f45ec8d8-cf04-48b2-9dae-4bdcd92edeac · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas P                                                                                            Civilinė byla Nr. e2S-390-856/2016                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01421-2015-0      Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.5; 3.3.2.4.                                                                                      (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 18 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I.

Å ., K. P., suinteresuoto asmens L. V. atskiruosius skundus bei pareiÅ¡kėjų E. V. ir E. V. bei suinteresuoto asmens R. V. pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie atskirųjų skundų dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-96-237/2016, kuria pareiÅ¡kimas netenkintas. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai E. V., I. Å ., K. P., E. V., D. V. pareiÅ¡kimu ir patikslintu pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ palikimo priėmimui E. V., I.

Å ., K. P., E. V., D. V., pripažinti E. V., I. Å ., K. P. ir E. V. pareiÅ¡kimus dėl atsisakymo priimti palikimÄ niekiniais sandoriais. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad B. B. V. mirties momentui pareiÅ¡kėja L. V. buvo nepilnametė (15 m.), o R. V. buvo jau pilnametis (19 m.). Vykdydamas mamos valiÄ visus dokumentus tvarkė ir valdė žemę pareiÅ¡kėjas R. V.. Tačiau neturėdamas teisinių žinių ir gyvenimiÅ¡kos patirties, paveldėjimo proceso neužbaigė įregistruodamas paveldėtÄ turtÄ savo ir sesers vardu.

Kadangi R. V. ir L. V. priėmė palikimÄ pradėdami faktiÅ¡kai valdyti ir rÅ«pindamiesi žemės sklypu kaip savu, tai jie kreipėsi į teismÄ , kad teismas nustatytų juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , t. y. pripažintų, kad palikėjos B. B. V. palikimÄ priėmė L. V. ir R. V., pradėję faktiÅ¡kai valdyti ir naudotis juo. Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 2 d. sprendimu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. V. ir R. V. po mamos B. B. V. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti ir tvarkyti.

Buvo užvesta paveldėjimo byla pas notarę K. Å ., kuri pareikalavo, kad pareiÅ¡kėjai, kaip paveldėtojai, jei nori, kad palikimas atitektų L. V. ir R. V., paraÅ¡ytų atsisakymus į palikimÄ . Neturėdami teisinio iÅ¡silavinimo jie įvykdė notarės reikalavimÄ ir parašė pareiÅ¡kimus dėl palikimo atsisakymo. PareiÅ¡kėjai nori kuo didesne apimtimi realizuoti mamos norÄ , kad jos žemė atitektų L. V. ir R. V.. Terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, nes pareiÅ¡kėjai buvo pagrįstai įsitikinę, kad visas mamos turtas bus paveldėtas L.

V. ir R. V.. Raseinių rajono apylinkės teismas 2015-04-28 sprendimu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad E. B. po B. B. V. mirties priėmė jos palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti, todėl terminas palikimui priimti buvo praleistas ne dėl pareiÅ¡kėjų kaltės, o dėl priežasčių, susijusių su mamos iÅ¡reikÅ¡ta valia ir neturint teisinio raÅ¡tingumo. PareiÅ¡kėjai teismo praÅ¡o atsisakymus į palikimÄ pripažinti niekiniais sandoriais, kaip iÅ¡reikÅ¡tais praleidus įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , bei kaip vienaÅ¡alį sandorį, neatitinkantį jų tikrosios valios dėl suklydimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ atmetė, iÅ¡ pareiÅ¡kėjų priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. Teismas nurodė, kad pagal CK 5.60 straipsnio 1 dalį neleidžiama atsisakyti palikimo su sÄ lygomis ir iÅ¡lygomis arba dalies palikimo. PareiÅ¡kėjai praÅ¡o atnaujinti palikimo priėmimo terminÄ tam, kad galėtų gautÄ Å¾emės dalį atiduoti L. V. ir R. V., tokia sÄ lyga prieÅ¡tarauja nurodytai imperatyviajai teisės normai.

6. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymų, jog nuo pat palikimo atsiradimo pradžios iÅ¡reiÅ¡kė norÄ jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, todėl nesant jokių realiai sutrukdžiusių kliūčių kreiptis pareiÅ¡kėjams į notarÄ dėl palikimo priėmimo per trijų mėnesių nustatytÄ laikotarpį, reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ . Nuo pareiÅ¡kėjų mamos mirties praėjo daugiau kaip 12 metų. Teismas nelaikė svarbia priežastimi pareiÅ¡kėjų aiÅ¡kinimo, kad nesikreipė norėdami turtÄ palikti kitiems Å¡eimos nariams, t. y. L. V. ir R. V., nurodydamas, jog mamos iÅ¡reikÅ¡tos valios žemę palikti L. V. ir R. V., pareiÅ¡kėjai taip pat neįrodė.

7. Teismas nurodė, kad jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir panašiai, jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais jų negaliojimo pagrindais. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai yra nuginčijami sandoriai, jie gali būti pripažinti negaliojančiais pagal klydusios šalies ieškinį (LR CK 1.90 str.). Kokia buvo pareiškėjų, pateikusių pareiškimus dėl atsisakymo nuo palikimo, valia, gali būti nustatyta tik ginčijant sudarytus sandorius.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai 8. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjai I. Å . ir K. P. praÅ¡o panaikinti Raseinių apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį kaip neteisėtÄ bei nepagrįstÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ tenkinti.    AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 8.1. Kreipdamiesi į teismÄ pareiÅ¡kėjai nurodė, kad neturėdami teisinio iÅ¡silavinimo vykdė notarės reikalavimÄ ir parašė pareiÅ¡kimus dėl palikimo atsisakymo.

Tai nebuvo tikroji pareiÅ¡kėjų valia, o tik notarės nurodymas, kurį formaliai įvykdė. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad raÅ¡ytinių pareiÅ¡kimų pateikimas notarei yra tikroji pareiÅ¡kėjų valia. 8.2. Teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl septynių asmenų paaiÅ¡kinimai Å¡ioje byloje nėra įrodymai, o vienintelės E. B. paaiÅ¡kinimas, kad ji nežinojo mamos noro žemės sklypÄ palikti L. V. ir R. V., yra įrodymas. Teismas netinkamai vertino įrodymus bei nepateikė įrodymų vertinimo motyvų. 8.3.

Palikimas gali bÅ«ti priimamas pasibaigus terminui, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimÄ priėmę įpėdiniai, todėl neaiÅ¡ku, kieno teises gindamas teismas apribojo pareiÅ¡kėjų teises, kurios nepažeidžia niekieno interesų. 8.4. Teismas parengiamojo teismo posėdžio metu turi pasiÅ«lyti Å¡alims pasiekti priimtinÄ abiems Å¡alims susitarimÄ ir sudaryti taikos sutartį. Å ioje byloje teismas nevykdė Å¡ios numatytos procesinės funkcijos, nepasiÅ«lė dalyvaujantiems asmenims susitarti dėl palikimo priėmimo, tokiu bÅ«du teismas pažeidė proceso dalyvių procesines teises. 8.5.

D. V. nepateikė notarei atsisakymo priimti palikimÄ , todėl, anot teismo, jis neiÅ¡reiÅ¡kė valios atsisakyti palikimo. Teismas nutartyje nepateikė jokių motyvų, kodėl atsisakė tenkinti jo praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimo priėmimui. Å io pareiÅ¡kėjo atžvilgiu teismo atsisakymas tenkinti jo praÅ¡ymÄ yra visiÅ¡kai nemotyvuotas.

9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. V. praÅ¡o panaikinti Raseinių apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį kaip neteisėtÄ bei nepagrįstÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ tenkinti. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:     9.1. Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjo, kad visi paveldėtojai sutinka atnaujinti terminÄ , ir visi sutinka paveldėti mamos palikimÄ , tačiau teismas nusprendė prieÅ¡ingai, nesivadovaudamas protingumo ir teisingumo principais.

    9.2. Užvedus paveldėjimo bylÄ , notarė pareikalavo, kad kiti įpėdiniai paraÅ¡ytų atsisakymus. Taigi, pareiÅ¡kėjai įvykdė notarės reikalavimÄ tik formaliai, tačiau ne tokia buvo jų tikroji valia ir tikslas, todėl pareiÅ¡kimus dėl atsisakymo priimti palikimÄ bÅ«tina pripažinti niekiniais sandoriais, nes jie neatitinka įstatymo reikalavimų.     9.3. D. V. nepateikė notarei atsisakymo priimti palikimÄ , todėl, anot teismo, jis neiÅ¡reiÅ¡kė valios atsisakyti palikimo.

Teismas nutartyje nepateikė jokių motyvų, kodėl atsisakė tenkinti jo praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ .     9.4. Teismas neįsigilino į pareiÅ¡kėjų tikslus, formaliai nagrinėjo bylÄ , nesiaiÅ¡kino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ir priėmė neteisingÄ sprendimÄ .

10. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie atskirųjų skundų E. V., E. V. ir R. V. mano, kad nebuvo atskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta ir pareiškėjų skundas patenkintas.

11. Nurodė, kad teismas nesiaiÅ¡kino tikrosios pareiÅ¡kėjų valios, netinkamai aiÅ¡kino ir vertino materialinės teisės normas, netinkamai vertino įrodymus, pažeidė pagrindinius civilinės teisės principus, bylos dalyvių procesines teises, neatsižvelgė į teisinius bylos argumentus bei suformuotÄ naujausiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , tuo priimdamas neteisingÄ nutartį, kuri neteisėtai ir nepagrįstai apribojo pareiÅ¡kėjų ir suinteresuotų asmenų teises.

12. Atsiliepimu į L. V. atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėjai K. P. ir I. Å . praÅ¡o panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kad yra praleistas terminas palikimo priėmimui ir dėl kokių priežasčių jis yra praleistas, mamos palikimÄ priėmę L. V., R. V. ir E. B. sutinka, kad pareiÅ¡kėjai priimtų palikimÄ .

13. Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjų skundus suinteresuotas asmuo L. V. sutinka su atskiraisiais skundais, todėl praÅ¡o juos tenkinti, nes visi paveldėtojai sutinka atnaujinti terminÄ palikimui priimti, visiÅ¡kai nesvarbios termino praleidimo priežastys. LR CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad palikimas gali bÅ«ti priimamas pasibaigus terminui, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimÄ priėmę įpėdiniai. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14.

Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinti įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminÄ pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Palikimo priėmimÄ patvirtinančių veiksmų per šį laikÄ neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, iÅ¡skyrus atvejus, kai kiti palikimÄ priėmę įpėdinai tam neprieÅ¡tarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes taikant ne vidutinius, o individualius sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

15. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2003 m. (duomenys neskelbtini) B. B. Visockienei mirus, liko ½ dalis 11,89 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjų teigimu, prieÅ¡ pat mirtį B. B. V. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ jai priklausančiÄ Å¾emę palikti sÅ«nui R. V. ir dukrai L. V.. PareiÅ¡kėjai, norėdami paveldėti mamos turtÄ , per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki 2003-12-28, turėjo notarui paduoti pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , tačiau nė vienas pareiÅ¡kėjų to nepadarė.

Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 2 d. sprendimu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. V. ir R. V. po mamos mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti ir tvarkyti (civ. byla Nr. 2-369-476/2014), o Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad E. B. po B. B. V. mirties priėmė jos palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti (c. b. Nr. 2-59-674/2015). Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ nepriimti po mamos mirties likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , o 2015 m. kovo mėnesį parašė pareiÅ¡kimus dėl atsisakymo nuo palikimo.      16.

PareiÅ¡kėjai, praÅ¡ydami atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, nurodo, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas ne dėl jų kaltės, o dėl priežasčių, susijusių su mamos iÅ¡reikÅ¡ta valia ir pareiÅ¡kėjams neturint teisinio raÅ¡tingumo, o priėmę savo palikimo dalį, galės laisvai disponuoti ir perleisti jÄ L. V. ir R. V.. Kaip jau minėta aukščiau, terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjai nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, jog įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjai nesiekė priimti po jų mamos mirties likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , norėdami šį turtÄ palikti L. V. ir R. V., o į teismÄ kreipėsi tik po to, kai Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-04-28 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad E. B. po B.

B. V. mirties priėmė jos palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjų aiÅ¡kinimas, jog turtÄ norėjo palikti artimiems Å¡eimos nariams, nelaikytinas svarbia priežastimi. Nenustačius svarbių termino praleidimo priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo. PareiÅ¡kėjai prašė atnaujinti palikimo priėmimo terminÄ tam, kad galėtų paveldėtÄ Å¾emės dalį atiduoti L.

V. ir R. V., tačiau CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, kad neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjų iÅ¡reikÅ¡ta sÄ lyga prieÅ¡tarauja minėtai imperatyviai teisės normai.

17. PareiÅ¡kėjai nurodo, kad palikimas gali bÅ«ti priimamas pasibaigus terminui, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimÄ priėmę įpėdiniai, tačiau teismas netenkino pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo, tuo apribodamas jų teises. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais pareiÅ¡kėjų argumentais nesutinka.

18. CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad palikimas gali bÅ«ti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismÄ , jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimÄ Ä¯pėdiniai. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad E. V., E. V., K. P. ir I. Å . 2015 m. kovo mėnesį pareiÅ¡kimais dėl atsisakymo nuo palikimo pareiÅ¡kė, kad po B. B. V. mirties palikimo dalies, priklausančios jiems pagal įstatymÄ , nepriėmė ir palikimo dalies gauti nenori. PareiÅ¡kimuose dėl atsisakymo nuo palikimo nurodyta, kad pareiÅ¡kėjams tekstas perskaitytas, jų suprastas, teisinės pasekmės iÅ¡aiÅ¡kintos.

PareiÅ¡kime teismui pareiÅ¡kėjai reiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti E. V., I. Å ., K. P. ir E. V. pareiÅ¡kimus dėl atsisakymo priimti palikimÄ niekiniais sandoriais, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino, nurodydamas, jog pareiÅ¡kėjai reikalavimÄ dėl sandorių nuginčijimo turi reikÅ¡ti ginčo teisenos tvarka. Atsisakymas nuo palikimo yra vienaÅ¡alis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimÄ , todėl gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu arba ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo ar nuginčijimo pagrindais (LAT 2009 m. birželio 15 d. nutartis c. b.

Nr. 3K-3-206/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsisakymai nuo palikimo turi bÅ«ti nuginčyti kreipiantis į teismÄ ginčo teisenos tvarka. PareiÅ¡kėjai nurodo, kad Å¡alių ginčui turėtų bÅ«ti taikoma CK 5.57 1 d. straipsnio norma, numatanti, jog palikimas gali bÅ«ti priimamas pasibaigus terminui, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimÄ Ä¯pėdiniai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai klaidingai cituoja Å¡iÄ teisės normÄ , nes Å¡i teisės norma nurodo, jog esant visų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimui palikimas gali bÅ«ti priimamas ir pasibaigus terminui nesikreipiant į teismÄ , t. y. kreipiantis į notarÄ .

Vis dėl to, teismo manymu, esant nenuginčytiems pareiškėjų atsisakymams nuo palikimo, nagrinėjamu atveju CK 5.57 straipsnio 1 dalies norma negali būti taikoma.

19. Pareiškėjai nurodo, kad teismas nepasiūlė dalyvaujantiems asmenims susitarti dėl palikimo priėmimo ir sudaryti taikos sutartį, tokiu būdu pažeidė proceso dalyvių procesines teises.

20. Procesinė Å¡alių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu bÅ«du baigti teisminį ginÄÄ â€“ viena iÅ¡ civiliniame procese galiojančio Å¡alių dispozityvumo principo, kuris Å¡alims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikÅ¡tais materialinio teisinio pobÅ«džio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, iÅ¡raiÅ¡kų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Remiantis CPK 159 straipsnio 1 dalimi, 231 straipsniu, teismas imasi priemonių Å¡alims sutaikyti. CPK 135 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad ieÅ¡kinyje (pareiÅ¡kime) turi bÅ«ti nurodoma ieÅ¡kovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieÅ¡kovas pageidauja jÄ pateikti.

21. IÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjai nei pareiÅ¡kime, nei patikslintame pareiÅ¡kime, reikÅ¡dami reikalavimus dėl termino atnaujinimo ir sandorių pripažinimo niekiniais, neiÅ¡reiÅ¡kė nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, nenurodė, jog byla galėtų bÅ«ti iÅ¡spręsta taikiai, todėl darytina iÅ¡vada, kad nereiÅ¡kė noro ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai. IÅ¡ 2016-01-28 teismo posėdžio protokolo garso įraÅ¡o taip pat matyti, kad nei pareiÅ¡kėjų atstovė I. M., atstovavusi juos pirmosios instancijos teisme, nei suinteresuotas asmuo E. B. nepateikė teismui jokių praÅ¡ymų, neiÅ¡reiÅ¡kė noro bylÄ baigti taikiai, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo Å¡alių susitaikymui, nepateikė teismui taikos sutarties projekto ir neprašė jo tvirtinti, todėl nesutiktina su pareiÅ¡kėjų atskirojo skundo argumentu, kad teismas, nepasiÅ«lydamas taikiai susitarti dėl palikimo, pažeidė proceso dalyvių teises.

22. PareiÅ¡kėjai nurodo, kad D. V. nepateikė notarei atsisakymo priimti palikimÄ , todėl, anot teismo, jis neiÅ¡reiÅ¡kė valios atsisakyti palikimo, o teismas nutartyje nepateikė jokių motyvų, kodėl atsisakė tenkinti jo praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ .

23. IÅ¡ teismo nutarties motyvų matyti, kad pareiÅ¡kėjų, tame tarpe ir D. V., praÅ¡ymo atnaujinti įstatymų nustatytÄ terminÄ pirmosios instancijos teismas netenkino. Raseinių rajono apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjai kokiu nors bÅ«du bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kę valiÄ priimti palikimÄ ar bÅ«tų objektyvios priežastys, dėl kurių jie negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių ir kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo, bylos duomenimis jie elgėsi prieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjai taip pat neįrodė kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Taigi, iÅ¡ nurodytų teismo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo dėl termino atnaujinimo, pasisakė apskritai dėl visų pareiÅ¡kėjų, tame tarpe ir dėl D. V., atskirai jo neiÅ¡skirdamas vien todėl, kad jis notarui nepateikė atsisakymo nuo palikimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog D. V. nėra atsisakęs palikimo, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga sprendžiant klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais įrodymais, sprendime nurodė nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentavo savo išvadas, teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės atitinka byloje surinktus įrodymus, įvertintus pagal įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teismas vertino ne tik E. B., bet ir pareiškėjų pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, o tai, kad nutartyje kiekvienas įrodymas nebuvo aptartas atskirai, neteikia pagrindo pripažinti įrodymų vertinimo taisykles pažeistomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo įrodymų vertinimo laikytinas nepagrįstu.

25. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais, konstatuoja, jog Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis yra teisiÅ¡kai pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o pareiÅ¡kėjų atskirieji skundai bei pareiÅ¡kimas dėl prisidėjimo prie atskirųjų skundų atmetami kaip nepagrįsti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                             Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė