2021-01-06 Nr. AB-262-3-62-3-00262-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-7-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00262-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. Z. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 2-1388 „Dėl nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų“ sustabdė nuteistųjų laiškų išsiuntimą, pasimatymų suteikimą, maisto produktų ir kitų būtiniausių reikmenų pirkimą, leidimą skambinti telefonu ir kitas teises, kadangi nuteistieji paskelbė bado akciją. Minėtas įsakymas pažeidė pareiškėjo teises, kurios numatytos teisės aktuose. Teisės aktai nenumato, jog yra draudžiama badauti. Priešingai nuteistojo badavimas nėra draudžiamas. Jokios nuobaudos pareiškėjui nebuvo skirtos, todėl neaišku, kodėl tai buvo pripažinta neteisėtais veiksmais. Tai sukėlė pareiškėjui neigiamus padarinius, neigiamą žalą asmens sveikatai. Minėtu įsakymu pareiškėjui buvo apribota teisė siųsti laiškus, bendrauti su savo šeimos nariais, skambinti bei įsigyti prekes. Pareiškėjas nurodė, jog bado akciją skelbė dėl to, jog yra bloginamos kalinimo sąlygos. Atsakovas priimdamas įsakymą apribojo pareiškėjui bet kokiu būdu pranešti apie save artimiesiems. Pareiškėjas prašė, kad leistų artimiesiems pranešti kaip jis laikosi, tačiau nebuvo leista. Per ginčo laikotarpį negalėjo įsigyti higienos priemonių. Nurodė, jog teikė prašymą skirti jam kontaktinį pasimatymą su mama, tačiau negalėjo pasinaudoti.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 22 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 17, nes buvo vykdoma jam drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 1R-213 „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1R-213), 2018 m. lapkričio 12 d. buvo parengtas ir patvirtintas Alytaus PN direktoriaus įsakymas Nr. 1-294 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1-294). Alytaus PN nuteistieji (tiek esantys bendrabučio tipo, tiek kamerų tipo patalpose), nesutikdami su įsigaliojusiais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimais, patvirtintais Įsakymu Nr. 1R-213 bei Įsakymu Nr. 1-294, nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. masiškai skelbė bado akciją. Alytaus PN direktorius 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 2-1388 „Dėl nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 2-1388), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 118 ir 119 straipsniais, nuo 2019 m. lapkričio 19 d. sustabdė nuteistųjų laiškų siuntimą, taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda įteikimą nuteistiesiems, maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą, paskatinimo priemonių skyrimą, leidimą skambinti telefonu bei kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą. Šis įsakymas neteko galios 2018 m. lapkričio 26 d. Pareiškėjas bado akciją paskelbė 2018 m. lapkričio 20 d. ir nutraukė 2018 m. lapkričio 24 d. Gautas tik pareiškėjo skundas dėl draudimo gauti pasimatymą, kitų prašymų ar skundų ginčo laikotarpiu pareiškėjas administracijai neteikė. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais, nepagrindžia valstybės atsakomybės sąlygų, žalos dydžio. Pareiškėjas į teismą kreipėsi galbūt siekdamas tik turtinės naudos.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, laikinai sustabdant pareiškėjo tam tikras teises (teisę apsipirkti, paskambinti, teisę į pasimatymus ir kt.).

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 13 d. paskelbė bado akciją dėl Įsakymo Nr. 1R-213 pakeitimų (protesto akcija, kad leistų kaliniams naudoti dieną čiužinį). Alytaus PN 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 8-9793 pranešė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), jog jų įstaigoje 2018 m. lapkričio 13 d. 75 nuteistieji atsisakė valgyti įstaigoje pagaminto maisto dėl administracijos veiksmų bei dėl Įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimų.

Nuteistiesiems buvo išaiškinta administracijos veiksmų apskundimo tvarka, nuteistųjų laikymo kamerų tipo patalpose tvarka ir sąlygos, badavimo pasekmės ir pasiūlyta badavimą nutraukti. Alytaus PN direktorius 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 2-1388 „Dėl nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų“, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistieji paskelbė badavimą bei vadovaudamasis BVK 118 ir 119 straipsniais nuo 2018 m. lapkričio 19 d. sustabdė: nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda įteikimą nuteistiesiems (1.1 p.); pasimatymų suteikimą nuteistiesiems (1.2 p.); maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą (1.3 p.); paskatinimo priemonių skyrimą nuteistiesiems (1.4 p.); leidimą skambinti telefonu (1.5 p.); kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą (1.6 p.) bei suteikė teisę nuteistiesiems, kuriems skirti ilgalaikiai pasimatymai, paskambinti artimiesiems.

Alytaus PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 2-1421 minėtas įsakymas neteko galios. Iš pateiktų Kalėjimo departamento nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 25 d. paros (savaitės) įvykių suvestinių teismas nustatė, jog 2018 m. lapkričio 13 d. Alytaus PN užregistruota, jog 76 nuteistieji pareiškė atsisakymą valgyti dėl pradėto įgyvendinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkto pakeitimo, kuriuo numatomas patalynės surinkimas. 2018 m. lapkričio 14 d. maitinimo atsisakė 139 nuteistieji, 2018 m. lapkričio 15 d. maitinimo atsisakė 146 nuteistieji, 2018 m. lapkričio 17 d. protestuodami nuteistieji prieš pradėtus įgyvendinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimus atsisakė valgyti 127 nuteistieji, 2018 m. lapkričio 18 d. bado akciją tęsia 127 nuteistieji, 2018 m. lapkričio 19 d. bado akciją tęsia 140 nuteistųjų, 2018 m. lapkričio 21, 22 d. 226 nuteistieji buvo paskelbę bado akciją, 2018 m. lapkričio 23 d. bado akciją tęsia 33 nuteistieji, 2018 m. lapkričio 24 d. nuteistieji atsisakė bado akcijos įteikdami raštiškus paaiškinimus ir iki 19 val. pataisos namuose palaikančių masinę bado akciją nebuvo.

8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 20 d.) 220 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Minėtas punktas teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas ir yra iki šiol galiojantis.

9. Teismas sprendė, kad grupės nuteistųjų, į kurią įeina pareiškėjas, paskelbta bado akcija, kaip pasyvus protestas prieš Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimus, buvo nepagrįstas teisėtais reikalavimais, ir kad grupės nuteistųjų, į kurią įeina pareiškėjas, reikalavimai buvo neteisėti (leisti kaliniams kamerų tipo patalpoje naudoti dieną čiužinį). Taigi nuteistiesiems buvo pasiūlyta nutraukti neteisėtus veiksmus (grupinius neteisėtus veiksmus), t. y. nuteistieji (tarp jų ir pareiškėjas) nevykdė pataisos įstaigos administracijos teisėtų reikalavimų ir tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarką. Alytaus PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 19 d. Įsakymas Nr. 2-1388 buvo priimtas atsižvelgiant į tai, jog nuteistieji paskelbė badavimą bei vadovaujantis BVK 118 ir 119 straipsniais. Alytaus PN įsakyme nenurodė neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką. Todėl teismas iš dalies pripažino, jog minėtas įsakymas buvo priimtas pažeidžiant BVK 119 straipsnio reikalavimus, kadangi nebuvo nurodytas faktinis įsakymo pagrindas. Be to, badavimo nedraudžia nei BVK, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatos. Tačiau vertindamas pateiktus teismui įrodymus bei atsižvelgdamas į tai, jog grupė nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjas) bado akcijos metu kėlė neteisėtus reikalavimus, teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai priėmė Įsakymą Nr. 2-1388. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas priimdamas Įsakymą Nr. 2-1388 veikė pagal situaciją pagrįstai ir teisėtai. Ir tai patvirtina prie skundo pateiktos Kalėjimo departamento nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 25 d. paros (savaitės) įvykių suvestinės, Alytaus PN 2018 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. 8-9793 adresuotas Kalėjimų departamentui bei pareiškėjo medicinos dokumento išrašas.

10. Teismas pažymėjo, kad BVK 118 straipsnio 2 dalis neįpareigoja skirti nuobaudas, o tik numato galimybę skirti nuobaudas. Tačiau BVK 119 straipsnis suteikia pataisos įstaigos pareigūnams teisę laikinai sustabdyti tam tikras nuteistųjų teises dėl neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiant pataisos įstaigos vidaus tvarką, ką Alytaus PN ir padarė priimdami Įsakymą Nr. 2-1388.

11. Teismas iš pateikto medicinos išrašo nustatė, kad pareiškėjas badavimo metu Sveikatos priežiūros tarnybos buvo prižiūrimas ir sekama jo sveikatos būklė kaip ir numato BVK 118 straipsnis bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 266–268 punktai. O tai, jog pareiškėjas negalėjo paskambinti artimiesiems, teisėjų kolegijos vertinimu, sąlygojo nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) neteisėti veiksmai nevykdant administracijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti bado akciją. Be to, pareiškėjas nuo 2018 m. lapkričio 22 d. buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpoje 2 mėnesiams ir jam buvo taikomas BVK 86 straipsnyje numatytas rėžimas, todėl paskambinti jis turėjo teisę tik 2 kartus per mėnesį. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi į administraciją, kad galėtų paskambinti giminaičiams nėra. Tokių įrodymų nepateikia ir pareiškėjas. Todėl pareiškėjo argumentus dėl negalėjimo paskambinti artimiesiems teismas vertino kaip deklaratyvius, nesukeliančius pareiškėjui jokių realių teisinių pasekmių, todėl jų pagrindu negali būti konstatuota pareiškėjui galbūt padaryta neturtinė žala.

12. Teismas nurodė, kad medicinos dokumento išrašas patvirtina, jog pareiškėjas 2018 m. lapkričio 13 d. pranešęs apie badavimo pradžią nurodė, jog nieko nevalgys, o vandens gers kiek nori. Iš to matyti, jog pareiškėjo įvykio aplinkybės yra prieštaringos ir nenuoseklios. Duomenų apie tai, jog pareiškėjui trūktų visų higienos priemonių ginčo laikotarpiu (2018 m. lapkričio 19 d. – 26 d.) nėra, duomenų apie teiktą pareiškėjo prašymą dėl higienos priemonių įsigijimą, byloje taip pat nėra ir, be to, pareiškėjas nenurodė kada tiksliai teikė prašymą. Todėl ir šios aplinkybės, galbūt sąlygojusios pareiškėjui kilusią žalą, teismo atmestos kaip nepagrįstos. Pateiktame teismui pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraštyje matyti, jog 2018 m. lapkričio 23 d. buvo sumokėta parduotuvėje už prekes bei pareiškėjui buvo įteikta 2018 m. lapkričio 23 d. banderolė. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl galimybės įsigyti prekes iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini.

13. Teismas dėl pasimatymo suteikimo pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog pareiškėjas teikė tik vieną prašymą ginčo laikotarpiu. Pagal pateiktą pareiškėjo pasimatymų apskaitą teismas nustatė, jog su mama pareiškėjas buvo pasimatyme 2010 m., duomenų apie tai, jog jam buvo paskirtas pasimatymas ginčo laikotarpiu, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Pateiktas pareiškėjo 2018 m. lapkričio 19 d. skundas, kuriame pareiškėjas klausia, kodėl jis negalėjo susitikti su mama 2018 m. lapkričio 17 d., tačiau duomenų apie tai, jog pareiškėjui būtų skirtas pasimatymas laikotarpiu, kai galiojo Įsakymas Nr. 2-1388, nėra, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl pasimatymo nesuteikimo ginčo laikotarpiu atmetė kaip nepagrįstus.

14. Teismas akcentavo, kad kitų šiuo skundžiamu Įsakymu pritaikytų apribojimų – pašto ir perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų įteikimo, paskatinimo priemonių skyrimo, kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimo – pareiškėjas skunde net nepaminėjo ir nenurodė, jog jis negalėjo gauti paskatinimų, dalyvauti masiniuose renginiuose, ir dėl to patyrė neturtinę žalą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad šiuo aspektu (t. y. dėl pareiškėjo teisių realizavimo laikino sustabdymo) nėra vienos iš būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – pareiškėjo patirtos žalos. Patikimų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo, byloje nesurinkta bei nenustatyta ir pareiškėjo neturtinės žalos buvimo fakto (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei). Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl teismas pareiškėjo skundo netenkino.

III. 15. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant pareiškėjo skundą.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė pareiškėjo skundą. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta nutraukti neteisėtus veiksmus. Buvo pažeista pareiškėjo teisė į nešališką, sąžiningą teismą. Atsakovo Įsakymas buvo priimtas neteisėtai ir juo taikomi apribojimai taip pat buvo neteisėti. Buvo pažeistos jo teisės skambinti, pasimatyti bei apsipirkti parduotuvėje. Taip pat nesutinka su tuo, kad jo sveikatos būklė buvo prižiūrima, kadangi jo badavimas truko 10 parų, o per tą laiką jo sveikata buvo tikrinta tik vieną kartą po badavimo paskelbimo praėjus trims dienoms. Pareiškėjas pažymi, kad skysčių neatsisakė, tik maisto. Pareiškėjas prašė teismo išreikalauti prašymų, skundų registracijos žurnalą, tačiau teismas to nepadarė. Teismas nenuosekliai įvertino visas bylos aplinkybes.

17. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti Regionų apygardos administraciniam teismui, teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su neteisėtais Alytaus PN veiksmais, kuriais laikinai sustabdytas nuteistųjų naudojimasis teisėmis, numatytomis BVK, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs būtinų sąlygų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti, pareiškėjo skundą atmetė.

21. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti, apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nemotyvuotai atmetė pareiškėjo skundą, taip pat pabrėžė, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į nešališką, sąžiningą teismą. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. 2-1388 „Dėl nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų“ buvo priimtas neteisėtai ir juo taikomi apribojimai taip pat buvo neteisėti.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus išreikalaujant reikiamus įrodymus, pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi priėmęs nagrinėti pareiškėjo skundą atsakovo atstovą įpareigojo pateikti teismui atsiliepimą į skundą, duomenis apie tai, kada pareiškėjas paskelbė bado akciją, visus duomenis susijusius su priimtu Alytaus PN 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 2-1388, duomenis apie tai, kokiai grupei ginčo laikotarpiu buvo priskirtas pareiškėjas, duomenis apie pareiškėjui suteiktus pasimatymus per 2018 m., duomenis apie pareiškėjo sveikatą ginčo laikotarpiu ir kitus turimus su skundo dalyku susijusius dokumentus. Atsakovo atstovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė paaiškinimus dėl prašomų pateikti duomenų, pridėjo įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų tam, kad būtų galima įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis remiantis pareiškėjas kildina neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

24. Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų (aplinkybių) vertinimu, pažymėtina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020; kt.). Tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas, buvo šališkas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus (įskaitant pareiškėjo bei atsakovo atstovo paaiškinimus) ir vadovaudamasis pirmiau minėtomis nuostatomis padarė išvadas dėl ginčo aplinkybių.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Alytaus PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. 2-1388 „Dėl nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų“ buvo priimtas vadovaujantis BVK 118 ir 119 straipsniais.

26. BVK 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu nuteistasis ar grupė nuteistųjų paskelbia badavimą, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo nedelsdamas išsiaiškinti badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus priežastis, nuteistųjų reikalavimus ir jų teisėtumą. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo apie tai nedelsdamas pranešti Kalėjimų departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui ir imtis įmanomų priemonių teisėtiems nuteistųjų reikalavimams patenkinti. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu nuteistųjų reikalavimai yra neteisėti, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo asmeniškai apie tai pranešti nuteistiesiems ir pareikalauti neteisėtus veiksmus nutraukti. Šio nurodymo nevykdantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos.

27. BVK 119 straipsnio 1 dalis nustato: jeigu nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę, pranešęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui, įsakymu laikinai sustabdyti: nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų įteikimą nuteistiesiems (1 p.); pasimatymų suteikimą nuteistiesiems (2 p.); maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą (3 p.); paskatinimo priemonių skyrimą nuteistiesiems (4 p.); leidimą skambinti telefonu (5 p.); kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą (6 p.). Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės nutraukiamos pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno įsakymu, kai išnyksta jų panaudojimo pagrindai.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas paskelbė bado akciją protestuodamas prieš Įsakymu Nr. 1R-213 atliktus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimus. Alytaus PN 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 8-9793 pranešė Kalėjimų departamentui, jog jų įstaigoje 2018 m. lapkričio 13 d. 75 nuteistieji atsisakė valgyti įstaigos virtuvėje pagaminto maisto dėl administracijos veiksmų bei dėl Įsakymu Nr. 1R-213 atliktų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimų. Nuteistiesiems buvo išaiškinta administracijos veiksmų apskundimo tvarka, nuteistųjų laikymo kamerų tipo patalpose tvarka ir sąlygos, badavimo pasekmės ir pasiūlyta badavimą nutraukti.

29. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 20 d.) nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamus į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Minėtas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktas yra galiojantis, pareiškėjas jokių argumentų, pagrindžiančių tokios teisės normos galimą neteisėtumą, nenurodė.

30. Atsižvelgiant į tai, jog byloje pateiktų duomenų pagrindu nėra pagrindo manyti, nuteistųjų, iš jų – ir pareiškėjo, reikalavimams, keltiems skelbiant bado akciją, buvus teisėtiems, nėra pagrindo teigti atsakovui nebuvus pagrindo priimti Įsakymą Nr. 2-1388.

31. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skundo teiginiams, jog dėl Įsakymu Nr. 2-1388 taikytų priemonių buvo pažeistos jo teisės skambinti, pasimatyti bei apsipirkti parduotuvėje, pagrįsti nei nurodė, nei pateikė jokių įrodymų, juo labiau, kad, atsižvelgiant priemonių taikymo laikotarpį, tokios teisės ir negalėjo būti reikšmingai pažeistos; priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisės badavimo akcijos metu būti apžiūrėtam medikų pažeidimo: iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų, kuriuos įvertino pirmosios instancijos teismas, matyti, kad pareiškėjas badavimo metu ir po badavimo buvo prižiūrimas medikų, pareiškėjui buvo teikiama periodinė medicininė pagalba.

32. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė