2022-09-21 Nr. AB-23251-3-61-3-00348-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-632-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00348-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. B.-V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. B.-V. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – antstolio S. M. kontora) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja M. B.-V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, VDI) 2021 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 3R-14 (2.13-1.) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą (registracijos Nr. 1R-6796(2.13.)) (toliau – ir Skundas).

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Ji 2020 m. spalio 14 d. su skundu kreipėsi į VDI dėl galbūt neteisėtų antstolio S. M. veiksmų vykdomojoje byloje, nes jis tretiesiems asmenims atskleidė pareiškėjos asmens duomenis. Antstolio S. M. pradėtoje ir vykdomoje byloje buvo areštuotas jai nuosavybės teise priklausantis automobilis. Turto arešto aktas turėjo būti išsiųstas ir įteiktas jai, kaip skolininko, sutuoktinei, bet pareiškėjos draugei per susirašinėjimo programėlę „Messenger“ parašė moteris J. K., kuri teigė, kad nepavyksta įteikti antstolio siunčiamu dokumentų, todėl klausė pareiškėjos adreso.

2.2. Inspekcija, nagrinėdama Skundą ir turėdama duomenų (pareiškėjos pateiktą susirašinėjimą), kad trečiajam asmeniui yra žinoma apie skolos išieškojimą bei turto areštą, netikrino, kaip antstolio S. M. kontoroje yra tvarkomi asmens duomenys.

2.3. Neturi reikšmės tai, ar turto arešto aktas atitinka formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Šiuo atveju svarbus yra vykdomosios bylos dokumentų išsiuntimas registruota pašto siunta. Inspekcijai turint įrodymus apie tai, kad trečiasis asmuo per žinutes socialiniuose tinkluose domisi, kur pareiškėjai siųsti vykdomosios bylos duomenis, o antstoliui nurodžius, kad šis asmuo jų kontoroje nedirba, tačiau patvirtinus, kad vykdomosios bylos dokumentai buvo siųsti registruota pašto siunta, Inspekcija turėjo aiškintis tokio siuntimo aplinkybes ir tvarką, per kokius kurjerius ar kitus asmenis tokie dokumentai antstolio perduodami siųsti.

2.4. Pareiškėjos asmens duomenys buvo atskleisti siunčiant vykdomosios bylos dokumentus. Inspekcija pareiškėjos skundą išnagrinėjo formaliai, iš esmės nenustatinėdama ir nesiekdama nustatyti galimo pareiškėjos asmens duomenų atskleidimo tretiesiems asmenims. Be to, Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, nepasinaudojo jai priskirtais įgaliojimais, siekiant apsaugoti ir užtikrinti asmens duomenų apsaugą, dėl ko pareiškėjos teisės liko neapgintos. Nors J. K. (K.) ir antstolis nurodė, kad toks asmuo antstolio kontoroje nedirbo ir nedirba, tai savaime negali reikšti, kad šis asmuo su antstolio kontora negalėjo turėti ryšių. Todėl Inspekcija ginčijamame Sprendime neturėjo apsiriboti vien deklaratyviais paaiškinimais.

3. Atsakovas VDI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, turėjo pareigą jį tirti tiek, kiek tai susiję su pareiškėjos asmens duomenų galimu atskleidimu, bet neturėjo pareigos atlikti skundžiamo asmens veiksmų vertinimo dėl viso jo atliekamo asmens duomenų tvarkymo. Inspekcija pareiškėjos skundą nagrinėjo tik skundo ribose, t. y. dėl antstolio S. M. (kontoros) veiksmų, galbūt atskleidžiant pareiškėjos asmens duomenis J. K. (K.). Be to, duomenų valdytojas S. M. atsako už pateiktos informacijos Inspekcijai teisingumą.

3.2. Procesiniai dokumentai registruotąja pašto siunta vykdymo proceso šalims išsiųsti laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 605 straipsnyje ir registruotajai pašto siuntai nustatytų reikalavimų. Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, procesiniai dokumentai skolininko sutuoktinei (pareiškėjai) išsiųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kurį pareiškėja yra nurodžiusi antstoliui adresuotuose dokumentuose. Inspekcija, gavusi informaciją iš antstolio, prašė pareiškėjos nurodyti J. K. (K.) ir E. V. kontaktinius duomenis, siekiant patikrinti pareiškėjos ir antstolio pateiktą informaciją, tačiau pareiškėja nurodė, jog J. K. (K.) duomenų neturi, o E. V. turi tik telefono numerį. Inspekcijai telefonu susisiekus su E. V., ji nieko daugiau, nei Inspekcijos buvo nustatyta, paaiškinti negalėjo. Inspekcijai neturint tikslių J. K. (K.) duomenų, nebuvo galimybės nustatyti jos darbovietes ir galimus ryšius su antstolio S. M. kontora.

3.3. Pareiškėjos skundas buvo tirtas tinkamai, skundo ribose ir buvo atlikti visi įmanomi veiksmai. Pareiškėja tiek skunde Inspekcijai, tiek teismui nenurodė, kad siunta būtų buvusi pažeista ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Inspekcija pagal savo kompetenciją išnaudojo visas galimybes tiriant pareiškėjos skundą ir nenustatė, kad antstolis būtų atskleidęs pareiškėjos asmens duomenis tretiesiems asmenims, t. y. J. K. (K.), todėl pareiškėjos argumentai dėl išsamumo principo pažeidimo laikytini nepagrįstais. Pareiškėja turi teisę kreiptis į duomenų valdytoją (antstolį S. M.) dėl savo teisės susipažinti su asmens duomenimis ir kaip jie tvarkomi įgyvendinimo.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolio S. M. kontora atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Iš pareiškėjos skundo turinio ir Inspekcijai pateiktų duomenų nėra aišku, kokie konkrečiai asmens duomenys ir kokiems konkrečiai asmenims buvo atskleisti. Pareiškėja skunde nepateikė konkrečių duomenų, patvirtinančių asmeninį ar su darbo teisiniais santykiais susijusį ryšį tarp nurodytų asmenų bei antstolio (ar jo kontoroje dirbančių asmenų). Nors pareiškėja teigė, kad jos asmens duomenys buvo atskleisti siunčiant antstolio procesinius dokumentus, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės yra paremtos deklaratyviais paaiškinimais ir jos įsitikinimu, tačiau ne įrodymais.

4.2. Pareiškėjos atžvilgiu priimti procesiniai dokumentai išsiųsti laikantis CPK 605 straipsnyje nurodytų ir registruotajai pašto siuntai keliamų reikalavimų. Procesiniai dokumentai skolininko sutuoktinei (pareiškėjai) išsiųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kurį ji nurodė antstoliui adresuotuose dokumentuose. Papildomai 2020 m. spalio 2 d. turto arešto aktas pareiškėjos prašymu jai buvo įteiktas elektroninio ryšio priemonėmis. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad procesiniuose dokumentuose nurodyti asmens duomenys būtų atskleisti su vykdymo procesu nesusijusiems asmenims, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėja.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 27 d. sprendimu pareiškėjos M. B.-V. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2020 m. spalio 13 d. kreipėsi į Inspekciją, nurodydama, kad antstolio S. M. kontoroje dirbantys asmenys perdavė pareiškėjos asmens duomenis tretiesiems asmenims. Inspekcija 2020 m. spalio 19 d. kreipėsi į antstolio S. M. kontorą, prašydama pateikti informaciją, ar antstolio kontora teikė (atskleidė) pareiškėjos atžvilgiu priimto turto arešto akto duomenis tretiesiems asmenims J. K. (K.) ir E. V., jeigu taip, kada ir kokiu teisiniu pagrindu, kokiu tikslu; jeigu atskleidė pareiškėjos asmens duomenis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, BDAR) 6 straipsnio 1 dalies e arba f punkto pagrindu, ar supažindino pareiškėją su jos teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jos asmens duomenys, jeigu taip, kokiu būdu pareiškėja supažindinta, paprašyta pateikti supažindinimo faktą patvirtinančių dokumentų kopijas, o jeigu nesupažindino paaiškinti kodėl; paprašyta paaiškinti, kaip buvo užtikrinta, kad pareiškėjos asmens duomenys nebūtų atskleisti tretiesiems asmenims. Antstolis S. M. 2020 m. spalio 28 d. raštu paaiškino, kad pareiškėjai procesiniai dokumentai išsiųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kurį nurodė ji pati, 2020 m. spalio 2 d. turto areštas pareiškėjai įteiktas jos nurodytu elektroninio pašto adresu, o antstolio (ar kontoroje dirbančių asmenų) minėto procesinio dokumento turinys (ar kiti jame nurodyti duomenys) rašte minimiems tretiesiems asmenims nebuvo teikiami. Inspekcijai pareiškėjos nurodytu telefonu susisiekus su E. V. ji papildomų aplinkybių paaiškinti negalėjo. Ginčijamu Sprendimu Inspekcija pareiškėjos skundą atmetė, nurodydama, kad nenustatyta, jog skundžiamas asmuo (antstolio S. M. kontora) būtų atskleidęs pareiškėjos asmens duomenis tretiesiems asmenims, t. y. J. K. (K.), todėl pareiškėjos argumentai dėl neteisėto jos asmens duomenų perdavimo tretiesiems asmenims, atmestini.

7. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalimi ir 23 straipsnio 1 dalimi, BDAR 52 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei VDI direktoriaus 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1T-92(1.12.E) „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4.1, 21 ir 55.4 punktais, teismas pažymėjo, jog Inspekcijai suteikta kompetencija savo nuožiūra pasirinkti ir veikti pagal BDAR jai suteiktus įgaliojimus, įskaitant ir spręsti, kaip reikalinga nagrinėti asmenų skundus, kad būtų surinkta su galimu BDAR pažeidimu susijusi informacija, taip pat spręsti dėl tyrimo atlikimo būdo. Inspekcija pareiškėjos skundžiamo asmens patikrinimą atliko rašytiniu būdu – kreipėsi į antstolio S. M. kontorą su klausimais dėl pareiškėjos asmens duomenų tvarkymo ir galimo jų atskleidimo tretiesiems asmenims. Todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad Inspekcija turėjo pareigą tikrinti, kaip antstolio S. M. kontoroje yra tvarkomi visi turimi asmens duomenys, ar laikomasi asmens duomenų apsaugos privalomų reikalavimų kitų asmenų atžvilgiu. Vadovaujantis Taisyklių 55.1 punktu, priežiūros institucija turi teisę gauti iš tikrinamo asmens visą reikalingą informaciją, susipažinti su duomenimis ir dokumentais, kurių reikia patikrinimui, pagal gautą skundą, atlikti. Teisės aktai neįtvirtina Inspekcijos pareigos, gavus asmens skundą dėl individualios asmens duomenų tvarkymo situacijos, tikrinti visus tikrinamo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, kurie būtų susiję tiek su skundą pateikusio asmens, tiek su kitų asmenų interesais. Teismo vertinimu, gavus pareiškėjos skundą, Inspekcija pagrįstai tikrinimą atliko ta apimtimi, kiek antstolio S. M. kontoros veiksmai yra susiję su pareiškėjos asmens duomenų galimu atskleidimu.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja Inspekcijai neskundė kitų subjektų, kurie galbūt atskleidė ar netinkamai tvarkė jos asmens duomenis, veiksmų, todėl pareiškėja nepagrįstai teigė, kad Inspekcija turėjo pareigą domėtis kokiais būdais siunta iš antstolio buvo siunčiama pareiškėjai ir šių subjektų veiksmais, kurių pareiškėja Inspekcijai neskundė. Be to, Inspekcija kreipėsi į pareiškėjos nurodytus su ginčo įvykiu susijusius asmenis – E. V. ir J. K. (K.), ir rinko tyrimui reikšmingas aplinkybes.

9. Teismo vertinimu, Inspekcijos padarytos išvados, kad nenustatyti antstolio S. M. kontoros veiksmai dėl pareiškėjos asmens duomenų atskleidimo, yra teisingos bei pagrįstos byloje užfiksuotais faktiniais duomenimis. Antstolis S. M. pareiškėjos asmens duomenis (jos kontaktinius duomenis, asmenį identifikuojančius duomenis) naudojo CPK įtvirtintam tikslui – registruotąja pašto siunta išsiųsti pareiškėjai turto arešto aktą. Adresas, kuriuo antstolis siuntė pareiškėjai turto arešto aktą yra pareiškėjos deklaruotas gyvenamosios vietos adresas (Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenys), be to, tokį patį adresą pareiškėja buvo nurodžiusi antstoliui teikiamuose dokumentuose ir skunde Inspekcijai. Byloje nenustatyta, kad antstoliui siunčiant pareiškėjai turto arešto aktą, t. y. duomenų tvarkytojui naudojant pareiškėjos asmens duomenis teisės aktuose numatytais tikslais, būtų įvykę asmens duomenų tvarkymo pažeidimų. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad turto arešto aktas pareiškėjai siųstas registruotąją pašto siunta, pareiškėjos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Trečiojo suinteresuoto asmens pateiktas registruotos siuntos įteikimo pranešimas patvirtina, kad pareiškėjai 2020 m. rugsėjo 25 d. pristatant siuntą gavėjas nerastas, paliktas pranešimas. Taigi antstolio S. M. kontoros veiksmų, kuriais pareiškėjos asmens duomenys būtų atskleisti tretiesiems asmenims, nenustatyta, pareiškėja teismui taip pat duomenų, paneigiančių tokias aplinkybes, nepateikė.

10. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti Inspekcijos atlikto tyrimo mastas (kuris, be kita ko, teismo nustatytas pakankamu), tyrimo aplinkybės, Inspekcijos veiksmai, kreipiantis į skundžiamą asmenį ir kitus susijusius asmenis dėl pareiškėjos duomenų tvarkymo ir galimo atskleidimo. Sprendime nurodytas aktualus teisinis reglamentavimas, reguliuojantis antstolio veiksmus, siunčiant asmenims procesinius dokumentus vykdymo procese. Inspekcija nurodė aplinkybes, turėjusias reikšmės jos sprendimui pareiškėjos skundą atmesti ir šių aplinkybių ir Inspekcijos motyvų yra aiški jos pozicija dėl antstolio S. M. veiksmų tvarkant pareiškėjos asmens duomenis, t. y. jo skundžiamo asmens neteisėtų veiksmų atskleidžiant pareiškėjos duomenis tretiesiems asmenims nenustatyta.

11. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad Sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, pagrįstas teisiniu bei faktiniu pagrindu, tinkamai motyvuotas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

III. 12. Pareiškėja M. B.-V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

13. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismo pozicija prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikai, pagal kurią Inspekcija privalo pasinaudoti visomis įstatymo suteiktomis teisėmis tam, kad skundą padavęs asmuo gautų objektyvų, išsamų ir visapusišką nurodytų aplinkybių įvertinimą, o taip pat imtųsi poveikio priemonių, jeigu pažeidimai būtų nustatyti. Šiuo atveju, Inspekcija, turėdama duomenų, kad trečiajam asmeniui yra žinoma apie skolos išieškojimą ir areštą, netikrino, kaip antstolio S. M. kontoroje yra tvarkomi asmens duomenis.

13.2. Neturi reikšmės tai, kad turto arešto aktas atitinka formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Šiuo atveju svarbus vykdomosios bylos dokumentų, susijusių su pareiškėja ir jos sutuoktiniu, išsiuntimas registruota pašto siunta.

13.3. Inspekcija turi plačius įgaliojimus, o pareiškėja yra privatus fizinis asmuo ir neturi galimybių išsiaiškinti, kokiu būdu ir kaip buvo atskleisti jos asmens duomenys. Tą padaryti gali tik Inspekcija, atlikusi išsamų tyrimą.

14. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Prie pareiškėjos skundo Inspekcijai pridėtas susirašinėjimas nei Inspekcijos, nei teismo nebuvo laikomas kaip skundžiamo asmens netinkamo asmens duomenų tvarkymo įrodymas, tačiau atsakovas dėjo pastangas ir telefonu (kitokių kontaktinių duomenų Inspekcija neturėjo) apklausė pareiškėjos nurodytą asmenį, kuris nieko konkretaus pasakyti negalėjo. Todėl tiek Inspekcija, tiek teismas vadovavosi antstolio S. M. pateikta informacija ir įrodymais. Be to, prie pareiškėjos Skundo Inspekcijai pridėtas dokumentas, kurio turinio atskleidimu tretiesiems asmenims skundžiamasi, yra adresuotas ne tik pareiškėjai, bet dar 4 asmenims, kurie žinojo šio dokumento turinį. Atsižvelgs į teisinį reglamentavimą (BDAR 57 str. 1 d. f p. bei 77 str. 1 d.) teismas darė pagrįstą išvadą, jog Inspekcija neprivalėjo tikrinti visų tikrinamo asmens (antstolio S. M.) atliekamų asmens duomenų tvarkymo veiksmų.

14.2. Teismas nustatė, kad antstolio S. M. kontoros siųsta siunta buvo pristatyta pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, bet jos neradus, 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo paliktas pranešimas. Tačiau pareiškėja nekomentuoja šių aplinkybių. Galima teigti, kad tokiais veiksmai pareiškėja iš esmės siekia sukelti nepatogumus antstoliui dėl nepageidaujamų jo vykdomų veiksmų.

14.3. Nors pareiškėja nurodo, kad Inspekcija gali atlikti išsamų tyrimą, tačiau tiek nagrinėjant skundą, tiek atliekant tikrinimus (tyrimus) savo iniciatyva Inspekcija turi teisę naudotis tik teisės aktuose suteiktomis teisėmis ir įgaliojimais. Inspekcija nėra ikiteisminio tyrimo įstaiga, todėl jos galimybės nustatyti tam tikrus faktus ar aplinkybes yra ribotos. Nagrinėjamu atveju buvo pasinaudota visomis jai suteiktomis teisėmis ir įgaliojimais, siekiant objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti skundą bei nustatyti visas reikšmingas aplinkybes.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolio S. M. kontora atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, kad jos asmens duomenys buvo atskleisti siunčiant antstolio procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai registruota pašto siunta proceso šalims išsiųsti laikantis CPK nustatytų reikalavimų. Procesiniai dokumentai skolininko sutuoktinei išsiųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kurį ji pati buvo nurodžiusi antstoliui adresuotuose dokumentuose. Be to, 2020 m. spalio 20 d. turto arešto aktas skolininko sutuoktinės prašymu jai įteiktas elektroninio ryšio priemonėmis. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad procesiniuose dokumentuose nurodyti asmens duomenys būtų atskleisti su vykdymo procesu nesusijusiems asmenims. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėja. Pareiškėja skundė antstolio veiksmus vykdymo proceso metu, bet jos skundai buvo atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Sprendimo, kuriuo nuspręsta atmesti pareiškėjos 2020 m. spalio 13 d. pateiktą skundą dėl antstolio S. M. veiksmų atskleidžiant pareiškėjos asmens duomenis, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas tikrinamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad Inspekcijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėja teigia, kad Inspekcija netinkamai ištyrė jos skundą dėl galbūt antstolio S. M. padarytų jos asmens duomenų tvarkymo pažeidimų, todėl prašo panaikinti priimtą teismo sprendimą ir priimti naują – pareiškėjos skundą tenkinti.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Bylos duomenys patvirtina ir ginčo nėra dėl to, kad pareiškėja su Skundu 2020 m. spalio 13 d. kreipėsi į Inspekciją ir nurodė, jog įtaria, kad antstolio S. M. kontoroje dirbantys asmenys ar jis pats nepagrįstai perdavė jos asmens duomenis ir kitą vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vykdomoji byla) informaciją tretiesiems asmenims ir neužtikrino jos slaptumo bei tinkamo asmens duomenų tvarkymo. Pareiškėja Skunde ir Inspekcijos tyrimo metu pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad: vykdomojoje byloje jai, kaip skolininko sutuoktinei, turėjo būti įteiktas turto arešto aktas (2020 m. rugsėjo 23 d.), kuriuo buvo areštuotas jai nuosavybės teise priklausantis automobilis; po kelių dienų nuo šio turto arešto akto priėmimo dienos (2020 m. spalio 2 d.) pareiškėja sužinojo, jog jos draugei E. V. per susirašinėjimo programėlę Messenger parašė moteris (J. K.), kuri žinojo apie tai, kad antstolis S. M. vykdo išieškojimo veiksmus ir bandė sužinoti pareiškėjos adresą. Skunde pareiškėja prašė Inspekcijos atlikti tyrimą dėl galbūt netinkamo vykdomojoje byloje esančių pareiškėjos asmens duomenų naudojimo antstolio S. M. kontoroje. Tyrimo metu Inspekcija dėl Skunde nurodytų aplinkybių apklausė antstolį S. M., E. V. ir J. K. Antstolis, be kita ko, nurodė, kad atliekant vykdomuosius veiksmus, vykdomojoje byloje procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo išsiųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (CPK 605, 679 str.) ir, pareiškėjos prašymu, jos nurodytu elektroninio pašto adresu. Taip pat ginčo nėra dėl to, jog Inspekcija 2020 m. lapkričio 26 d. (pareiškėjos nurodytu telefono numeriu) susisiekė su E. V., tačiau pastaroji nieko daugiau negalėjo paaiškinti, taip pat Inspekcija buvo informuota, kad J. K. (K.) nedirbo ir nedirba antstolio S. M. kontoroje. Inspekcija nenustatė, kad antstolis S. M. (pareiškėjos apskųstas asmuo) būtų atskleidęs pareiškėjos asmens duomenis jos nurodytiems tretiesiems asmenims.

20. Administracinių teismų praktikoje, vadovaujantis tiek Inspekcijos veiklą tiesiogiai reglamentuojančiais teisės aktais, tiek gero administravimo principu, ne kartą yra konstatuota, kad Inspekcija privalo nuodugniai ir išsamiai ištirti gautus nusiskundimus. Pagal ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalį Inspekcija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Pastarosios pareigos vykdymo kontekste Inspekcija, be kita ko, privalo pasinaudoti visomis įstatymo suteiktomis teisėmis tam, kad skundą padavęs asmuo gautų objektyvų, išsamų ir visapusišką nurodytų aplinkybių įvertinimą, o taip pat imtųsi poveikio priemonių, jeigu pažeidimai būtų nustatyti. Taigi Inspekcija turi pareigą patikrinti jai pateiktame skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir realumą, naudodamasi jai teisės aktais suteiktomis priemonėmis bei instrumentais įrodymų surinkimui, aplinkybių nustatymui ir užfiksavimui (žr., pvz., 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1826-629/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1134-261/2021).

21. Taigi nagrinėjamu atveju gavusi pareiškėjos Skundą dėl to, kad, jos nuomone, antstolio S. M. kontoroje buvo netinkamai tvarkomi jos asmens duomenys atliekant vykdomuosius veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir galbūt dėl to tretiesiems asmenims tapo žinomi jos asmens duomenys, Inspekcija privalėjo nuodugniai ir išsamiai Skunde nurodytų aplinkybių apimtyje ištirti gautus nusiskundimus, priimti dėl to vieną iš ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų ir tinkamai jį motyvuoti.

22. Įvertinus Skundo turinį, reikšmingas su jo tyrimu susijusias faktines aplinkybes (Nutarties 19 p.), konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Inspekcijos tyrimas buvo atliktas tinkamai, o priimtas Sprendimas yra pakankamai motyvuotas. Inspekcija, atlikdama Skundo tyrimą, iš antstolio gavo išsamią informaciją apie vykdomojoje byloje atliktus veiksmus, nustatė, kad procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo siunčiami jos pačios deklaruotos gyvenamosios vietos ir nurodytu elektroninio pašto adresais, taip pat, kad šioje antstolio kontoroje nedirbo ir nedirba pareiškėjos nurodytas trečiasis asmuo. Taip pat Inspekcija nustatė, kad E. V. negalėjo nurodyti jokių faktinių aplinkybių, kurios būtų reikšmingos tiriant pareiškėjos Skundą. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija netinkamai įvykdė pareigą patikrinti jai pateiktame skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir realumą, ar nepakankamai išnaudojo jai teisės aktais suteiktas priemones bei instrumentus įrodymų surinkimui, aplinkybių nustatymui ir užfiksavimui.

23. Atsakydama į pareiškėjos apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad tai, jog trečiajam asmeniui galbūt tapo žinoma apie pareiškėjos atžvilgiu antstolio atliekamus vykdymo veiksmus per se (pats savaime) nereiškia, kad trečiasis asmuo šią informaciją sužinojo iš antstolio, ar kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, pažeidė pareigą tinkamai saugoti asmens duomenis (t. y. pažeidė BDAR nuostatas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės (t. y. antstolis S. M. vykdomuosius dokumentus pareiškėjai siuntė jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, taip pat jos pačios nurodytu elektroninio pašto adresu) patvirtina, jog nėra pakankamo pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo pareiškėjos nurodytą informaciją sužinojo iš šio antstolio. Objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjos prielaidą, kad antstolis S. M. jos asmens duomenis perdavė trečiajam asmeniui, pareiškėja nenurodė nei Inspekcijai, nei pirmosios instancijos teismui, taip pat tai nenustatyta Inspekcijos tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu.

24. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą procesinį sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

25. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. B.-V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė