2017-11-24 Nr. AB-21839-3-65-3-00171-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5067-1062 /2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00171-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų, protokolo panaikinimo, grąžinimo į pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. S. kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti 2017 m. balandžio 27 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskrities VPK) Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – Komisija) posėdžio protokolą Nr. 50-SK-6 (RN); 2) panaikinti Panevėžio apskrities VPK viršininko 2017 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 50-TE-256 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“; 3) panaikinti 2017 m. gegužės 9 d. Panevėžio apskrities VPK viršininko įsakymą Nr. 50-TE-260 „Dėl viršilos T. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“; 4) įpareigoti atsakovą grąžinti jį į Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas išmokant vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš pareigų iki reikalavimo patenkinimo teisme dienos (b. l. 2-5).

2. Skunde nurodė, kad 2016 m. spalio mėnesį Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, susijusį su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, sulaikė jo žmonos sesers vyrą A. S.. Pareiškėjo teigimu, jo ir A. S. santykiai buvo tik bendro pobūdžio, tačiau po A. S. sulaikymo prasidėjo nemalonumai policijos tarnyboje, kurioje jis ėjo Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas. Pareiškėjas teigia, jog jo atžvilgiu inicijuoti tarnybiniai patikrinimai, kuriais buvo siekiama nustatyti jo padarytus tarnybinius nusižengimus. Visų šių tarnybinių patikrinimų metu buvo sprendžiamas klausimas ir dėl jo galimybės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Skundžiamu 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 50-TE-256 jam panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, dėl ko 2017 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 50-TE-260 buvo atleistas iš vidaus tarnybos.

3. Pareiškėjas nurodo, jog leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikintas 2017 m. balandžio 27 d. Panevėžio apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolo pagrindu, nors į posėdį jis nebuvo kviečiamas ir jame nedalyvavo, susipažinti su Komisijos protokolu jam neleista, tad faktinės aplinkybės (įrodymai) ir protokolinio sprendimo argumentai, motyvai ir priežastys, dėl kurių buvo nuspręsta panaikinti jo turėtą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jam nežinomi. Atsižvelgiant į tai, mano, kad atsakovas priimdamas skundžiamus administracinius aktus, nepagrindė jų faktais (įrodymais), nenurodė motyvų esmės, argumentų, šiuos aktus priėmė už akių, nesuteikiant jam teisės apsiginti, pažeidžiant jo konstitucines teises ir teisėtus interesus (lūkesčius), todėl yra nepagrįsti ir neteisėti bei naikintini

4. . Pareiškėjas pažymėjo, jog 2017 m. gegužės 9 d. įsakymu jis atleistas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto (toliau tekste – ir Statuto) 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu nurodytu pagrindu taikant 66 straipsnio 1 dalies nuostatas, nors minėto akto 66 straipsnio 6 dalyje be kita ko įtvirtinta, kad atleisti pareigūną pagal statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktą galima tik tuo atveju, jei nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas. Tokia galimybė jam sudaryta nebuvo, todėl ir dėl šios priežasties 2017 m. gegužės 9 d. įsakymas, kuriuo jis atleistas iš vidaus tarnybos, neteisėtas.

5. Atsakovas Panevėžio apskrities VPK atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17-19). Atsiliepime dėl skundžiamų sprendimų priėmimo nedalyvaujant pareiškėjui nurodė, kad 2017 m. kovo 15 d. Panevėžio apskrities VPK buvo gautas Imuniteto skyriaus viršininko teikimas Nr. 50-IL-3486 dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, 2017 m. kovo 16 d. rezoliucija pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta procedūra dėl leidimo panaikinimo, o 2017 m. kovo 29 d. Panevėžio apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 50-TE-172 pareiškėjui uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija iki kol bus baigtas patikrinimas, 2017 m. balandžio 1 d. pareiškėjas nušalintas nuo pareigų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas neturėjo teisės susipažinti su įslaptintu Komisijos protokolu.

6. Atsakovas nurodė, jog atlikus asmens tikrinimo procedūras, 2017 m. balandžio 27 d. buvo gautas Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininko teikimas Nr. 50-17 (IDS)-50-RN „Dėl teisės dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo“, kuris perduotas svarstyti Komisijai, o ši 2017 m. balandžio 27 d. išanalizavusi pateiktą medžiagą, išklausiusi pasisakančiuosius, nutarė siūlyti Panevėžio apskrities VPK viršininkui panaikinti pareiškėjo turimą leidimą, kas skundžiamu 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu ir padaryta. Pažymėjo, jog skundžiami sprendimai priimti nedalyvaujant pareiškėjui, nes pastarojo dalyvavimo nenumato teisės aktai.

7. Atkreipė dėmesį į tai, jog 2017 m. gegužės 5 d. įsakyme Nr. 50-TE-256 nurodyta, kad jis grindžiamas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 8 ir 20 punktais, tad daro išvadą, jog pareiškėjui aiškiai buvo nurodytos leidimo panaikinimo priežastys.

8. Dėl pareiškėjo nurodomo Vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimo paaiškino, kad Panevėžio apskrities VPK nėra pareigybių, kurioms nenumatytas reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl į kitas pareigas pareiškėjas negalėjo būti perkeltas.

II. 9. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Panevėžio apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2017 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolą Nr. 50-SK-6 (RN) nutraukė, likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nurodė, jog iš skundžiamo 2017 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolo Nr. 50-SK-6(RN) matyti, kad šiame posėdyje Komisija, apsvarsčiusi pareiškėjui išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo klausimą, protokoliniu nutarimu pasiūlė Panevėžio apskrities VPK viršininkui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 8 ir 20 punktais, panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą. Suformuluotas siūlymas buvo realizuotas 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 50-TE-256, tad 2017 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolas pareiškėjui savarankiškų teisinių pasekmių nesukuria ir negali būti pripažintas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui. Teismas, pasiremdamas gausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, jog tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia teisines pasekmes, yra priimamas tam tikro anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente išdėstytus motyvus, o toks dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, turi vertinti ne tik skundžiamo akto, bet ir jo sudedamosios dalies turinį. Panevėžio apskrities VPK viršininko 2017 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 50-TE-256, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas, įžanginėje dalyje nurodyta, kad atsakovas, priimdamas šį administracinį aktą, rėmėsi Komisijos 2017 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolu Nr. 50-SK-6(RN), taigi Komisijos protokolinis nutarimas vertintinas kaip Panevėžio apskrities VPK viršininko 2017 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 50-TE-256 sudedamoji dalis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2017 m. balandžio 27 d. Panevėžio apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolą Nr. 50-SK-6 (RN) nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu pagrindu.

11. Teismas pabrėžė, jog nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Panevėžio apskrities VPK vadovo įsakymų, kuriais pareiškėjui buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir dėl to pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo bei pagrįstumo.

12. Ginčijamu Panevėžio apskrities VPK viršininko 2017 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 50-TE-260 pareiškėjas buvo atleistas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu (kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu). Teismas nurodė, jog, aiškindamas šios teisės normos prasmę, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jos taikymas siejamas su kito specialaus norminio teisės akto normų, kuriose yra nustatyti atitinkamų specialių teisių atėmimo pagrindai bei tokio atėmimo vykdymo procedūra, taikymu.

Nagrinėjamu atveju toks specialus teisės aktas yra Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, pagal kurio 15 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotą įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atitikmeniu, naudoti, saugoti ar tokią informaciją gabenti gali tik teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas, jeigu atlikus pakartotinį ar papildomą asmens tikrinimą nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalis įvardija atvejus, kuomet laikoma, jog asmuo nėra patikimas ar lojalus Lietuvos valstybei, tarp jų: asmuo palaiko ar per pastaruosius 5 metus palaikė ryšius su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, arba asmeniu, kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, jeigu tokių ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (8 punktas); tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (20 punktas).

13. Teismas nustatė, jog pareiškėjas iki atleidimo iš vidaus tarnybos vykdė Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas, jam 2009 m. gruodžio 30 d. išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ir byloje ginčo dėl to, kad vienas iš pareiškėjo vykdytai pareigybei keliamų reikalavimų buvo atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nėra.

14. Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 14 straipsnio nuostatas, paslapčių subjektuose įslaptintos informacijos apsaugą koordinuoja paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos. Šių komisijų kompetencijai priskirta funkcija teikti siūlymus paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo. Aptartos nuostatos detalizuotos ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. balandžio 16 d. nurodyme Nr. 5-N-8 „Dėl personalo patikimumo“, kurio 1.4. punkte nurodyta policijos įstaigų specialiosioms ekspertų komisijoms, atlikus asmens tikrinimą, posėdžio protokole dėl siūlymų (rekomendacijų) panaikinti leidimą arbą teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pateikti savarankiškas, motyvuotas išvadas, suformuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo normomis, iš kurių būtų aišku, kokios atliekant patikrinimą nustatytos asmens savybės, jo veiklą, ryšiai, kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai, kurie suteikė pagrindą išvadoms, kad asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir todėl jam išduotas leidimas arba suteikta teisė turi būti panaikinta.

15. Teismas pažymėjo, jog Komisija, apsvarsčiusi pareiškėjui išduoto leidimo panaikinimo klausimą ir susipažinusi su per vidinį patikrinimą surinktais duomenimis ir juos įvertinusi, 2017 m. balandžio 27 d. protokoliniu nutarimu pasiūlė Panevėžio apskrities VPK viršininkui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 8 ir 20 punktais, panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą, kas ir buvo 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu padaryta. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, jog šiuo atveju nustatytina, ar paslapčių subjekto patikrinimo metu nustatytos aplinkybės gali būti kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 8 ir 20 punktuose nurodytus kriterijus, ir ar jų pagrindu galima padaryti išvadą, jog leidimo turėtojas nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei.

16. Analizuodamas 2017 m. balandžio 27 d. protokolą, kaip ginčijamo 2017 m. gegužės 5 d. įsakymo sudedamąjį dalį Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 8 ir 20 punktų kontekste, teismas nurodė, jog faktiniai neįslaptinti duomenys, kurie buvo pagrindu sprendžiant dėl leidimo pareiškėjui panaikinimo, buvo šie: 1) 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda (papeikimas) už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-574 patvirtintų Informacijos apie galimas korupcijos apraiškas policijoje teikimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 2.3 papunkčio, 4 ir 5 punktų reikalavimų pažeidimą.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 26 d. apklausos metu sužinojo apie kratą 2016 m. rugpjūčio 17 d. atliktą jo sutuoktinei J. S. nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), tačiau dėl aplaidumo ir neapdairumo nepateikė šios informacijos Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriui raštu arba vidiniame policijos tinklapyje; 2) 2016 m. gruodžio 21 d. pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas) už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d.

įsakymu Nr. 5-V-775 (2016 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 5-V-363 redakcija) patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių 11.4 papunkčio reikalavimo naudotojui tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą, pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerį ir datą, minėtų taisyklių 12.5 papunktyje įtvirtinto draudimo be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis pažeidimus. Nustatyta, kad pareiškėjas, eidamas Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas, tarnybos metu, nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. tikrino asmens duomenis, transporto priemones POLIS II naršyklėje arba ATPR dėl neapdairumo netiksliai ir neišsamiai nurodydamas duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą; 3) 2017 m. vasario 22 d. tarnybinio pranešimo Nr. 50-17 (IDS)-23-RN pagrindu 2016 m. vasario 27 d.

Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininkas R. Š., vyriausiasis tyrėjas D. P. pravedė prevencinį pokalbį su pareiškėju, pasidomėta apie pareiškėjo ryšius su Ž. K., A. S., G. D., P. K.. Minėti asmenys anksčiau teisti ir jų atžvilgiu pareikšti įtarimai, taip pat jie galimai susiję su grupuotėmis, vykdančiomis nusikalstamas veikas. Pareiškėjas nurodė, kad minėtus asmenis pažįsta, palaiko artimus ryšius su Ž. K., epizodiškai bendrauja su A. S., G. D., P. K.;

4) tyrėjo D. K. tarnybinis pranešimas Nr. 50-PR2-5473, kuriame, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-574 3.4 punktu, pranešta, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus įtariamojo A. S. atžvilgiu nustatyta, kad jo naudojamame mobilaus ryšio telefone rastos dvi nuotraukos, kuriose pareiškėjas užfiksuotas vartojantis alkoholinius gėrimus; 5) 2017 m. vasario 22 d. prevencinio pokalbio metu pareiškėjui buvo pasiūlyta papildyti privačių interesų deklaraciją nurodant paminėtus asmenis dėl galimo interesų konflikto, tačiau pareiškėjas iki 2017 m. balandžio 27 d. minėtos deklaracijos nepapildė; 6) 2017 m. kovo 17 d. pareiškėjas, pildydamas Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus paruoštą klausimyną, atsakydamas į klausimą Nr.20 (Ar esate atskleidęs kokią nors tarnybos metu sužinotą neviešo pobūdžio informaciją (policijos naudojamų duomenų bazių pagalba gautą informaciją, informaciją apie policijos pajėgų dislokacijos vietas) ir kitą tarnybiniam naudojimui skirtą informaciją tretiesiems asmenims?) atsakė, kad „policijos pajėgų dislokacijos nesu niekam atskleidęs, važiuodamas, jei pastebėjau ekipažą, telefonu paskambinau ir pasakiau, kad vairuotų nepažeisdami KET, kad nereikėtų mokėti baudos“, nurodė asmenis, kuriems skambino:

Ž. K., J. S., G. P., V. I., V. S., R. S., A. S..

17. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas jam paskirtų tarnybinių nuobaudų neginčijo, o tai, kad pareiškėjas bendrauja ir palaiko artimus ryšius su anksčiau teistais asmenimis ir asmenimis, kurių atžvilgiu pareikšti įtarimai, taip pat galimai susijusiais su grupuotėmis, vykdančiomis nusikalstamas veikas – Ž. K., A. S., G. D., P. K.- iš esmės neneigia ir pats pareiškėjas, nurodydamas, kad nežinojo tik apie vieno iš jų - P. K. nusikalstamą praeitį, tačiau privačių interesų deklaracijos nepapildė.

18. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, jog šis nežinojo privačių interesų deklaracijos pildymo tvarkos, policijos naudojamų duomenų bazių naudojimo tvarkos bei Informacijos apie galimas korupcijos apraiškas policijoje taisyklių teikimo taisyklių reikalavimų, nes: pirma, pareiškėjo užimtos pareigybės aprašymo 5.6. punkte buvo įtvirtintas reikalavimas (be kita ko) būti susipažinusiam su Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodeksu, Panevėžio apskrities VPK nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais policijos veiklą, korupcijos prevenciją, valstybės tarnybą; antra, tarnybinio patikrinimo išvados Nr.50-IS-119 medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas buvo rašytinai supažindintas tiek su minėtomis taisyklėmis, tiek su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr.5-V-690 „Dėl policijos darbuotojų ryšių deklaravimo aprašo patvirtinimo“; trečia, pareiškėjo asmens bylos duomenys patvirtina, jog šis nuolat dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo mokymuose, tarp jų - ir darbo su policijos naudojamais registrais, duomenų bazėmis bei korupcijos prevencijos temomis.

19. Teismas akcentavo, jog paslapčių subjekto vadovas, būdamas atsakingas už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos tame paslapčių subjekte organizavimą, turi būti įsitikinęs, kad su įslaptinta informacija dirbs patikimi darbuotojai, kad bus užtikrintas įslaptintos informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytą paskirtį, todėl asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama, o prieigą prie įslaptintos informacijos gali turėti tik tie asmenys, kurių lojalumas ir patikimumas yra patikrintas ir nekelia jokių abejonių. Aukščiau nurodytų faktinių duomenų visuma, teismo vertinimu, sudarė pagrindą abejoti T. S. patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei, todėl teismas padarė išvadą, kad Komisija išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pateiktus įrodymus, o duomenų visuma atskleidžia tokius pareiškėjo asmeninius ryšius ir tokias pareiškėjo asmens savybes, kurie kelia grėsmę slaptos informacijos saugumui, todėl yra pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą.

20. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog jis nebuvo kviečiamas į Komisijos posėdį, teismas nurodė, kad pagal Komisijos nuostatus kviesti asmenis, kurių klausimai yra svarstomi, yra Komisijos teisė, bet ne pareiga, todėl pareiškėjas į 2017 m. balandžio 27 d. posėdį neprivalėjo būti kviečiamas.

21. Teismas pabrėžė, jog atsižvelgdamas į tarnybinių patikrinimų bei vidinio patikrinimo metu surinktų faktų visumą, apibendrintą Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus 2017 m. balandžio 27 d. teikime „Dėl teisės dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo“, Panevėžio apskrities VPK Komisijos protokole išdėstytus duomenis, Komisijos narių posėdžio metu pateiktą informaciją, taip pat teismo posėdyje atsakovo pateiktą įslaptintų Komisijos protokolo duomenų dalį, daro išvadą, kad atsakovas skundžiamo 2017 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 50-TE-256 priėmimo metu turėjo pakankamai duomenų spręsti, jog yra atsiradusios Tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 8 ir 20 punktuose nurodytos aplinkybės, todėl Panevėžio apskrities VPK viršininko 2017 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. 50-TE-256 yra teisėtas ir pagrįstas.

22. Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2017 m. gegužės 9 d. Panevėžio apskrities VPK viršininko įsakymą Nr. 50-TE-260 „Dėl viršilos T. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teismas pažymėjo, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktą pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Pripažinus Panevėžio apskrities VPK viršininko 2017 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 50-TE-256 teisėtu ir pagrįstu, įvertinus tai, jog pareiškėjo vykdytoms pareigoms atlikti buvo būtina atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, atsirado pagrindas atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų. Bylos duomenys patvirtina, jog Panevėžio apskrities VPK nėra pareigybių, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, ir į kurias pareiškėjas galėjo būti perkeltas panaikinus jam Leidimą, tad Vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 6 dalies reikalavimai nepažeisti, o skundžiamas 2017 m. gegužės 9 d. įsakymas teisėtas.

23. Teismas dėl likusio pareiškėjo reikalavimo (įpareigoti atsakovą grąžinti jį į Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas išmokant vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš pareigų iki reikalavimo patenkinimo teisme dienos) nurodė, jog toks reikalavimas išvestinis, todėl netenkinus pagrindinių reikalavimų (panaikinti įsakymus), nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių.

III. 24. Pareiškėjas T. S. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą panaikinti ir tenkinti jo pirmajai instancijai teiktą skundą (b. l. 111-113).

25. Pareiškėjas teigia, kad iš Tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 8 bei 20 punktų prasmės ir paskirties, jose nurodytų aplinkybių pavyzdinį pobūdį, galima daryti išvadą, jog įstatyme nurodytos aplinkybės siejamos su asmeninėmis nurodyto leidimo adresato savybėmis, kas reiškia, jog kiekvienu atveju teismas, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija. Mano, jog teismas tokiais kriterijais nesivadovavo, t. y. jis pripažįsta, kad bendrauja su teistas asmenimis, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad jie susiję su juo giminystės ryšiais, todėl neturi galimybės nebendrauti, be to, nenustatytas joks paslapčių perdavimo faktas, o vadovautasi tik prielaidomis.

26. Pažymi, jog teismas rėmėsi ir tuo, kad jam buvo skirtos dvi nuobaudos, tačiau, jo tvirtinimu, duomenis duomenų bazėje netiksliai nurodydavo visi patruliai, tačiau nuobauda skirta tik jam, be to, nuobaudos skirtos viena po kitos, kas rodo, kad atsakovas turėjo tikslą jį atleisti. Teigia, jog atsakovas visus duomenis dėl atitinkamų teisės aktų pažeidimų turėjo dar prieš paskirdamas nuobaudas, tad turėjo būti skirta viena nuobauda, o ne dirbtinai didintas tarnybinių nuobaudų skaičius.

27. Apeliantas tvirtina, jog šiuo atveju negalima remtis aplinkybe, jog jo patikrinimo poligrafu duomenys buvo nepatikimi, nes poligrafo išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką, o lemiamą reikšmę išvadai apie asmens tinkamumą dirbti su įslaptinta informacija turi faktinės asmens elgesį tam tikroje situacijoje charakterizuojančios aplinkybės, kurios teismo turi būti nustatytos ir įvertintos pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles. Atsižvelgdamas į tai, T. S. teigia, jog vienareikšmiškos išvados, jog jis yra nelojalus ir nepatikimas valstybei dėl jo ryšių ar paslapčių saugojimo, negalima daryti, be to, akivaizdu, kad jam tarnybinės nuobaudos paskirtos neteisėtai, todėl ir sprendimas atimti iš jo teisę dirbti su tarnybos paslaptimis – neteisėtas.

28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Panevėžio apskrities VPK prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes šis priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, yra motyvuotas ir pagrįstas (b. l. 117).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29.Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Panevėžio apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2017 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolo Nr. 50-SK-6 (RN), Panevėžio apskrities VPK viršininko 2017 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 50-TE-256 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“, kurie susiję su teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimu bei 2017 m. gegužės 9 d. Panevėžio apskrities VPK viršininko įsakymo Nr. 50-TE-260 „Dėl viršilos T. S. atleidimo iš vidaus tarnybos”, kuriuo pareiškėjas atleistas iš tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.

30.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Panevėžio apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2017 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolą Nr. 50-SK-6 (RN) nutraukė remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).

31.Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti visa apimtimi ir įpareigoti atsakovą grąžinti jį į buvusias pareigas išmokant vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš pareigų iki reikalavimo patenkinimo teisme dienos.

Dėl 2017 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 50-TE-256 teisėtumo ir pagrįstumo (teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo)

32.Iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apskrities VPK viršininko 2017 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. 50-TE-256 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“ priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusi redakcija) 17 straipsnio 2 dalies 8 ir 20 punktais(b. l. 9).

33.Minėto Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu: asmuo palaiko ar per pastaruosius 5 metus palaikė ryšius su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, arba asmeniu, kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, jeigu tokių ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (8 punktas); tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (20 punktas).

34.Kartu pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarime inter alia pažymėjo, kad asmens (ir siekiančio eiti pareigas valstybės tarnyboje, ir jas jau einančio) patikimumo patikros santykių teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir pan. faktai ir aplinkybės netaptų pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumo, juo labiau kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis.

35.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. S. palaikė ryšius su asmenimis (b. l. 1, 43-58), kurie patenka į Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytus atvejus. Apeliantas to neneigia, tačiau tvirtina, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog jis neturi galimybės nebendrauti su teistais asmenimis, nes jie susiję su juo giminystės ryšiais.

36.Nagrinėjamu aspektu pastebėtina, jog bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad bendrauta buvo su keliais teistais asmenimis, be to, ne visi jie yra giminaičiai, o giminystė nėra labai artima (svainystė ir tolimesni ryšiai), kuri reikalautų palaikyti tamprius ryšius. Antai, su teistu P. K. pareiškėjas kontaktavo nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. 100 kartų (Vidinio patikrinimo medžiaga; b. l. 26); P. K. taikyta prevencinė poveikio priemonė oficialus perspėjimas pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą. Apeliantas su Ž. K. nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. kontaktavo telefonu 289 kartus (Vidinio patikrinimo medžiaga; b. l. 26, 65); Ž. K. yra taikyta prevencinė poveikio priemonė oficialus perspėjimas. Socialiniame tinkle yra viešai publikuota pareiškėjo ir Ž. K. nuotrauka vartojant alkoholį (Vidinio patikrinimo medžiaga; b. l. 32). Prevencinė poveikio priemonė oficialus perspėjimas taikyta ir G. D., bendravimą su kuriuo pats pareiškėjas pripažino (b. l .65). Taigi, nustatyti ryšiai yra ne atsitiktiniai, o intensyvūs. Todėl toks bendravimas negali būti laikomas mažareikšmiu faktu.

37.Vertinant apelianto teiginį, kad bendraudamas su nurodytais asmenimis jis neatskleidė patikėtos įslaptintos informacijos, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 8 punktas nereikalauja nustatyti konkretų paslapčių perdavimo faktą, pakanka nustatyti grėsmės faktą patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

38.Kitas įsakyme Nr. 50-TE-256 nurodyto atleidimo pagrindas – Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktas: „tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui”. Teismų praktikoje ne kartą buvo aiškinta, kad šioje teisės normoje nurodytos aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio, o jų sąrašas nėra baigtinis; šios aplinkybės yra siejamos su tokiomis tikrinimo metu nustatytomis su leidimo turėtojo asmeniu susijusiomis aplinkybėmis ir jo asmens savybėmis, kurios liudija jo nepatikimumą dirbti su įslaptinta informacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3125-492/2017).

39.Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nustatytąja tvarka neatskleidė savo ryšių su teistais asmenimis, asmenimis, kuriems pareikšti įtarimai, nepapildė privačių interesų deklaracijos nurodant minėtus asmenis dėl galimo interesų konflikto iki 2017 m balandžio 27 d. vykusio Panevėžio apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio, nors tai padaryti jam buvo pasiūlyta 2017 m. vasario 22 d. (b. l. 107 – 108). T. S. dėl neapdairumo nepateikė nustatyta tvarka informacijos apie jo sutuoktinei J. S. nuosavybės teise priklausančiame name atliktą kratą, apie kurią sužinojo 2016 m. rugsėjo 26 d. (Tarnybinio patikrinimo medžiaga Nr.50-IS-119, b. l. 55).

40.Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pirmiau nurodytų tamprių ryšių palaikymas su teistais asmenimis, taip pat asmenimis, kuriems taikyta prevencinė poveikio priemonė oficialus perspėjimas pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą; nepranešimas apie nuolat palaikomus ryšius su teistais asmenimis, pareiškėjo aplaidumas, neapdairumas nepranešant apie jo sutuoktinės name atliktą kratą, gali kelti grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Dėl 2017 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 50-TE-260 „Dėl viršilos T. S. atleidimo iš vidaus tarnybos” teisėtumo ir pagrįstumo

41.Minėtas Panevėžio apskrities VPK viršininko įsakymas Nr. 50-TE-260 „Dėl viršilos T. S. atleidimo iš vidaus tarnybos” priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 66 straipsnio 1 dalimi ir šio Statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu.

42.Statuto 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statuto 62 straipsnio 1 dalies 2–10, 13 ir 15 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos, o Statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad netekus specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos.

43.Vadinasi, netekus specialiosios teisės, susijusios su pareiškėjo tiesioginių pareigų atlikimu, atsakovas pasirinkimo teisės atleisti ar neatleisti pareiškėjo neturėjo, įstatyme imperatyviai įtvirtinta atleidimo diena – kita diena, po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Todėl Panevėžio apskrities VPK viršininko 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 5-V-256 (b. l. 23) panaikinus pareiškėjui T. S. leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ ir konstatavus aplinkybę, kad Panevėžio apskrities VPK nėra pareigybių, kurioms nenumatytas reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (šios aplinkybės pareiškėjas neginčija - b. l. 18), atsakovas galėjo ir turėjo teisę priimti 2017 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. 50-TE-260 „Dėl viršilos T. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“.

Dėl kitų procesinių klausimų

44.Apeliantas prašo panaikinti Panevėžio apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2017 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolą Nr. 50-SK-6 (RN), tačiau jokių įrodymų, aplinkybių dėl savo reikalavimo apeliaciniame skunde nepateikia; nenurodo ir kuo pasireiškė skundžiamo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo neteisėtumas dalyje dėl bylos nutraukimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktus apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, o pagal šio straipsnio 2 dalies 8 punktą – įrodymai, patvirtinantys apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes.

45.Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kiek tai susiję su bylos nutraukimu, papildomai paaiškina, kad reikalaujamas panaikinti 2017 m. balandžio 27 d. Panevėžio apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolas Nr. 50-SK-6 (RN) yra procedūrinis sprendimas (leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo procedūros dalis), akivaizdžiai nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių̨, todėl negali būti laikomas aktu, skundžiamu administraciniams teismams. Tokia pozicija ne kartą išdėstyta ir išplėtota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų̨ kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 374, 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143- 241/2012, Administracinė jurisprudencija Nr.23, 2012, p. 634, 2017 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1016-552/2017).

46.Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus argumentus, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo dalis, kuria byla nutraukta, pripažintina teisėta ir pagrįsta.

47.T. S. apeliacinis skundo argumentas, kad skiriant nuobaudas visus duomenis atsakovas turėjo už abu padarytus pažeidimus, todėl turėjo skirti vieną tarnybinę nuobaudą, o dviejų nuobaudų jam skyrimas rodo, kad atsakovas turėjo tikslą atleisti jį iš tarnybos, vertintinas kritiškai. Pareiškėjas, kaip minėta, atleistas iš tarnybos ne dėl jam anksčiau paskirtų dviejų nuobaudų, o Statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punkte įtvirtintu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Šis pagrindas nėra tiesiogiai susijęs su anksčiau skirtomis tarnybinėmis nuobaudomis. Nuobaudos yra paminėtos Panevėžio apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2017 m. balandžio 27 d. posėdžio protokole tik tuo aspektu, kiek tarnybinių pažeidimų, už kuriuos pareiškėjui skirtos nuobaudos, tyrimo metu išryškėjo pareiškėjo savybės: aplaidumas, neapdairumas.

48.Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytos aplinkybės (asmens savybės, kita veika ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) atliekant patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susižinti su įslaptinta informacija panaikinimo gali būti nustatytos remiantis įvairia paslapčių subjekto teisėtai gauta medžiaga (ikiteisminio tyrimo, tarnybinių patikrinimų ir tyrimų, pareigūnų tarnybos bylų duomenimis ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį Nr. A-2193-146/2015, 2015 m. vasario 5 d. nutartį Nr. A-148-146/2015 ir kt.).

Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad tarnybinis pranešimas apie pirmą pažeidimą buvo gautas 2016 m. rugsėjo 9 d. (Priedas prie bylos, Nr. 50-IS-119; b. l. 41), o apie antrą pažeidimą tarnybinis pranešimas fiksuotas 2016 m. spalio 13 d. (Priedas prie bylos Nr.50-IS-138; b. l. 162), t. y. ne tuo pačiu metu. Akcentuotina ir tai, kad tarnybinių nuobaudų teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nei nuobaudų paskyrimo procedūra, nei jų skyrimo pagrindai negali būti kvestionuojami. Apskundimo galimybe, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas nepasinaudojo, todėl tarnybinės nuobaudos pagrįstai laikytos teisėtomis.

49.Apelianto teiginys, jog negalima remtis aplinkybe, kad jo patikrinimo poligrafu duomenys buvo nepatikimi, yra neteisingas tuo aspektu, kad poligrafo duomenimis ir nebuvo remtasi priimant 2017 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 50-TE-256. Specialiosios ekspertų komisijos 2017 m. balandžio 27 d. posėdžio protokole tik paminėta, kad pagal testo atlikimo metu surinktus fiziologinius duomenis negalima patikimai nustatyti, ar T. S. sakė tiesą ar netiesą, atsakydamas į jam pateiktus klausimus.

50.Pirmosios instancijos teismas aiškiai detalizavo ir nevienareikšmiškai konstatavo, kodėl ir kokius faktinius duomenis vertina kaip buvus pakankamus atsakovui priimti skundžiamus įsakymus (b. l. 106-108), todėl apelianto tvirtinimas, kad teismas rėmėsi prielaidomis – visiškai nepagrįstas.

51.Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo T. S. skundą, nustatė nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles iš esmės ištyrė įrodymų visumą, materialinės teisės normas taikė teisingai, o netenkindamas pareiškėjo skundo pagrindinių ir išvestinių reikalavimų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti, remiantis pastarojo apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

T. S. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė