aplinkybę, kad tÄ dienÄ , kai buvo sulaikyti, jis ir B. H. ryte pusryčiavo kavinėje, esančioje 100 m nuo vieÅ¡bučio, kai gavo žinutę iÅ¡ N. A. S., kad jis rado sesę. N. A. S. atvažiavo automobiliu ,,Audi Q7“ paėmė juos ir važiavo, po to buvo sulaikyti. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. gruodžio 8 d. ir gruodžio 17 d. įtariamojo apklausų metu) pripažino, kad gavus informacijÄ , jog N. A. S. sesei ir kitiems pavyko patekti į LietuvÄ ir surasti jiems organizatorių paliktÄ automobilį, susitarė, kad jie atvažiuos prie parduotuvės, esančios Å¡alia Molėtų, kur jie susitiks. 2021 m. spalio 21 d. anksti ryte nuvyko prie minėtos parduotuvės.

15.2. B. H., analogiÅ¡kai kaip ir J. B., teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad į LietuvÄ atvyko tik su J. B. automobiliu „Porche Cayene“, kai viso ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad į LietuvÄ automobiliu ,,Audi Q7“ atvyko kartu su B. H., W. I. ir N. A. S.. Taip pat jis teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu parodė, kad 2021 m. spalio 21 d. ryte, netoli vieÅ¡bučio, nuėjo į armėniÅ¡kÄ kavinę pusryčiauti, kai apie 8 val. J. B. skambino W. I., klausė, kur jie yra. Vėliau jie automobiliu ,,Audi“ atvažiavo pas juos ir pasakė, kad N. sesė ir kitas giminaitis jau yra Lietuvoje. Jis supyko, prašė jį iÅ¡leisti, nes nesutiko dalyvauti, tačiau nespėjo, nes policijos pareigÅ«nai sulaikė. N. ir W. I. nepasakė, kad važiavo pasitikti pabėgėlių už Vilniaus ribų. Vis dėlto, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu B. H. parodė, kad į LietuvÄ atvyko paimti neteisėtai per valstybės sienÄ perėjusiÄ N. A. S. seserį ir kitus jam nepažįstamus asmenis ir nugabenti juos į VokietijÄ , 2021 m. spalio 21 d. ryte važiavo prie parduotuvės, esančios Å¡alia Molėtų, jų pasitikti, o apie pusryčius prie vieÅ¡bučio nieko neparodė.

15.3. Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas W. I. parodė, kad į LietuvÄ atvyko kartu su N. A. S. automobiliu ,,Audi Q7“. Tačiau viso ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad į LietuvÄ atvyko kartu su B. H., N. A. S. ir J. B.. Be to, jis teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu parodė, kad N. sesuo parašė žinutę, kad yra netoli Vilniaus, apie 10 min. iki Vilniaus, atsiuntė koordinates ir jie iÅ¡važiavo. Paskambino J. B., kuris tuo metu su B. H. pusryčiavo, ir paprašė jo pagalbos, kad nuvažiuoti ten ir nugabenti N. sesę ir jo svainį į policijÄ . J. B. ir B. H. sutiko. Vis dėlto, ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. gruodžio 9 d. ir gruodžio 17 d. apklaustas įtariamuoju) nurodė, kad į LietuvÄ atvyko, kad paimti neteisėtai valstybės sienÄ perėjusius asmenis ir juos nugabenti į VokietijÄ . N. A. S. sesei ir kitiems asmenims patekus į LietuvÄ , radus kelionės organizatorių paliktÄ automobilį, kuriuo turėjo vykti į VokietijÄ , B. A. S. sesei nusiuntė parduotuvės, esančios Å¡alia Molėtų, koordinates, kur 2021 m. spalio 21 d. apie 8 val. jie turėjo susitikti.

15.4. Liudytoju apylinkės teismo posėdžio metu apklaustas N. A. S. parodė, kad į LietuvÄ jis atvyko kartu su W. I., nors ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad į LietuvÄ automobiliu ,,Audi Q7“ atvyko kartu su B. H., J. B. ir W. I.. Be to, apklausimas teisme parodė, kad paskambino J. B., jog reikia pagalbos. B. H. buvo kartu su J. B.. Automobiliu „Audi“ iÅ¡važiavo pasitikti automobilio „Volvo“. Po to juos automobilis ,,Audi“ lydėjo, kad pristatyti neteisėtai sienÄ kirtusius asmenys į policijos nuovadÄ . Tačiau ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡ pradžių teigęs, kad norėjo seserį ir kitus neteisėtai valstybės sienÄ kirtusius asmenis pristatyti į policijÄ , vėliau pripažino, kad jo tikslas buvo tuos asmenis nugabenti į VokietijÄ .

16. Esant aptartiems duomenims, teisėjų kolegija sprendžia, kad prieÅ¡ingai apeliacinio skundo argumentams, pirmosios instancijos teismas J. B. ir B. H. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, pagrįstai vertino kaip apeliantų gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Sprendžiant asmenų parodymų patikimumo klausimÄ , vertinamos ne tik jų parodymuose užfiksuotos aplinkybės, tačiau ir jų atitikimas kitiems byloje esantys įrodymas. Aplinkybė, kad apeliantai ir minėti liudytojai pirmosios instancijos teisme pakeitė savo pozicijÄ savaime neleidžia spręsti dėl kurių nors vienų parodymų patikimumo, tačiau reiÅ¡kia, jog tokie jų parodymai turi bÅ«ti vertinami visų byloje esančių įrodymų visumos kontekste, be kita ko, ir jų ankstesnių parodymų kontekste. Pažymima, kad apeliantų ir minėtų liudytojų parodymų pirmosios instancijos teisme nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, naujai jų nurodytas aplinkybes paneigia jų pačių parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei kiti bylos duomenys. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinant skundžiamo nuosprendžio pagrįstumÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi minėtų asmenų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tik ta apimtimi, kuria juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys.

17. Nuteistųjų, W. I. bei N. A. S. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai vertinami kritiškai ir dėl to, kad jų nepatvirtina byloje liudytojais apklaustų liudytojų parodymai ir kita byloje esanti medžiaga, priešingai – šie įrodymai tokius nuteistųjų parodymus paneigia.

17.1. 2021 m. spalio 22 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės PuÅ¡kų pasienio užkardos jaun. specialisto E. M. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2021 m. spalio 20 d., vykdant tarnybÄ Vilniaus pasienio rinktinės PuÅ¡kų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Ignalinos r., DÅ«kÅ¡to sen., Bikėnų kaimo prieigose, 18.30 val. sankryžoje ties Bikėnų kaimo kapinėmis, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo N. A. S., kaip keleiviai vyko W. I., J. B. ir B. H.. Visi automobilyje buvę asmenys pateikė Vokietijos kelionės dokumentus. Tikrinamas automobilis vyko nuo Rimšės link DÅ«kÅ¡tų miestelio. Apie 18.50 val. automobilis buvo vėl pastebėtas stovintis Ignalinos r., DÅ«kÅ¡tų mst., prie geležinkelio stoties. 19.10 val. transporto priemonei pradėjus važiuoti, ji buvo dar kartÄ patikrinta, automobiliu vyko tie patys asmenys, kurie buvo nustatyti pirmo patikrinimo metu (t. 1, b. l. 12-13).

17.2. Liudytojas E. V. teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu parodė, jog keturių asmenų kompanija 2021 m. spalio 20 d., buvo sustabdyta DÅ«kÅ¡to miestelyje. Patikrino jų dokumentus. Jie turėjo leidimus gyventi Vokietijoje. Du kartus buvo sustabdytas automobilis vokiÅ¡kais numeriais „Audi Q7“ – pirmÄ kartÄ atsitiktinai. Asmenys negalėjo tiksliai nurodyti kur važiuoja, minėjo, jog suklaidino navigacija ir jie ieÅ¡ko nakvynės vietos, važiuoja į RygÄ . Kiek vėliau jie sustabdė tÄ patį automobilį, kuris buvo pasislėpęs už pastato tame pačiame DÅ«kÅ¡to miestelyje. Automobilį vairavo J. B., su kuriuo bendravo rusų kalba.

17.3. Aplinkybę, kad minėti asmenys dienÄ prieÅ¡ juos sulaikant buvo sustabdyti patikrinimui patvirtino ir patys nuteistieji bei Å¡ioje byloje liudytojais apklausti W. I. ir N. A. S.. Pažymima, kad nuteistasis J. B., kuris tuo metu vairavo automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su kuriuo rusų kalba bendravo liudytojas E. V., nuo pareigÅ«nų slėpė jų buvimo minėtose apylinkėse tikslÄ â€“ teigė, kad važiuoja į RygÄ ar kad pasiklydo, nors iÅ¡ tikrųjų, pagal bylos duomenis, jau tuo metu ieÅ¡kojo neteisėtai sienÄ perėjusių asmenų, norėdami juos paimti. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu nuteistieji bÅ«tų norėję neteisėtai sienÄ perėjusius asmenis pristatyti pareigÅ«nams (kaip jie teigė apylinkės teisme apklausos metu), apie tokius ketinimus bÅ«tų papasakoję juos sustabdžiusiems pareigÅ«nams, nes juk neva pareigÅ«nų pagalbos jiems ir reikėjo.

17.4. Be to, nuteistasis B. H. net ir apklaustas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jau tÄ dienÄ , kai buvo sustabdyti patikrinimui, suprato, jog jie ruoÅ¡iasi vežti pabėgėlius. Dėl to labai supyko ir teigė, kad tame nedalyvaus, nes žino, kas už tai gresia. Tačiau nepaisant supratimo kur važiuos, sekančiÄ dienÄ B. H., kartu su J. B. ir kitoje byloje nuteistais asmenimis, vis tiek vyko gabenti valstybės sienÄ perėjusių asmenų ir buvo sulaikyti gabendami migrantus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės rodo, kad abu nuteistieji suprato, jog kartu su W. I. ir N. A. S. važiuoja paimti ir gabenti neteisėtai valstybės sienÄ perėjusių asmenų, Å¡ias aplinkybes sÄ moningai slėpė nuo juos sustabdžiusių pareigÅ«nų, dar dienÄ prieÅ¡ įvykį tuo tikslu kurį laikÄ važinėjo po DÅ«kÅ¡tų sen., Ignalinos raj. (ir buvo du kartus sustabdyti pareigÅ«nų), o sekančiÄ dienÄ (2021 m. spalio 21 d.), gavę informacijÄ apie neteisėtai valstybės sienÄ perėjusių asmenų buvimo vietÄ , vėl važiavo juos pasitikti, paimti ir gabenti (lydėti) toliau. PrieÅ¡ingai apeliacinio skundo argumentams, tokios aplinkybės rodo, kad nuteistieji suvokė savo veiksmų turinį, turėjo tikslÄ gabenti migrantus taip elgtis norėjo – tokie jų veiksmai atitinka tiesioginės tyčios turinį, kuris yra bÅ«tinas BK 292 straipsnio 1 dalies subjektyvusis požymis. Tokias aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu net tris kartus duoti nuteistųjų parodymai, kai jie pripažino savo kaltę ir papasakojo apie savo nusikalstamus veiksmus.

18. Kiti byloje esantys duomenys, juos vertinant kartu su paminėtais nuteistųjų ir W. I. bei N. A. S. parodymais, kai jie pripažino savo kaltę, leidžia spręsti apie padarytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių buvimÄ nuteistųjų veiksmuose, bei taip pat kritiÅ¡kai vertinti nuteistųjų parodymus, duotus apylinkės teismo posėdžio metu.

18.1. 2021 m. spalio 21 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyr. tyrėjos N. G. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2021m. spalio 21 d. tikrinant Kriminalinės žvalgybos informacijÄ dėl galimo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sienÄ , kelyje Vilnius-Molėtai buvo stebimas Vilniaus miesto kryptimi judantis automobilis ,,Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėta, kad už minėto automobilio nesitraukdama iÅ¡ paskos važiuoja transporto priemonė ,,Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Stebėti automobiliai apie 10.00 val. atvyko į Raugyklos gatvę. IÅ¡ automobilio ,,Audi Q7“ asmuo iÅ¡kišęs rankÄ automobilio ,,Volvo V40“ vairuotojui parodė kur prisiparkuoti, o pats nuvažiavo Å¡iek tiek toliau (t. 1, b. l. 8).

18.2. Liudytoja N. G. teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu parodė, kad gavusi kolegų praÅ¡ymÄ padėti persekioti ir patikrinti automobilį „Audi Q7”, sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo link Utenos. Važiuojant Molėtų kryptimi, iÅ¡važiuojant iÅ¡ Vilniaus, yra „Iki“ parduotuvė. Prie „Iki“ parduotuvės pastebėjo šį automobilį. Apsisuko ir toliau judėjo paskui šį automobilį, iÅ¡ karto pastebėjo „Volvo“ automobilį, kuris važiavo paskui automobilį „Audi“, jo manevrai buvo tokie patys kaip „Audi“, jeigu „Audi“ lenkė, tai ir „Volvo“ lenkė. Jeigu „Audi“ automobilis pasirinko mažesnį greitį, kur buvo galima greičiau, tai „Volvo“ niekada neaplenkdavo. „Volvo“ automobilis visÄ laikÄ važiavo kartu ir labai ilgÄ atstumÄ , per visÄ Vilniaus miestÄ , visomis gatvėmis, visomis sankryžomis, jis judėjo vienas prie vieno kartu. Važiuojant Geležinio Vilko g. ir sukant į Jasinskio g., automobilis „Audi Q7“ pagreitino greitį ir suko į deÅ¡inę, „Volvo“ automobilis buvo atsilikęs. Po to automobilis „Audi Q7“ pristabdė. AiÅ¡kiai matėsi, kad jis pristabdė, kad sulauktų kol privažiuos kitas automobilis. Kai pastarasis prisiartino, jie pasuko kartu. Buvo priimtas sprendimas, jog kai du automobiliai sustos, tada atliks patikrinimÄ . Å iems automobiliams įvažiavus į Raugyklos gatvę, jie pradėjo parkuotis kairėje pusėje. Pirmas važiavęs „Audi Q7“ parkavosi į kairę. Vairuotojas parodė „Volvo“ ranka. TÄ gestÄ suprato kaip „stok“. Tada „Volvo“ pristabdė, „Audi“ pravažiavo, parodė ranka į vietÄ , bet neprisiparkavo, o užleido. Ir „Volvo“ prisiparkavo bÅ«tent toje vietoje, kur parodė „Audi“ vairuotojas.

18.3. Liudytoja G. K.-Å . teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu parodė, jog įvykio vietÄ formino Vilniaus mieste, Stepono gatvėje, o kas buvo Molėtuose, tai nežino. Gavus iÅ¡ virÅ¡ininko nurodymÄ vykti į įvykio vietÄ , atvyko į Stepono gatvę. Pirmiausia priėjo prie ,,Volvo“ automobilio, kur buvo lietuviÅ¡ki numeriai, ten sėdėjo vairuotojas ir keturi neleistini imigrantai. PareigÅ«nai, kurie vykdė sulaikymÄ , buvo netoliese. Å alia stovėjo automobilis „Audi Q7“, kurioje sėdėjo 3 vyrai. Kadangi sulaikymÄ vykdė pareigÅ«nai, kurie nurodė, kad automobilis susijęs su įvykiu. Formino dokumentus ir Volvo, ir ,,Audi Q7“ automobilių. „Volvo“ automobilyje sėdėjo 4 neteisėti emigrantai. Automobilio bagažinėje buvo Å¡lapi daiktai, purvini batai, tikėtina perėjo per valstybinę sienÄ neteisėtai su Å¡lapiais drabužiais. Berods jie turėjo suklastotus dokumentus. „Audi Q7“ automobilyje lyg turėjo rezidento statusÄ .

18.4. Liudytojas M. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad kartu su kolege N. G. nuo Molėtų plento stebėjo visas atvažiuojančias maÅ¡inas, ieÅ¡kojo „Audi Q7“. Automobilį pastebėjo sankryžoje į Riešę, iÅ¡ karto apsisuko ir tada lydėjo paskui „Audi Q7“. Važiuojant buvo daug maÅ¡inų. Niekaip negalėjo priartėti prie „Audi“, tai viena maÅ¡ina, tai kita, bet galų gale nepriartėjo per „Volvo“ automobilį. Jeigu „Audi“ važiavo antra juosta, tai iÅ¡ paskos ir „Volvo“ važiavo. Stabdyti abu automobilius fiziÅ¡kai neįmanoma, tai laukė kolegų pastiprinimo. Ä®sukus į Raugyklos  g., pirmas automobilis rodė aiÅ¡kų ženklÄ per langÄ â€žVolvo“ automobiliui. Rodė kairiau sustoti. Rankos mostas buvo iÅ¡ „Audi“ kairės, vairuotojo pusės. „Audi Q7“ sustojo Å¡iek tiek tolėliau. Ir jų kolegos iÅ¡ galo privažiavo, prieÅ¡ ,,Audi Q7“ sustojo.

18.5. Liudytojai M. Š. ir N. P. iš esmės nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir paminėti liudytojai.

18.6. Å ie liudytojų parodymai, tarnybiniai praneÅ¡imai ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nai persekiojo automobilius „Volvo V40“ ir „Audi Q7“, kurie akivaizdžiai važiavo kartu vienoje kolonoje, o Å¡iems automobiliams atvykus į Raugyklos g., abiejų ekipažų nariai buvo sulaikyti nustačius, kad automobiliu „Volvo V40“ vyko neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys asmenys, o automobiliu „Audi Q7“ vyko trys vyrai, turintys teisę gyventi Europos SÄ jungoje.

IÅ¡ minėtų liudytojų parodymų galima spręsti, kad automobilis „Audi Q7“ ilgÄ laikÄ ir atstumÄ važiavo priekyje automobilio „Volvo V40“ ir tokiu bÅ«du lydėjo minėtÄ paskui važiuojantį automobilį „Volvo V40“, tuo pačiu žvalgė vietovę, ar nėra teisėsaugos pareigÅ«nų, taip sudarydamas sÄ lygas iÅ¡ paskos važiuojančiam automobiliui netrukdomai neteisėtai gabenti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius.

Pažymėtina, kad 2021 m. spalio 21 d. apie 9 val. automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo neteisėtai gabenami užsieniečiai, vairavo N. A. S., kuris įvykio dienos iÅ¡vakarėse, t. y. 2021 m. spalio 20 d. apie 18.30 val. buvo fiksuotas kaip automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, o Å¡iame automobilyje buvo ir nuteistieji B. H. bei J. B. (t. 1, b. l. 12-13). SekančiÄ diena automobiliu „Volvo V40“ buvo vežami neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys ir valstybės sienÄ perėję asmenys, o, kaip minėta, kartu ilgÄ laikÄ ir atstumÄ automobilis „Audi Q7“, kurio ekipaže buvo nuteistieji, važiavo priekyje automobilio „Volvo V40“, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nuteistieji tokiu bÅ«du vykdė neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ perėjusių asmenų gabenimÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kad vyko ne tuo pačiu automobiliu.

Nors nuteistieji teigė, kad buvo norima gabenamus asmenis pristatyti į policijos įstaigÄ , tačiau tokia jų versija kelia pagrįstų abejonių visų pirma dėl to, kad visi asmenys iÅ¡ karto vyko į vieÅ¡butį, kai pakeliui nuo migrantų paėmimo vietos iki vieÅ¡bučio ir visai Å¡alia vieÅ¡bučio buvo įvairios policijos įstaigos, tačiau ten nebuvo nuvykta. Dar daugiau, juos sustabdžius pareigÅ«nams, niekas net neketino perduoti pareigÅ«nams migrantų, o vienas iÅ¡ gabentojų (N. A.

S.) net bandė bėgti nuo pareigÅ«nų. Tokios aplinkybės patvirtina nuteistųjų, W. I. bei N. A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jie pripažino savo kaltę ir nurodė, jog migrantus ketino iÅ¡gabenti į VokietijÄ .

19. Nuteistųjų gynėjo manymu, negalima teigti, jog nuteistieji kaip keleiviai važiuodami priekyje automobiliu „Audi Q7“, paskui kurį važiavo automobilis „Volvo V40“, kuriame buvo vežami neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys asmenys, atliko žvalgybÄ siekiant iÅ¡vengti teisėsaugos pareigÅ«nų. Be to, jie negali bÅ«ti laikomi vykdytojais, nes neatliko jokių realių asmenų gabenimo veiksmų.

19.1. Apygardos teismas su tokiais gynėjo argumentais nesitinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų važiavimo priekyje kitu automobiliu paskirtis buvo keleriopa, be kita ko, ir žvalgyba, taip pat sudarymas sÄ lygų iÅ¡ paskos važiuojančiam automobiliui netrukdomai neteisėtai gabenti migrantus. Nors gynėjas nurodo, jog nuteistųjų vaidmuo veikoje labiau atitinka padėjėjÄ nei vykdytojÄ , tačiau su tokiu jų veiksmų vertinimu negalima sutikti. Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba Å¡alindamas kliÅ«tis (BK 24 straipsnio 6 dalis). Å iuo atveju, nuteistieji neįgyvendino nei vieno BK 24 straipsnio 6 dalyje numatyto veiksmo. Teigti, jog važiuodami priekyje automobiliu „Audi Q7“ pastarieji Å¡alino kliÅ«tis, nėra pagrindo, kadangi neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys asmenys važiavo iÅ¡kart už jų, vienoje automobilių kolonoje, todėl nuteistieji neatliko jokių veiksmingų kliūčių Å¡alinimo veiksmų. Teismų praktikoje (dažniausiai kontrabandos bylose) laikomasi pozicijos, kad asmuo laikomas bendravykdytoju, jeigu pastarasis veikia pagal bendrai sutartÄ nusikaltimo padarymo planÄ , suvokdamas, kad kartu su kitais asmenimis dalyvauja darant kontrabandÄ , ir siekdamas bendro rezultato – saugaus pergabenimo kontrabandos bÅ«du iÅ¡ užsienio valstybės į Lietuvos Respublikos teritorijÄ , suprato ir žinojo savo vaidmenį, bendrais bruožais suvokė per valstybės sienÄ gabenamos medžiagos didelį kiekį, o sklandus medžiagos pergabenimas iÅ¡ vienos valstybės į kitÄ buvo įmanomas tik su tuo susijusiems asmenims suderinus veiksmus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-942/2022).

19.2. Vertinant bendravykdytojo kontekstÄ nagrinėjamoje byloje, minėta teismų praktika taip pat yra aktuali. Å iuo atveju nuteistieji veikė pagal bendrai sutartÄ ir suderintÄ nusikaltimo padarymo modelį, vienu automobiliu buvo tiesiogiai vežami neteisėtai Lietuvoje esantys asmenys, kitu – važiuojančiu priekyje, buvo atliekamos kitos užduotys, tiesiogiai susiję su minėtų asmenų gabenimu: kelio krypties rodymas, žvalgyba, tokiu bÅ«du užtikrinant sklandų asmenų gabenimÄ kitu automobiliu. Visais suderintais veiksmais buvo siekiama bendro rezultato – neteisėtai valstybės sienÄ perėjusių asmenų gabenimo iÅ¡ vienos vietos į kitÄ . Nepaisant aplinkybės, kad nuteistieji nevairavo nei vieno iÅ¡ automobilių, tačiau savo buvimu viename iÅ¡ jų patys tiesiogiai dalyvavo valstybės sienÄ kirtusių asmenų gabenime ir buvo pasirengę esant bÅ«tinumui kiekvienam iÅ¡ pareigÅ«nų atlikti savo vaidmenį. Pavyzdžiui, nuteistojo J. B. pagalba pasireiÅ¡kė vertimo užtikrinimu ir susikalbėjimu su pareigÅ«nais, kuriÄ jis sėkmingai suteikė dienÄ prieÅ¡ sulaikymÄ , kai buvo sustabdyti patikrinimui. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistieji žinojo savo vaidmenį, suprato, jog už jų važiuoja neteisėtai Lietuvoje esantys asmenys, o savo buvimu viename iÅ¡ automobilių tiesiogiai dalyvavo Å¡io nusikaltimo vykdyme, todėl jų veiksmai atitinka vykdytojo požymius. Pažymima, kad sklandus minėtų neteisėtai Lietuvoje esančių asmenų gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo įmanomas tik nuteistiesiems ir kitiems su Å¡iuo gabenimu susijusiems asmenims suderinus veiksmus ir juos vykdant.

20. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu pripažindami savo kaltę ir duodami parodymus nebuvo nuoÅ¡irdÅ«s, o tokiÄ pozicijÄ pasirinko siekdami bÅ«ti paleisti iÅ¡ suėmimo. Be to, tarpusavyje visų asmenų parodymai Å¡i esmės sutampa, jie buvo apklausti tomis pačiomis dienomis. Tokie skundo argumentai atmetami.

20.1. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos, iÅ¡ tikrųjų dauguma apklausų buvo atlikta, kai nuteistieji buvo suimti. Tačiau visos apklausos buvo atliktos laikantis BPK reikalavimų, jų metu dalyvavo nuteistųjų pasirinkti ar paskirti gynėjai, buvo užtikrintas tinkamas vertimas. Pastabų dėl apklausų atlikimo taisyklių nesilaikymo nebuvo užfiksuota, byloje nėra duomenų, kad nuteistųjų prisipažinimas buvo sÄ lygotas jų paleidimo iÅ¡ suėmimo sprendimo. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad paskutinį kartÄ nuteistieji (kaip ir W. I. bei N. A. S.) buvo apklausti 2022 m. gegužės 20 d., t. y. po jų paleidimo iÅ¡ suėmimo praėjus beveik 5 mėnesiams.

20.2. Sutiktina su apeliantu, jog nuteistųjų bei W. I., N. A. S. apklausos yra panaÅ¡ios, kai kurie sakiniai tarpusavyje sutampa. Teisėjų kolegija neigiamai vertina tokiÄ ikiteisminio tyrimo metu atliekamų apklausų praktikÄ (kai vienas po kito apklausiami asmenys, o jų parodymai raÅ¡omi naudojant anksčiau apklausto asmens protokolÄ ), tačiau tokie baudžiamojo proceso pažeidimai nepripažįstami esminiais. Pažymima, kad po kiekvienu protokolu yra apklausto asmens ir jo gynėjo įraÅ¡as, kad su protokolu susipažino ir pastabų neturi, protokolÄ pasirašė jie, vertėjas ir tyrėja. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklausta kaip liudytoja Å¡ias apklausas atlikusi tyrėja M. A., kuri patvirtino tuo metu buvusių įtariamųjų duotų parodymų turinį. Taigi nuteistųjų bei W. I., N. A. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo priemonėmis ir tvarka. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu nuteistųjų (be kita ko, W. I. ir N. A. S.) iÅ¡sakytu kaltės pripažinimu ir atitinkamai tÄ pozicijÄ patvirtinančiais jų parodymais.

21. Ä®vertinus aptartus duomenis daroma iÅ¡vada, kad nuteistieji, jau kurį laikÄ gyvendami Europos SÄ jungoje ir turėdami galimybę atskirti teisėtÄ ir neteisėtÄ judėjimÄ tarp Europos SÄ jungos valstybių narių ir trečiųjų Å¡alių, turėjo imtis visų priemonių apie neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius asmenis praneÅ¡ti pareigÅ«nams (praneÅ¡ant bendruoju pagalbos telefonu, nedelsiant nuvežant asmenis į artimiausiÄ Valstybės sienos apsaugos tarnybos postÄ ar kitÄ Ä¯staigÄ , arba kitokiu bÅ«du), tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, nuteistieji tokių veiksmų nesiėmė. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, jog jie minėtų neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių asmenų nesiekė nugabenti į atitinkamas valstybės institucijas, o juos sÄ moningai neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tokiu bÅ«du padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 292 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuteistųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

22. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog pabėgėlius gabenantys asmenys, taip pat kaip ir patys pabėgėliais, kurie praÅ¡osi prieglobsčio, negali bÅ«ti baudžiami pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ ir turi bÅ«ti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka.

23. Ženevos konvencija ir 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolas (toliau – ir Protokolas) yra tarptautinio teisinio pabėgėlių apsaugos režimo kertiniai teisės aktai. Å ių teisės aktų pagrindu buvo sutarta įkurti bendrÄ Europos prieglobsčio sistemÄ , grindžiamÄ visiÅ¡ku ir visa apimančiu Ženevos konvencijos ir Protokolo taikymu. Valstybės, Protokolo Å¡alys, įsipareigojo taikyti Ženevos konvencijoje įtvirtintas garantijas trečiųjų Å¡alių piliečiams, kurie atitinka pirmiau minėtÄ pabėgėlio sÄ vokÄ ir toks taikymas neturi geografinių apribojimų (Protokolo 1 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ įvairių Europos SÄ jungos teisės aktų turinio matyti, jog taip pat yra siekiama kovoti su nelegalia imigracija, tačiau tai, kad migruoja ir Europos SÄ jungos sienas kerta trečiosios Å¡alies piliečiai, neturi bÅ«ti laikoma grėsme vieÅ¡ajai tvarkai ar vidaus saugumui. PrieÅ¡ingai, 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos Direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į Å¡eimos susijungimÄ (toliau – Direktyva 2003/86/EB) 8 punkte nurodyta, kad ypatingas dėmesys turėtų bÅ«ti skiriamas pabėgėlių padėčiai, atsižvelgiant į priežastis, privertusias juos palikti savo Å¡alį ir neleidusias jiems ten normaliai gyventi. Taigi Europos SÄ jungos valstybių kova su nelegalia migracija negali paneigti ar apriboti Ženevos konvencijoje įtvirtintos pabėgėlių apsaugos. Dar daugiau – tokia apsauga iÅ¡ esmės nepriklauso nuo to, vidinė ar iÅ¡orinė Europos SÄ jungos siena yra neteisėtai kertama, tačiau didžiausias dėmesys turi bÅ«ti skirtas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkrečiu atveju yra visos sÄ lygos taikyti ir ar gali bÅ«ti taikomas Ženevos konvencijos 31 straipsnis.

24. Ženevos konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad susitariančiosios valstybės neskiria nuobaudų už neteisėtÄ Ä¯važiavimÄ ar neteisėtÄ buvimÄ jų teritorijoje pabėgėliams, kurie, atvykę iÅ¡ teritorijos, kur jų gyvybei ar laisvei grėsė 1 straipsnyje numatytas pavojus, įvažiuoja į Å¡ių valstybių teritorijÄ arba yra joje be leidimo, jeigu jie patys nedelsdami prisistato valdžios institucijoms ir iÅ¡samiai paaiÅ¡kina savo neteisėtÄ Ä¯važiavimÄ ar buvimÄ .

25. Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkte numatyta, kad pabėgėlis yra asmuo, kuris dėl visiÅ¡kai pagrįstos baimės bÅ«ti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už Å¡alies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos Å¡alies gynyba. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų Å¡alių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomÄ apsaugÄ galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobÅ«džio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 29 punkte nurodyta, kad viena iÅ¡ pabėgėlio statuso suteikimo pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnį sÄ lygų yra priežastinis ryÅ¡ys tarp persekiojimo priežasčių, t. y. rasės, religijos, tautybės, politinių pažiÅ«rų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei, ir persekiojimo veiksmų arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas.

26. Teisė praÅ¡yti prieglobsčio, kai esi persekiojamas, yra viena iÅ¡ svarbiausių teisių, įtvirtintų ir Europos SÄ jungos lygmeniu. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – Direktyva 2013/32/ES) 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybės narės užtikrina, kad tarptautinės apsaugos praÅ¡ymai nebÅ«tų nei atmetami, nei nenagrinėjami vien dėl to, kad jie nebuvo pateikti nedelsiant. Pagal tarptautinius standartus, kiekviena valstybė privalo suteikti užsieniečiams, praÅ¡antiems pabėgėlio statuso, bent minimaliÄ apsaugÄ , kuri atitiktų žmogaus ekonominius bei socialinius poreikius.

27. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro Tarptautinių ir Europos standartų apžvalgoje nurodyta, kad yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog „sÄ voka „neteisėtas įvažiavimas“, inter alia, aprėpia atvykimÄ ar įvažiavimÄ naudojantis netikrais ar padirbtais dokumentais, naudojimÄ si kitais apgaulės arba neteisėto atvykimo bÅ«dais, įskaitant atvykimÄ Ä¯ valstybės teritorijÄ , padedant kontrabandininkams arba nelegaliems prekiautojams. IÅ¡aiÅ¡kinta, jog pagrįsta baimė bÅ«ti persekiojamam yra savaime laikoma pateisinama neteisėto atvykimo priežastimi. nebaudimo nuostata įtraukta pripažįstant, jog prieglobsčio praÅ¡ytojų padėtis iÅ¡ esmės skiriasi nuo eilinių migrantų padėties, nes aplinkybės gali versti pabėgėlį ar prieglobsčio praÅ¡ytojÄ paliekant valstybę, kurioje kyla pavojus jo fiziniam saugumui arba laisvei, remtis suklastotais dokumentais.

28. Taigi kontrabandininkų arba nelegalių prekiautojų pagalbos suteikimas patenkant į kitÄ valstybę atitinka Ženevos konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje numatytÄ â€žneteisėtÄ Ä¯važiavimÄ â€œ, kas reiÅ¡kia, jog tie asmenys, kuriuos gabeno nuteistieji turi teisę gauti prieglobstį bei nebÅ«ti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. BÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių minėtų asmenų atžvilgiu ikiteismini tyrimas buvo nutrauktas. Tačiau pabrėžiama, kad Ženevos konvencijoje ir kituose su pabėgėlių apsauga susijusiuose tarptautiniuose teisės aktuose teisinė apsauga numatyta bÅ«tent neteisėtai sienÄ kertantiems asmenims, t. y. patiems pabėgėliams, o ne juos įvairiais bÅ«dais gabenantiems tretiesiems asmenims. Tai reiÅ¡kia, kad teisinis imunitetas taikomas tikslingai tiems asmenims, kurie turi pagrindÄ praÅ¡ytis prieglobsčio ir kuriems reikia pagalbos dėl realios grėsmės jų kilmės valstybėje. Tačiau tai savaime neleidžia spręsti, kad analogiÅ¡ka apsauga turi bÅ«ti taikoma ir tiems, kurie yra visiÅ¡kai saugÅ«s, tačiau neretai už savo pagalbÄ pergabenant migrantus siekia gauti neteisėtų pajamų. Nustačius imunitetÄ nuo baudžiamosios atsakomybės tokiems asmenims, bÅ«tų iÅ¡kreipta tarptautinių principų bei sutarčių esmė, suteikiant galimybę jiems nepagrįstai iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

29. Pažymima, kad BK 291 ir 292 straipsniuose taip pat nėra numatyta iÅ¡imčių, susijusių su migrantų gabentojų baudžiamÄ ja atsakomybe. Pagal BK 291 straipsnį atsako tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ . Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Å¡io straipsnio 1 dalį atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos RespublikÄ turėdamas tikslÄ pasinaudoti prieglobsčio teise. BK 292 straipsnyje numatyta atsakomybė už neteisėtÄ Å¾monių gabenimÄ per valstybės sienÄ , tačiau Å¡iame straipsnyje nėra numatyta galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, jeigu Å¡is per valstybės sienÄ ar valstybės teritorijoje gabeno pabėgėlį ar prieglobsčio praÅ¡ytojÄ . Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, Å¡ie apeliacinio skundo argumentai atmetami.

Dėl nuteistiesiems paskirtos bausmės dydžio

30. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones.

31. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie padeda paskirti teisingÄ bausmę, nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, numatyti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad individualizuojant bausmę visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Taip pat remiantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalimi teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtÄ bausmę suÅ¡velnina ar sugriežtina tokiu atveju, kai paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta ar aiÅ¡kiai per Å¡velni. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ , taip pat atsižvelgia ir į teistumÄ (BK 97 straipsnio 1 dalis).

32. J. B. ir B. H. padarė apysunkį nusikaltimÄ â€“ Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ perėjusius užsieniečius, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, yra baigtas, materiali žala nepadaryta, tačiau veika yra formali, todėl padariniai kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. J. B. ir B. H. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas skirdamas bausmes teisingai atsižvelgė į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius J. B. ir B. H. asmenybes – visi yra darbingo amžiaus, Lietuvos Respublikoje neteisti ir nebausti administracine tvarka, dirbantys, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymÄ byloje nėra.

33. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino J. B. ir B. H. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tinkamai argumentavo paskiriamos bausmės rūšį ir dydį. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad įvertinus byloje esančias aplinkybes ir duomenis, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. B. ir B. H. už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus BK 292 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , kurios dydis nustatytinas 174 MGL ir bÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

34. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu nuteistųjų J. B. ir B. H. veikÄ kvalifikavo tinkamai, veika atitinka BK 292 straipsnio 1 dalies sudėties požymius. Apylinkės teismas parinko teisingÄ , proporcingÄ ir tinkamo dydžio baudos bausmę nutiestiems J. B. ir B. H., todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti nuteistųjų J. B. ir B. H. gynėjo advokato Dariaus RauluÅ¡aičio apeliacinį skundÄ .

Teisėjai Marijus Kursevičius

Valerij Lauš

Darius Pranka