Legislator Case Law & Legislation
f45b0b61-d15b-4b56-bb4f-988e07bc0d89 AI generated

f45b0b61-d15b-4b56-bb4f-988e07bc0d89 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number f45b0b61-d15b-4b56-bb4f-988e07bc0d89
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 14 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. P., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

f45b0b61-d15b-4b56-bb4f-988e07bc0d89 · Kauno apygardos administracinis teismas: teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                         Administracinė byla Nr. I-1395-505/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00418-2017-7                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S)                                                                                          51.4; 55.1.1.;

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 14 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. P., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. P. patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde (b. l.

11) nurodė, kad buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktais reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ . Pažymėjo, jog kamerose nebuvo įrengta ventiliacinė sistema, oras ir Å¡viesa patekdavo tik per metalinėmis grotomis uždengtÄ langÄ , todėl buvo drėgna, jautėsi nemalonus kvapas, ant sienų buvo pelėsis, tamsu. Pažymėjo, kad sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo kameros erdvės, santechnika surÅ«dijusi, neįrengtas Å¡ilto vandens tiekimas.

Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 14-18) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo gydomas atskirais laikotarpiais Chirurginio (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 24, 25 ir Vidaus ligų skyriaus palatose Nr. 1, 3. Pažymėjo, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis Atsakovo atstovas negali daryti įtakos atvykstančiųjų asmenų skaičiui, kadangi ligoninėje yra teikiamos stacionarinio gydymo paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems.

Teigė, jog Ligoninėje kamerų tipo patalpose sanitarinio mazgo kabinos ar vietos įrengtos laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatų, t. y. unitazas nuo likusios patalpos buvo atitvertas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio siena, pakabintos užuolaidos. Ligoninėje patalpos vėdinamos laikantis Lietuvos higienos normų HN 76:2010 24 punkto ir HN 134:2014 17 punkto reikalavimų. Gyvenamosiose patalpose, kuriose gydėsi pareiÅ¡kėjas, patalpos buvo vėdinamos praveriant langÄ (-us).Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2013 m. rugsėjo 6 d.

įsakymu Nr. V-177 patvirtintoje Ligoninės patalpų valymo, plovimo ir dezinfekcijos tvarkoje nustatyta, kad savo gyvenamÄ sias patalpas kasdien valo nuteistieji (suimtieji). Valymo inventorius bei priemonės buvo iÅ¡duodamos pagal nuteistųjų (suimtųjų) praÅ¡ymus, o po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ .Pelėsis pasidengia ant sienų pavirÅ¡iaus, tačiau reguliariai valant valymo priemonėmis nesunkiai paÅ¡alinamas, specialios priemonės nebÅ«tinos.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad jis bÅ«tų prašęs valymo inventoriaus, tačiau Ligoninė nepagrįstai jo neiÅ¡davusi, vadinasi turėjo galimybę palaikyti Å¡varÄ savo gyvenamosiose patalpose, tačiau ja nepasinaudojo.Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp Ligoninės veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ .

Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir praÅ¡oma priteisti 10 000 Eur ieÅ¡kinio suma. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas teismui pateikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau ir – LAVL) netinkamomis, antisanitarinėmis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar LAVL arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kad LAVL jam nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas palatos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m viso bendro palatos ploto.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Kadangi objektyvių duomenų apie LAVL konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje palatoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios palatos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas LAVL nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. gegužės 15 d. ir nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2014 m. liepos 31 d. buvo gydomas Chirurginio (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 24, 25.

Kamerų tipo palatos Nr. 24 plotas 21,25 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos (dvi vieno aukšto ir trys dviejų aukštų lovos), todėl pareiškėjui palatoje teko 2,65 kv. m (21,25/8) ploto, kamerų tipo palatos Nr. 25 plotas 21,25 kv. m, įrengta 10 miegamųjų vietų (penkios dviejų aukštų lovos), todėl pareiškėjui palatoje teko 2,12 kv. m (21,25/10) ploto (b. l. 14, 19). Pareiškėjas LAVL nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d., nuo 2014 m. lapkričio 19 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d., nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2015 m. liepos 31 d., nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2016 m. sausio 13 d. buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus palatose Nr. 1, 3.

Palatos Nr. 1 plotas 22,84 kv. m, įrengtos 7 miegamosios vietos (septynios vieno aukÅ¡to lovos), todėl pareiÅ¡kėjui palatoje teko 3,26 kv. m (22,84/7) ploto, palatos Nr. 3 plotas 19,80 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos (Å¡eÅ¡ios vieno aukÅ¡tų lovos), todėl pareiÅ¡kėjui palatoje teko 3,3 kv. m (19,8/6) ploto (b. l. 14, 20). Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui gydantis LAVL visÄ laikÄ , t. y. 24 paras, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į tinkamas gydymo sÄ lygas LAVL.

Å iuo aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nes ligoninė veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus dėl vienam asmeniui tenkančios minimalios gyvenamojo ploto normos, nesvarbu, jog tokios sÄ lygos galėjo susidaryti dėl nuo įstaigos nepriklausančių aplinkybių. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerų tipo palatose nebuvo tinkamai atitvertas tualetas nuo gyvenamosios patalpos.Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. V-737 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47:2011), 32 punkte įtvirtinta, kad asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi bÅ«ti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi bÅ«ti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazÄ ir 1 pisuarÄ 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazÄ 10 lovų (moterų tualetuose). Ä®vertinus administracinėje byloje esančiÄ informacijÄ bei pateiktas fotonuotraukas (b. l. 36, 40, 42), negalima daryti iÅ¡vados, kad tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi nuolatinis stebėjimas kitų asmenų trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.Pagal Lietuvos higienos normos HN 47:2011 4 punktÄ , Å¡ios higienos normos 7–9, 18, 19, 23, 26, 29, 30, 32–34, 40, 45–50 punktų nuostatos taikomos tik naujai statomoms ir (ar) rekonstruojamoms asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoms.

Rekonstruojant asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų statinius, higienos normos reikalavimai taikomi tik rekonstravimo metu pertvarkomoms statinio dalims. Sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl reikalavimas sanitariniam mazgui turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ nagrinėjamu atveju neturi bÅ«ti taikomas.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad LAVL palatose nebuvo užtikrinamas tinkamas vėdinimas, todėl dėl buvusios drėgmės ant sienų buvo pelėsis, santechnika surÅ«dijusi.Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad higienos normų, susijusių su kalinimo patalpų apÅ¡vietimu ir ventiliacija, higiena, sanitarinių įrenginių skaičiumi pažeidimai gali bÅ«ti veiksniai, prisidedantys prie kalinimo sÄ lygų bloginimo.

Papratai Å¡ie aspektai vertinami kitų kalinimo sÄ lygų kontekste.Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) galiojusioje iki 2015 m. lapkričio 1 d. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ gyvenamosios patalpos, jei neveikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, turi bÅ«ti vėdinamos per langus.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punktÄ gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., 22 punkte reglamentuota, jog mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 14 punkte reglamentuota, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx, 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc., o 17 punkte numatyta, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovo atstovas patvirtino aplinkybę, kad palatose, kuriose gydėsi pareiÅ¡kėjas, buvo sudaryta galimybė patalpas vėdintis praveriant langÄ , kadangi įstaigoje nėra mechaninės patalpų vėdinimo sistemos, o natÅ«ralus apÅ¡vietimas buvo užtikrinamas per langÄ (langus) (b. l. 38, 39). Byloje nepateikta kitų įrodymų, o taip pat ir Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų dėl ginčo laikotarpiu tikrintų kamerų - palatų Nr. 1, 3, 24, 25 netinkamos apÅ¡vietos, buvusio pelėsio, surÅ«dijusios santechnikos, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d.

įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamos apÅ¡vietos, buvusio pelėsio, surÅ«dijusios santechnikos galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų sÄ lygų (netinkamos apÅ¡vietos, buvusio pelėsio, surÅ«dijusios santechnikos) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl palatose netinkamos apÅ¡vietos, buvusio pelėsio, surÅ«dijusios santechnikos neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų, laikytini nepagrįstais.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog kamerose-palatose nebuvo tiekiamas karÅ¡tas vanduo.Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tiniu sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste - Higienos norma HN 134:2015) 18 punktÄ , karÅ¡tas vanduo turi buti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi, teisės aktai nenustato reikalavimo, kad kameroje bÅ«tų tiekiamas karÅ¡tas vanduo. Kadangi teisės normoje reikalavimo tiekti karÅ¡tÄ vandenį į gyvenamÄ sias patalpas nėra numatyta, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, Å¡iame kontekste nenustatyti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo Å¡ie argumentai atmestini kaip nepagristi.Nors pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas dėl apgadinto inventoriaus palatose, tačiau teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo Å¡iÄ aplinkybę, bet visiÅ¡kai nepagrindė jos tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LAVL administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas dėl Å¡io nepatogumo.

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl atmestini. IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad LAVL ginčo laikotarpiu 24 paras neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, todėl konstatuotina, kad LAVL pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė 10 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju galėtų bÅ«ti vertinamas kaip kankinimas. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (dėl nepakankamo gyvenamojo ploto palatose, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo kamerų tipo palatose), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Teismas nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinęs pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę (24 paras pareiÅ¡kėjui teko nuo 2,12 kv. m iki 3,3 kv. m ploto), atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ (pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2108-575/2016 priteisė pareiÅ¡kėjui 550 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už jo kalinimÄ 78 paras Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose, kuriose jam teko 1,93-3,78 kv. m ploto), taip pat į privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo trukmę, jo pobÅ«dį, tačiau nesant byloje duomenų, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų bÅ«tų pakenkta pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai, ar, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 200 Eur suma, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui, o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta (ABTÄ® 56 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės vietų atėmimo ligoninės, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ kaip nepagrįstÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                      Daina Kukalienė