f45ff4c3-ee7b-406a-b8dc-859754eeb6be · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1362-562/2010(Proceso Nr. 3-61-3-00533-2010-7)                                                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 1.4, 16.5 (S)                            VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gegužės 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei Neringai Adomaitienei, atsakovų atstovei Danguolei Kurčikovienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

V. (D. V.) skundÄ atsakovams Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinei ,,Vytis” ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės ,,Vytis” dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,                                                             N u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas D. V. su skundu kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės ,,Vytis” ir Lietuvos valstybės 6 060,06 Lt.Skunde (b.l. 2-5) nurodant, kad dirba Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės ,,Vytis” (toliau – ir LVPR ,,Vytis”) 1 – osios kuopos vyriausiojo patrulio specialisto pareigose.

Pagal iki 2007-10-01 galiojusiÄ Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) redakcijÄ , valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iÅ¡ sudedamųjų dalių buvo priemokos ir priedai, kurių suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos (23 str. 2 d.).             Seimas 2007 m. birželio 7 d. įstatymo, kuris įsigaliojo (su tam tikromis iÅ¡imtimis) 2007-10-01, 11 straipsniu papildė Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija).

Pagal Å¡iame straipsnyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumÄ , kuri negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, nebebuvo įskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä (VTÄ® 25 str. 1 d. 1 p. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija)) bei nebuvo įskaitomas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas (VTÄ® 25 str. 1 d. 5 p.(2007 m. birželio 7 d. redakcija), tačiau nuostata, kad valstybės tarnautojams mokamų kitų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, iÅ¡liko.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” (bylos Nr. 14/07-17/08-25/08-39/08) konstatavo, jog aukščiau paminėtas reguliavimas yra neteisėtas. PareiÅ¡kėjo teigimu, taikant tokį teisinį reguliavimÄ , jam nuo 2007-06-30 iki 2008-12-31 buvo neiÅ¡mokėta 6 060,06 Lt priedų ir priemokų, kurie yra sudedamoji darbo užmokesčio dalis (LR DK 186 str. 2 d.). Skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju yra galimas ir civilinės atsakomybės valstybei taikymas, kadangi, pareiÅ¡kėjo teigimu, bet kokie Seimo veiksmai (neveikimas) yra pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais.

Seimas Lietuvoje savarankiÅ¡ko teisinio subjektiÅ¡kumo (juridinio asmens statuso) neturi. Pagal analogijÄ taikant LR CK 2.81 straipsnio 1 dalį, neteisėti Seimo veiksmai (neveikimas) sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu gali bÅ«ti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės (LR CK 6.273 str.). Valstybei nustačius aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėjas negavo dalies savo darbo užmokesčio, t. y. negavo pajamų, kurias bÅ«tų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebÅ«tų buvęs nustatytas.

Tai reiÅ¡kia, jog, atsižvelgiant į LR CK 6.247 str. ir 6.249 str. 1 d., neatsargÅ«s valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė nuostolius, kurių dydis yra lygus jo negautoms pajamoms – darbo užmokesčio nepriemokai. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ vienos pusės Lietuvos valstybei yra taikytina civilinė atsakomybė, o iÅ¡ kitos pusės dėl neteisėtų valstybės veiksmų pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis, abu atsakovai turėtų atsakyti solidariai (LR CK 6.279 straipsnio 1 dalis pagal analogijÄ ).

Atsakovas Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė ,,Vytis”(toliau – ir LVPR ,,Vytis”) atsiliepime į skundÄ (b.l. 12-16) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįsta.Atsiliepime LVPR ,,Vytis” nurodo, kad vieÅ¡osios policijos apsaugos tarnyba apskaičiuodama priedų ir priemokų dydžius pareiÅ¡kėjui pagrįstai taikė VTÄ® 23 straipsnio 2 dalį, numačiusiÄ , kad valstybės tarnautojui mokamų priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

IÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas bei kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui, todėl kol nėra atitinkamo Å¡io teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto konstitucingumu. Todėl LVPR ,,Vytis”, apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį, veikė teisėtai. Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius, buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais, todėl LVPR ,,Vytis” veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ar kaltės.Atsiliepime taip pat nurodoma, kad vieninteliu tinkamu atsakovu Å¡ioje byloje turi bÅ«ti Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės, kadangi bÅ«tent pastaroji formuoja valstybės biudžetÄ ir organizuoja jo vykdymÄ .

Tuo tarpu LVPR ,,Vytis” kyla pareiga tikslingai naudoti biudžeto lėšas, kurios jam skirtos atitinkamų funkcijų vykdymui. Taip pat nurodoma, kad LVPR ,,Vytis” skiriamus biudžeto asignavimus valdo Policijos departamentas prie LR VRM. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 32 str.nuostatas, 70 procentų ribojimo atveju lėšos (jei tokios lėšos buvo sutaupytos) bÅ«tų buvusios grÄ Å¾intos į biudžetÄ . Todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iÅ¡ LVPR ,,Vytis”, tuo pačiu turėtų iÅ¡spręsti ir klausimÄ dėl įpareigojimo Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skirti tam reikalingus asignavimus.Atsakovas vadovaudamasis Darbo kodekso 298 straipsniu praÅ¡o taikyti senaties terminÄ ir nepriteisti pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2007-01-31, t.y. 1 594,37 Lt sumos.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės ,,Vytis” atsiliepime į skundÄ (b.l. 19-21) prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįsta.

Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė ,,Vytis” apskaičiuodama priedų ir priemokų dydžius pareiÅ¡kėjui pagrįstai taikė VTÄ® 23 straipsnio 2 dalį, kadangi vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl LVPR ,,Vytis” veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ir kaltės.Taip pat nurodoma, kad vieninteliu tinkamu atsakovu Å¡ioje byloje turi bÅ«ti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgalioto asmens. LR Ministras Pirmininkas 2010-01-14 potvarkiu Nr. 13 įgaliojo Policijos departamento prie LR VRM Teisės valdybos darbuotojus atstovauti LR Vyriausybei teismuose nagrinėjant administracines bylas dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Atsakovas vadovaudamasis Darbo kodekso 298 straipsniu praÅ¡o taikyti senaties terminÄ ir nepriteisti pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2007-01-31, t.y. 1 594,37 Lt sumos.Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR VRM (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į skundÄ (b.l. 24-26) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįsta.Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad LVPR ,,Vytis” apskaičiuodama priedų ir priemokų dydžius pareiÅ¡kėjui pagrįstai taikė VTÄ® 23 straipsnio 2 dalį, kadangi vadovavosi galiojančiais teisės aktais.

Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas skaičiuodamas ir i iÅ¡mokėdamas darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taip pat nėra LR CK 6.271 straipsnyje, nei kituose pareiÅ¡kėjo nurodytuose argumentuose nustatytų valstybės civilininkės atsakomybės pagrindų. LR CK 6.271 straipsnis nustato, kad žalÄ atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Tuo tarpu valstybės civilinė atsakomybė atsiranda jeigu valdžios institucijos ar jų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl nėra pagrindo taikyti teisinę atsakomybę atsakovų atžvilgiu.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.Atsakovų atstovė su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2007-01-31, t.y. dėl 1594, 37 Lt sumos.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad darbo užmokestis už einamÄ jį mėnesį pareiÅ¡kėjui yra mokamas sekančio mėnesio 5-10 dienomis. Teismui patenkinus pareiÅ¡kėjo skundÄ , prašė atidėti sprendimo vykdymÄ .Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ buvo praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad D. V., dirbančiam Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės ,,Vytis” (toliau – ir LVPR ,,Vytis”) 1 – osios kuopos vyriausiojo patrulio specialisto pareigose, dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už 2004 metus (birželio mėnesį) neiÅ¡mokėta – 1,92 Lt.; už 2005 metus (birželio, spalio mėnesius) – 689,14 Lt (Å¡ios sumos iÅ¡ darbo užmokesčio atskaitytos 2007 metų rugpjūčio mėnesį) (b.l.89,90); už 2006 metus (vasario, birželio ir lapkričio mėnesius) – 903,31 Lt (iÅ¡ darbo užmokesčio atskaityta 2007 metų rugsėjo mėnesį) (b.l. 89,90 ); už 2007 metus (balandžio, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius) – 1183,19 Lt (b.l. 6,89,90); už 2008 metus (kovo, balandžio, birželio, liepos, rugsėjo- gruodžio mėnesius) – 3282,50 Lt. (b.l.6,89,90); iÅ¡ viso – 6060,06 Lt.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio nepriemokos 6060,06 Lt sumÄ .Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 23 str.1 d. buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o šio straipsnio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnautojams mokami tokie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ (VTÄ® 25 str. 1 d.). VTÄ® 25 str. 7 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. VTÄ® 26 straipsnio 3 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) buvo nustatyta, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.

Seimas 2007 m. birželio 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo bei papildymo ir Ä®statymo papildymo 221, 481, 501 straipsniais įstatymÄ , kuris įsigaliojo (su tam tikromis iÅ¡imtimis) 2007 m. spalio 1 d. Å iuo įstatymu buvo papildyta Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatant, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomi Å¡io Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Atitinkamai 25 str. 2 d. buvo papildyta nauju 5 punktu, kad valstybės tarnautojui taip pat gali bÅ«ti mokamas ir vienkartinis pareiginės algos dydžio priedas. Tokiu bÅ«du, pagal Valstybės tarnybos įstatymo (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯ valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumÄ , kuri negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, buvo neįskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, tačiau nuostata, kuria buvo ribojama valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma iÅ¡liko.

Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) nuostatos, reguliuojančios valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų rÅ«Å¡is, jiems mokamų priedų dydžio (sumos) bei priemokų dydžio (sumos) apribojimÄ ., buvo iÅ¡ esmės pakartotos ir 2003 m. balandžio 29 d. Seimo priimtame Vidaus tarnybos statute (toliau – ir Statute). Statute (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) buvo (ir yra) nustatytos vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priedų rÅ«Å¡ys. Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams galėjo bÅ«ti mokami priedai už laipsnius (Statuto 35 straipsnis), kvalifikacines kategorijas (Statuto 36 straipsnis), staÅ¾Ä (Statuto 37 straipsnis).

Priedų už kvalifikacinę kategorijÄ ir laipsnį bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos (Statuto 36 straipsnio 6 dalis)Statutas (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) taip pat nustatė vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų rÅ«Å¡is. Buvo nustatyta, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamos priemokos už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu (Statuto 38 str. 1 d. 1 p.); už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis (Statuto 38 str. 1 d. 2 p.); už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ (Statuto 38 str. 1 d. 3 p.).

PareigÅ«nams mokamų priemokų bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos (Statuto 38 str. 5 d.).Nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga tai, kad Vidaus tarnybos statute nebuvo numatyta vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams buvo taikomos VTÄ® nuostatos, reglamentuojančios darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkÄ , inter alia ir 23 str. 2 d., todėl Å¡iems pareigÅ«nams, kaip ir kitiems valstybės tarnautojams, mokamų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. 2008 m. gruodžio 9 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu buvo pakeistas ir papildytas 2 dalimi 23 straipsnis, nustatant, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos;

į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai (23 straipsnio 2 dalis). Tokiu bÅ«du, apmokėjimas valstybės tarnautojams, inter alia vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , pagal VTÄ® 26 str. 1 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ buvęs jiems iÅ¡mokamų priemokų dalimi, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ tapo atskira valstybės tarnautojų, inter alia vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų, darbo užmokesčio sudedamÄ ja dalimi.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, jog nurodytu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti reglamentuota, kokiais bÅ«dais atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tuo atveju, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. Kadangi tai nebuvo padaryta, pripažintina, kad atsakovas Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė ,,Vytis” už pareiÅ¡kėjo faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs, Å¡ios aplinkybės neneigia ir pats atsakovas bei neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos.

Bylos duomenys patvirtina, kad D. V. už 2004 metus (birželio mėnesį) neišmokėta – 1,92 Lt., už 2005 metus (birželio, spalio mėnesius) – 689,14 Lt (šios sumos iš darbo užmokesčio atskaitytos 2007 metų rugpjūčio mėnesį) (b.l.89,90); už 2006 metus (vasario, birželio ir lapkričio mėnesius) – 903,31 Lt (iš darbo užmokesčio atskaityta 2007 metų rugsėjo mėnesį) (b.l. 89,90 ); už 2007 metus (balandžio, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius) – 1183,19 Lt (b.l. 6,89,90); už 2008 metus (kovo, balandžio, birželio, liepos, rugsėjo- gruodžio mėnesius) – 3282,50 Lt. (b.l.6,89,90), iš viso – 6060,06 Lt.

Ä®vertinus Å¡iuos nagrinėjamos bylos duomenis ir tai, kad atsakovas LVPR ,,Vytis” už pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs, pripažintina, kad yra pagrindas pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, priteisiant 6060,06 Lt sumÄ iÅ¡ atsakovo LVPR ,,Vytis”.Atsakovai atsiliepimuose (b.l. 12-16, 19-21) bei LVPR ,,Vytis” atstovė teismo posėdžio metu (b.l. 128-129 )nurodė, kad pareiÅ¡kėjas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ skundo dalyje dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo už 2004 metus, 2005 metus ir 2006 metus, t.y. dėl 1594,37 Lt sumos priteisimo.

Šiai sumai turi būti taikomas LR DK 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundo padavimo dienos.LR DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maksimalus bendrasis ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iš darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieškinio senaties terminų atskiriems reikalavimams. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad D. V. neišmokėta darbo užmokesčio dalis už 2004 metus (birželio mėnesį) ir už 2005 metus (birželio, spalio mėnesius) faktiškai iš darbo užmokesčio atskaitytos 2007 metų rugpjūčio mėnesį (b.l.89,90), o už 2006 metus (vasario, birželio ir lapkričio mėnesius) – 2007 metų rugsėjo mėnesį (b.l. 89,90 ).

LR CK 1.127 straipsnis numato, kad teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-12-20 nutarimas Nr. 39 „Dėl ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismo praktikoje” 7.1 p.). Darbo teisinių santykių pobÅ«dis ir specialusis imperatyvusis teisinis reguliavimas lemia tai, kad nagrinėjamu atveju subjektyvusis ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo kriterijus sutampa su objektyviuoju kriterijumi.

PareiÅ¡kėjo bei atsakovo atstovės nurodė, kad pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintÄ Â darbo užmokesčio mokėjimo tvarkÄ Â policijos įstaigų valstybės tarnautojams ir darbuotojams darbo užmokestis iÅ¡mokamas kiekvieno kalendorinio mėnesio 3-10 dienomis už praėjusį kalendorinį mėnesį. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kininio senaties pradžios terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo tos dienos, kada pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai gavo mažesnį nei priklauso darbo užmokestį, t.y. atitinkamai už 2004 ir 2005 metus atskaitytoms sumoms ieÅ¡kinio senaties termino pradžia laikytina 2007 m. rugsėjo 11 d., o už 2006 metus atskaitytoms sumoms – 2007 m. spalio 11 d.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad Å¡ioje pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalyje 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra pasibaigęs.Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies (nepriemokos) priteisimo yra taikytinos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuojančios, o ne civilinės teisės normos. Todėl laikotarpis, už kurį pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti priteisiama neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, turi bÅ«ti nustatomas LR DK 298 straipsnio pagrindu, kuris numato kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus (2009-01-23 nutartis byloje Nr. A822-790/2009; 2009-08-24 nutartis byloje Nr. A756-859/2009; 2009-12-23 nutartis byloje Nr. A756-1285/2009).

Taigi, LR DK 298 str. imperatyviai apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas trejais kalendoriniais metais.Taikant nurodytus pareiÅ¡kėjui priteistinos neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio sumos apskaičiavimo kriterijus bei atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 30 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., taip pat į tai, kad darbo užmokesčio dalis už 2004, 2005 ir 2006 metus bei už 2007 metų balandžio mėnesį faktiÅ¡kai buvo iÅ¡skaityta 2007 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, t.y. patenka į laikotarpį, už kurį praÅ¡oma priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 6060,06 Lt suma susidarė per laikotarpį nevirÅ¡ijantį trejų metų, todėl priteistina (DK 298 str.).Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 6060,06 Lt sumÄ iÅ¡ Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės ,,Vytis” tenkintinas.PareiÅ¡kėjas skunde atsakove taip pat nurodo Lietuvos valstybę. PareiÅ¡kėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė ,,Vytis”, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus.

Todėl bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, t.y. Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė ,,Vytis”, o ne Lietuvos valstybė.Pagal ABTÄ® 15 str. 1 d. 3 punktÄ , Civilinio kodekso (CK) 6.271 str.1 dalį, 6.273 str. 1 dalį, 2001-07-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 932 “Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo” 1 punktÄ , Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės ar institucijos, dėl kurios arba dėl kurios pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, yra atsakovu teisniuose santykiuose dėl žalos, padarytos valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais, atlyginimo, o ne dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.

CK 6.246 str. 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Pagal CK 6.271 str. 1 dalies normÄ bÅ«tinoji darbo užmokesčio nepriemokos pripažinimo atlygintina žala sÄ lyga yra pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo faktas, o pagal CK 6.271 str. 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigÅ«nų aktais laikoma Å¡ių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Nustatyta, kad LVPR ,,Vytis”, apskaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį, vadovavosi tuo laikotarpiu galiojusios redakcijos VTÄ® 23 str. 2 dalimi, dėl ko pareiÅ¡kėjui buvo neiÅ¡mokėta 6060,06 Lt darbo užmokesčio dalis. PareiÅ¡kėjui priklausantis darbo užmokestis buvo ribojamas įstatymo nuostatomis. Byloje nenustatyta, kad LVPR ,,Vytis” neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl Lietuvos valstybės atsakomybė Å¡iuo atveju negalima. Å ios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti praÅ¡omÄ sumÄ solidariai ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, todėl skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.Atsakovų atstovė prašė atidėti teismo sprendimo vykdymÄ , atsižvelgiant į sunkiÄ Lietuvos valstybės finansinę padėtį.

Vadovaujantis ABTÄ® 4 straipsnio 6 dalimi ir CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti. Tačiau tai yra teismo teisė, bet ne pareiga. Todėl įvertinus tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių pobÅ«dį, kad iÅ¡ darbo santykių kylantiems reikalavimams paprastai yra taikytinas skubus priimtų teismo sprendimų vykdymas, priteistinos sumos dydį bei siekiant užtikrinti tinkamÄ darbuotojo, kaip silpnesnės Å¡alies, teisių įgyvendinimÄ , jo interesų apsaugÄ , pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti sprendimo vykdymÄ .

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str. ir 129 str.,N u s p r e n d ė : D. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės ,,Vytis” 6060,06 Lt (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų Å¡eÅ¡is centus) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.Kitoje dalyje D. V. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                     Rosita Patackienė