f458f9c2-e330-43db-bf2f-ac2844184fee · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Ričardas Gilys

Pranešėjas Ričardas Gilys                                     Baudžiamoji

byla Nr. 1A-19-193/2011

Teisėja Gražina Kazilionienė                                Teisminio

proceso Nr. 1-50-1-00148-2009-1

                                                                              Procesinio

sprendimo kategorija: 2.4.6.

 (S)

                                                                                         Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                         Â

2011 m. sausio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Nijolės Sušinskienės ir Tomo Zdanavičiaus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant prokurorui Sauliui Daunoravičiui,

gynėjui advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui,

nuteistajam A. G.,

teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės

teismo 2010-09-08 nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal BK 294 str. 2 d. ir jam paskirta 45 parų areÅ¡to bausmė, jÄ paskiriant atlikti areÅ¡tinėje poilsio dienomis.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

N U S T A T Ė:

A.

G. nuteistas už tai, kad jis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartÄ nukentėjusiųjų Ž.

P. ir I. R. atžvilgiu, savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ , A. G. teisę, o bÅ«tent: 2009 m. kovo 18 d., apie 10 val., adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, penktojo aukÅ¡to laiptinėje,

prie buto Nr. x durų, kojomis spyrė nukentėjusiajam Ž. P. ne mažiau kaip 10 spyrių į įvairias kÅ«no vietas, po to buto Nr. x kambaryje rankos alkÅ«ne sudavė nukentėjusiajai I. R. du smÅ«gius į kairįjį skruostÄ , bei grasindamas, kad tuo viskas nesibaigs, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai reikalavo A. G. naudai iÅ¡ nukentėjusiųjų Ž. P. ir I. R., kad Å¡ie perduotų A. G. jam svetimÄ , Ž. P. ir

I. R. priklausantį turtÄ â€“ 500 litų, kuriuos iÅ¡gertuvių, vykusių 2009-03-17, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, metu, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 21.30 val., tariamai Ž. P. ir I. R. pavogė iÅ¡ A. G..

Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-08 nuosprendžiu. IÅ¡ skundo turinio matyti, kad apeliantas praÅ¡o jį iÅ¡teisinti. Teigia esantis nekaltas ir visiÅ¡kai nesusijęs su I. ir Ž. minimais asmenimis. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiųjų parodymai neparemti jokių liudytojų parodymais, atliktomis ekspertizėmis. Pabrėžia, kad su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino tik pastarajam pasibaigus. Jokių papildomų reikalavimų pateikti negalėjo, todėl negalėjo apginti savo nekaltumÄ . Apelianto manymu, bylos tyrimas buvo be priežasčių užtemptas. Tyrėja darė jam spaudimÄ , kad jis greičiau susipažintų su byla. Be to, nebuvo apklausti Å¡alia esantys kaimynai, įvykį galėję matyti asmenys, kurių namų langai yra į automobilių aikÅ¡telę, taip pat asmuo, pas kurį Ž. ir I. po įvykio miegojo, bei aludės darbuotoja, iÅ¡ kurios tÄ dienÄ I. pirko, dėl turėtos pinigų sumos. Apelianto manymu, nenoras nustatyti tikrus kaltininkus yra akivaizdus.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , o prokuroras prašė skundÄ atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

IÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas. Pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo A. G. nusikalstamÄ veikÄ , pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 294 str. 2 d. bei paskyrė teisingÄ bausmę. Nors apeliantas ginčija savo kaltę, įrodymų vertinimÄ ir apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau iÅ¡analizavusi skunde nurodytus argumentus teisėjų kolegija neranda pagrindo skundÄ tenkinti.

Apeliantas teigia jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadaręs ir tvirtina, jog jo kaltė grindžiama iÅ¡ esmės vien tik nukentėjusiųjų parodymais, kurie, jo manymu, neparemti jokiais kitais duomenimis. Apeliantas skunde tam tikrais argumentais iÅ¡ esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, tačiau teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai remdamasis byloje esančių įrodymų visetu konstatavo A. G. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo iÅ¡vada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 294 str. 2 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir iÅ¡teisinti jį dėl nėra jokio pagrindo.

Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ arba pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o 2 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartÄ nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent į minėtus objektus buvo nukreipti apelianto veiksmai. Nuteistasis A. G. panaudodamas fizinę

ir psichinę prievartÄ nukentėjusiųjų Ž. P. ir I. R. atžvilgiu savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ A. G. teisę į 500 litų. Kad tarp nukentėjusiųjų Ž. P. ir I. R. vienoje pusėje bei

nuteistojo A. G. prieÅ¡ingoje pusėje kilo konfliktas, susijęs su bandymu spręsti teisinį ginÄÄ â€“ sugrÄ Å¾inti A. G. tariamai iÅ¡ jos pagrobtus pinigus, patvirtino ir pats apeliantas bei liudytojai A. G., R. G.. Jų parodymai rodo, jog nuteistajam buvo susiformavęs įsitikinimas dėl tariamos teisės turėjimo, t.y. kad bÅ«tų grÄ Å¾inti A. G. iÅ¡gertuvių pas nukentėjusiuosius metu dingę pinigai. Nors apeliantas ginčija pastarosios teisės realizavimo bÅ«dÄ bei priemones, t.y. kad jis naudodamas fizinę ir psichinę prievartÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu reikalavo grÄ Å¾inti A. G. dingusius pinigus, tačiau nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina byloje esančių duomenų visuma – nukentėjusiųjų parodymai, akistatų protokolų duomenys, dalinai – liudytojų A. G., R. G. bei paties nuteistojo A.

G. parodymai. Teismas, nustatydamas A. G. kaltę, pagrįstai vadovavosi iš esmės nuosekliais abiejų nukentėjusiųjų parodymais, kurie parodė, kad nuteistasis, vartodamas prieš

juos fizinį smurtÄ bei grasinimus reikalavo sugrÄ Å¾inti tariamai iÅ¡ A. G. pavogtus pinigus. PrieÅ¡ingai nei paties apelianto

parodymų nenuoseklumas bei prieštaringumas kitiems objektyviems bylos duomenims, abiejų nukentėjusiųjų parodymai nuo pat pradžių buvo esminėse detalėse vienodi, nuoseklūs bei detalūs, todėl netikėti nukentėjusiųjų parodymais dėl fizinio bei psichinio smurto pavartojimo jų atžvilgiu teismas neturi jokio pagrindo. Nuosprendyje teismas nukentėjusiųjų parodymus įvertino tinkamai ir apeliacinės instancijos teismas su šiuo vertinimu sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nuosprendyje daromų išvadų nepaneigia. Dėl kokių priežasčių nukentėjusieji galėtų apkalbėti A. G., nenurodo ir pats apeliantas, tokių duomenų nėra ir byloje.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo A. G. nusikalstamÄ veikÄ pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė apeliantui bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Skirdamas A. G. bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytÄ bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus (padarytas baigtas, tyčinis apysunkis nusikaltimas), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , tinkamai įvertino A. G. asmenybę. Nuteistasis neteistas (teistumas iÅ¡nykęs), administracine tvarka baustas, charakterizuojamas patenkinamai, dirba. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas teisingai parinko apeliantui bausmės rūšį bei nustatė jos dydį.

Skunde teigiama apie netinkamai bei neiÅ¡samiai atliktÄ ikiteisminį tyrimÄ . Å ie apelianto teiginiai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga nei A. G., nei jo gynėja nepateikė jokių pastabų ar praÅ¡ymų dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, nors tokiÄ teisę jie turėjo. Teisėjų kolegijos nuomone, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys yra

pakankami, procesas buvo teisingas nuo pat pradžios, sprendžiant nuteistojo A. G. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , įrodymų vertinimo

ar apeliantui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti turėjusiais esminės reikÅ¡mės iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, nepadaryta. Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija

konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

N U T A R I A :

Nuteistojo

A. G. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                        Ričardas

Gilys

Teisėjai                                                                                               Tomas

Zdanavičius

Nijolė Sušinskienė