f45f8fdb-59cf-45af-bd59-d18f046a82ee · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-296/2014 (S)             Proceso Nr. 2-55-3-01317-2011-1             Procesinio sprendimo kategorijos:             44.5.1; 44.5.2.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo akcinės bendrovės DNB banko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1158-467/2013 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės DNB banko ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Audito ir turto vertinimo biuras“ ir akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo – N. G.; iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnyba.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas AB DNB bankas prašė pripažinti atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ 2006 m. birželio 6 d. parengtÄ nekilnojamojo turto – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaitÄ neteisinga ir priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“, AB „Lietuvos draudimas“ 461 940,92 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.             IeÅ¡kovas ir trečiasis asmuo N. G. 2006 m. liepos 13 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 3126-061L dėl 470 000 Lt paskolos suteikimo.

Kreditavimo sutartyje numatyta, kad N. G. įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui hipotekos lakÅ¡tu turi bÅ«ti įkeistas 3,9866 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) be to, N. G. suteikiamo (panaudoto) kredito suma negali sudaryti daugiau kaip 70 procentų kredito grÄ Å¾inimui užtikrinti bankui įkeisto nekilnojamojo turto rinkos/likvidacinės vertės. Jei kredito ir įkeisto turto santykis neatitinka kreditavimo sutartyje nustatyto, bankas turi teisę atsisakyti iÅ¡duoti kreditÄ atitinkamai daliai. IeÅ¡kovui buvo pateikta atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ 2006 m. birželio 23 d. atlikta turto vertinimo ataskaita ir turto vertės nustatymo pažyma, kuriose nurodyta, kad minėto sklypo rinkos vertė yra 676 000 Lt, likvidacinė vertė – 480 000 Lt.

Tokio turto vertinimo pagrindu N. G. buvo iÅ¡duota visa 470 000 Lt paskolos suma. N. G. kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl ieÅ¡kovas 2009 m. rugsėjo 11 d. praneÅ¡imu sutartį nutraukė. IeÅ¡kovo teigimu, pradėjus priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto, paaiÅ¡kėjo, kad atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ 2006 m. birželio 23 d. turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto rinkos ar likvidacinė vertė neatitinka tikrovės. Pagal ieÅ¡kovo Turto vertinimo skyriaus 2009 m. gruodžio 10 d. iÅ¡vadÄ sklypo rinkos vertė sudaro 15 000 Lt, o likvidacinė vertė – 10 000 Lt, t. y. keliasdeÅ¡imt kartų mažesnė nei buvo nurodyta vertintojo parengtoje turto vertinimo ataskaitoje.

IeÅ¡kovas, remdamasis neteisinga turto vertinimo ataskaita, iÅ¡mokėjo N. G. 470 000 Lt paskolÄ , iÅ¡ kurios negrÄ Å¾inta 461 940,92 Lt. IeÅ¡kovo nuomone, Å¡ios sumos jis negali atgauti iÅ¡ skolininko N. G. dėl vertintojo (atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“) kaltės, nes paskolos iÅ¡mokėjimo metu turto vertinimo ataskaitos pagrindu pakankama laikyta įsipareigojimų įvykdymo priemonė yra netinkama ir nepakankama dėl neteisingai nustatytos įkeisto turto vertės. IeÅ¡kovo iÅ¡mokėtÄ ir neatgautÄ paskolos sumÄ ieÅ¡kovas vertina kaip tiesioginius nuostolius.

IeÅ¡kovas su atsakovu UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ 2004 m. spalio 5 d. sudarė sutartį dėl turto vertinimo, kurioje numatyta, kad vertintojas visiÅ¡kai atsako už turto rinkos bei likvidacinės vertės nustatymo tikslumÄ , teisingumÄ ir pagrįstumÄ bei teisės aktų nustatyta tvarka įsipareigoja atlyginti bankui žalÄ , padarytÄ dėl netinkamai atlikto turto vertinimo. Atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ profesinę civilinę atsakomybę nuo 2005 m. rugsėjo 24 d. iki 2006 m. rugsėjo 23 d. buvo apdraudęs atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, todėl, ieÅ¡kovo nuomone, jų atsakomybė Å¡iuo atveju yra solidari.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad ieškovas ir N. G. 2006 m. liepos 13 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 3126-061L dėl 470 000 Lt paskolos suteikimo. Šioje sutartyje numatytų N. G. įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu buvo įkeistas 3,9866 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Tuo tikslu ieškovui buvo pateikta atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ 2006 m. birželio 23 d. atlikta turto vertinimo ataskaita ir turto vertės nustatymo pažyma, kuriose nurodyta, kad minėto sklypo rinkos vertė yra 676 000 Lt, likvidacinė vertė – 480 000 Lt.

N. G. buvo iÅ¡duota visa 470 000 Lt paskolos suma. Pastarasis kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl ieÅ¡kovas 2009 m. rugsėjo 11 d. praneÅ¡imu sutartį nutraukė bei pradėjo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia jo ir atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ 2004 m. spalio 5 d. sudaryta sutartimi Nr.774/2004 dėl turto vertinimo, kurios 2.1 punkte numatyta, kad ieÅ¡kovas, pageidaudamas gauti turto rinkos ir/ar likvidacinės vertės įvertinimÄ , gali kreiptis pats ar nukreipti savo klientus į šį vertintojÄ .

Tačiau teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“, vertindamas ginčo turtÄ , veikė pagal su ieÅ¡kovu sudarytÄ bendradarbiavimo sutartį, dėl to yra saistomas Å¡ios sutarties sÄ lygų ir jam kyla sutartinė atsakomybė. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ginčo Turto vertės nustatymo pažymos 3 punkte nurodyta, kad vertinimo atlikimo tikslas yra ne Turto vertinimo ataskaitos parengimas ieÅ¡kovui, o turto rinkos vertės (likvidacinės vertės) nustatymas, įkeičiant sklypÄ ieÅ¡kovui už gautinÄ kreditÄ , taip pat patvirtina, jog ginčo Turto vertinimo ataskaita parengta ne ieÅ¡kovo užsakymu.IeÅ¡kovas teiginį, kad atsakovas UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ neįvykdė pareigos teisingai atlikti turto vertinimÄ , įrodinėja ieÅ¡kovo Turto vertinimo skyriaus 2009 m. gruodžio 10 d. iÅ¡vada ir aplinkybe, kad ginčo žemės sklypo varžytynės neįvyko, nes neatvyko nė vienas pirkėjas.

Teismas nesutiko su šiais ieškovo argumentais, nes jie nėra pagrįsti objektyviais ir neginčytinais įrodymais, t. y. pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, nustatant turto vertę. Teismo vertinimu, ieškovo Turto vertinimo skyriaus 2009 m. gruodžio 10 d. išvada nepaneigia atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ ataskaitos išvadų.Ieškovas remiasi AB „Lietuvos draudimas“ žalos administravimo byloje esančia UAB „Impeksservis“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita, kurioje nėra užfiksuota sodybos pamatų liekanų, ir Neries regioninio parko direkcijos informacija, kurioje teigiama, kad šioje teritorijoje nebuvo sodybų.

Teismo vertinimu, Å¡ie įrodymai taip pat nepaneigia atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ ataskaitos iÅ¡vadų pagrįstumo. Teismas Å¡ių įrodymų nelaikė neginčijamai paneigiančiais atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ ataskaitoje nustatytÄ turto vertę.Teismo vertinimu, Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnybos iÅ¡vadoje užfiksuoti trÅ«kumai vertintini tik formaliais, dėl kurių atsakovo ataskaita taip pat netampa neteisinga ar klaidinančia. PriežiÅ«ros institucijos nustatyti formalÅ«s pažeidimai nepatvirtina ir nepaneigia, kad ataskaita turto vertės nustatymo aspektu yra neteisinga ar ydinga.Aplinkybė, kad į parduodamo turto (žemės sklypo) varžytynes neatvyko nė vienas pirkėjas, teismo nuomone, taip pat negali bÅ«ti pagrindu iÅ¡vadai, jog turto vertė nustatyta netinkamai, nes į varžytynes neatvykti pirkėjai gali dėl įvairių priežasčių.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jau po ieÅ¡kinio pateikimo teismui 2011 m. liepos 7 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktu ieÅ¡kovas perėmė įkeistÄ Å¾emės sklypÄ už 21 000 Lt ir tokiu bÅ«du sumažino N. G. skolÄ ieÅ¡kovui, tačiau ieÅ¡kinio sumos minėta pinigų suma nesumažino.

Teismo teigimu, pirmiausia bÅ«tina užbaigti pradėtÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto procedÅ«rÄ tam, kad iÅ¡aiÅ¡kėtų, kuri skolos dalis liktų nepadengta ir kuriÄ kitÄ skolininko turto dalį kreditorius galėtų reikalauti priteisti, proporcingai likusiam nepadengtam kreditoriaus reikalavimui. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodė ir paties žalos fakto bei jo dydžio.Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai nesuponuoja neginčytinos iÅ¡vados, jog kreditavimo sutartis negali bÅ«ti įvykdyta iÅ¡ skolininko N. G., kad yra iÅ¡naudotos visos negrÄ Å¾into kredito iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kredito gavėjo galimybės. IeÅ¡kovas nerealizavo visų savo galimybių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ paties skolininko turto.

Be to, ieÅ¡kovas nepagrįstai skolininko N. G. ir atsakovo (vertintojo) UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ atsakomybę laiko solidaria.IeÅ¡kovo tvirtinimu, tarp atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ veiksmų (ginčo ataskaitos parengimo) ir ieÅ¡kovui atsiradusių pasekmių (nuostolių) yra priežastinis ryÅ¡ys, nes atsakovo parengta neteisinga ataskaita buvo esminiu pagrindu suteikti trečiajam asmeniui N. G. paskolÄ , o Å¡ios ataskaitos pagrindu taikyta skolininko įsipareigojimų užtikrinimo priemonė (įkeistas hipoteka žemės sklypas) yra nepakankama.

Dėl to ieÅ¡kovas daro iÅ¡vadÄ , kad dėl ieÅ¡kovui atsiradusių nuostolių yra kaltas vertintojas (atsakovas). Tačiau teismas nesutiko su tokia iÅ¡vada, nes ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų visiÅ¡kai akivaizdu, jog ieÅ¡kovo patirti nuostoliai dėl negrÄ Å¾inamo kredito sÄ lygoti neteisėtų N. G. veiksmų, t. y. sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo ir jų nevykdymo. Be to, nei kreditavimo sutartyje, nei kituose ieÅ¡kovo pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad kredito iÅ¡davimas N. G. ar kredito sumos nustatymas yra sÄ lygotas atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ atlikto turto vertinimo ir/ar nustatytos turto vertės. Teismas pažymėjo, kad sprendimÄ suteikti/nesuteikti kreditÄ priėmė ieÅ¡kovas, įvertindamas ir tuo pačiu prisiimdamas jo komercinei veiklai bÅ«dingÄ galimÄ kredito negrÄ Å¾inimo rizikÄ .

N. G. pateikė ieÅ¡kovui UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ atliktÄ Turto vertinimo ataskaitÄ , kuriÄ pagal Kreditavimo vadovo nuostatas ieÅ¡kovas privalėjo patikrinti (Kreditavimo vadovas „Įkeičiamo turto vertinimas“ Nr.11.01.02/24.0), tačiau, kaip tvirtina bylos duomenys, to nepadarė.Teismas pažymėjo, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, įskaitant dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, kurie vertinami kaip rizikos prisiėmimas (CK 6.259 str.).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neatliko žemės sklypo vertinimo, nors tokiÄ pareigÄ turėjo pagal Kreditavimo vadovo nuostatas, tokiu bÅ«du prisiimdamas galimų nuostolių rizikÄ . Be to, ieÅ¡kovo nepakankamÄ rÅ«pestingumÄ ir apdairumÄ , nepateisinamÄ rizikÄ rodo ir tai, kad jis (bankas) N. G. (skolininkui) suteikė paskolÄ , kurios dydis yra apie 70 proc. įkeičiamo turto rinkos, o ne likvidacinės vertės, kaip nustatyta kreditavimo sutarties specialiosios dalies 13 punkte, t. y. suteikė daugiau paskolos, nei galėjo.Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, todėl jį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Dėl 2004 m. spalio 5 d. sutarties įtakos vertintojo (atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“) atsakomybei. Å ios sutarties nuostatų taikymas turi įtakos tik vertintojo atsakomybės rÅ«Å¡iai – sutartinei ar deliktinei – o ne vertintojo atsakomybės sÄ lygoms apspręsti.

IeÅ¡kovas pagrindė ir įrodė vertintojo civilinės atsakomybės sÄ lygas, taikomas tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei, todėl nepriklausomai nuo teismo iÅ¡vadų 2004 m. spalio 5 d. sutarties taikymo klausimais, ieÅ¡kinio reikalavimai turėjo bÅ«ti patenkinti. Teismas netinkamai vertino 2004 m. spalio 5 d. sutarties sÄ lygas, ginčo ataskaitos parengimo aplinkybes ir padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl Å¡ios sutarties netaikymo ginčo santykiams. Teismas nepagrįstai reikalavo, kad bÅ«tų pateikti objektyvÅ«s duomenys ar įrodymai apie N. G. nukreipimÄ pas atsakovÄ UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ ginčo turto vertei nustatyti.

Teismas nepagrįstai teigia, kad ginčo ataskaitoje nurodytas tikslas negali bÅ«ti vertinimas kaip Turto ataskaitos parengimas ieÅ¡kovui. Å iuo atveju esmine aplinkybe, leidžiančia tinkamai kvalifikuoti Å¡alis siejančius teisinius santykius, laikytina tai, kad ginčo ataskaitos užsakymo metu vertintojui buvo atskleista, kad turto vertinimo dokumentai bus skirti pateikti ieÅ¡kovui, su kuriuo vertintojÄ 2004 m. spalio 5 d. sutarties pagrindu siejo sutartiniai santykiai. Vertintojas (atsakovas) Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ginčo ataskaitoje, tokiu bÅ«du jis žinojo ir suprato, arba turėjo žinoti ir suprasti, kad turto vertinimas turi bÅ«ti atliktas laikantis 2004 m. spalio 5 d. sutarties pagrindu.

Kita vertus, net Å¡ių aplinkybių nežinojimas ir nesuvokimas neatleido atsakovo nuo pareigos parengti teisingÄ ir teisės aktų reikalavimus atitinkančiÄ turto vertinimo ataskaitÄ .2. Dėl ginčo ataskaitos teisingumo. IeÅ¡kovas atsakovo (vertintojo) pareigų, atliekant ginčo turto vertinimÄ , pažeidimo faktÄ ir ginčo ataskaitos iÅ¡vadų neteisingumÄ Ä¯rodinėjo kompleksu į bylÄ pateiktų įrodymų. Teismas atskirai nagrinėjo ieÅ¡kovo argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus apie ginčo ataskaitÄ ir įvertino juos kritiÅ¡kai.

Apelianto nuomone, teismas klaidingai vertino byloje surinktus įrodymus, dažnai juos vertindamas izoliuotai, arba jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę vertindamas formaliai, ne visų surinktų įrodymų kontekste. Jeigu teismui kilo abejonių dėl byloje esančių įrodymų įrodomosios reikÅ¡mės ir įrodymų vertinimo, jis turėjo galimybe pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.). Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad ieÅ¡kovo nurodomo įrodymų komplekso byloje nepakanka vienareikÅ¡mei iÅ¡vadai padaryti, apeliantas neprieÅ¡tarautų svarstyti ekspertizės skyrimo klausimo.3.

Dėl nuostolių dydžio. Nesuprantama apie kokiÄ Ä¯keisto turto realizavimo procedÅ«rÄ kalba pirmosios instancijos teismas, nes skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto ginčo turto buvo baigta sudarius 2011 m. liepos 7 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ . BÅ«tent dėl tos priežasties, kad iÅ¡ perimto įkeisto turto vertės padengus dalį pagal paskolÄ priskaičiuotų palÅ«kanų, ieÅ¡kinio reikalavimai nebuvo sumažinti. IeÅ¡kovas byloje ir neteigė, kad atsakovo (vertintojo) ir N. G. atsakomybė yra solidari.

Å iuo atveju taikytina CK 6.245 straipsnio 5 dalies nuostata, kad kreditorius iki pareikÅ¡damas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsakovo papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo. Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ N. G. nėra perspektyvus. Galimybių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ skolininko iÅ¡naudojimo aspektu pažymėtina, kad visada lieka minimalios ar bent teorinės galimybės iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ pagrindinio skolininko.

Tokiu bÅ«du remiantis Å¡ia pozicija, suinteresuoti asmenys visada suras dar vienÄ neiÅ¡naudotÄ skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybę, kad jų atžvilgiu nebÅ«tų taikoma subsidiari atsakomybė.4. Dėl priežastinio ryÅ¡io. N. G. veiksmai, gavus ir negrÄ Å¾inus paskolos, yra nepakankami ieÅ¡kovo žalai atsirasti, nes paskolos grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas žemės sklypo hipoteka. N. G. negrÄ Å¾inus skolos, ieÅ¡kovas prievolės įvykdymÄ (paskolos grÄ Å¾inimÄ ) bÅ«tų gavęs iÅ¡ hipotekos.

Å iuo atveju po paskolos iÅ¡davimo ir kreditavimo sutarties nutraukimo paaiÅ¡kėjo, kad hipoteka įkeisto turto, kurį vertino atsakovas, vertė neatitinka ginčo ataskaitoje nurodytų duomenų. Apelianto nuomone, Å¡is vertės neatitikimas susidarė ne dėl rinkos svyravimų ar kitų priežasčių, o dėl atsakovo (vertintojo) padarytų pažeidimų ir klaidingai nustatytos rinkos vertės. Nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas, suteikdamas paskolÄ , prisiima rizikÄ už teisingÄ Ä¯keičiamo turto rinkos vertės nustatymÄ .

Å iÄ rizikÄ prisiima turto vertintojas ir jo civilinę atsakomybę draudžiantis draudikas. Teismas klaidingai nurodė, kad nėra duomenų, jog paskolos iÅ¡davimas N. G. ar jos sumos nustatymas yra sÄ lygotas atsakovo atlikto turto vertinimo ir/ar nustatytos turto rinkos vertės.5. Dėl ieÅ¡kovo kaip nukentėjusiojo asmens veiksmų. Teismo iÅ¡vada apie Kreditavimo vadovo nuostatų pažeidimÄ yra nemotyvuota ir nepagrįsta. IÅ¡ Å¡ių nuostatų matyti, kad esant nepriklausomų turto vertintojų parengtam vertinimui, ieÅ¡kovo Turto vertinimo skyrius atlieka patikrinimÄ tik tuo atveju, kai numato suteikti kredito dydis sudaro 1 mln.

Lt ir daugiau. Teismas neteisingai aiÅ¡kina kreditavimo sutarties 13 punktÄ . Å is punktas numato, kad N. G. suteikiamo (panaudoto) kredito suma negali sudaryti daugiau kaip 70 proc. Kredito grÄ Å¾inimui užtikrinti ieÅ¡kovui įkeisto nekilnojamojo turto rinkos/likvidacinės vertės. Å i nuostata dėl padarytos techninės klaidos yra nevienareikÅ¡miÅ¡ka ir turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į visas kreditavimo sutarties sudarymo aplinkybes.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Audito ir vertinimo biuras“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Dėl ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB „Audito ir vertinimo biuras“ sutartinių santykių. Negalima nesutikti su teismo padaryta iÅ¡vada, kad atsakovas ginčo ataskaitÄ parengė ne pagal 2004 m. spalio 5 d. sutartį, o kitu pagrindu, t. y. N. G. užsakius įvertinti ne jam, o kitam asmeniui – J. S. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ . Apeliantas netgi nepatvirtino aplinkybės, kad apskritai bÅ«tų siÅ«lęs N. G. dėl vertinimo kreiptis pas atsakovÄ .

Apeliantas nepaneigė aplinkybės, kad N. G. ieÅ¡kovo klientu tapo jau po ginčo ataskaitos parengimo. Apelianto siÅ«lomas 2004 m. spalio 5 d. sutarties nuostatų aiÅ¡kinimas, kad neva turto vertintojas turi nuspėti, jog turto vertinimo užsakovas gali bÅ«ti banko klientu, kai nė vienas jų apie Å¡iÄ aplinkybę turto vertintojo neinformuoja ir kai dar potencialaus ieÅ¡kovo kliento su pačiu ieÅ¡kovu nesieja jokie santykiai, neatitiktų ne tik teisingumo ir protingumo principų, tačiau prieÅ¡tarautų sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėms.             2.

Dėl žemės sklypo vertinimo atlikimo ir ginčo ataskaitos teisingumo. Nepaisant to, kad apeliantas skunde nurodė įrodymus, kurių pagrindu, apelianto nuomone, teismas turėjo padaryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas parengė netinkamÄ ataskaitÄ ir dėl to joje nurodyti duomenys apie žemės sklypo vertę yra neteisingi, atsakovo įsitikinimu, tokios iÅ¡vados padaryti negalima, tuo tarpu tam tikri neesminiai ir formalÅ«s ataskaitos trÅ«kumai neturi jokios įtakos nustatytos žemės sklypo vertės teisingumui ir pagrįstumui.             3.

Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų, priežastinio ryÅ¡io nustatymo, nuostolių dydžio ir ieÅ¡kovo veiksmų. Negalima nesutikti su teismo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje neįrodė net civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, žalos fakto, bet ir dydžio. Teismas skundžiamame sprendime teisingai įvertino ir paties ieÅ¡kovo veiksmus, atliktus N. G. suteikiant paskolÄ .             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Å is atsakovas visa apimtimi palaiko teismo sprendimÄ ir savo paaiÅ¡kinimus, pateiktus byloje. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              IeÅ¡kovas AB DNB bankas su trečiuoju asmeniu N. G. 2006 m. liepos 13 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 3126-06IL (toliau – kreditavimo sutartis) dėl 470 000 Lt kredito suteikimo, kurį pagal Å¡ios sutarties specialiosios dalies 9 punktÄ ieÅ¡kovas galėjo panaudoti (paimti) iki 2007 m. gegužės 31 d. (t. 1, b. l. 7-13).

Pagal kreditavimo sutarties specialiosios dalies 10.1 punktÄ kredito gavėjo N. G. įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui hipotekos lakÅ¡tu turėjo bÅ«ti įkeistas 3,9866 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kredito gavėjas hipotekos forminimo metu turėjo bÅ«ti įkeičiamo turto savininku. Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 13 punkte numatyta, kad kredito gavėjui suteikiamo (panaudoto) kredito suma negali sudaryti daugiau kaip 70 proc. kredito grÄ Å¾inimui užtikrinti ieÅ¡kovui įkeisto nekilnojamojo turto, įvertinto ieÅ¡kovo nustatyta tvarka, rinkos/likvidacinės vertės; jei kredito ir įkeisto turto santykis neatitinka sutartyje nustatyto, bankas turi teisę atsisakyti iÅ¡duoti kreditÄ atitinkamai daliai.

Minėtas žemės sklypas ieÅ¡kovui hipotekos lakÅ¡tu įkeistas 2006 m. liepos 14 d., o 470 000 Lt kreditas N. G. suteiktas (kredito suma pervesta į N. G. sÄ skaitÄ ) 2006 m. liepos 20 d. (t. 1, b. l. 14-16, 17), prieÅ¡ tai ieÅ¡kovui pateikus N. G. užsakymu atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ 2006 m. birželio 23 d. atlikto minėto žemės sklypo vertinimo ataskaitÄ ir turto vertės nustatymo pažymÄ (toliau – ginčo ataskaita), kuriose nurodyta vertinamo turto rinkos vertė – 676 000 Lt ir likvidacinė vertė – 480 000 Lt (t. 1, b. l. 26-57).

Kredito gavėjui nevykdant kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas 2009 m. rugsėjo 11 d. pranešimu nutraukė sutartį (t. 1, b. l.

18) ir pradėjo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto (t. 1, b. l. 19-20, 22-24). IÅ¡ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 30 d. nutarties matyti, kad ieÅ¡kovui nutrauktus kreditavimo sutartį N. G. skola buvo 461 940,92 Lt negrÄ Å¾into kredito, 61 663,86 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 40 844,44 Lt nesumokėtų delspinigių (t. 1, b. l. 22). Priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto metu, neįvykus įkeisto turto varžytynėms, ieÅ¡kovas antstolio 2011 m. liepos 7 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktu už 21 000 Lt perėmė N. G. priklausantį žemės sklypÄ (t. 1, b. l. 86-91, 157).

Likusios N. G. skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas pasibaigė antstolio 2011 m. gruodžio 16 d. priimtu iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktu ( t. 3, b. l. 131).             IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje pareikÅ¡tus reikalavimus dėl 461 940,92 Lt nuostolių priteisimo grindžia tuo, kad pradėjus priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto paaiÅ¡kėjo, jog atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ ginčo ataskaitoje nurodyta įkeisto turto rinkos ir likvidacinė vertė neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovo teigimu, jis negali atgauti 461 940,92 Lt sumos (negrÄ Å¾into kredito) iÅ¡ N. G. dėl atsakovo (turto vertintojo) kaltės, nes kredito suteikimo metu ginčo ataskaitos pagrindu pakankama laikyta kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymo priemonė yra netinkama ir nepakankama dėl neteisingai nustatytos įkeisto turto vertės. IeÅ¡kovas minėtÄ sumÄ laiko savo tiesioginiais nuostoliais, kuriuos solidariai turi atlyginti įkeisto turto vertinimÄ atlikęs atsakovas UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ ir jo civilinę atsakomybę apdraudęs atsakovas AB „Lietuvos draudimas“.             Atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ sutartinę civilinę atsakomybę ieÅ¡kovas kildino iÅ¡ jo su Å¡iuo atsakovu 2004 m. spalio 5 d. sudarytos sutarties Nr. 774/2004 (toliau 2004 m. spalio 5 d. sutartis), kuria UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ įsipareigojo atlikti nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinių teisių ar verslo, kurį ieÅ¡kovas ketina įsikeisti, suteikdamas paskolÄ , arba dėl kitų priežasčių pageidauja įvertinti, įvertinimÄ rinkos ir/ar likvidacine (priverstinio pardavimo) verte (1.1 p., t. 1, b. l. 61-67).

Pagal Å¡ios sutarties 4.1 punktÄ turto vertintojas visiÅ¡kai atsako už turto rinkos ir likvidacinės vertės nustatymo tikslumÄ , teisingumÄ ir pagrįstumÄ bei teisės aktų nustatyta tvarka įsipareigoja atlyginti ieÅ¡kovui žalÄ , padarytÄ dėl netinkamai atlikto turto vertinimo. Å alių ginčas kilo dėl 2004 m. spalio 5 d. sutarties taikymo atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ parengtai ginčo ataskaitai, t. y. ar Å¡i ataskaita parengta pagal 2004 m. spalio 5 d. sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad Å¡ios sutarties nuostatų taikymas ginčo santykiams turi įtakos tik turto vertintojo atsakomybės rÅ«Å¡iai – sutartinei ar deliktinei.

Apeliantas akcentuoja 2004 m. spalio 5 d. sutarties 2.1 punktÄ , pagal kurį ieÅ¡kovas, pageidaudamas gauti turto rinkos ar/ir likvidacinės vertės įvertinimÄ , gali kreiptis pats ar nukreipti savo klientus į turto vertintojÄ â€“ atsakovÄ UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“, kad Å¡is įvertintų turtÄ , ir 2.3 punktÄ , kuris nustato, jog turto vertintojas, atlikęs turto vertinimÄ Ä¯keitimo tikslu pagal ieÅ¡kovo pateiktas nuorodas (nuorodos iÅ¡dėstytos Å¡ios sutarties priede Nr. 1), pateikia klientui arba ieÅ¡kovui (priklausomai nuo to, kas užsakė vertinimÄ ) turto vertinimo ataskaitÄ ir pažymÄ apie turto rinkos vertės nustatymÄ .

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs ginčo ataskaitos užsakymo faktines aplinkybes, konstatavo, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog atsakovas UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“, vertindamas ginčo žemės sklypÄ , veikė pagal su ieÅ¡kovu 2004 m. spalio 5 d. sudarytÄ sutartį, dėl ko saistomas Å¡ios sutarties sÄ lygų ir jam kyla sutartinė atsakomybė. Vien iÅ¡ apelianto nurodytų 2004 m. spalio 5 d. punktų turinio negalima daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados, ypač atsižvelgiant į tai, kad pats apeliantas netgi nepatvirtino aplinkybės, kad apskritai bÅ«tų siÅ«lęs N. G. kreiptis į šį turto vertintojÄ dėl ieÅ¡kovui įkeičiamo žemės sklypo vertės nustatymo.

Jau vien dėl Å¡ios priežasties apelianto argumentai, kad atsakovas UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ parengė ginčo ataskaitÄ pagal 2004 m. spalio 5 d. sutartį, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovui UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ nekyla sutartinė atsakomybė. Kita vertus, kaip minėta anksčiau, aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju ginčo santykiams neturėtų bÅ«ti taikoma 2004 m. spalio 5 d. sutartis, nereiÅ¡kia, jog atsakovui UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

Tam, kad bÅ«tų taikoma Å¡i civilinės atsakomybės rÅ«Å¡is, turi bÅ«ti nustatytos visos CK 6.246-6.249 straipsniuose numatytos sÄ lygos: žala, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.             Atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ neteisėtus veiksmus, parengiant ginčo ataskaitÄ , ieÅ¡kovas įrodinėjo, kaip jis pats teigia apeliaciniame skunde, kompleksu į bylÄ pateiktų įrodymų: ieÅ¡kovo padalinio (Turto vertinimo skyriaus) 2009 m. gruodžio 10 d. iÅ¡vada, pagal kuriÄ ginčo žemės sklypo rinkos vertė yra 15 000 Lt, o likvidacinė – 10 000 Lt; priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto proceso rezultatais; atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ užsakymu UAB „Impeksservis“ 2010 m. balandžio 16 d. ginčo turto rinkos vertės nustatymo pažyma, pagal kuriÄ Å¡io turto rinkos vertė yra 43 000 Lt, likvidacinė vertė – 39 000 Lt;

Neries regioninio parko direkcijos 2012 m. rugsėjo 14 d. raštu ir Elektrėnų savivaldybės 2012 m. spalio 19 d. raštu pateikta informacija dėl duomenų apie buvusias sodybas, statinius ar išduotus leidimus vykdyti statybos darbus ginčo žemės sklype neturėjimo; Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2012 m. rugpjūčio 21 d. išvada, kurioje konstatuoti ginčo ataskaitos rengimo pažeidimai; paties atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ direktoriaus A. C. teisme duotais paaiškinimais.

Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad visi ieÅ¡kovo nurodyti įrodymai pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai buvo iÅ¡tirti ir motyvuotai atmesti. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino byloje surinktus įrodymus, dažnai juos vertindamas izoliuotai, arba jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę vertindamas formaliai, ne visų surinktų įrodymų kontekste. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria ir nekartoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡samių argumentų dėl minėtų įrodymų vertinimo.

Atskirai atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas iÅ¡kraipo atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ direktoriaus A. C. pirmosios instancijos teisme duotus paaiÅ¡kinimus, jog jis pirmÄ kartÄ lankydamasis ginčo žemės sklype buvusios sodybos liekanų nematė, o jas pamatė tik nuvykęs antrÄ kartÄ po to, kai N. G. atstovė A. M. pateikė archyvinius dokumentus. IÅ¡ tiesų A. C. nurodė, kad du kartus buvo nuvykęs apžiÅ«rėti ginčo žemės sklypo ir dar iki A. M. jam pateikiant archyvinius dokumentus įsitikino, jog Å¡iame žemės sklype yra sodybos pamatų liekanos.

Pažymėtina, kad aplinkybė dėl buvusios sodybos liekanų buvimo ginčo žemės sklype yra esminė sprendžiant Å¡alių ginÄÄ . Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagrįstu bylos medžiaga, bÅ«tent tokios aukÅ¡tos žemės sklypo vertės ginčo ataskaitoje nustatymas buvo sÄ lygotas ne ieÅ¡kovo nurodomų ginčo ataskaitos rengimo pažeidimų, kurie konstatuoti minėtoje Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnybos 2012 m. rugpjūčio 21 d. iÅ¡vadoje, o tuo, kad atsakovas UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“, vertindamas ginčo žemės sklypÄ , atsižvelgė į jo nustatytÄ aplinkybę, jog Å¡iame sklype yra buvusios sodybos liekanos.

Kiti užfiksuoti ginčo ataskaitos trÅ«kumai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra formalÅ«s ir neturi reikÅ¡mingos įtakos atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ nustatytai Å¡io žemės sklypo vertei. Minėta aplinkybė (buvusios sodybos liekanos) yra svarbi tuo, kad nustačius šį faktÄ iÅ¡ karto žymiai padidėja tokio sklypo vertė, nes tokiu atveju jame galima statyba pagal Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 8 punktÄ (redakcija, galiojusi ginčo ataskaitos parengimo metu).

Tiek paties ieÅ¡kovo turto vertintojams vertinant ginčo žemės sklypÄ , tiek UAB „Impeksservis“, į minėtÄ aplinkybę nebuvo atsižvelgta, nes Å¡ie turto vertintojai jos nenustatė. Å iuo atveju pažymėtina, kad atsakovo ginčo ataskaita buvo parengta anksčiau, o minėtų kitų turto vertintojų – vėliau, todėl negalima daryti neginčytinos iÅ¡vados, kad ginčo žemės sklype buvusios sodybos liekanų (kuriomis galėjo bÅ«ti pripažįstamos ne tik pamatų, tačiau ir sodo liekanos) ginčo ataskaitos parengimo metu nebuvo, nes per šį laikotarpį buvusios sodybos liekanos galėjo bÅ«ti sunaikintos ar iÅ¡nykti dėl natÅ«ralių priežasčių (pvz., sodo liekanos).

Be to, turto vertintojai skirtingai identifikavo ginčo žemės sklype rastus objektus (stulpelius), pavyzdžiui UAB „Impeksservis“ juos priskyrė prie upelio apsaugos zonÄ Å¾yminčių objektų, nors kategoriÅ¡kos iÅ¡vados dėl to negalėjo padaryti. IeÅ¡kovo turto vertintojai į juos apskritai neatkreipė dėmesio, todėl neužfiksavo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas neprašė teismo skirti ekspertizės Å¡iuo klausimu. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , formalÅ«s ginčo ataskaitos rengimo pažeidimai nelaikytini atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ neteisėtais veiksmais, dėl kurių buvo nepagrįstai nustatyta ginčo ataskaitoje nurodyta žemės sklypo vertė.             IeÅ¡kovas priežastinį ryšį tarp atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ veiksmų (ginčo ataskaitos parengimo) ir ieÅ¡kovo nuostolių įrodinėjo aplinkybe, kad atsakovo parengta neteisinga ataskaita buvo esminiu pagrindu suteikti N. G. kreditÄ , o Å¡ios ataskaitos pagrindu taikyta kredito gavėjo įsipareigojimų užtikrinimo priemonė (ginčo žemės sklypo hipoteka) yra nepakankama.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ veiksmų ir atsiradusios žalos. Teisėjų kolegija sutinka su Å¡ia iÅ¡vada, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad ieÅ¡kovo nuostoliai dėl negrÄ Å¾into kredito, visų pirma, sÄ lygoti neteisėtų kredito gavėjo veiksmų, t. y. N. G. sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo ir jų nevykdymo. Pažymėtina, kad sprendimÄ suteikti N. G. kreditÄ priėmė pats ieÅ¡kovas.

Aplinkybė, kad kredito gavėjas savo įsipareigojimų tinkamÄ vykdymÄ turėjo galimybę užtikrinti ginčo žemės sklypo hipoteka, nėra vienintelė, dėl kurios ieÅ¡kovas priėmė tokį sprendimÄ . Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas kredito įstaiga, įvertino (ar turėjo įvertinti) daugelį kitų aplinkybių, viena iÅ¡ kurių yra kredito gavėjo finansinių galimybių grÄ Å¾inti tokio dydžio kreditÄ tinkamas įvertinimas. Todėl, darant prielaidÄ , kad tarp ieÅ¡kovui atsiradusių nuostolių ir atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ parengtos ginčo ataskaitos ir yra priežastinis ryÅ¡ys, jis yra pernelyg nutolęs, t. y. ne jis nulėmė ieÅ¡kovo nuostolių atsiradimo.             Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė paties žalos fakto ir jo dydžio.

Minėta, kad priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procesas yra pasibaigęs, ieÅ¡kovui už 21 000 Lt perėmus iÅ¡ varžytynių neparduotÄ ginčo įkeistÄ turtÄ , o likusios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas pasibaigė iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktu, nes N. G. neturi turto. Apeliantas teisingai pažymėjo, kad galimybių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ skolininko iÅ¡naudojimo aspektu visada lieka minimalios ar bent teorinės galimybės iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ skolininko. Tačiau vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygos (Å¡iuo atveju – žalos) konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, todėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti reikalavimai negalėjo bÅ«ti patenkinti Å¡ioje byloje.             Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir paties banko veiksmus, atliktus suteikiant N. G. kreditÄ , t. y. pats ieÅ¡kovas buvo nepakankamai rÅ«pestingas ir apdairus bei prisiėmė nepateisinamÄ rizikÄ .

Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais Å¡iuo klausimu, todėl jų neatkartoja. Be to, juos patvirtina atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti argumentai, kurių esmė yra ta, kad pagal paties ieÅ¡kovo nustatytas kreditų suteikimo taisykles ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju suteikdamas 470 000 Lt dydžio kreditÄ turėjo pareigÄ patikrinti jam pateiktÄ kito turto vertintojo parengtÄ turto vertinimo ataskaitÄ . Bylos duomenys nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų atlikęs tokius veiksmus.             Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų              Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å ios nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.).

Atsakovas UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ turėjo 2 500 Lt iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimÄ , 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turėtas atstovavimo iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobÅ«dį, bylos sudėtingumÄ , advokato kontoros atsakovui teikiamų paslaugų pastovumÄ ir Rekomendacijų 8.11 punktÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tinos ir pagrįstos atsakovo iÅ¡laidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra 1 500 Lt.

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo AB DNB banko (j. a. k. 112029270) atsakovo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ (j. a. k. 123729060) naudai 1 500 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus) Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. TeisėjaiAlė Bukavinienė Audronė Jarackaitė Danguolė Martinavičienė