f460144f-29bf-4dbc-8d22-b181da4dcf10 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-121/2013Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00361-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 110.1(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarties, kuria tenkintas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1407-163/2012 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės DNB bankas ieÅ¡kinį atsakovams B. V., V. V., A. M., S. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti kooperatinė bendrovė „Baltijos agrogrupė“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB DNB bankas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams B.V., V.

V., A. M., S. V., kuriuo praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 93 064,81 EUR (ekvivalentas 321 334,17 Lt.), 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ 93 064,81 EUR (ekvivalentas 321 334,17 Lt) sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir / ar trečiuosius asmenis (leidžiant Å¡iomis lėšomis atsiskaityti su ieÅ¡kovu).

Nurodo, kad ieÅ¡kovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo atveju, yra grėsmė dėl teismo sprendimo įvykdymo, nes ieÅ¡kinio suma yra didelė. Be to, atsakovai jau ilgÄ laikÄ neatsiskaito su ieÅ¡kovu, nereagavo į ieÅ¡kovo raÅ¡tÄ , raginantį padengti susidariusį įsiskolinimÄ . IeÅ¡kovo nuomone, kyla pagrįstų įtarimų, kad atsakovai gali bandyti perleisti ar paslėpti turtÄ , siekdami iÅ¡vengti prievolių ieÅ¡kovui įvykdymo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino:- areÅ¡tavo atsakovui B.

V. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias jo sÄ skaitose, bei turtines teises, nevirÅ¡ijant pareikÅ¡to reikalavimo ribų – 93 064,81 EUR (ekvivalentas 321 334,17 Lt.), uždraudžiant bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimÄ ar apribojimÄ bei turto vertės sumažinimÄ (leidžiant piniginėmis lėšomis atsiskaityti su ieÅ¡kovu).- areÅ¡tavo atsakovei V.

V. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias jos sÄ skaitose, bei turtines teises, nevirÅ¡ijant pareikÅ¡to reikalavimo ribų – 93 064,81 EUR (ekvivalentas 321 334,17 Lt.), uždraudžiant bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimÄ ar apribojimÄ bei turto vertės sumažinimÄ (leidžiant piniginėmis lėšomis atsiskaityti su ieÅ¡kovu).- areÅ¡tavo atsakovui S. V. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias jo sÄ skaitose, bei turtines teises, nevirÅ¡ijant pareikÅ¡to reikalavimo ribų – 93 064,81 EUR (ekvivalentas 321 334,17 Lt.), uždraudžiant bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimÄ ar apribojimÄ bei turto vertės sumažinimÄ (leidžiant piniginėmis lėšomis atsiskaityti su ieÅ¡kovu).- areÅ¡tavo atsakovui A.

M. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias jo sÄ skaitose, bei turtines teises, nevirÅ¡ijant pareikÅ¡to reikalavimo ribų – 93 064,81 EUR (ekvivalentas 321 334,17 Lt.), uždraudžiant bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimÄ ar apribojimÄ bei turto vertės sumažinimÄ (leidžiant piniginėmis lėšomis atsiskaityti su ieÅ¡kovu).Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių kilęs turtinis ginčas, ieÅ¡kinio suma yra didelė, atsakovai ilgÄ laikÄ neatsiskaito su ieÅ¡kovu, nors ieÅ¡kovo 2010 m. birželio 8 d. raÅ¡tu buvo paraginti padengti susidariusį įsiskolinimÄ .

Atsakovai gali perleisti ar kitaip apsunkinti turtÄ , dėl ko galimai pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas bÅ«simo teismo procesinio sprendimo vykdymas. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - neperžengiant pareikÅ¡to reikalavimo ribų areÅ¡tuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ , o Å¡io nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovų sÄ skaitose, bei turtines teises (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p., 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovas A. M. (toliau – apeliantas) praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje dėl atsakovo A. M. (b.l. 61-63). Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas laikinÄ sias apsaugos priemones pritaikė iÅ¡ esmės atsižvelgdamas tik į reikalavimo dydį, kas nėra pagrįsta ir teisėta.

Apelianto teigimu, reikalavimo sumos nurodymas yra iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo prerogatyva, todėl nevertinant kitų reikÅ¡mingų aplinkybių (ieÅ¡kinio tikėtinumo, atsakovo turtinės padėties, įrodymų apie ketinimÄ perleisti turtÄ tretiesiems asmenims ir pan.) apelianto teisės gali bÅ«ti nepagrįstai apribotos vien tik kreditoriaus vienaÅ¡aliÅ¡kai pareikÅ¡to turtinio reikalavimo pagrindu, kas bÅ«tų ne tik neteisėta, bet ir neprotinga. IeÅ¡kovo argumentai, kad apeliantas vengs vykdyti teismo sprendimÄ , nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais, o paremti vien tik ieÅ¡kovo deklaratyviais teiginiais.

Apeliantas pažymi, kad jis „vengia“ vykdyti prievolę todėl, kad dėl ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo yra kilęs ginčas. IeÅ¡kovas AB DNB bankas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieÅ¡kinio reikalavimus, bei pateikė iÅ¡samius raÅ¡ytinius įrodymus, dėl to preliminariai vertinant ieÅ¡kovas pateikė teisiÅ¡kai pagrįstÄ ir tinkamai motyvuotÄ ieÅ¡kinį, taigi, egzistuoja tikimybė dėl ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo priėmimo.

Teismas, tik prima facie įsitikinęs ieškinio pagrįstumu, vertino faktinius duomenis (aplinkybes), leidžiančius manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui, įvykdymas galėtų pasunkėti ar išvis pasidarytų neįmanomas.Byloje nėra ginčo, jog rizika dėl teismo sprendimo įvykdymo kyla dėl to, jog ieškinio suma yra didelė. Be to, apeliantas, o ne ieškovas turi teisę patiekti įrodymus ir paneigti, jog reikalavimo suma jo atžvilgiu pagal turimo turto vertę, pajamas ar turimus įsipareigojimus, nėra didelė.

Tačiau apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog įvertinus jo finansines galimybes, ieÅ¡kinio suma jo atžvilgiu bÅ«tų nedidelė. Aplinkybės, jog byloje nėra įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad apeliantas perleidžia ar ketina perleisti turtÄ tretiesiems asmenims, nepaneigia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo. IeÅ¡kovas neturi įrodyti, jog apeliantas neabejotinai perleidžia ar ketina perleisti turtÄ tretiesiems asmenims. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apelianto atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.Teisė į teisminę gynybÄ reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismÄ , bet ir realiai apginti pažeistÄ ar ginčijamÄ subjektinę teisę, įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Kadangi nuo ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ .

Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymÄ . Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti bÅ«simo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ .

Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas turi iÅ¡tirti ir įvertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia Å¡ių priemonių ėmimosi bÅ«tinumÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieÅ¡kovui pranaÅ¡umo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismÄ , tiek pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dis ir mastas iÅ¡ esmės priklauso nuo pareiÅ¡kėjo valios.

Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principais. EkonomiÅ¡kumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismÄ iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.).

Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos tokios, kad nė vienai iÅ¡ Å¡alių nesuteiktų nepagrįsto pranaÅ¡umo ir nevaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau negu bÅ«tina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieÅ¡kovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys – atmestas.Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009).

Kita vertus, prezumpcija, kad ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti. Todėl, taikydamas Å¡iÄ prezumpcijÄ , teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė. Pažymėtina, kad atsakovas gali paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (taip pat ir paduodamas atskirÄ jį skundÄ ), pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerÄ ) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas AB DNB bankas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams, tarp jų ir apeliantui, dėl skolos priteisimo, praÅ¡ydamas priteisti 93 064,81 EUR (ekvivalentas 321 334,17 Lt) sumÄ . Tokia reikalavimo suma pagal teismų praktikoje suformuotÄ taisyklę (ypač pareikÅ¡ta fiziniams asmenims) paprastai laikytina didele, todėl Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ preziumuoti, jog ji gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Kaip jau yra minėta bei pagrįstai atskirajame skunde nurodo apeliantas, vien didelė ieÅ¡kinio suma nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – kiekvienÄ kartÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t.y. ar apelianto turtinė padėtis yra tokia gera, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu ne tik nepateikė teismui duomenų apie jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ar kitÄ turtÄ , gaunamas pajamas ar turimas pinigines lėšas, bet Å¡iuo aspektu nieko ir nenurodė. Todėl neturint duomenų apie apeliantui nuosavybės teise priklausantį turtÄ , nėra pagrindo spręsti, kad apelianto turtinė padėtis yra stabili ir gera, o pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma jam nėra didelė. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieÅ¡kovas nepateikė, o teismas nevertino kitų reikÅ¡mingų aplinkybių (ieÅ¡kinio tikėtinumo, atsakovo turtinės padėties, įrodymų apie ketinimÄ perleisti turtÄ tretiesiems asmenims ir pan.).

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, inter alia paskirstant įrodinėjimo naÅ¡tÄ (CPK 178 str.), taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kuriai iÅ¡ bylos Å¡alių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, minimaliomis sÄ naudomis (CPK 3 str. 1 d.). Todėl apeliantų turtinės padėties įrodinėjimo naÅ¡ta negali bÅ«ti perkeliama iÅ¡imtinai ieÅ¡kovui, nes bÅ«tent apeliantai, siekdami įrodyti savo mokumÄ , taigi, iÅ¡vengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25/2010).

Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieÅ¡ įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ , turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010). Atsižvelgiant į aukščiau minėtÄ teismų praktikÄ bei į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus, teismas tik preliminariai vertina ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumÄ .

IeÅ¡kovas nurodė ieÅ¡kinyje savo argumentus, pateikė prie ieÅ¡kinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumÄ . Todėl Å¡ioje stadijoje konstatuoti, kad ieÅ¡kinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad preliminarus ieÅ¡kinio įvertinimas nėra ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, tai atliekama bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos iÅ¡sprendimui, kadangi ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmestas iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus bylÄ arba ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu pasinaudos savo teise pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , padidinti/sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t.

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad apeliantas slepia turtÄ ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtÄ kitiems asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors byloje nėra faktinių duomenų apie apelianto ketinimus perleisti, paslėpti, iÅ¡Å¡vaistyti turtÄ ir tokiu bÅ«du apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ teismo sprendimo įvykdymÄ , bet bÅ«tinybę areÅ¡tuoti apelianto turtÄ pagrindžia tai, kad jam yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, apeliantui nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iÅ¡Å¡vaistyti turtÄ , jeigu jis nuspręstų taip pasielgti.

Tokiu atveju, jei apelianto disponavimo turtu teisė nebus apribota, iÅ¡liks teorinė galimybė ateityje apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ dėl skolos priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1327/2010).Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Audronė Jarackaitė                                                                  Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                  Alvydas PoÅ¡kus